Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-591-544/2017

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Proceso Nr. 2-08-3-09312-2016-7

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-647-940/2017 pagal ieškovės UADBB „Legator“ ieškinį atsakovei UAB „Naideka“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą, prašė priteisti iš atsakovės 1314,85 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. tarp šalių sudaryto susitarimo pagrindu atsakovė, tarpininkaujant brokeriui (ieškovei), įsipareigojo apdrausti ne mažiau kaip 15 vnt. vilkikų per 3 mėnesius už 1679,80 Eur (5800,00 Lt) metinę draudimo įmoką kiekvienam iš vilkikų. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų pagal liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai nevykdė, todėl susidarė įsiskolinimas. Sudarydama draudimo sutartis su atsakove, ieškovė remdavosi elektroniniais atsakovės prašymais (užsakymais). Atsakovė sumokėjo dalį piniginių lėšų (skolos) kitais transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutarčių pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Naideka“ 1294,60 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 1294,60 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 28,42 Eur žyminį mokestį ir 539,00 Eur išlaidas už suteiktą teisinę (advokato) pagalbą. Kitą ieškinio dalį atmetė bei paskirstė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog tarp ginčo šalių buvo sudarytas susitarimas dėl transporto priemonių, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju (toliau – TPVCAP) ir vežėjo civilinės atsakomybės (toliau – CMR) draudimo sutarčių sudarymo. Iš pateiktų duomenų apie atliktus mokėjimus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 14 d., buvo nustatyta, jog ieškovė draudimo kompanijos „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialui sumokėjo 1259,85 Eur už krovininius automobilius pagal draudimo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 31 d. bei pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – 34,75 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai. Bylos duomenimis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys buvo sudarytos ir vykdomos.Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš pateiktų mokėjimo sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal draudimo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės skola už krovininių transporto priemonių draudimą yra 1259,85 Eur, o už puspriekabės draudimą pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) – 34,75 Eur (su pritaikyta nuolaida), o ne 55,00 Eur, kaip kad nurodė ieškovė. Be to, iš atsiskaitymų žiniaraščio matyti, kad atsakovės skola ieškovei už netinkamai įvykdytus sutartinius įsipareigojimu, yra 1294,60 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovė, nurodydama ieškinio reikalavimą, padarė rašymo apsirikimą, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 1294,60 Eur skolą, 6 procentų dydžio palūkanas bei tenkintų reikalavimų daliai (98 procentai) proporcingas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodo, kad nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas. Apeliantė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio nuostatas, kadangi draudimo brokeris nėra draudikas, o tik teikė atlygintines paslaugas. Be to, tarp šalių sudarytas susitarimas buvo kaip preliminarioji, organizacinė sutartis, kadangi pagrindinės sutartys buvo pasirašomos su pačiomis draudimo bendrovėmis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netyrė pavedimo sutartyje nustatytų ieškovės teisių bei aplinkybės, ar ieškovė turėjo teisę sudarinėti savarankiškas sutartis. Taigi nagrinėjamoje byloje yra neatskleista bylos esmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliantės vertinimu, išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, papildomai patvirtina ir tai, kad dalies transporto priemonių draudimų polisų galiojimo terminas dubliavosi, dėl ko buvo tariamasi dėl sutarčių nutraukimo, draudimo bendrovė į bylą nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas); esant transporto priemonių ilgalaikiams gedimams, likusi nepanaudota piniginių lėšų suma būdavo grąžinama arba perskaičiuojama kitoms sutartims apmokėti, dėl ko pateiktų sąskaitų ir mokėjimų sumos nesutapdavo. Nesant pavedimų analizės, nėra galimybės nustatyti tikrųjų piniginių srautų ir skolos, juo labiau, kad ir pati skolos suma ieškinyje buvo nurodyta netiksli.Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat nesutinka ir su priteistu išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu, nes jis yra per didelės pagal susiklosčiusių santykių pobūdį ir reikalingumą. Pabrėžia, jog ieškovė turi atskirą Žalų skyrių ir jame dirbantį profesionalų teisininką, kurio darbo apimtys yra įskaičiuotos į sutarčių mokestį. Negana to, Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7489-828/2015 to paties atstovo paslaugų ieškovei kaina buvo 370 Eur, o pastarojoje byloje ruoštų procesinių dokumentų turinys yra praktiškai identiškas nagrinėjamoje byloje pateiktiems procesiniams dokumentams. Tai patvirtina atsakovės reikalavimo sumažinti priteistas atstovavimo išlaidas pagrįstumą. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės UAB „Naideka“ apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių argumentų, dėl ko bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kodėl įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui bei kokias teismo sprendimo išvadas jie paneigia. Ieškovės vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovei suteiktus įgaliojimus bei atliktus mokėjimus, ką tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju ieškovė reikalauja už atsakovę sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., tačiau neginčija, jog pirmą įmoką atsakovė buvo atlikusi. Be to, dalis atsakovės pateiktų duomenų yra niekaip nesusiję su ieškovės keltais reikalavimais, o nagrinėjamas teisinis ginčas yra nesusijęs su draudimo bendrovės teisėmis ir pareigomis. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o tarp šalių sudarytas susitarimas neprieštaravo nei sąžiningumo, nei protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliaciniu skundu atsakovė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir išnagrinėjo bylą neįtraukęs suinteresuoto asmens – draudimo bendrovės, todėl buvo pažeistos procesinės teisės normos ir egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punkte, dėl ko byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. įgaliojimu UAB „Naideka“ įgaliojo ieškovę UADBB „Legator“ atstovauti jos interesus draudimų sutarčių sudarymo klausimais (10 b. l.). 2014 m. rugpjūčio 14 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kuriuo UAB „Naideka“, tarpininkaujant ieškovei, įsipareigojo apdrausti TPVCAP ir CMR draudimu visus atsakovei nuosavybės teise priklausančius ar teisėtai valdomus ir naudojamus vilkikus, bet ne mažiau kaip 15 vnt. per 3 mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos už 1679,80 Eur (5800,00 Lt) metinę draudimo įmoką vienam vilkikui (įmoką mokant per 4 kartus) ir drausti vienerius metus kompleksiškai (9 b. l.). Pagal byloje esančius duomenis ieškovė, bendradarbiaudama su „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialu, atsakovės naudai apdraudė krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (15 – 17 b. l.), krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (18 – 20 b. l.), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (22 – 24 b. l.), puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (25 b. l.). Kartu buvo sudarytas susitarimas dėl draudimo įmokos mokėjimo dalimis prie draudimų liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (29 b. l.). Ieškovė draudimo kompanijos „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialui sumokėjo 1259,85 Eur už krovininius automobilius pagal draudimo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 201 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 25 d. (30 – 35, 38 b. l.) bei už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 19 d. pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – 34,75 Eur (36, 39 b. l.). Pagal sąskaitose esančius duomenis atsakovės skola ieškovei už krovininių transporto priemonių draudimą – 1259,85 Eur, o už puspriekabę – 34,75 Eur (38 – 40 b. l.). Visos šios nutarties 15 punkte išdėstytos aplinkybės, kurių dalies (dėl susitarimo buvimo, dėl draudimo polisų sudarymo ir kt.) neginčija ir pati apeliantė, išties patvirtina, jog susitarimas tarp ginčo šalių dėl transporto priemonių bei vežėjo atsakomybės draudimo sutarčių sudarymo atsakovės naudai buvo sudarytas ir realiai įvykdytas. Pati atsakovė UAB „Naideka“ suteikė ieškovei įgaliojimą atstovauti jos interesus draudimo ir kitose nustatytose bendrovėse, įskaitant ir ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų sutarčių parengimą bei sudarymą, o taip pat atitinkamų pasiūlymų teikimą atsakovės vardu (10 b. l.). Duomenų, kad šis įgaliojimas būtų atšauktas ar panaikintas, kaip tai numatyta pačiame 2014 m. rugpjūčio 12 d. įgaliojime, byloje nėra, to netvirtina ir pati apeliantė. Taigi nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai paneigia apeliantės argumentus, jog ieškovė neturėjo teisės savarankiškai sudaryti draudimo sutarčių bei kad šių aplinkybių, kaip ir įgaliojimo turinio, nepagrįstai nesiaiškino pirmosios instancijos teismas. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybė, kad dalis teisinių santykių tarp atsakovės ir draudimo bendrovių klostėsi betarpiškai, nepaneigia byloje esančio šalių susitarimo, ieškovės atliktų mokėjimų už atsakovei teiktas paslaugas bei neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo neatskleidęs jos esmės.Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp šalių 2014 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą susitarimą, kadangi jis yra ne įpareigojamojo, o organizacinio pobūdžio preliminarioji sutartis. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-7489-828/2015, kurioje ieškovės UADBB „Legator“ naudai iš atsakovės UAB „Naideka“ priteista 963,41 Eur skola, 2896,20 Eur bauda, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 327,35 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal tinkamai neįvykdytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (46 – 47 b. l.). Šiuo 2016 m. gegužės 5 dieną įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatyti ir įvertinti šalių tarpusavio santykiai, susiklostę to paties 2014 m. rugpjūčio 14 d. šalių susitarimo pagrindu. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje išanalizavo tarp šalių sudaryto susitarimo turinį bei pasekmes kiekvienai šaliai ir konstatavo, kad UAB „Naideka“ nepagrįstai siekia sutapatinti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su draudimo sutartimi ir kad tarp šalių sudaryto susitarimo laikyti preliminariąja sutartimi nėra nagrindo. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kuriose dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako ir jo detaliau nenagrinėja.Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.987 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties sampratą, nes nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra susiklostę draudimo santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog, priteisdamas skolą iš atsakovės, teismas rėmėsi straipsnių, reglamentuojančių prievolių ir sutarties vykdymo principus bei neįvykdymą (netinkamą vykdymą) nuostatomis (CK 6.200, 205 straipsniai ir kt.). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog ginčas tarp šalių yra kilęs iš draudimo teisinių santykių ar dėl draudiminio įvykio bei nesutapatino atlygintinių paslaugų teikimo sutarties su draudimo sutartimi. Vien tai, kad skundžiame sprendime yra nurodoma ir materialinė teisės norma, reglamentuojanti draudimo teisinius santykius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir kad tai sudaro pagrindą pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą CPK 330 straipsnio pagrindu. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad nagrinėjamos civilinės bylos esmės neatskleidimą įrodo ir aplinkybės, jog dalies transporto priemonių draudimų polisų galiojimo terminai dubliavosi, dėl ko buvo tariamasi dėl sutarčių nutraukimo, o dėl tam tikrų aplinkybių nutraukus vienų transporto priemonių draudimo sutartis likusi nepanaudota pinigų suma buvo panaudojama kitų transporto priemonių draudimui. Atsakovės veiksmai sudarant kitas transporto priemonių draudimo sutartis, kurios galėjo dubliuotis su jau sudarytomis, neturi įtakos nagrinėjamam tarp šalių kilusiam ginčui, kadangi sudaryti atitinkamas sutartis yra atsakovės veiksmų laisvė. Šiuo atveju yra analizuojamos aplinkybės, ar atsakovė atlygino ieškovės patirtas išlaidas, kurios susidarė dėl draudimo kompanijos Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui sumokėtų 1259,85 Eur už krovininius automobilius pagal draudimo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (30 – 35, 38 b. l.) bei už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 31 d. pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtų 34,75 Eur (36, 39 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad byloje esančių aplinkybių visuma išties patvirtina, jog atsakovė virš minėtų sumų ieškovei nėra sumokėjusi, nors tą turėjo padaryti pagal tarp šalių 2014 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą susitarimą. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliantės argumentai, jog sumokėtos ir nepanaudotos sumos galėjo būti panaudojamos kitoms transporto priemonėms drausti, nes argumentams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kartu su apeliaciniu skundu pateikti mokėjimo nurodymo išrašai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kadangi draudimo kompanijai Compena Lietuvos filialui 839,90 Eur mokėjimas (mokėjimo paskirtyje nurodyta (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) (107 b. l.) yra atliktas 2014 m. rugsėjo 1 d., o ieškovė iš atsakovės reikalavo mokėjimų, atliktų draudimo bendrovei laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. (29, 30, 38 b. l.), kadangi pagal atsakovės ir draudimo kompanijos susitarimą mokėjimai už šiuos draudimo liudijimus buvo atliekami dalimis (28 b. l.). Be to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantės pateikti kiti vietiniai mokėjimai draudimo kompanijai nekeičia byloje nustatyto įrodymų vertinimo, kadangi ieškovė reikalavo priteisti skolą pagal mokėjimo sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (38, 39 b. l.), o kituose apeliantės pateiktuose vietinių mokėjimų nurodymų išrašuose (mokėjimo paskirtis) yra nurodyti visiškai kiti sąskaitų numeriai ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)Apeliaciniame skunde apeliantė UAB „Naideka“ tvirtina, jog draudimo bendrovės neįtraukus į bylą trečiuoju asmeniu turi būti konstatuotas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-391/2009; kt.).Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo faktiniu pagrindu buvo tarp UAB „Naideka“ bei UADBB „Legator“ susiklostę sutartiniai santykiai – tarpusavio atsiskaitymai pagal 2014 m. rugpjūčio 14 d. susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Taigi akivaizdu, kad ginčo šalių tarpusavio atsiskaitymai jokių materialinių teisių ir pareigų draudimo bendrovei nesukūrė, juo labiau, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie tiesiogiai draudimo bendrovei sumokėtas lėšas už tą laikotarpį, dėl kurio ieškovė ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas jokių materialių teisių ar pareigų draudimo bendrovei nesukuria. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl atsakovės nurodytas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja. Dėl atsakovės argumentų, susijusių priteistomis per didelėmis atstovavimo išlaidomis, pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovės priteistų išlaidų ieškovei dydis (539 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamų dydžių. Ieškovė pirmosios instancijos teismui iš pradžių buvo pateikusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o, atsakovui pateikus prieštaravimus, buvo priversta rengti ieškinį, ir dėl to turėjo papildomų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės atstovas vyko į du teismo posėdžius, kurių vienas neįvyko neatvykus atsakovės atstovui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat, į aplinkybę, jog priteista atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, proporcinga ir nėra akivaizdžiai neteisinga, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo mažinti skundžiamu sprendimu ieškovei priteistas atstovavimo išlaidas. Aplinkybė, jog UADBB „Legator“ dirba asmenų, turinčių teisinį išsilavinimą, nėra pagrindas kvestionuoti ieškovės pasirinkimą kreiptis teisinės pagalbos į advokatą.Atsižvelgdamas į visa tai, kad išdėstyta virš, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikius teisės normas bei padarius pagrįstas išvadas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atmestus atsakovės UAB „Naideka“ apeliacinį skundą, ieškovei UADBB „Legator“ priteisiama 300 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei UADBB „Legator“ suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – Swedbank, AB atliktų mokėjimų bei mokėjimų nurodymų išrašų kopijas, kuriais yra grindžiami apeliacinio skundo argumentai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, juos ieškovė gavo ir galėjo dėl jų pasisakyti, o šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UADBB „Legator“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės iš atsakovės UAB „Naideka“, į. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.