Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui G. N. pareikštą dokumentinio proceso tvarka dėl avanso pagal preliminariąją sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas S. K. 2019 m. spalio 29 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo G. N. priteisti 3000 Eur pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso, 5 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo reikalavimo sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo 3000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas pakeistinas.

Iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ banko pateikto rašto G. P. dėl konsultacijos kreditui gauti suteikimo matyti, kad 2019 m. birželio 17 d. banko padalinyje G. P. buvo suteikta konsultacija dėl būsto paskolos suteikimo sąlygų. Bankas įvertinęs iš G. P. ir D. K. gautą informaciją, informavo, jog preliminarus sprendimas dėl galimybės gauti 78 400 Eur kreditą būstui įsigyti yra teigiamas, tačiau tolimesniam svarstymui reikia pateikti perkamo ir bankui įkeičiamo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ 2019 m. gruodžio 20 d. pranešimas dėl darbuotojo atostogų patvirtina, jog D. K. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. atostogavo.

Kaip matyti iš byloje pateikto 2019 m. rugpjūčio 1 d. pranešimo – kvietimo atsakovas informavo ieškovą, kad nesulaukęs šio kvietimo pas notarą, jis savo iniciatyva užregistravo laiką pas notarą pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti – 2019 m. rugpjūčio 21 d. 15.30 val. ieškovas kviestas atvykti į Mažeikių r. 1-ąjį notarų biurą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir nupirkti namą. Po minėtos dienos, t. y. rugpjūčio 22 d. buvo atnaujintas skelbimas dėl parduodamo naujo statybos namo (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas 2019 m. rugpjūčio 31 d. išsiuntė atsakovui pretenziją dėl lėšų grąžinimo, kurioje nurodė, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas neturi teisės pasilikti jam sumokėtą 3000 Eur avansą, todėl ieškovas suteikė atsakovui 10 dienų nuo pretenzijos gavimo grąžinti be pagrindo įgytas lėšas ir atlyginti ieškovui teisinių paslaugų išlaidas, priešingu atveju nurodė, kad dėl žalos atlyginimo bus teikiamas ieškinys teismui. Byloje taip pat pateiktas garso įrašas, kuriame kalbasi du asmenys apie namo pridavimą ir tam tikrų dokumentų trūkumą, tačiau pastebėtina, jog iš ieškovo pateikto įrašo nėra galimybės nustatyti įrašo padarymo datos, nors ieškovas teigia, kad įrašas padarytas 2019 m. liepos 31 d.

Iš byloje pateikto 2019 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2019 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-1274 pagrindu priklausė atsakovui. Daikto registravimo ir kadastro žymos patvirtina, kad rekonstrukcija (daikto registravimas) įregistruoti 2019 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2019 m. liepos 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-190731-00779, pagrindu. Įrašas galioja nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. Pastatui (jo daliai) išduotas energinio naudingumo sertifikatas (kadastro žyma), vadovaujantis 2019 m. rugpjūčio 12 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro pranešimu Nr. GV-0212-03320/0. Įrašas galioja nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. Statinio baigtumo procentas – 100 procentų.

Dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir avanso grąžinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad nustačius, jog išreikšta šalių valia rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, pripažintinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Pagal preliminariosios sutarties sampratą šalys sutartyje turi susitarti dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, taip pat turi nustatyti terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, šis susitarimas įforminamas rašytine forma. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, yra aiškiai išreikštas įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.

Kaip minėta, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė Preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje ieškovas S. K. įvardintas pirkėju, nurodytas jo asmens kodas, o atsakovas G. N. įvardintas pardavėju ir taip pat nurodytas jo asmens kodas. Sutartimi šalys susitarė iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti atsakovui bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, namo pardavimo kaina 98 000 Eur. Kaip matyti iš Sutarties 3.1. punkto, ieškovas atsakovui sutarties sudarymo dieną sumokėjo 3000 Eur avansą, kuris dėl ieškovo kaltės nesudarius pagrindinės sutarties iki nustatyto termino, pripažintinas nuostoliais, t. y. kaip bauda ir lieka atsakovui. Nors Sutartyje tik abstrakčiai įvardintas parduodamas nekilnojamasis objektas ir jo vieta, tačiau bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių dėl parduodamo turto nekilo, t. y. nei viena iš šalių neginčijo, kad Sutartis sudaryta dėl gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties ateityje sudarymo, taigi laikytina, kad tarp šalių sudaryta Sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius.

Pastebėtina, jog vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; kt.). Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės – nesąžiningų veiksmų pirkėjo atžvilgiu, kadangi žodžiu buvo sutarta, jog gyvenamojo namo baigtumas iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos sieks 100 procentų, tuo tarpu, suėjus terminui atsakovas nepateikė ieškovui jokių išrašų iš VĮ „Registrų centras“ apie nekilnojamojo daikto dokumentų sutvarkymą, statybos pabaigimą ar pan., taip pat 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovo sutartu laiku atsakovas pas notarą neatvyko, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui sumokėtą avansą.

Bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis). Pastebėtina, jog siekdami nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (valią), teismai turi taikyti įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo būdų visumą: sutartys aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais.

Nagrinėjamu atveju, teismas atkreipia dėmesį, jog nors šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo aptartos papildomos sąlygos, susijusios su gyvenamojo namo 100 procentų baigtumu iki Sutartyje nurodytos datos, teismas vadovaudamasis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, vertina ir šią aplinkybę, kadangi abi bylos šalys tokio susitarimo buvimo neginčija, pripažįsta, jog toks susitarimas tarp šalių buvo sudarytas. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl ginčo šalis siejusių ikisutartinių teisinių santykių (žodinio susitarimo), teismas vertina, kad šio ginčo visapusiškas ir objektyvus išsprendimas galimas tik įvertinus visas reikšmingus bylos aplinkybes, taip pat ir žodinio susitarimo šalių bei liudytojo parodymus.

Vis tik, pažymėtina ir tai, kad teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

Šiuo konkrečiu atveju pastebėtina, jog nors ieškovas akcentuoja atsakovo nesąžiningumą, o pagrindine priežastimi atsisakant sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį įvardija tai, jog parduodamas namas iki Sutartyje nurodyto termino pabaigos – 2019 m. rugpjūčio 1 d., nebuvo užbaigtas 100 procentų, nors tai buvo esminė Sutarties sąlyga, tačiau teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, išklausęs šalių paaiškinimus ir išanalizavęs VĮ „Registrų centras“ duomenis daro priešingą išvadą, kadangi, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, atsakovas dar iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos – 2019 m. liepos 31 d. turėjo gavęs statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus – deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-30-190731-00779. Šio dokumento pagrindu 2019 m. rugpjūčio 19 d. VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruotas gyvenamojo namo baigtumo procentas – 100 procentų. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog šiuo atveju Nekilnojamojo turto registras atlieka tik nekilnojamojo turto duomenų išviešinimo funkciją, tačiau sprendimą dėl statybos užbaigimo priima ir deklaraciją apie statybos užbaigimą patvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVP) 8 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o statybos valstybinė priežiūra apima ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimą. Gavęs prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, Inspekcijos pareigūnas ją patvirtina arba atsisako tvirtinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų deklaracijai patvirtinti privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos (TPSVP 16 straipsnio 4 dalis). Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas 2019 m. liepos 31 d. turėdamas patvirtintą deklaraciją apie statybos užbaigimą, buvo įvykdęs šalių žodžiu sutartą sąlygą dėl gyvenamojo namo 100 procentų baigtumo iki Sutarties termino pabaigos. Taip pat, tai, jog gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta ir dokumentai apie tai gauti iki Sutarties termino pabaigos, patvirtina ir atsakovo 2019 m. liepos 31 d. išsiųstas pranešimas apie tai, kad namas jau priduotas.

Tuo tarpu, atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškovas nurodo, kad jis buvo pasiruošęs sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį 2019 m. rugpjūčio 1 d., šios bylos kontekste tokie ieškovo pareiškimai vertintini kritiškai, kadangi kaip nurodė pats ieškovas, namo pirkimui buvo ketinama imti banko paskolą, tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovo sūnus su drauge iš AB „Swedbank“ banko nebuvo gavęs galutinio patvirtinimo, kad paskola bus išduota. Minėtas banko raštas patvirtina tik tai, jog ieškovo pusėje buvo kreiptasi į banką dėl konsultacijos, tačiau bankas informavo, kad tolimesniam svarstymui ir galutiniam sprendimui priimti būtina pateikti perkamo ir bankui įkeičiamojo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tokia ataskaita būtų atlikta ar būtų kreiptasi į nekilnojamojo turto vertintojus, siekiant gauti banko galutinį pasiūlymą. Tuo tarpu, vadovaujantis įprastine praktika, be nekilnojamojo turto vertinimo dokumentų, nei vienas iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, nesutinka išduoti paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti, todėl akivaizdu, kad pats ieškovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. tikrai nebuvo pasiruošęs sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir sumokėti atsakovui perkamo namo kainą.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog Sutartis sudaryta ieškovo vardu, jokių dokumentų apie tai, jog ieškovas sudarydamas su atsakovu Sutartį pagal įgaliojimą būtų veikęs sūnaus D. K. vardu, nėra pateikta. Pastebėtina, jog ieškovas nurodo, kad kvietė atsakovą 2019 m. rugpjūčio 1 d. atvykti pas notarą sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, bet atsakovas neatvyko, todėl negalėjo šios sudaryti. Vis tik, įvertinus pateiktus dokumentus, šiuo atveju sutiktina su ieškovu, jog kvietimas atsakovui atvykti pas notarą išsiųstas netinkamai, paskutinę dieną, be to kvietime nenurodyta pas kurį notarą atsakovas turėtų atvykti, taip pat žinute nepagrįstai reikalaujama atsakovo turėti turto vertinimo dokumentus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad atsakovas būtų įsipareigojęs šiuos dokumentus pateikti, todėl teismo vertinimu, ši aplinkybė tik parodo ieškovo siekį, dirbtinai sudarant kliūtis atsakovui, išvengti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Sutartį gyvenamąjį namą įsipareigojo nupirkti ieškovas, tačiau po Sutarties sudarymo pats ieškovas su atsakovu visiškai nebendravo, perduodamas šią pareigą savo sūnui D. K., kuris ir išsiuntė kvietimą atsakovui atvykti pas notarą. Byloje ieškovas taip pat nepateikia jokių duomenų, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo užregistravęs laiką pas Telšiuose esantį notarą, siekiant sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, teikiančių pagrindą laikyti, kad atsakovas iki Sutartyje numatytos datos pabaigos būtų neįvykdęs šalių susitarimo, priešingai, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, 2019 m. liepos 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, akivaizdu, kad parduodamas gyvenamasis namas buvo užbaigtas 100 procentų, todėl šiuo pagrindu konstatuoti atsakovo Sutarties pažeidimą, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. tik deklaratyviai pranešė atsakovui apie numatytą susitikimą pas notarą, taip tik imituodamas savo įpareigojimų vykdymą ir tikėdamasis ateityje išvengti dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo kilsiančių pasekmių. Atsižvelgus į byloje pateiktų įrodymų visumą, išklausius teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų bei remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, todėl šis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Nagrinėjamu atveju, ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos, jo turėtos, rašytiniais dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 1512,50 Eur už advokato padėjėjo byloje suteiktą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 428, 429, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. K. atsakovo G. N. naudai 1512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.