Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-365-544/2017

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09312-2016-7

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas panaikinti arba sumažinti teismo paskirtą baudą, civilinėje byloje Nr. e2-647-940/2017 pagal ieškovės UADBB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 15 d. buvo gautas ieškovės UADBB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir skolos priteisimo.2017 m. sausio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria, be kitų klausimų, nutarė civilinę bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2017 m. vasario 21 d. 10.00 val., ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, nutarė dalyvaujančius byloje asmenis informuoti apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, nurodė neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 246 -247 straipsniuose. Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. vasario 21 d. buvo gautas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi jis nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 22 d. bus išvykęs į komandiruotę užsienyje ir negalės dalyvauti teismo posėdyje.2017 m. vasario 21 d. teismo posėdyje teismas priėmė nutartį, kuria paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. R. 100 Eur dydžio baudą. Teismas sprendė, jog atsakovės direktoriaus J. R. nurodyta neatvykimo į 2017 m. vasario 21 d. teismo posėdį priežastis nėra svarbi. Teismo šaukimas ir 2017 m. sausio 19 d. teismo nutarties kopija atsakovei įteikta 2017 m. sausio 27 d., todėl atsakovė turėjo galimybę ir pareigą iš anksto informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į posėdį bei pasirūpinti, kad atsakovė, kuri yra juridinis asmuo, būtų atstovaujama procese. Asmeninis bendrovės direktoriaus J. R. dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl buvo pripažinta, kad atsakovės atstovo neatvykimas į 2017 m. vasario 21 d. teismo posėdį ir neinformavimas teismo bei kitų proceso dalyvių apie suplanuotą komandiruotę sukliudė kiek įmanomai greitesniam bylos išnagrinėjimui.2017 m. kovo 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. R. prašymas panaikinti arba sumažinti jam teismo nutartimi paskirtą 100,00 Eur baudą. Prašyme nurodyta, jog, nors formalus CPK normų pažeidimas ir yra, tačiau prieš išvykdamas į komandiruotę ėmėsi visų veiksmų dėl tinkamo teismo informavimo apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Dėl nesusipratimo teismui prašymas nebuvo pateiktas laiku, o tik prieš teismo posėdžio pradžią.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. R. prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo atmetė.Teismas sprendė, jog pareiškėjas kartu su prašymu dėl baudos, sumažinimo ar panaikinimo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Prašyme nurodyta aplinkybė, kad dėl nesusipratimo laiku nebuvo pateiktas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, nesudaro pagrindo panaikinti ar sumažinti teismo paskirtą baudą.Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad paprastai komandiruotė nėra ta priežastis, kuri pateisintų šalies nedalyvavimą teismo posėdyje. Be to, atsakovės direktorius teismui nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių nuo teismo šaukimo įteikimo dienos iki išvykimo į komandiruotę momento, nebuvo pasirūpinta tinkamu atsakovės atstovavimu paskirtame teismo posėdyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. R. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti.Nurodo, jog prieš išvykdamas į komandiruotę ėmėsi visų CPK numatytų pareigų informuoti teismą apie neatvykimo priežastis. Be to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo jo nedalyvavimo priežastį pripažinti svarbia vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kadangi pasinaudoti CPK 51, 55 – 56 straipsniuose įtvirtintomis galimybėmis nebuvo laiko, o bylos aplinkybes geriausiai žino pareiškėjas, nes ieškovė jau buvo kreipusis į teismą su tapačiu ieškiniu.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas J. R. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovės direktorius neatvyko į teismo posėdį dėl objektyvių, svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Nors atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, garantuojamas operatyvus ir teisingas bylos išnagrinėjimas. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėtos teisės normos 3 dalis nustato, kad, atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 289 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki 289 Eur baudą (CPK 246 straipsnio 3 dalis). CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertinamas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, taip trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, o to neginčija ir pats apeliantas, jog jis apie neatvykimą į 2017 m. vasario 21 d. turėjusį vykti teismo posėdį pranešė tą pačią dieną, prieš prasidedant posėdžiui, nors tinkamas pranešimas apie šio posėdžio laiką ir vietą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteiktas 2017 m. sausio 27 d. Kaip minėta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi šalių atstovų dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Nepaisant to, atsakovės direktoriaus J. R. pasirašytas prašymas, kurio surašymo data nurodyta 2017 m. vasario 7 d., pirmosios instancijos teismui pateiktas tik teismo posėdžio dieną, t. y. 2017 m. vasario 21 d. ir prie jo nebuvo pridėti jokie įrodymai, patvirtinantys galimai svarbias atsakovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, priežastis (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl komandiruotėje gali būti išvykę tam tikri ją atstovaujantys asmenys, o ne pati šalis. Už tai, kad juridinis asmuo būtų tinkamai atstovaujamas teisminiame procese, yra atsakingas bendrovės administracijos vadovas (direktorius), kuriuo yra apeliantas J. R.. Taigi akivaizdu, jog aptartas atsakovės procesinis elgesys nėra suderinamas su civilinio proceso paskirtimi ir principais, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirti baudą atsakovės direktoriui CPK 106 ir 246 straipsnių pagrindais, o pareiškėjas – pasinaudoti CPK įtvirtina galimybe teikti prašymą dėl paskirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo.Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl komandiruotės nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis faktinį atsakovės direktoriaus išvykimą į komandiruotę. Todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti ar mažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui paskirtą baudą vadovaujantis teisingumo ar protingumo kriterijais. Atskirojo skundo argumentas, jog atsakovė neturėjo laiko ir galimybių pasinaudoti CPK 51, 55 – 56 straipsnių nuostatomis, o atsakovės direktorius geriausiai žinojo situaciją, nekeičia virš išdėstytų aplinkybių vertinimo. Kadangi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, gavo dar 2017 m. sausio 27 d., tai turėjo pakankamai laiko ir galimybių ne tik laiku pateikti prašymą teismui dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu 2017 m. vasario 21 d. teismo posėdyje, juo labiau, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį paprastai komandiruotė nėra ta priežastis, kuri pateisintų šalies nedalyvavimą teismo posėdyje.

Spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos panaikinimo, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šias teisės normas tinkamai aiškino ir taikė.Atsižvelgus į virš išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas (CPK 107, 185 straipsniai, 246 straipsnio 2 dalis), dėl ko padarė pagrįstas išvadas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas J. R. pateikė naujus įrodymus – 2017 m. vasario 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą dėl komandiruotės, kuriuo grindžia atskirojo skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį nepakeistą.