- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1592-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05074-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., G. Š.
- Pareiškėjas
- G. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų J. Š. ir G. Š. (G. Š.) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. Š., G. Š., antstolis A. S., dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkei J. Š. priklausanti bendrosios jungtinės nuosavybės dalis yra 1/2 dalis – nuolatinių išmokų, mokamų skolininkės J. Š. sutuoktiniui G. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje, skaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies, viršiančios MMA, ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA; G. Š. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje SEB banke, esančių ir (ar) patenkančių piniginių lėšų; buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, jame nurodyta, kad skolininkė per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo J. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Parodė, jog ji santuokoje jokio turto neįgijo ir jokio turto neturi. Pareiškime įvardyta skola kilo ne iš jos asmeninių skolų, o iš paveldimo turto. Sutinka, jog skola būtų išieškoma tik iš paveldėto turto.
3. Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su pareiškimu nesutinka. Teigia, kad su sutuoktine santuokoje neįgijo ir neturi jokio turto. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) V. M. Š. parašė jam testamentą, kuriuo visą savo turtą, iš jo ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), paliko jam – G. V. Š. Tai patvirtina ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas 2011 m. lapkričio 30 d. Minėtas butas buvo parduotas tam, kad įsigytų butą Lietuvoje. 2011 metų gruodžio mėnesį įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn butą, adresu (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgyto jokio turto neturi, tik automobilį. Visas aplinkybes patvirtina jo pateikti dokumentai. Pareiškimas pateiktas teismui nepagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino, nustatė, kad skolininkei J. Š. priklausanti bendrosios jungtinės su sutuoktiniu G. Š. nuosavybės dalis yra 1/2 dalis: 1) nuolatinės išmokos, mokamos skolininkės J. Š. sutuoktiniui G. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje, skaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršiančios MMA, ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA; 2) G. Š. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke, esančių ir (ar) patenkančių piniginių lėšų; 3) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). G. S. priteisė iš skolininkės J. Š. 220 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/19/01526, pradėta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gegužės 6 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-433-204/2018 dėl 8350,37 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės J. Š. išieškotojai G. S.. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi, J. Š. ir G. Š. yra sutuoktiniai ir santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad tarp skolininkės ir jo sutuoktinio būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, byloje nėra. Antstolis išsiuntė skolininkei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kito bendraturčio susitarimu formą, tačiau skolininkė nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.
Šalies argumentai
4.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys J. Š. bei G. Š. sutiko, kad skola būtų išieškoma iš paveldėto turto, tačiau ne iš jų asmeninių turto. Su šiuo prašymu teismas nesutiko, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog G. Š. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2011 m lapkričio 30 d., būtų priėmęs palikimą pagal turto apyrašą ir atsakytų už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. Pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2012 m. sausio 13 d pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl minėtas butas yra įgytas santuokos metu, taigi išieškojimas pagal asmenines prievoles yra nukreipiamas į dalį bendrame turte, kadangi išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl skolininko turto dalies nustatymo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) J. Š. priklauso 50 proc. (arba ½ dalis) nuolatinės išmokos, mokamos skolininkės sutuoktiniui G. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje, skaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios MMA ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA; G. Š. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke, esančių ir (ar) patenkančių piniginių lėšų; buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. Š. prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį bei nustatyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė G. Š. nuosavybė. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių. Nurodo, kad nors G. Š. ir J. Š. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o butas įsigytas santuokoje, tačiau butas faktiškai yra ne bendroji jungtinė nuosavybė, o apelianto asmeninė nuosavybė, kadangi sutuoktinė J. Š. niekada neprieštaravo ir sutiko, jog butas būtų įgytas G. Š. asmeninėn nuosavybėn, kadangi butas buvo įsigytas iš G. Š. paveldėtų pinigų. Pažymi, kad butas buvo pirktas esant gyvai G. Š. motinai, kuri kartu gyveno penkerius metus. Teigia, kad šiuo atveju akivaizdu, jog buto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio, tai yra G. Š., valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.
5.2. Apeliantas dėl buto įsigijimo aplinkybių nurodo, kad ginčo butas buvo pirktas G. Š. (duomenys neskelbtini), kadangi mama gyveno kartu bute, ir buvo sutarta, jog G. Š. ją prižiūrės. Teigia, kad butas įregistruotas jo vardu, kadangi bijojo, jog skyrybų atveju neliktų be buto, todėl būtent G. Š. vardu buvo nupirktas ir įregistruotas butas. Prie šio turto visiškai neprisidėjo sutuoktinė J. Š. ir perkant nedalyvavo. Valstybės įmonėje Registrų centre šis turtas įregistruotas vieno G. Š. vardu, nes tuo metu, jeigu turtas buvo asmeninė nuosavybė, į sutartį sutuoktinis nebuvo įrašomas. Apeliantas teigia, kad visi rašytiniai įrodymai į bylą buvo pateikti, iš jų buvo galima matyti ir suprasti, kad butas įgytas tik G. Š. asmeninėn nuosavybėn.
5.3. Apeliantas dėl turto dalies nustatymo nurodo, kad sutinka, jog įsiskolinimas būtų nuskaičiuojamas nuo sutuoktinės gaunamų pajamų, tačiau ne nuo G. Š.. Nurodo, kad taip pat sutinka, jog automobilis yra bendra jungtinė nuosavybė ir kad skola būtų išieškoma iš paveldimo turto, nes jo vertė yra 14 000 EUR, tačiau ne iš asmeninio turto.
6. Atskiruoju skundu apeliantė J. Š. prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį bei nustatyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė G. Š. nuosavybė. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių. Nurodo, kad šiuo atveju prieš įgyjant butą G. Š. (duomenys neskelbtini) pardavė turėtą butą turėdama tikslą kartu su sūnumi atvažiuoti gyventi į Lietuvos Respubliką, Klaipėdos miestą, ir įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn savo sūnui G. Š., kur ir ji galės kartu gyventi. Tuomet G. Š. ir J. Š. jau buvo santuokoje.
6.2. Apeliantė nurodo, kad santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taip buvo aiškiai išreikšta G. Š. ir jo motinos valia įgyti butą asmeninėn nuosavybėn.
6.3. Apeliantė nurodo, kad niekada neprieštaravo ir sutiko, jog butas būtų įgytas G. Š. asmeninėn nuosavybėn, kadangi tai iš jo tėvų paveldėti pinigai, o butas pirktas esant gyvai jo motinai, kuri kartu gyveno penkerius metus.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja G. S. pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskiruosius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne turto atidalijimo klausimas, o nustatoma skolininko turto dalis turimoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teigia, kad apeliantai teikiamais atskiraisiais skundais siekia pakeisti jų, kaip sutuoktinių, turto režimą minėtam butui iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę, tam nesant jokio pagrindo, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti atskirąjį skundą.
7.2. Pareiškėja nurodo, kad apeliantai deklaratyviai teigia, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 17 d., tai yra praėjus (duomenys neskelbtini) metų po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo, neva nupirko G. Š. motina pastarojo asmeninėn nuosavybėn tam, kad skyrybų atveju jis neliktų be buto, o J. Š. prie buto įsigijimo neprisidėjo ir net jo įsigijime nedalyvavo. Nors suinteresuoti asmenys įrodinėja, jog būtent G. Š. sumokėjo už buto įsigijimą, tačiau jokių tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nėra duomenų, kad pirkimo–pardavimo sutartyje būtų buvę nurodoma, kas ir už ką sumokėjo pinigus ir kad buvo išreikšta valia įsigyti butą G. Š. asmeninėn nuosavybėn. Pažymi, kad Registrų centre įregistruotas juridinis faktas, jog minėtas butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nors po buto įsigijimo praėjo beveik 9 metai, tačiau jokių duomenų, kad sutuoktinių turtas būtų padalytas ginčo teisenos tvarka ir jam nustatytas asmeninės nuosavybės teisinis režimas, byloje nėra.
7.3. Pareiškėja nurodo, kad kol apeliantų santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Pažymi, jog šiuo atveju aplinkybė, kad ir skolininkė J. Š. gauna darbo užmokestį, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl suinteresuoto asmens G. Š. atskirajame skunde nurodytas teiginys, kad įsiskolinimas turi būti išieškomas iš sutuoktinės, o ne jo pajamų, yra nepagrįstas. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atskirųjų skundų argumentų
8. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to nepagrįstai nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apeliantų bendroji jungtinė nuosavybė. Teigia, kad butas yra G. Š. asmeninė nuosavybė ir į šį turtą negali būti nukreiptas išieškojimas. Pareiškėja atsiliepimu su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad butas yra įsigytas santuokoje, santuoka nėra nutraukta, apeliantų argumentai dėl buto pirkimo aplinkybių yra deklaratyvus ir neįrodyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė.
9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl apeliantų turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
10. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/19/01526, pradėta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gegužės 6 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-433-204/2018 dėl 8350,37 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės J. Š. išieškotojai G. S.. Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus areštavo J. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turtinę teisę į pinigines lėšas / pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – nuolatinę išmoką, mokamą jos sutuoktiniui G. Š., taip pat turtą, esantį ir / ar patenkantį į sutuoktinio G. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą akcinėje bendrovėje SEB banke, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
11. Vykdymo proceso metu antstolis išsiuntė skolininkei J. Š. sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kito bendraturčio (G. Š.) susitarimų formą. Skolininkė per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, todėl antstolis pasiūlė pareiškėjai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
12. Nors apeliantai iš esmės atskiruosiuose skunduose prieštarauja pirmosios instancijos teismo nutarties daliai, kuria nustatyta J. Š. turto dalis butui (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantai prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, pažymėdami, kad išieškojimas gali būti vykdomas tik iš paveldėtos turto dalies, dėl to teismas neturėjo nustatyti apeliantės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai ir siekiant visapusiškai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į atskiraisiais skundais suformuluotus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą visa apimtimi.
13. Pirmiausia atmetami apeliantų argumentai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes skola teisėtai gali būti išieškota tik iš paveldėto turto. Kaip matyti, vykdomasis dokumentas vykdomas pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gegužės 6 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-433-204/2018 civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. patikslintą ieškinį atsakovo A. Č. teisių perėmėjai J. Š., trečiajam asmeniui S. Š. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, dėl to teismas atidalijo G. S. nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimų, kurių vertė yra 11 083,87 EUR, iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai iš J. Š. 5541,93 EUR kompensaciją ir 686,94 EUR bylinėjimosi išlaidų. Iš paveldėjimo teisės pagal testamento 2019 m. vasario 5 d. liudijimą matyti, kad J. Š. palikimą priėmė, tačiau nėra duomenų, kad palikimas priimtas pagal apyrašą. Įstatymo leidėjas neriboja palikimo priėmimo pagal apyrašą jokia sąlyga, tai yra palikimą pagal apyrašą galima priimti paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal apyrašą, atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu.
14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. Š. palikimą priėmė pagal testamentą, nesant turto apyrašo (CK 5.53 straipsnio 1 dalis), priešingų įrodymų byloje nėra ir apeliantai tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), todėl šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju apeliantų argumentai dėl negalimumo nustatyti turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dėl paveldėto turto yra nepagrįsti.
15. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą nustatant J. Š. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pabrėžtina, kad įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir nėra nutraukta (v. b. l. 12). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Vedybų sutarčių registre, 2019 m. birželio 4 d. duomenimis, nėra duomenų apie sudarytą vedybų sutartį (v. b. l. 26) ar kitokius turto padalijimo faktus, tokių aplinkybių apeliantai neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
16. Kadangi, kaip nustatyta nutarties 15 punkte, apeliantų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nėra nutraukta, nesant įregistruotos vedybų sutarties, apeliantams neįrodinėjant, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi kitais pagrindais (CPK 178 straipsnis), sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl J. Š. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu G. Š..
17. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms (nutarties 15 punktas), sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suinteresuoto asmens G. Š. areštuotose sąskaitose esantis turtas – piniginės lėšos, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), kurios gautos po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apelianto G. Š. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)akcinėje bendrovėje SEB banke esančios lėšos ir nuolatinės išmokos, mokamos apeliantės J. Š. sutuoktiniui G. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje, skaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršiančios MMA, ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, yra ir sutuoktinės J. Š. dalis.
18. Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantės turto dalį dėl automobilio „Volkswagen Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad atskirajame skunde G. Š. nurodo, jog sutinka, kad šis automobilis yra bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliantė J. Š. atskiruoju skundu prašydama panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį nenurodė nesutikimo motyvų dėl turto dalies nustatymo, dėl automobilio „Volkswagen Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir savininkė yra J. Š.. Automobilis yra įregistruotas, ir tiek jo pirmosios registracijos data ((duomenys neskelbtini), tiek pirmosios registracijos Lietuvoje data ((duomenys neskelbtini)) yra užfiksuoti (v. b. l. 35) po apeliantų santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 12), todėl atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes (CPK 185 straipsnis), atsižvelgiant į tai, kad apeliantai atskiraisiais skundais nesutikimo motyvų dėl šios turto dalies nustatymo nenurodė (CPK 178 straipsnis), atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (nutarties 15 punktas), sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nustatyti, jog J. Š. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
19. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog J. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ nuosavybės dalis buto (duomenys neskelbtini). Teigia, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso G. Š., todėl J. Š. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dėl minėto buto negali būti nustatytas.
20. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2012 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, taigi šis butas buvo įsigytas apeliantų santuokos metu (v. b. l. 12). Šiam butui įregistruotas juridinis faktas – šis butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (v. b. l. 15). Apeliantai nurodo, kad šis butas yra asmeninė G. Š. nuosavybė, kadangi butas buvo nupirktas G. Š. jo motinos asmeninėn nuosavybėn pardavus butą užsienio valstybėje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1998 m. lapkričio 13 d. testamentu V. M. Š. visą savo turtą, koks jis mirties dieną bepriklausytų, iš ko besusidėtų ir kur jis bebūtų, iš jo butas Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamas G. V. Š.. Iš 2011 m. lapkričio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad G. Š. priėmė palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš palikėjo V. F. Š.. Kaip matyti, šis butas 2011 m. gruodžio 14 d. buvo parduotas V. M. Š. ir G. Š.. Atsižvelgiant į šiuos juridinius faktus matyti, kad apeliantas ½ dalį buto paveldėjo ir pardavė būdamas santuokoje su apeliante J. Š.. Apeliantai teigia, jog iš gautų lėšų buvo nupirktas kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas buvo nupirktas asmeninėn G. Š. nuosavybėn.
21. Nagrinėjamu atveju iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad butas buvo įsigytas santuokoje, sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties ir yra nustatytas juridinis faktas, jog butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina fakto, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė apelianto G. Š. nuosavybė, tačiau iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp apeliantų yra kilęs ginčas civilinėje byloje Nr. e2-10922-965/2019 dėl minėto buto. Apeliantas G. Š. 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, juo prašo pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė G. Š. nuosavybė. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl buto nuosavybės teisinės formos, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nustatant turto dalį turi atsižvelgti ir į šias aplinkybes, kadangi pripažinus, jog butas yra asmeninė G. Š. nuosavybė, pareiškėjos G. S. pareiškimo tenkinimas visa apimtimi galbūt pažeistų G. Š. interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė yra naujai paaiškėjusi, nebuvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodyta aplinkybė bei priimtas teismo sprendimas galbūt turės esminės įtakos sprendžiant klausimą, ar butas (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ar šioje dalyje gali būti visa apimtimi patenkintas pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta, kad J. Š. priklauso ½ bendrosios jungtinės nuosavybės dalis, tai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), naikintina, perduodant klausimą dėl šio turto dalies nustatymo nagrinėti iš naujo.
23. Šalys pateiktais atskiraisiais skundais taip pat prašo nustatyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė G. Š. nuosavybė. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006), todėl manytina , kad tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo, nėra teisinio pagrindo nuspręsti dėl apeliantų reikalavimo, nes, kaip minėta, toks reikalavimas gali būti patenkintas tik ginčo teisenos tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 19–22 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl ginčijamos nutarties dalis, kuria nustatyta, kad skolininkei J. Š. priklauso bendrosios jungtinės su sutuoktiniu G. Š. nuosavybės dalis, tai yra 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naikintina ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad skolininkei J. Š. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktiniu G. Š. (G. Š.) dalis, tai yra 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.