Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1603-413/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-09-01
Bylos Nr.: 2A-1603-413/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02369-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Ramutei A

Kategorijos

2.6.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1603-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02369-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4. (S) 2.6.16.8; 3.3.1.14.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Ramutei A. B., P. V. McClain, AB „Šiaulių bankas“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniais ir pareiškimu dėl procesinio termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo prašydama:

1.1. uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos (toliau ir Tarnybai) inicijuoti vienašališką 2015 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.8SŽN-93 nutraukimą, motyvuojant netinkamu naudojimusi žemės sklypu (10,1201 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) arba pakeitimus, liečiančius žemės sklypo (10,1201 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirtį ir ieškovei UAB „Apželdinimas“ nuomos teise suteikto žemės sklypo (10,1201 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ploto dydį;

1.2. atnaujinti procesinį terminą ir panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-74-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymo“; priteisti bylinėjimosi išlaidas;

2. Nurodė, kad 10,1201 ha ploto valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) yra 24 ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypas 2015 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu yra išnuomotas ieškovei, kuriame ieškovė yra pradėjusi naujų statinių statybą bei projektavimą pagal 2007 m. balandžio 4 d. patvirtintą detalųjį planą. Ginčo žemės sklypą ieškovė nuomojosi nuo 1994 m., o šio žemės sklypo nuomos teisė yra įkeista AB „Šiaulių bankas“. Atsakovė 2016 m. sausio 12 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą, 2016 m. sausio 13 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog ieškovė netinkamai vykdo žemės nuomos sutartį. Ginčijamu 2016 m. sausio 25 d. įsakymu atsakovė sumažino ieškovei išnuomoto žemės sklypo plotus prie nuosavybės teise priklausančių statinių iki 0,8726 ha ploto; ieškovė nesutinka su atsakovės įsakymu, teigiant, kad: jis neatitinka individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, statiniams eksploatuoti priskirti žemės sklypo plotai neatitinka UAB „Orkanas“ parengto žemės sklypo plano duomenų – nenurodyti visi statiniai ir jų eksploatacijai skirtos žemės sklypo dalys, nenurodyta, kodėl pakeistas priskirto žemės sklypo plotas, dėl ko atsakovė neturi teisės vienašališkai sumažinti jau išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotą. Ieškovės nuomone, dėl paminėtų atsakovės veiksmų egzistuoja reali grėsmė žemės sklypo nuomos teisinių santykių nutraukimui, nors pagal ginčo sutartį ieškovė yra įsipareigojusi per 5 metus pradėti įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, yra gavusi statybos leidimus gyvenamųjų namų kvartalui su komercinėmis patalpomis statyti. Atsakovei nutraukus žemės nuomos sutartį arba pakeitus suteikto žemės sklypo plotą, bus paneigti ieškovės teisėti lūkesčiai, ji negalės vystyti pradėto nekilnojamojo turto projekto, patirs ženklių finansinių nuostolių, nes yra pradėti statybos darbai ir projektavimo darbai, sumokėta 51 262,74 Eur už magistralinių elektros tinklų projekto dokumentacijos rengimo darbus. Ieškovės teigimu, ji neatliko jokių savavališkų ar žemės nuomos sutarčiai prieštaraujančių veiksmų, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo nutraukti ginčo žemės nuomos sutartį. Dėl skundžiamo 2016 m. sausio 25 d administracinio teisės akto panaikinimo ieškovė kreipėsi į administracinį teismą, kuris atsisakė priimti skundą, dėl ko ieškovė praleido šio individualaus administracinio akto apskundimo terminą, todėl prašė atnaujinti terminą ir apginti jos pažeistas teises.

Atsakovė su ieškiniais ir prašymu dėl termino atnaujinimo nesutiko. Nurodė, kad 2016 m. sausio 13 d. patikrinimo metu nustatė, jog ne visi žemės nuomininkei (ieškovei) priklausantys statiniai ginčo žemės sklype funkcionuoja ar yra eksploatuojami, nes dalis jų apleisti, sugriuvę, o įrodymų apie statinių statybą nėra. Remiantis patikrinimo rezultatais, atsakovė 2015 m. sausio 25 d. įsakymu nustatė ieškovei išnuomoto žemės sklypo dalis jame esančių pastatų eksploatavimui, sumažindama 10,1201 ha žemės plotą iki 0,8726 ha. Priimdama ginčijamą įsakymą, atsakovė neviršijo savo įgaliojimų, vadovavosi LR Vyriausybės nutarimų patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis bei UAB „Orkanas“ parengta planine medžiaga. Pažymėjo, kad sandoriai dėl valstybės turto gali būti sudaromi tik teisės aktų nustatyta tvarka, įstatymai nesuteikia ieškovei teisės nuomotis daugiau žemės, negu reikalinga esamiems statiniams eksploatuoti. Visas ginčo žemės sklypas patenka į A. V. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas, jos įpėdiniai yra savalaikiai pateikę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinius tenkino iš dalies – atmetė prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus; atnaujino procesinį terminą paduoti ieškiniui dėl 2016 m. sausio 25 d. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. priimto įsakymo Nr. 8YĮ-74-14.8.2. dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymo panaikinimo; panaikino 2016 m. sausio 25 d. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. priimtą įsakymą Nr. 8YĮ-74-14.8.2. dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymo; priteisė iš ieškovės UAB „Apželdinimas“ trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ 3 620,32 Eur išlaidų už advokato pagalbą; priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ 1 563,32 Eur išlaidų už advokato pagalbą; priteisė iš ieškovės 3,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra pagrindinė valstybės institucija, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalies 9 punktas, 36 straipsnis, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punktas, patvirtinti 1994-12-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 1244). Todėl, atsakovės, kaip žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos funkcija yra vykdyti žemės naudojimo patikrinimus, nustatyti pažeidimus ir imtis veiksmų pašalinti nustatytus pažeidimus, nes žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymą. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalauja uždrausti atsakovei inicijuoti vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą arba ginčo žemės sklypo ploto pakeitimą, o tai reiškia, kad reikalauja uždrausti jai vykdyti įstatyme numatytas pareigas. Atsižvelgdamas į prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovės veiksmai – patikrinimas ir jo pagrindu priimtas administracinis aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jų negalima laikyti neteisėtais, o ieškovės reikalavimas uždrausti inicijuoti žemės nuomos sutarties nutraukimą motyvuojant netinkamu naudojimusi žeme, yra teisiškai nepagrįstas, nes nuomotojo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą numato įstatymas (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Konstatavęs, kad atsakovė veikė teisėtai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tikrinti kitų prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų egzistavimo. Todėl ieškovės reikalavimą dėl prevencinio ieškinio teismas pripažino teisiškai nepagrįstu ir neįrodytu (CK 6.255, 6.564 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2016 m. sausio 25 d. atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. priimtą įsakymą Nr. 8YĮ-74-14.8.2.) dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymo, teismas konstatavo, kad ieškiniui dėl asmens teisių pažeidimo, pasireiškiančio administracinių aktų nustatomais teisių ribojimais, gali būti taikomi CK ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė praleido 1 mėnesio terminą skundui paduoti, nes savalaikiai kreipėsi ne į bendrosios kompetencijos, bet administracinį teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendė, kad neatnaujinti termino kreiptis į teismą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo būtų neteisinga ir nesąžininga, be to, ieškovę galėjo suklaidinti 2016 m. sausio 25 d. įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas atnaujino ieškovei praleistą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 78, 177, 178, 185 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad atsakovės patikrinimo akto pagrindu priimtame 2016 m. sausio 25 d. įsakyme atsakovė nurodė devynias ieškovės pastatų eksploatavimui reikalingas žemės sklypo dalis vadovaudamasi ne tik 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260, bet atsižvelgdama į UAB „Orkanas“ parengtą ir atsakovės Kauno skyriuje 2015 m. kovo 19 d. suderintą planinę medžiagą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Orkanas“ plane ieškovės pastatams eksploatuoti nustatytos didesnės žemės sklypo dalys (iš viso 4,4241 ha), nei atsakovės priimtame įsakyme (iš viso 0,8726 ha), nors teisinio ir faktinio pagrindo tokiam dalių pakeitimui atsakovės atstovė teismui nenurodė ir negalėjo paaiškinti, kodėl vadovavosi tik viena plane nurodytos lentelės grafa ir netiksliai joje nurodytais dydžiais (t. 3, b. l. 143). Atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o žemės sklype esančių statinių savininkui nuomotinos žemės sklypo dalies dydis yra nustatomas konkrečia procedūra, kuri įtvirtinta 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (8., 33. punktai), nesant jokių įrodymų, jog UAB „Orkanas“ parengtas planas prieštarauja teisės aktų reikalavimams ar teisės aktų nustatyta tvarka yra sudarytas naujas žemės sklypo planas su kitokio dydžio išnuomojamų žemės sklypo dalių dydžiais, teismas sprendė, kad ginčijamas atsakovės įsakymas, kuriuo pakeistos ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalys, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl ieškinio reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo tenkino. Tenkinęs ieškovės reikalavimus iš dalies (50 proc.), teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius (8.2., 8.16., 8.19. punktai), vidutinį darbo užmokesčio dydį šalies ūkyje 2016 m. IV ketv. – (bruto) 822,80 Eur; posėdžių byloje laiką (9 val.), pripažino pagrįstomis trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ patirtas ne 10 022,75 Eur, bet 5 183,64 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurias paskirstė tarp bylos šalių, t. y. iš ieškovės trečiajam asmeniu teismas priteisė 3 620,32 Eur (kadangi ieškovė teikė teismui 2 ieškinius, nors turėjo teisę ir galimybę teikti vieną ieškinį, dėl ko trečiasis asmuo būtų turėjęs teikti tik 1 atsiliepimą), iš atsakovės – 1 563,32 Eur. Valstybei teismas priteisė iš ieškovės 3,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės šių išlaidų nepriteisė vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Apželdinimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas prevencinis ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prevencinį ieškinį; panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš ieškovės UAB „Apželdinimas“ trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ 3 620,32 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimą dėl prevencinio ieškinio pripažino teisiškai nepagrįstu ir neįrodytu. Apeliantės nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai bei teismo sprendimo dalies dėl administracinio akto panaikinimo motyvams. Apeliantės įsitikinimu, atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, kuris yra pakankamas pagrindas inicijuoti 2015 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-93 nutraukimą, atliko neteisėtus veiksmus.

9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei inicijuoti vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą arba ginčo žemės sklypo ploto pakeitimą laikytinas reikalavimu uždrausti atsakovei vykdyti įstatyme numatytas pareigas. Apeliantė pažymi, kad reikšdama prevencinį ieškinį ji nurodė konkretų atvejį, kuriam esant turėtų būti uždrausta nutraukti nuomos sutartį ar atlikti jos pakeitimus, t. y. uždrausti neteisėtus veiksmus. Tokiu būdu ieškovė neprašė apskritai riboti atsakovės teisę vykdyti įstatymu jai nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju neteisėtas atsakovės įsakymas turi būti suprantamas kaip teisinę pareigą – valstybinės žemės nuomos teisinius santykius vykdyti tik teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidžiantis veiksmas. Bylos įrodymai patvirtina, kad nutraukus ar pakeitus nuomos sutartį ieškovė patirtų žalą (atsižvelgiant į nekilnojamojo turto projekto išvystymo ginčo žemės sklype stadiją), todėl atsakovės neteisėti veiksmai, kuriais siekiama nutraukti ar pakeisti nuomos sutartį, būtų priežastis žalai atsirasti ateityje.

9.3. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovės veiksmai – patikrinimas ir jo pagrindu priimtas administracinis aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jų negalima laikyti neteisėtais, prieštarauja pats sau, nes kitoje sprendimo dalyje teismas konstatavo, kad nesant jokių įrodymų, jog UAB „Orkanas“ parengtas planas prieštarauja teisės aktų reikalavimams ar teisės aktų nustatyta tvarka yra sudarytas naujas žemės sklypo planas su kitokio dydžio išnuomojamų žemės sklypo dalių dydžiais, atsakovės įsakymas, kuriuo pakeistos ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalys, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagristu.

9.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas uždrausti inicijuoti žemės nuomos sutarties nutraukimą, motyvuojant tai netinkamu naudojimusi žeme, yra teisiškai nepagrįstas, nes nuomotojo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą ieškovės nurodytu pagrindu numato įstatymas (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantė pažymi, kad reikšdama prevencinį ieškinį ji siekė apginti savo teisėtus interesus ir apsisaugoti nuo atsakovės inicijuojamų abejotino pagrįstumo pranešimų apie neva netinkamą ginčo žemės sklypo naudojimą (pvz., nenupjauta žolė ir pan.). Prevenciniu ieškiniu ieškovė nereikalavo uždrausti atsakovei nutraukti žemės nuomos sutartį, kai ginčo žemės sklypas naudojamas ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį, todėl prevencinio ieškinio reikalavimą teismas aiškino per plačiai, taip pat atsietai nuo konkretaus ginčo faktinės situacijos.

Šalies argumentai

9.5. Ieškovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantė nurodo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių bankas“ dalyvavo ieškovės pusėje, todėl teismas negalėjo priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui 3 620,32 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo jį tenkinti, priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai nepripažino neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių turėtų būti tenkinamas ieškovės prevencinis reikalavimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė, kaskart reaguodama į trečiųjų asmenų R. A. B. ir P. W. McClain teikiamus prašymus ir skundus, tendencingai siekia nutraukti ar pakeisti teisėtai sudarytą ir galiojančią 2015 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-93. Nors pati žemės nuomos sutartis iki ginčo nagrinėjimo nebuvo nutraukta, tačiau per tą laiką atsakovė pateikė Kauno apylinkės teismui naują ieškinį, kuriuo siekia pripažinti dalį nuomos sutarties negaliojančia bei pakeisti tam tikras esmines sutarties sąlygas (nuomojamo žemės sklypo plotą), kas leidžia tvirtinti, kad atsakovė siekia pakeisti ar nutraukti nuomos sutartį, o šių atsakovės veiksmų neteisėtumą ieškovė tinkamai pagrindė ir įrodė šioje byloje. Be to, atsakovės veiksmų neteisėtumą rodo ir byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo ab initio negaliojančiu pripažintas atsakovės 2016 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 8VĮ-74-(14.8.2.), kuriuo buvo sumažintas nuomojamo valstybinio žemės sklypo plotas. Atsakovė šio teismo sprendimo neskundė, tokiu būdu pati pripažino, kad minėtas įsakymas yra neteisėtas, o tuo pačiu ir jos veiksmai, įvardyti šiame akte – neteisėti. Vadinasi, ieškovė įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus, kurie yra būtini tenkinti ieškovės prevencinį reikalavimą.

10.2. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė pagrindė visas CK 6.255 straipsnyje bei teismų praktikoje išaiškintas prevencinio ieškinio sąlygas, įskaitant ir atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti reali žala, todėl bankas palaiko ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Pažymi, kad tik tenkinus apeliacinį skundą ir uždraudus atsakovei atlikti neteisėtus veiksmus, ieškovė galės tęsti pradėtas investicijas ir vystyti nekilnojamojo turto statybų projektą.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. draudimą Tarnybai inicijuoti vienašališką 2015 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-93 pakeitimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Tarnyba visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas uždrausti Tarnybai inicijuoti vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą arba nuomojamo žemės sklypo ploto pakeitimą nagrinėjamu atveju prilygsta reikalavimui uždrausti Tarnybai vykdyti įstatyme numatytas pareigas. Byloje nustatyta aplinkybė, kad didžioji žemės sklypo dalis yra nenaudojama ir šioje vietovėje yra išlikę ne visi statiniai (vietomis tik jų fragmentai), kurių eksploatacijai buvo išnuomotas žemės sklypas, Tarnybos Kauno miesto skyriui buvo žinoma iš 2012 m. liepos 17 d. ir 2013 m. birželio 10 d. vietoje atliktų patikrinimų. Prieš priimant sprendimą išnuomoti ieškovei ne aukciono būdu žemės sklypą Tarnybos centrinis padalinys 2015 m. kovo 10 d. raštu buvo konstatavęs, kad visas žemės sklypas ieškovei UAB „Apželdinimas“ negali būti išnuomotas, tačiau Tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiosios specialistės V. G., S. T., Nacionalinės žemės tarnybos 1. e. p. Kauno miesto skyriaus vedėjo pavaduotoja A. M. ir tuo metu laikinai Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo pareigas ėjusi M. S., kurios parengė, vizavo ir pasirašė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 8VĮ-338-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir nuomos“ ir Nuomos sutarties projektus, į pirmiau minėtas aplinkybes galimai dėl savo šališkumo ir netinkamo pareigų vykdymo neatsižvelgė. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. sausio 12 d. atliko žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę bei surašė 2016 m. sausio 13 d. patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-3-(14.8.66.). Patikrinimo metu nustatyta, kad ne visi žemės sklypo nuomininkui UAB „Apželdinimas“ nuosavybės teise priklausantys statiniai bei priklausiniai funkcionuoja ir yra eksploatuojami, t. y. didžioji dalis žemės sklypo nėra naudojama UAB „Apželdinimas“ priklausantiems statiniams ir priklausiniams eksploatuoti, kadangi didžioji jų dalis yra nefunkcionuojantys, nenaudojami, apleisti, sugriuvę bei sunykę. Atsižvelgdamas į Patikrinimo akte nustatytus patikrinimo rezultatus, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 8VĮ-74-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ 1 punktu nustatė, kad UAB „Apželdinimas“ nuosavybės teisėmis priklausančių ir pagal paskirtį naudojamų pastatų eksploatacijai yra reikalinga tik 0,8726 ha žemės sklypo ploto dalis, t. y. iš esmės konstatavo, kad ieškovei buvo išnuomotas neproporcingai didelis valstybinės žemės sklypo plotas statiniams eksploatuoti.

11.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad bylą išnagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygos – atsakovės veiksmų neteisėtumo. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad Tarnybai nustačius mažesnę žemės sklypo dalį ir ateityje pakeitus žemės nuomos sutartį (sumažinus žemės sklypo plotą), ieškovei būtų padaryta žala. Atsakovė pažymi, kad šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti realios žalos grėsmę, t. y. kad atsakovės veiksmai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo kelia realią grėsmę žalai atsirasti ir pan. Šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo realios žalos grėsmės, o apsiribojo vien abstrakčiu teiginiu, kad Tarnybos veiksmai kelia realią žalą. Nors apeliantė nurodė, kad žemės sklype pradėjo vykdyti statybos darbus (pradėjo statyti statinius, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kas reikštų, kad žemės sklypas yra naudojamas, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2016-02- 08) matyti, kad pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 2007, baigtumo procentas – 7 proc.), užstatymo plotas yra 803,00 kv. m, o pastato gyvenamojo - namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai - 2007, baigtumo procentas - 7 proc.), užstatymo plotas – 803,00 kv. m., kas sudaro vos 2 procentus viso žemės sklypo ploto. Be to, kiti žemės sklype esantys apeliantės nuosavybės teise priklausantys statiniai užima taip pat labai nedidelį žemės sklypo plotą. Atsakovė pažymi, kad skundžiamas 2016 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 8VĮ-74-(14.8.2.) nepaneigia apeliantės teisės nuomotis valstybinę žemę, reikalingą statiniams eksploatuoti, o tik nustato žemės sklypo dalis, reikalingas statiniams eksploatuoti. Vertinant prevencinio ieškinio pagrįstumą, atsakovės nuomone, esminės reikšmės turi aplinkybė, kad didžiosios dalies žemės sklype esančių statinių statybos pabaigos metai yra 1920 – 1964 m., kurių fizinis nusidėvėjimas 50 - 70 proc. Todėl akivaizdu, kad apeliantė nevykdė teisės aktuose įtvirtintų statinių naudotojo pareigų, kas lėmė daugumos statinių techninės būklės pokyčius - jų sunykimą. Taigi, būtent pačios ieškovės neveikimas - statinių nepriežiūra, turėjo įtakos Tarnybai spręsti dėl nuomos santykių pakeitimo. Be to, ginčo žemės sklypas patenka į žemės plotus, kuriuos pageidauja susigrąžinti natūra buvę jos savininkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-231/2012 išaiškino, kad jeigu valstybinė žemė miesto teritorijoje yra išnuomota, tačiau neužstatyta, tokia žemė turi būti grąžinta natūra piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises. Šiuo atveju ieškovė neįrodė prevencinio ieškinio sąlygų, t. y. žalos grėsmės ir Tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo uždrausti atsakovei vienašališkai keisti žemės nuomos sutartį. Pažymi, kad Kauno apylinkės teismas panaikino Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-74-(14.8.2.) vien dėl to, kad minėtame įsakyme ir UAB „Orkanas“ parengtoje bei Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 19 d. suderintoje žemės sklypo planinėje medžiagoje buvo nustatyti skirtingi žemės sklypo plotai, būtini ieškovės statiniams eksploatuoti (įsakyme nurodyta - 0,8726 ha, UAB „Orkanas“ planinėje medžiagoje - 4,4241 ha). Tačiau iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovei išnuomotas neproporcingai didelis žemės sklypo plotas, todėl nuomos sutartis privalo būti pakeista. Be to, atsakovė pažymi, kad Tarnyba jau yra pateikusi Kauno apylinkės teismui ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2996-800/2017 dėl 2015 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-93 panaikinimo dalyje, kurioje UAB „Apželdinimas“ neteisėtai išnuomotas per didelis žemės sklypo plotas.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys Ramutė A. B. ir P. W. McClain prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Tenkinus apeliantės prevencinio ieškinio reikalavimą uždrausti Tarnybai inicijuoti 2015 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 85ŽN-93 nutraukimą, atsakovei būtų uždrausta nutraukti ar pakeisti Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį (30 metų). Taigi tenkinus ieškovės reikalavimą, Tarnybai būtų apribota įstatymo nustatyta pareiga kontroliuoti valstybinės žemės nuomos nutarčių tinkamą vykdymą, kas akivaizdžiai pažeistų viešąjį interesą ir sudarytų prielaidas ieškovei piktnaudžiauti teise. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės prevencinį Ieškinį. Be to, netgi tuo atveju, jeigu ieškovė prevenciniu ieškiniu siekė tik uždrausti nutraukti Sutartį ar pakeisti jos sąlygas remiantis atsakovės 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 8YI-74-(14.8.2.), tai teismui panaikinus ši administracinį akta nebeliko ieškovės nurodomos nuostoliu grėsmės, kuriuos ieškovė tariamai būtu patyrusi dėl sutarties nutraukimo skundžiamo įsakymo pagrindu. Tai reiškia, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prevencinį ieškinį, kadangi išnyko jos nurodomų nuostolių grėsmė. Patenkinus apeliantės prevencinio ieškinio reikalavimą, būtu iš esmės įteisintas neteisėtas ieškovės žemės sklypo naudojimo teisės įgijimas ir įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-338-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir nuomos“ Lietuvos valstybė, atstovaujama atsakovės, ir ieškovė 2015 m. kovo 23 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-93, kuria ieškovei 30 metų, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, buvo išnuomotas 10,1201 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), o išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (93 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos (3 proc.), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (4 proc.). Sutartimi ieškovė įsipareigojo per 5 metus nuo šios sutarties sudarymo dienos pradėti įgyvendinti detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-1224 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, sprendinius, susijusius su naujų statinių statyba šiame žemės sklype, o neįgyvendinus šios sąlygos, sutartis netenka galios (1 t., b. l. 45-47; 3 t., b. l. 88-90). Atsakovės Kauno miesto skyrius 2016 m. sausio 13 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-3-(14.8.66), kuriuo patikrino, kaip vykdoma 2015 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-93, ar visas žemės sklypas reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti, kuriuo (aktu), be kita ko, konstatavo, kad žemės sklypo bendro naudojimo žemės ploto I dalis – 2810 kv. m ir II dalis – 24288 kv. m nėra naudojamos UAB „Apželdinimas“ priklausantiems statiniams ir jų priklausiniams eksploatuoti (1 t., b. l. 93-94; 3 t., b. l. 135-138); Minėto patikrinimo akto pagrindu atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėja 2016 m. sausio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-74-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, kurio 1-uoju punktu nustatė, kad ieškovei UAB ,,Apželdinimas“ nuosavybės teise priklausančių ir pagal paskirtį naudojamų pastatų eksploatacijai yra reikalingos tokios dalys: 1) Pastatui – įstaigai 1B2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,1376 ha; 2) Pastatui – įstaigai 16B1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,0699 ha; 3) Pastatui – kalvei-garažui 5G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,02 ha; 4) Pastatui – katilinei 15G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,1154 ha; 5) Pastatui – ūkiniam pastatui 21I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,0046 ha; 6) Pastatui – dirbtuvėms 55P1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,1067 ha; 7) Pastatui – gyvenamajam namui 61A8p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,1 ha; 8) Pastatui – gyvenamajam namui 62A8p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,1 ha; 9) Pastatui – sandėliui–garažui 4F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,2184 ha. Šio įsakymo 2-uoju punktu konstatuota, kad UAB ,,Apželdinimas“ nuosavybės teise priklausančių ir pagal paskirtį naudojamų pastatų eksploatacijai yra reikalinga 0,8726 ha žemės sklypo dalis, o kita 9,2475 ha žemės sklypo dalis – nereikalinga UAB ,,Apželdinimas“ nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai.

15. Nesutikdama su 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 8VĮ-74-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymo“, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti minėtą įsakymą ir uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos inicijuoti vienašališką 2015 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-93 nutraukimą, motyvuojant netinkamu naudojimusi žemės sklypu (10,1201 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) arba pakeitimus, liečiančius žemės sklypo naudojimo paskirtį.

16. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovės ieškinius (prevencinį ieškinį ir ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo) tenkino iš dalies – atmetė prevencinį ieškinį dėl draudimo atlikti veiksmus; atnaujino procesinį terminą paduoti ieškiniui dėl 2016 m. sausio 25 d. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus įsakymo Nr. 8VĮ-74-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) dalių nustatymo“, ir šį įsakymą panaikino.

17. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl draudimo atsakovei atlikti veiksmus (prevencinis ieškinys), ir šį reikalavimą patenkinti.

18. Prevencinio ieškinio sąvoka pateikta CK 6.255 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prevencinis ieškinys - tai ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Kitaip tariant, tai yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti ir realiai gali būti atlikti, nors žala dar nėra padaryta. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Kaip teisingai pažymėjo teismas, prevencinis ieškinys gali būti patenkintas, kai egzistuoja visos materialiosios sąlygos: 1) būsimi neteisėti atsakovo veiksmai; 2) potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje; 3) asmens, reiškiančio prevencinį ieškinį, siekis pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-147/2013, Nr. 3K-3-550/2013). Bent vienos iš nurodytų materialiųjų sąlygų nebuvimas per se (pats savaime), net ir nepatikrinus, egzistuoja ar ne kitos materialiosios sąlygos, užkerta kelią prevencinio ieškinio patenkinimui.

19. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra valstybės patikėtinė, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalies 9 punktas, 36 straipsnis, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punktas, patvirtinti 1994-12-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 1244). Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai (Nacionalinė žemės tarnyba) kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

20. Atsakovės veiksmų neteisėtumą apeliantė grindžia pirmosios instancijos teismo rezoliucine dalimi ir dalimi motyvų, kuriais remiantis buvo panaikintas skundžiamas 2016 m. sausio 25 d. įsakymas. Su tokiu aiškinimu teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas, kurio atskiros dalys ir argumentai turi būti aiškinami ne izoliuotai, bet viso sprendimo kontekste. Kaip teisingai pažymėjo savo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-74-(14.8.2.) ne todėl, kad Tarnyba, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, atliko ieškovės naudojamos žemės patikrinimą, be todėl, kad minėtame įsakyme ir UAB „Orkanas“ parengtoje bei Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 19 d. suderintoje žemės sklypo planinėje medžiagoje buvo nustatyti skirtingi žemės sklypo plotai, būtini ieškovės statiniams eksploatuoti (įsakyme nurodyta - 0,8726 ha, o UAB „Orkanas“ planinėje medžiagoje – 4,4241 ha). Taigi, 2016 m. sausio 25 d. įsakymas buvo panaikintas dėl prieštaraujančių jo nuostatų, kurių pagrindu šis administracinis aktas buvo parengtas ir priimtas. Vadovaujantis nurodytu, pripažinti atsakovės veiksmus, kuriais buvo siekiama kontroliuoti, kaip naudojamas ginčo žemės sklypas, o nustačius Sutarties pažeidimus ar kitas reikšmingas aplinkybes – inicijuoti tokios sutarties nutraukimą ar pakeitimą, neteisėtais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

21. Be to, ieškovei teko pareiga įrodyti ne tik neteisėtus atsakovės veiksmus, bet ir realios žalos grėsmę. Iš ieškovės procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, ir apeliacinio skundo matyti, kad šios būtinosios prevencinio ieškinio sąlygos apeliantė neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų, kad visas ginčo žemės sklypas yra naudojamas visa apimtimi ir yra reikalingas juose esantiems pastatams eksploatuoti. Sutiktina su ieškove, kad dėl ilgo žemės sklypo naudojimosi termino (žemės sklypas pirmą kartą ieškovei buvo išnuomotas 1994 m. spalio 18 d.) ji gali turėti teisėtų lūkesčių į nuomos teisinių santykių išsaugojimą ateityje įgyvendinant 2015 m. kovo 23 d, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-93 nuostatas, tačiau tai neturi reikšmės šiam nagrinėjamam ginčui dėl prevencinio ieškinio ir administracinio akto panaikinimo, kurio ginčo dalykas nėra tiesiogiai susijęs su ieškovės deklaruojamu teisėtų lūkesčių principu į žemės nuomos teisnių santykių išsaugojimą, kadangi klausimas dėl Sutarties modifikavimo ar jos nutraukimo yra (gali būti) ne nagrinėjamos, bet kitos bylos ginčo dalyku (CK 6.564 straipsnis).

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.). Apibendrindama tai, kas nurodyta, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl prevencinio ieškinio pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl prevencinio ieškinio ir panaikindamas NŽT 2015 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-74-(14.8.2.), nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl panaikinti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

23. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui inicijuoti vienašališką 2015 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.8SŽN-93 nutraukimą, motyvuojant netinkamu naudojimusi 10,1201 ha žemės sklypu, arba pakeitimus, liečiančius žemės sklypo naudojimo paskirtį ir dydį, iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Kadangi minėtas klausimas teismo sprendimu nebuvo išspręstas, tenkintinas atsakovės prašymas ir byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos šia apeliacinio teismo nutartimi.

24. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiško reikalavimo, turi proceso šalies teises ir pareigas, tarp jų ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ buvo įtrauktas į bylą jo prašymu ieškovės pusėje (t. 2, b. l. 6-9). Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atmetus ieškovės ieškinį, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti jam priteistos iš ieškovės. Vadovaujantis nurodytu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant tą sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės UAB „Apželdinimas“ trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ 3 620,32 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės UAB „Apželdinimas“ trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ 3 620,32 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

Kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasDiana LabokaitėAlbina Rimdeikaitė