- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-94-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02755-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- G. N.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
- 2.6.8.7Sutarčių forma ir galia
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui G. N. dėl avanso pagal preliminariąją sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo G. N. priteisti 3000,00 Eur pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso, 5 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo reikalavimo sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo 3000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Telšių apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. 2019 m. gruodžio 16 d. atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. priimto preliminaraus sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. spalio 7 d. sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė, ieškovo ieškinį atsakovui G. N. atmetė, priteisė iš ieškovo S. K. atsakovo G. N. naudai 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas konstatavo, kad bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas su atsakovu sudarė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje ieškovas S. K. įvardintas pirkėju, nurodytas jo asmens kodas, o atsakovas G. N. įvardintas pardavėju ir taip pat nurodytas jo asmens kodas. Sutartimi šalys susitarė iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti atsakovui bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, namo pardavimo kaina 98 000,00 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą ieškovas atsakovui sutarties sudarymo dieną sumokėjo 3000,00 Eur avansą, kuris, dėl ieškovo kaltės nesudarius pagrindinės sutarties iki nustatyto termino, pripažintinas nuostoliais, t. y. bauda ir lieka atsakovui.
4. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptartos papildomos sąlygos, susijusios su gyvenamojo namo 100 procentų baigtumu iki sutartyje nurodytos datos, teismas, vadovaudamasis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, vertino ir šią aplinkybę, kadangi abi bylos šalys tokio susitarimo buvimo neginčija, pripažįsta, jog toks susitarimas tarp šalių buvo sudarytas.
5. Teismas sprendė, jog atsakovas, 2019 m. liepos 31 d. turėdamas patvirtintą deklaraciją apie statybos užbaigimą, buvo įvykdęs šalių žodžiu sutartą sąlygą dėl gyvenamojo namo 100 procentų baigtumo iki sutarties termino pabaigos. Taip pat, tai, jog gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta ir dokumentai apie tai gauti iki sutarties termino pabaigos, patvirtina ir atsakovo 2019 m. liepos 31 d. išsiųstas pranešimas apie tai, kad namas jau priduotas.
6. Teismas sprendė, jog nors ieškovas nurodo, kad jis buvo pasiruošęs sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį 2019 m. rugpjūčio 1 d., šios bylos kontekste tokie ieškovo pareiškimai vertintini kritiškai, kadangi, kaip nurodė pats ieškovas, namo pirkimui buvo ketinama imti banko paskolą, tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovo sūnus su drauge iš AB „Swedbank“ banko nebuvo gavęs galutinio patvirtinimo, kad paskola bus suteikta.
7. Teismas atkreipė dėmesį, jog sutartis sudaryta ieškovo vardu, jokių dokumentų apie tai, jog ieškovas, sudarydamas su atsakovu sutartį pagal įgaliojimą, būtų veikęs sūnaus D. K. vardu, nėra pateikta.
8. Teismas sprendė, kad kvietimas atsakovui atvykti pas notarą išsiųstas netinkamai, paskutinę dieną, be to, kvietime nenurodyta, pas kurį notarą atsakovas turėtų atvykti, žinute nepagrįstai reikalaujama atsakovo turėti turto vertinimo dokumentus, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų įsipareigojęs šiuos dokumentus pateikti. Todėl teismas vertino, kad ši aplinkybė tik parodo ieškovo siekį, dirbtinai sudarant kliūtis atsakovui, išvengti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.
9. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, teikiančių pagrindą vertinti, kad atsakovas iki sutartyje numatytos datos pabaigos būtų neįvykdęs šalių susitarimo, priešingai, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų - 2019 m. liepos 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, akivaizdu, kad parduodamas gyvenamasis namas buvo užbaigtas 100 procentų, todėl šiuo pagrindu konstatuoti atsakovo sutarties pažeidimą, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. tik deklaratyviai pranešė atsakovui apie numatytą susitikimą pas notarą, taip tik imituodamas savo įsipareigojimų vykdymą ir tikėdamasis ateityje išvengti dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo kilsiančių pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliaciniu skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti, paliekant galioti byloje priimtą preliminarų sprendimų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas klaidingai įvertino šalių susitarimo esmę. Pirmenybė vertinant įrodymus turėjo būti teikiama rašytiniam šalių susitarimo tekstui, kuriame aiškiai įvardinti šalių lūkesčiai bei įsipareigojimai: preliminariosios sutarties 2.1 punkte yra nedviprasmiškai nurodyta, kad pardavėjas ir pirkėjas įsipareigoja iki 2019-08-01 sudaryti pardavėjui bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį.
10.2. Teismas išėmė iš konteksto vieną aplinkybe, kadangi faktiškai šalys susitarė ne tik dėl namo baigtumo, tačiau ir dėl kitų sąlygų, kurių pasekoje būtų galima numatyta data sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Nėra suprantama, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog iki 2019-08-01 buvo sutarta tik užbaigti namą 100 procentų, tokia išvada nėra pagrįsta nei liudytojų parodymais, nei byloje nustatytomis aplinkybėmis, nei elementaria logika.
10.3. Nepagrįstai teismas laikė nustatytu, jog ieškovas nebuvo pasiruošęs sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, todėl yra kaltas dėl sutarties nesudarymo. Nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant, ar atsakovas privalo gražinti ieškovui pastarojo sumokėtą 3000,00 Eur avansą, ar jis turi teise avansą pasilikti kaip jo patirtus minimalius nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, būtina nustatyti, ar kuri nors iš šalių vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl kieno kaltės pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismas nenustatinėjo, kodėl ieškovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties su atsakovu, todėl neatskleidė bylos esmės.
10.4. Iš ieškovo pusės buvo dedamos visos pastangos suspėti įsigyti būstą laiku (kaip minėta, nuo pat bendravimo pradžios atsakovas buvo informuotas, kad ieškovui ypač svarbu spėti į D. K. suteiktų atostogų tarpsnį). Ieškovo sūnus D. K., kurį atsakovas žinojo esant būsimuoju namo savininku, numatytu laiku birželio mėnesį grįžo į Lietuvą, kad galėtų spėti pasirengti visus dokumentus, tačiau sutartu laiku namo baigtumas nebuvo įregistruotas, ką pripažino ir atsakovas. Dėl šio delsimo jokios ieškovo kaltės nesama. Būtent atsakovo vėlavimas užbaigti namo pridavimą lėmė tai, jog nebuvo įmanoma laiku padaryti turto vertinimą bei gauti banko paskolą.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Teismas nepasisakė dėl lėšų prigimties ir grąžinimo. Apeliantas pažymi, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas 3000,00 Eur reikalavimo sumą vertino tik kaip avansą, o atsakovo teisę jį pasilikti vertino per kaltės klausimą. Tai reiškia, jog teismas ginčą sprendė vadovaudamasis tik preliminariosios sutarties nuostatomis. Tokiu būdu teismas neatskleidė ginčo sumos prigimties, ko pasekoje nusižengė galiojančiai teismų praktikai ir priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovas atliko šalių sutartus darbus ir 100 proc. namo baigtumą įregistravo VĮ Registrų centras dar iki šalių sutarto pagrindinės sutarties sudarymo termino. Pagrindinė sutartis, esant visoms šioms sąlygoms, iš atsakovo pusės galėjo būti sudaryta sutartyje numatytu terminu ir tam nebuvo jokių kliūčių.
11.2. Pirmosios instancijos teismas plačiai aiškino šalių susitarimo sąlygas, t. y. atsižvelgė ne tik į sutarties sąlygas, bet ir į šalių žodinius susitarimus.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių dokumentų ir neįrodė, jog pagrindinės sutarties sudarymo dieną jis turėjo finansinių galimybių sumokėti atsakovui perkamo namo kainą.
11.4. Apeliantas ir jo sūnus nepagrįstai savo pareigą gauti paskolos sutarčiai reikalingus dokumentus perkėlė atsakovui. Vadovaujantis įprasta praktika, turto vertinimą užsako tas asmuo, kuris ketina imti banko paskolą. Kitokio susitarimo šalys nei žodžiu, nei raštu nebuvo sudariusios.
11.5. Apeliantui buvo žinoma ir suprantama, jog jo sumokėta pinigų sumą yra mokama ir kaip garantija, kad pirkėjai namą tikrai pirks, todėl akivaizdu, jog šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, realiai susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai. Sutarties sąlygos dėl netesybų neprieštarauja netesybas reglamentuojančių normų nuostatoms. Apeliantas savo veiksmais nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovas neturi pareigos grąžinti apelianto sumokėto 3000,00 Eur avanso, kuris atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Byloje kilo ginčas dėl avanso, gauto pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį grąžinimo.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti atsakovui bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, namo pardavimo kaina 98 000,00 Eur. Kaip matyti iš sutarties 3.1. punkto, ieškovas atsakovui sutarties sudarymo dieną sumokėjo 3000,00 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į parduodamo namo kainą. Taip pat numatyta, jog jeigu pirkimo-pardavimo sutartis iki šios sutarties 2.1. punkte numatyto termino nebus sudaryta dėl būsimojo pirkėjo kaltės, tai šiame punkte nurodyta suma lieka pardavėjui kaip bauda. Sutarties 3.2. punkte šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis iki šios sutarties 2.1. punkte nustatyto termino nebus sudaryta dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas privalo per 3 kalendorines dienas nuo 2.1. punkte paminėtos datos grąžinti pirkėjui iš jo gautą avansą.
Dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir avanso grąžinimo
15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino šalių susitarimo esmę. Apeliantas mano, kad pirmenybė vertinant įrodymus turėjo būti teikiama rašytiniam šalių susitarimo tekstui, kuriame aiškiai įvardinti šalių lūkesčiai bei įsipareigojimai: preliminariosios sutarties 2.1 punkte yra nedviprasmiškai nurodyta, kad pardavėjas ir pirkėjas įsipareigoja iki 2019-08-01 sudaryti pardavėjui bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. Šalys susitarė ne tik dėl namo baigtumo, tačiau ir dėl kitų sąlygų, kurių pasekoje būtų galima numatyti datą sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Nėra suprantama, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog iki 2019-08-01 buvo sutarta tik užbaigti namą 100 procentų, tokia išvada nėra pagrįsta nei liudytojų parodymais, nei byloje nustatytomis aplinkybėmis, nei elementaria logika.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).
17. Sutarties 2.1. punkte įtvirtinta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta 2019 m. rugpjūčio 1 d. Sutarties 6.1. punkte įtvirtinta, kad pardavėjas ir pirkėjas privalo iki namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos savo lėšomis gauti visus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus. Atsakovas byloje įrodinėja, kad visus savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai – atliko šalių sutartus darbus ir 100 proc. namo baigtumą įregistravo VĮ „Registrų centras“ dar iki šalių sutarto pagrindinės sutarties sudarymo termino.
18. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas dar iki sutartyje nustatyto termino pabaigos - 2019 m. liepos 31 d. - turėjo statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus - deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šio dokumento pagrindu 2019 m. rugpjūčio 19 d. VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruotas gyvenamojo namo baigtumo procentas – 100 procentų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas 2019 m. liepos 31 d., turėdamas patvirtintą deklaraciją apie statybos užbaigimą, buvo įvykdęs šalių žodžiu sutartą sąlygą dėl gyvenamojo namo 100 procentų baigtumo iki sutarties termino pabaigos. Taip pat, tai, jog gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta ir dokumentai apie tai gauti iki sutarties termino pabaigos, patvirtina ir atsakovo 2019 m. liepos 31 d. išsiųstas pranešimas, kad namas jau priduotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad pagrindinė sutartis, esant visoms šioms sąlygoms, iš atsakovo pusės galėjo būti sudaryta sutartyje numatytu terminu.
19. Apelianto teigimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė nustatytu, jog ieškovas nebuvo pasiruošęs sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl yra kaltas dėl sutarties nesudarymo. Apeliantas nurodė, jog teismas nenustatinėjo, kodėl ieškovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties su atsakovu, todėl neatskleidė bylos esmės, neatkreipė dėmesio, kad tiek ieškovas, tiek jo sūnus D. K. nurodė, kad net ir be banko paskolos turėjo finansinių galimybių įsigyti namą. Iš ieškovo pusės buvo dedamos visos pastangos suspėti įsigyti būstą laiku, būtent atsakovo vėlavimas užbaigti namo pridavimą lėmė tai, jog nebuvo įmanoma laiku padaryti turto vertinimą bei gauti banko paskolą.
20. Iš bylos duomenų matyti, kad po sutarties sudarymo ieškovas su atsakovu visiškai nebendravo. Po kreipimosi į banką 2019-06-17 nėra jokių duomenų, kad būtų susisiekęs su atsakovu ir prašęs kokių nors dokumentų, o atsakovas būtų atsisakęs juos pateikti. Nors atsakovas teigia, kad jis pagrindinės sutarties sudarymo dieną turėjo finansinių galimybių sumokėti atsakovui perkamo namo kainą, tačiau nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas nebuvo gavęs banko paskolos. Todėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. jo siųsta žinutė dėl susitikimo pas notarą bei turto vertinimo ataskaitos pateikimo vertintina kaip deklaratyvaus pobūdžio žinutė. Ieškovas taip pat išsiuntė atsakovui kvietimą atvykti pas notarą sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau nenurodė, pas kokį notarą reikia atvykti. Ieškovas nurodė, jog buvo tai dienai rezervavęs laiką pas notarę, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo užregistravęs laiką pas notarę. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kvietimas atsakovui atvykti pas notarą išsiųstas netinkamai, paskutinę dieną, kvietime nenurodyta, pas kurį notarą atsakovas turėtų atvykti, taip pat žinute nepagrįstai reikalaujama atsakovo turėti turto vertinimo dokumentus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad atsakovas būtų įsipareigojęs šiuos dokumentus pateikti. Todėl ieškovo žinutės su kvietimu pas notarą, labiau tikėtina, buvo deklaratyvaus pobūdžio, iš tiesų nesiekiant sudaryti pagrindinę sutartį.
21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl lėšų prigimties ir gražinimo. Pirmosios instancijos teismas 3000,00 Eur reikalavimo sumą vertino tik kaip avansą, o atsakovo teisę jį pasilikti vertino per kaltės klausimą. Tai reiškia, jog teismas ginčą sprendė vadovaudamasis tik preliminariosios sutarties nuostatomis. Tokiu būdu teismas neatskleidė ginčo sumos prigimties, todėl nusižengė galiojančiai teismų praktikai ir priėmė neteisingą sprendimą.
22. Sutarties 3.1. punktu šalys susitarė, jog pirkėjas šios sutarties pasirašymo metu sumoka pardavėjui 3000,00 Eur avansą, kuris bus įskaičiuotas į parduodamo namo kainą. Tačiau jeigu pirkimo-pardavimo sutartis iki šios sutarties 2.1. p. nustatyto termino nebus sudaryta dėl pirkėjo kaltės, tai šiame punkte nurodyta suma lieka pardavėjui kaip bauda.
23. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
24. Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai Civilinis kodeksas nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
25. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2014).
26. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei, esant ikisutartiniams santykiams, kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).
27. Byloje nenustačius akivaizdžių aplinkybių, teikiančių pagrindą vertinti, kad atsakovas iki sutartyje numatytos datos pabaigos būtų neįvykdęs šalių susitarimo, priešingai, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, 2019 m. liepos 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, akivaizdu, kad parduodamas gyvenamasis namas buvo užbaigtas 100 procentų, todėl šiuo pagrindu konstatuoti atsakovo sutarties pažeidimą nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu nustatyta, kad ieškovas neturėjo lėšų namui pirkti ir vengė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio.
28. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šalys byloje prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
31. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 726,00 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovo atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. K. atsakovui G. N. 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.