- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- e2S-604-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04506-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (atsakovės) E. K. prašymą ieškovei ERGO Insurance SE dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) E. K. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu jis yra praleistas, ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto ir 288 straipsnio pagrindu, kurioje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo teismas nusprendė: ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės E. K. ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 8430,21 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 8430,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-08-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 190,86 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos (atsakovės) E. K. prašymą ieškovei ERGO Insurance SE dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.
Šalies argumentai
3. Teismas sprendė, kad terminas pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas, jo atnaujinti nėra pagrindo, todėl prašymas nagrinėtinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovei E. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjama byla teisminga Lietuvos teismams, o šiuo konkrečiu atveju – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, todėl atsakovės argumentas dėl bylos teismingumo atmestinas, kaip nepagrįstas.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodo, jog teismas neužklausė (duomenys neskelbtini) registrų apie atsakovės gyvenamąją vietą ir to neįpareigojo padaryti ieškovę, tačiau Lietuvos norminiuose teisės aktuose tai nėra numatyta, to nenumato ir kasacinio teismo praktika.
6. Teismas nurodė, kad išnaudojo visas jam prieinamas galimybes sužinoti apie atsakovės gyvenamąją ar darbo vietą ir tik tada pasinaudojo įstatyme įtvirtinta galimybe – viešo paskelbimo būdu. Todėl nei teismui, nei ieškovei nebuvo aišku, kokiu adresu pareiškėjai reikėjo siųsti teismo procesinius dokumentus.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo pareigą pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tos pareigos nevykdžiusi, privalo prisiimti iš to atsiradusias pasekmes.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pati nurodė, jog apie aplinkybę, dėl kurios, kaip naujai paaiškėjusios, prašo atnaujinti procesą, t. y. kad ji negyvena jai priklausančiame name, o jai nuosavybės teise priklausančiame name gyvena kiti asmenys, tačiau ji teismui nenurodė, kada apie tai sužinojo. Tačiau iš jos pateiktų dokumentų matyti, kad apie tai ji jau žinojo 2021-02-15, o gal dar ir anksčiau, taigi, minėta aplinkybė jai buvo žinoma jau priimant ginčo sprendimą už akių.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėja yra turto savininkė, todėl atsako už jo trūkumus ir padarytą žalą kitiems asmenims, o ne kiti (jos įvardinti) asmenys.
10. Teismas darė išvadą, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi pareiškėja nepagrindė įrodymais jos nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad ji negyveno Lietuvoje ir nieko nežinojo, jog į teismą kreipėsi tik tuomet, kai gavo duomenis iš antstolio apie pradėtą išieškojimą, nors jos atstovas advokato padėjėjas D. R. jau anksčiau dėl to susirašinėjo su ieškove, o 2020-12-16 ji pati savo atstovui nurodė apie jos „kvartirantus“ E. J. ir O. J..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja E. K. (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir 2022-06-16 pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo formalus ir pasyvus, neišnaudojo visų galimybių atsakovų paieškai – teismas išreikalavo iš Gyventojo registro duomenis, liudijančius apie atsakovų išvykimą į užsienio valstybę, tačiau po to nesiėmė jokių veiksmų, neužklausė (duomenys neskelbtini) registrų apie atsakovės gyvenamąją vietą arba to neįpareigojo padaryti ieškovą - neįpareigojo ieškovą sužinoti atsakovės kontaktus, t. y. teismas iki galo neatliko jam priklausančios pareigos rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.
11.2. Byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu vykstantį civilinį procesą.
11.3. Kadangi apie priimtą sprendimą atsakovė sužinojo tik 2022-06-06, daroma išvada, kad vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu ir neužkertant atsakovei kelio išreikšti savo poziciją, laikytina, kad CPK 368 straipsnyje nustatyti terminai nepraleisti ir atsakovė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teikia laiku.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas ERGO Insurance SE prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, o ne pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Proceso atnaujinimo pagrindai nurodyti 366 straipsnio 1 dalyje, sąrašas baigtinis ir neaiškinamas plečiamai, tokio proceso atnaujinimo pagrindo - CPK 288 straipsnis - nėra. Šiuo atveju nėra jokio teisino pagrindo atnaujinti procesą, todėl atskirasis skundas neturi būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatytų pagrindų atnaujinti procesą taikymo
17. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama atnaujinti procesą, jo atnaujinimo pagrindu įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat 3 punktą, kuriame nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Tokiomis aplinkybėmis, apeliantės vertinimu, yra tai, kad apie priimtą sprendimą apeliantė sužinojo tik 2022-06-06. Vienas iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių yra tas, kad tokia aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma apeliantei. Apeliantės manymu, byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu vykstantį civilinį procesą.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, pažymima, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad duomenys, kuriais apeliantė grindžia savo prašymą, neatitinka esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos civilinėje byloje, kurios prašoma atnaujinti procesą, pareikštų reikalavimų bei juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių kontekste (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju svarbu tai, kad apeliantės nurodytos kaip naujai jai paaiškėjusios aplinkybės – netinkamas procesinių dokumentų įteikimas, pranešimas apie prasidėjusį civilinį procesą – nepagrindžia apeliantės daromų prielaidų, kad dėl šių aplinkybių, jeigu teismas būtų nusprendęs procesą atnaujinti ir ginčą nagrinėjęs iš naujo, būtų pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.
22. Apeliantės nurodomi argumentai, kad jos prašymu dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo iš esmės siekiama atsiliepimo į ieškinį argumentų teisinio įvertinimo ir kitokio rezultato byloje, neturi jokios teisinės reikšmės. Nei teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nenumato, kad, esant tokiu tikslu paduotam prašymui, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos civilinės bylos proceso atnaujinimo sąlygos turėtų būti vertinamos kitaip, nei įprastai tokio pobūdžio bylose.
23. Apeliantė, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, visiškai nenurodė jokių teisinių pagrindų, susijusių su šiame punkte numatytomis aplinkybėmis.
24. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos proceso atnaujinimo klausimą skundžiama nutartimi išsprendė teisingai, o aptarti bei kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai kitokiam jos pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui pagrindo nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį paikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.