Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. U. patikslintą ieškinį atsakovei J. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, taip pat pagal atsakovės J. G. priešinį ieškinį ieškovui D. U. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. U. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) dėl atsakovės kaltės nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini); 2) šalių turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 26 d.; 3) ieškovui priteisti 1/2 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), 1/2 namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), 50 vnt. vardinių paprastųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų, aukšto slėgio plovyklą K Karcher (toliau – Plovykla), šaldiklį Bosh (toliau – Šaldiklis), džiovyklę Bosh (toliau – Džiovyklė), televizorių Philips 55 (toliau – Televizorius), namų kino sistemą „Acoustics“ (toliau – Namų kino sistema), restauruotą antikvarinę komodą su veidrodžiu (toliau – Komoda), MM2 sofą (toliau – Sofa), staliuką atlenkiamą Angel (toliau – Staliukas), elnio ragus (3 vnt.), stirnų ragus (7 vnt.) (toliau – Ragai), 1 676 Eur kompensaciją iš atsakovės už atsakovei po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, 4 223,22 Eur kompensaciją iš atsakovės už akcinei bendrovei SEB bankui (toliau – ir Bankas) pagal 2012 m. liepos 16 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kreditavimo sutartis) 1/2 sumokėtų įmokų nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2022 m. vasario 26 d.), 7 719,28 Eur kompensaciją iš atsakovės už 1/2 sumokėtų įmokų SIA C. L. Lietuvos filialui pagal 2019 m. birželio 6 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) nuo Sutarties sudarymo iki 2022 m. vasario 26 d.; 4) atsakovei priteisti 1/2 Sklypo, 1/2 Namo, automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis 507), automobilį Toyota RAV4, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. gamybos automobilis), vejapjovę Husqvarna, žoliapjovę Husqvarna (toliau – Žoliapjovės), skalbimo mašiną Bosh (toliau – Skalbimo mašina), pintus lauko baldus (toliau – Pinti baldai), kepsininę Kamado B. G. su stalu (toliau – Kepsninė), kavos aparatą Delonghi (toliau – Kavos aparatas), ąžuolo masyvo odinius svetainės baldus (toliau – Svetainės baldai), surenkamą lauko baseiną B. S. Pro MAX su vandens valymo filtrais (toliau – Baseinas), valgomojo komplektą su uosio masyvo stalu (toliau – Valgomojo komplektas), gobelenu dengtas valgomojo kėdes su porankiais (2 vnt.), gobelenu dengtas valgomojo kėdes (8 vnt.) (toliau – Kėdės); 5) įsipareigojimą Bankui pagal Kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo pripažinti solidariu šalių įsipareigojimu, nustatant, kad bendraskolių tarpusavio santykiuose įsipareigojimus Bankui vykdys šalys lygiomis dalimis.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 19 d. nuo kito vyro pagimdė vaiką. Esant neištikimybei atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. Ieškovas nurodė, kad nuo tos dienos atsakovė iš savo asmeninių lėšų išmokėjo SIA C. L. Lietuvos filialui pagal Sutartį likusią mokėtiną sumą už 2019 m. gamybos automobilį ir įregistravo jį savo vardu, šis 2019 m. gamybos automobilis po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovei, o ieškovui priteistina kompensacija už 1/2 dalį sumokėtų įmokų nuo Sutarties sudarymo iki 2022 m. rugsėjo 26 d. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Bankui pagal Kreditavimo sutartį turi prievolių už 85 007,89 Eur ir po santuokos nutraukimo prašys nustatyti solidarią šalių atsakomybę Bankui. Ieškovas nurodė, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios (2022 m. rugsėjo 26 d.) vienas vykdo įsipareigojimus Bankui pagal Kreditavimo sutartį ir iki 2024 m. rugsėjo 2 d. yra sumokėjęs 8 446,43 Eur, todėl prašo iš atsakovės priteisti pusę šios sumos, t. y. 4 223,22 Eur. Be to, santuokos metu iki gyvenimo skyrium pradžios (2022 m. rugsėjo 26 d.) iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo vykdoma prievolė SIA C. L. Lietuvos filialui pagal Sutartį, todėl atsakovė turi kompensuoti ieškovui 1/2 dalį nurodytu laikotarpiu sumokėtų įmokų pagal minėtą Sutartį, t. y. 7 719,28 Eur.

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė: 1) priteisti jai Sklypą, Namą, Automobilį 507, Žoliapjoves, Skalbimo mašiną, Šaldiklį, Sofą, Staliuką, Pintus baldus, Kepsninę, Valgomojo komplektą, Kėdes, 724 Eur kompensaciją iš ieškovo už ieškovui priteistinas Bendrovės akcijas, 3 299,69 Eur kompensaciją iš ieškovo už atsakovės patirtas išlaidas Namo išlaikymui, 5 797,25 Eur iš ieškovo dukros U. U. išlaikymo įsiskolinimą; 2) priteisti ieškovui Kavos aparatą, Baseiną, Svetainės baldus, šaunamąjį ginklą su optika (toliau – Šautuvas), Ragus, Plovyklą, Televizorių, Komodą, Namų kino sistemą, Džiovyklę, valtį su varikliu, 109 109,77 Eur kompensaciją iš atsakovės už Sklypą ir Namą, 1 150 Eur kompensaciją iš atsakovės už Automobilį, 507, 3 689,25 Eur kompensaciją iš atsakovės už ieškovo SIA C. L. Lietuvos filialui sumokėtas įmokas pagal Sutartį.

4. Atsakovė nurodė, kad ilgą laiką gyveno su ieškovu kaip du svetimi žmonės, 5 metus prieš gyvenimą skyrium neturėjo lytinių santykių, buvo menkinama, niekinama, žeminama ir engiama ieškovo. Pasak atsakovės, ieškovas yra sakęs, kad ji jam neįdomi. Pasak atsakovės, ieškovas pramogaudavo ir keliaudavo ne su šeima, nuo pat pradžių buvo įvedęs tokią tvarką, pagal kurią jo uždirbami pinigai buvo tik jo. Pasak atsakovės, ieškovas jai buvo neištikimas su kineziterapeute, pas kurią lankėsi virš metų, tai nebuvo paskutinė moteris, su kuria ieškovas buvo neištikimas. Atsakovė nurodė, kad ilgą laiką manė, kad ieškovas galbūt yra ne tos orientacijos, tačiau 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje išsikraustęs iš namų jis iš karto pradėjo gyventi nuomojamame bute su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dirba pagal darbo sutartį, buhaltere D. C., su kuria jis gyvena ir dabar. Pasak atsakovės, ieškovas 2024 m. balandžio 1 d. vėl apsigyveno Name, tačiau ne vienas, o kartu su D. C.. Atsakovė taip pat nurodė, kad prieš kelerius metus ieškovas pardavė savo namą (duomenys neskelbtini), tačiau nepanaudojo gautų pinigų paskolos padengimui, o pasiliko pinigus sau, liepdamas pas notarą padėti parašą, kad ji nepretenduoja į šį turtą. Tai, pasak atsakovės, parodo, kad jau tada atsakovas planavo skyrybas. Atsakovė nesutinka, kad Automobilio 507 vertė yra 3 460 Eur, pasak atsakovės, jis vertas 2 300 Eur. Dėl 2019 m. gamybos automobilio atsakovė nurodė, kad už jo įsigijimą iki šalių pradėjimo gyventi skyrium buvo sumokėta iš viso 13 785,42 Eur. Taikant minimalų nusidėvėjimą, nuo turto įsigijimo iki šalims pradedant gyventi skyrium (per 39 mėn.), išpirkta 2019 m. automobilio dalis nuvertėjo 6 406,92 Eur, todėl išpirkto turto vertė sudaro 7 378,50 Eur. Atitinkamai, ieškovui priklauso pusė šios sumos. Namas ir Sklypas negali būti tarp šalių dalijamas lygiomis dalimis, nes tam, kad įsigytų šį turtą, atsakovė skyrė daug savo asmeninių lėšų, kurios sudaro 43,49 proc. iš 100 proc. Atsakovė pastebėjo, kad Namo padalijimas į du atskirus namus yra neįmanomas, nes tam nėra tinkamas Namo išplanavimas. Be to, kai atsakovė paprašo ieškovo padengti dalį Namo išlaikymo išlaidų, ieškovas rėkia grasindamas, kad nužudys ją, jos sūnų ir vaiko tėvą. Atsakovė jaučiasi labai nejaukiai, nes ieškovas yra medžiotojas, namuose laikantis šaunamuosius ginklus.

5. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad apie abiejų sutuoktinių kaltę negali būti ir kalbos, nes atsakovė yra neginčijamai kalta dėl santuokos iširimo, o atsakovės kaltinimai ieškovui nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovas nurodė, jog su D. C. pradėjo bendrauti tik po to, kai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Jei ieškovas buvo toks blogas, pasak ieškovo, kyla klausimas, kodėl atsakovė nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, o pradėjo naujus santykius. Kaltinimu dėl lytinių santykių vengimo atsakovė, pasak ieškovo, mėgina pateisinti savo lytinius santykius su pakistaniečiu ir dabartiniu savo sugyventiniu S. G. (S. G.), su kuriuo atsakovė susipažino (duomenys neskelbtini) , į kurią buvo nuvykusi kartu su ieškovu 2019 m. gegužės mėnesį. Ieškovas nurodė, jog neginčija, kad atsakovė prie Namo statybų prisidėjo tam tikra dalimi asmeninių piniginių lėšų, tačiau ieškovo organizacinis bei finansinis indėlis buvo tikrai didesnis. Dėl nuosavybės (duomenys neskelbtini) pardavimo ieškovas nurodė, kad mirus jo pamotei, kuri gyveno jo paveldėto senelių namo dalyje, bendraturčiai nutarė šį namą parduoti, o atsakovės parašas buvo reikalingas tam, kad patvirtintų, jog ji finansiškai neprisidėjo prie minėto namo pagerinimų. Už parduotą asmeninį turtą gautas pajamas ieškovas panaudojo tėvų ir senelių kapavietei sutvarkyti ir šeimos poreikių tenkinimui. Dėl ieškovo paveldėto jauno ir nebrandaus miško ieškovas nurodė, kad statant Namą šalys buvo priėmusios bendrą sprendimą neparduoti miško dėl jo mažos kainos (šalys konsultavosi su miško supirkėjais, todėl atsakovei tai buvo puikiai žinoma). Ieškovas atsiliepime pastebėjo, kad šiuo metu Automobilio 507 vertė, pagal viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenis, yra 2 950 Eur, todėl atsakovė nepagrįstai jį vertina 2 300 Eur. Dėl Šautuvo ieškovas nurodė, kad jis buvo pirktas prieš 10 metų už 3 600 Lt, dabar jo vertė yra apie 600 Eur. Dėl 800 Eur vertės Kepsninės ieškovas nurodė, kad ji turi būti pašalinta iš dalytino turto, nes tai yra ieškovo 44-ojo gimtadienio proga gauta dovana iš atsakovės. Dėl 200 Eur vertės guminės valties ieškovas paaiškino, kad ji taip pat turi būti pašalinta iš dalytino turto, nes po 2023 m. žiemos tapo netinkama naudojimui, nes buvo laikoma šaltose patalpose, sutrūkinėjo ir yra sunaikinta (nebeegzistuoja). Valties variklis yra susidėvėjęs, be to, jis nepriklauso ieškovui, nes buvo pasiskolintas.

6. Ieškovas nurodė, kad niekada nesinaudojo 2019 m. gamybos automobiliu, jis nesiekia pasidalyti šio automobilio, kurį atsakovė įgijo jau po šalių pradėjimo gyventi skyrium, todėl atsakovė nepagrįstai prašo įvertinti automobilio nusidėvėjimą. Ieškovas sutiko, kad Namo padalijimas į du atskirus Namus nėra įmanomas, tačiau nesutiko, kad būtų grasinęs nužudyti atsakovę, jos sugyventinį ir jų sūnų. Ieškovas pažymėjo, kad, jam apsigyvenus Name, o atsakovei nemokant už kreditą, ieškovas nurodė, kad nemokės už elektrą, bet ir nereikalaus iš atsakovės 1/2 sumokėtų kredito įmokų. Ieškovas pastebėjo, kad iki šiol moka už internetą ir televiziją ir laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. yra sumokėjęs už šias paslaugas 1 863 Eur, todėl pusė šios sumos turėtų būti priteista jam iš atsakovės. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nėra pateikusi duomenų, jog turi lėšų kompensacijai išmokėti, be to, ji neturi jokių galimybių atlaisvinti ieškovą iš solidarios prievolės. Ieškovas nurodė, jog, jei jis liktų bendraskoliu ir gautų kompensaciją, tai toks turto padalijimas iš esmės būtų neteisingas. Prie ginčo turto įsigijimo, pasak ieškovo, atsakovė prisidėjo 51 647,45 Eur asmeninėmis lėšomis, todėl galėtų pretenduoti tik į šių lėšų kompensavimą. Dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo, ieškovas nurodė, jog nesutinka, kad jam būtų priteisti Svetainės baldai ir Kavos aparatas. Ieškovas pažymėjo, kad šiais daiktais naudojasi atsakovė ir „jos šeima“, jis Name negyveno 1,5 metų, be to, atsakovė jau 2 metus augina mažą vaiką, baldų būklė yra žymiai suprastėjusi. Ieškovas nesutiko, kad atsakovei būtų priteistas Šaldiklis, nes jis yra jam reikalingas. Dėl dukros U. išlaikymo ieškovas pažymėjo, kad jis ją nuolatos išlaikė, o atsakovė nepateikė įrodymų, jog įvykdė dukros išlaikymo prievolę už ieškovą.

7. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovo prašymu pripažinti šalių įsipareigojimą Bankui pagal Kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo solidariu šalių įsipareigojimu, nustatant, kad tarpusavio bendraskolių santykiuose įsipareigojimus Bankui šalys vykdys lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas bendraskolis mokės Bankui po 1/2 dalį kas mėnesį tenkančių kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimų. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį Bankas pakartojo, kad sutinka, jog po santuokos nutraukimo šalys toliau liktų solidariai atsakingos Bankui už prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo ir atsakovės 2000 m. rugsėjo 2 d. sudarytą bei Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl vieno sutuoktinio (J. G.) kaltės. Pripažino, kad santuokoje įgytas žemės sklypas (unikalus (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Pripažino, kad santuokoje įgytas automobilis Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 584 000 Eur, priteisiant ieškovui iš atsakovės 41,84 proc. turto vertės kompensaciją bei nustatant, kad atsakovės ieškovui mokėtina kompensacijos suma už šį nekilnojamąjį turtą yra 244 345,60 Eur. Nustatė, kad visos prievoles, kylančios iš 2012 m. liepos 16 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ir toliau lieka solidariomis atsakovės ir ieškovo prievolėmis. Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 950 Eur, ir ieškovui iš atsakovės 50 proc. šio turto vertės kompensaciją bei nustatė, kad atsakovės ieškovui mokėtina kompensacijos suma už šį registruotiną kilnojamąjį turtą yra 1 475 Eur. Priteisė ieškovui iš atsakovės 4 515,82 Eur dydžio pinginę kompensaciją už lizingo įmokas ir 923,53 Eur dydžio piniginę kompensaciją už įmokas kredito įstaigai. Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 50 vnt. vardinių paprastųjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė – 1 448 Eur, priteisė atsakovei iš ieškovo 50 proc. šio turto vertės kompensaciją ir nustatė, kad ieškovo atsakovei mokėtina kompensacijos suma už minėtas akcijas yra 724 Eur. Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise šiuos santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: šaunamąjį ginklą su optika (vertė 850 Eur), šaldiklį Bosh (vertė 600 Eur), 3 vnt. elnio ragų (vertė 300 Eur), 7 vnt. stirnų ragų (vertė 350 Eur), džiovyklę Bosh (vertė 540 Eur), televizorių Philips 55 (vertė 700 Eur), namų kino sistemą „Acoustics“ (komplekte bosinė kolonėlė (1 vnt.), centrinę kolonėlę (1 vnt.), pakabinamas kolonėles (2 vnt.), pastatomas kolonėles (2 vnt.) ir „Onkyo“ stiprintuvą (1 vnt.)) (vertė 2 900 Eur), restauruotą komodą su veidrodžiu (vertė 300 Eur), aukšto slėgio plovyklą K Karcher (vertė 350 Eur) ir surenkamą lauko baseiną B. S. Pro Max su vandens valymo filtrais (vertė 300 Eur). Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise šiuos santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: kavos aparatą Delonghi (vertė 150 Eur), svetainės baldus „Juodasis alksnis“ (komplekte staliukas (1 vnt.), vienvietis fotelis (1 vnt.), dvivietis fotelis (1 vnt.), išskleidžiama sofa (1 vnt.)) (vertė 750 Eur), MM 2 sofą „Magrės baldai“ (vertė 500 Eur), atlenkiamą staliuką „Magrės baldai“ (vertė 170 Eur), pintus baldus (terasos komplekte staliukas (1 vnt.), dvivietis fotelis (1 vnt.) ir vienviečiai foteliai (2 vnt.)) (vertė 200 Eur), pintus baldus (priešpirties komplekte staliukas (1 vnt.), dvivietis fotelis (1 vnt.) ir vienviečiai foteliai (2 vnt.)) (vertė 700 Eur), valgomojo komplektą (komplekte uosio masyvo stalas (1 vnt.), kėdės su porankiais (2 vnt.) ir kėdės be porankių (8 vnt.)) (vertė 3 000 Eur), skalbimo mašiną Bosh (vertė 500 Eur), savaeigę vejapjovę Husqvarna (vertė 500 Eur) ir benzininę žoliapjovę Husqvarna (vertė 250 Eur). Priteisė atsakovei iš ieškovo 235 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą. Priteisė ieškovui iš atsakovės 10 002 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės 30,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

8.1. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ilgą laiką gyveno su ieškovu kaip du svetimi žmonės, 5 metus prieš gyvenimą skyrium neturėjo lytinių santykių, kad ieškovas ją engė, niekino, žemino, kad jis buvo neištikimas jai ne su viena moterimi, kad apsidžiaugė sužinojęs apie jos nėštumą nuo kito vyro ir kt. Iš esmės tokios pozicijos atsakovė laikėsi taip pat ir duodama paaiškinimus teismo posėdžių metu, tačiau šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje pateikta nebuvo. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė savo pozicijos, jog būtent ieškovas iki 2022 m. balandžio 11 d. (iki atsakovės išvykimo į (duomenys neskelbtini), iš kurio atsakovė grįžo jau laukdamasi vaiko nuo (duomenys neskelbtini) piliečio S. G. iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas tapo negalimas (santuoka faktiškai iširo), todėl šalių santuoką teismas nutraukė dėl atsakovės kaltės.

8.2. Dėl lytinių santykių atsisakymo teismas papildomai pažymėjo, kad abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, rūpintis vienas kitu fizine bei psichologine prasmėmis, todėl atsakovė jei ilgainiui gyvenant santuokoje nuo 2000 metų ir pastebėjo (kaip nurodo) tam tikrus ieškovo pokyčius, susijusius su lytiniu gyvenimu, vadovaudamasi lojalumo ir pagalbos pareiga, protinga tolerancija ir pakantumu, turėjo imtis veiksmų pasirūpinti sutuoktiniu fizine ir (ar) psichologine prasme, ir tai daryti paisant ieškovo nuomonės ir sprendimus priimant apibusiu sutarimu, o ne slaptai nuo sutuoktinio užmegzti intymius santykius su kitu vyru. Teisės ir moralės požiūriu nepriimtinas ir atsakovės elgesys, kai sužinojusi apie nėštumą atsakovė apie tai ieškovui dar kurį laiką atvirai nepasakė, galiausiai leido susiklostyti tokiai situacijai, kad vyras, su kuriuo ji buvo neištikima sutuoktiniui, gyvena kartu Name, kuris yra ne tik jos, bet ir ieškovo nuosavybė.

8.3. Teismas pažymėjo, kad nors tiek ieškovas, tiek ir atsakovė šiuo metu gyvena tame pačiame Name, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Name taip pat gyvena ir savo gyvenamąją vietą Namo adresu deklaruoja ir S. G., be to, Name būna ir ieškovo dabartinė gyvenimo draugė, darytina išvada, kad ieškovui pradėjus gyventi atskirai nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., o vėliau ir sugrįžus gyventi į Namą, šalių bendras ūkis nebebuvo vedamas, todėl šalių turtinėms teisėms pasekmės taikytinos nuo minėtos 2022 m. rugsėjo 26 d.

8.4. Teismas nustatė, kad 2005 m. kovo 31 d. Apskrities viršininko sprendimo pagrindu ieškovas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 3,01 ha miškų ūkio žemės sklypą, 1,6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 0,54 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nepaisant to, kad šis turtas yra įgytas po santuokos sudarymo, ieškovas jį prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe ir atsakovė tokiam ieškovo prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprieštaravo minėto turto pripažinimui asmenine ieškovo nuosavybe, ši ieškovo patikslinto ieškinio dalis tenkinta.

8.5. Teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 15 d., t. y. po santuokos sudarymo, ieškovas įgijo 50 vnt. 100 Lt (28,96 Eur) nominalios vertės Bendrovės akcijų. Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių nekilo ginčas, kad minėtos akcijos būtų priteisiamos atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei iš ieškovo būtų priteista pusė šių akcijų nominalios vertės, t. y. 724 Eur.

8.6. Teismas nustatė, kad 2006 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovui ir atsakovei įregistruota nuosavybės teisė į 0,1587 ha Sklypą, o 2012 m. rugpjūčio 17 d. pažymos apie statinio statybą ir 2014 m. rugsėjo 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu ieškovui ir atsakovei įregistruota nuosavybės teisė į 274,87 kv. m ploto Namą (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas pripažintas bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2012 m. liepos 16 d. sudarė būsto Kreditavimo sutartį ir Bankui įsipareigojimai dar nėra iki galo įvykdyti. Teismas nenustatė pagrindų modifikuoti teisinių santykių, dėl kurių susitarė šalys minėta Kreditavimo sutartimi, todėl pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo ir toliau solidariai lieka atsakingi abu kredito gavėjai.

8.7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Namas yra vienbutis, o tai reiškia šio turto nedalumą ir aplinkybes, dėl kurių Namas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas tenkino atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą ir priteisė Sklypą ir Namą jai asmeninės nuosavybės teise, priteisdamas ieškovui iš jos kompensaciją pinigais.

8.8. Teismas nustatė, kad atsakovė 2003 m. rugsėjo 23 d. už 92 000 Lt pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini), ir 2003 m. spalio 23 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškovu įgijo butą (duomenys neskelbtini), kurį turėjo iki 2012 m. birželio 13 d. Be to, atsakovė asmeninės nuosavybės teise taip pat turėjo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), kurį 2011 m. birželio 20 d., t. y. jau būdama santuokoje su ieškovu, pardavė už 141 000 Lt. Taigi atsakovė į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įnešė 233 000 Lt (67 481,46 Eur) už asmenine nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą gautų piniginių lėšų.

8.9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė 2014 m. sausio 6 d. atsakovės ir jos tėvų (D. G. ir A. G.) pasirašytą raštą, pavadinimu „Dovanojimas“, kuriame nurodyta, kad D. G. ir A. G. savo dukrai (atsakovei) padovanojo iš viso 96 000 Lt, kurie buvo skirti Namo statyboms ir įrengimui. Ieškovas nesutiko, kad minėta suma buvo padovanota išimtinai atsakovei, nes pinigai buvo dovanojami šeimos poreikių tenkinimui. Byloje nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovės tėvai Namo pamatams išlieti paėmė 50 000 Lt paskolą, kurią pervedė į ieškovo banko sąskaitą. Kaip liudytoja apklausta atsakovės mama D. G. teismui nurodė, kad 2013 metais ji pasiėmė dar 46 000 Lt kreditą ir jį grynaisiais pinigais perdavė atsakovei Namo įrengimui. Taigi atsakovė į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įnešė dar 96 000 Lt (27 803,52 Eur) tėvų dovanotas pinigines lėšas. Teismas konstatavo, kad iš viso asmeninėmis lėšomis prie Sklypo ir Namo įsigijimo atsakovė prisidėjo 95 284,98 Eur (67 481,46 Eur + 27 803,52 Eur) suma. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo atlikta Sklypo ir Namo rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizė. Teismo ekspertas S. R. 2023 m. spalio 4 d. ekspertizės akte nurodė, kad Sklypo ir Namo rinkos vertė 2023 m. rugsėjo 13 d. sudarė 584 000 Eur.

8.10. Teismas pažymėjo, kad po teismo ekspertizės atlikimo atsakovė kreipėsi į teismo ekspertų sąraše esantį T. M., suformuodama užduotį nustatyti ir užfiksuoti Namo pažeidimus (susijusius su laukinio gyvūno padarytais sugadinimais stogui, cokolio dekoratyvinio tinko, vidaus patalpų įtrūkius ir langų mechaninius pažeidimus), apskaičiuoti pažeidimų ištaisymo skaičiuojamąją kainą. T. M. Namo apžiūrą vietoje atliko 2023 m. lapkričio 8 d., nedalyvaujant ieškovui, ir pateikė išvadą, jog užfiksuotų pažeidimų ištaisymo kaštai 2023 m. lapkričio 8 d. iš viso sudaro 34 402,72 Eur. Šis atsakovės pateiktas įrodymas teismo vertintas kritiškai, nes Namo būklę 2023 m. rugsėjo 13 d. (t. y. prieš 2 mėnesius iki T. M. atliktos apžiūros) vertino teismo paskirtas ekspertas, dalyvaujant ne tik ieškovui, bet ir atsakovei, kuri turėjo galimybę atkreipti teismo eksperto dėmesį į visus Namo trūkumus, kuriuos vėliau įvardijo ir prašė įvertinti T. M.. Dėl T. M. Namo apžiūros metu, nedalyvaujant ieškovui, atliktų Namo stogo atidengimų šešiose vietose ir užfiksuotų difuzinės plėvelės ir akmens vatos sluoksnio pažeidimų, teismas pripažįsta, kad tai galėjo turėti tam tikrą poveikį teismo eksperto nustatytai Namo rinkos vertei, jei teismo ekspertas šią aplinkybę būtų žinojęs. Tai patvirtino ir teismo ekspertas S. R. teismo posėdžio metu. Vis dėlto šie plėvelės ir akmens vatos pažeidimai negali lemti išvados, kad Namo rinkos vertė yra mažesnė T. M. išvadoje nurodytu dydžiu, t. y. 29 594,18 Eur, nes, kaip minėta, į minėtą sumą su PVM patenka tiek darbo užmokesčio suma, tiek medžiagų ir mechanizmų suma taisant ne tik su plėvelės ir akmens vatos pažeidimais susijusius Namo trūkumus, bet ir su stogo dangos (nurodytos kaip sueižėjusios) keitimu. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad tam tikras Namo rinkos vertės sumažėjimas, susijęs su Namo stogo apšiltinimo trūkumais, kompensuojamas tuo, jog nekilnojamojo turto kainos rinkoje šiuo metu yra aukštesnės lyginant su 2023 m. rugsėjo 13 d., t. y. data, kuriai Sklypo ir Namo rinkos vertė buvo nustatyta teismo eksperto S. R.. Taigi atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė, jog byloje neturi būti vadovaujamasi teismo ekspertizėje nurodyta Sklypo ir Namo rinkos verte (584 000 Eur).

8.11. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovės asmeninėmis lėšomis padarytas prisidėjimas prie minėto nekilnojamojo turto (Sklypo ir Namo) įsigijimo sudaro 16,32 proc. visos šio turto rinkos vertės (95 284,98 Eur x 100 /584 000 Eur), laikytina, kad jos dalis minėtoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra didesnė nei ieškovo ir sudaro 58,16 proc. (83,68 proc. (100 proc. – 16,32 proc.)/2 + 16,32 proc.), o ieškovo dalis sudaro 41,84 proc. (83,68 proc./2) (CK 3.123 straipsnis). Šios proporcijos nekeičia ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis vykdė Namo statybos organizavimo darbus, turėjo galimybę gauti Namo statybai reikiamas medžiagas ar darbus pigiau. Sutuoktinių tarpusavio pareigų pasiskirstymas ir biudžeto valdymas gyvenant santuokoje yra sutuoktinių bendro susitarimo reikalas. Su tuo susiję sutuoktinių susitarimai negali vėliau lemti nukrypimo nuo lygių sutuoktinių dalių principo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Didesnis nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo (kurio prašė atsakovė) šiuo atveju nėra sąlygotas byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

8.12. Teismas konstatavo, kad Sklypą ir Namą priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovė už jai tenkančią ieškovo dalį (41,84 proc.) turi išmokėti ieškovui 244 345,60 Eur piniginę kompensaciją (584 000 Eur x 41,84 proc.).

8.13. Teismas nustatė, kad atsakovė yra įregistruota kaip valdytoja-savininkė tiek 2019 m. gamybos automobilio, tiek ir Automobilio 507. Automobilio 507 savininke ji yra įregistruota 2013 m. balandžio 11 d., t. y. šalims gyvenant santuokoje. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog minėtas Automobilis 507 asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas atsakovei, ieškovui priteisiant iš atsakovės kompensaciją pinigais, lygią pusės šio automobilio rinkos vertės. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl minėto Automobilio 507 rinkos vertės. Pasak ieškovo, ji yra 2 950 Eur, o anot atsakovės, 2 300 Eur. Ieškovas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, o atsakovė panašių automobilių skelbimuose nurodytomis pardavimo kainomis. Duomenys apie transporto priemonės vertę iš sistemos „Emprekis“ teismo pripažįstami patikimesniais nei duomenys iš automobilių pardavimo skelbimų. VšĮ „Emprekis“ žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenys yra naudojami valstybės institucijų, pvz., Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taigi teismas vadovavosi ieškovo pateikta Automobilio 507 verte ir priteisė iš atsakovės ieškovui už minėtą automobilį 1 475 Eur (2 950 Eur / 2) dydžio piniginę kompensaciją.

8.14. Teismas nustatė, kad 2019 m. gamybos automobilio savininke atsakovė įregistruota 2024 m. birželio 11 d., t. y. jau ieškovui kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. Taigi šalys sutiko, kad 2019 m. gamybos automobilis, kurį atsakovė įgijo 2024 m. birželio 11 d., yra pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe, todėl nedalytinas šalims santuokos nutraukimo byloje. Vis dėlto ieškovas byloje įrodinėjo, kad už minėtą transporto priemonę iki 2022 m. rugsėjo 26 d. iš šeimos biudžeto buvo mokamos lizingo įmokos, todėl jam priklauso šių įmokų 1/2 dalies, t. y. 7 719,28 Eur, priteisimas iš atsakovės kaip kompensacijos. Atsakovė sutiko, kad ieškovui priklauso kompensacija, tačiau nurodė, kad už 2019 m. gamybos automobilio įsigijimą iki šalių pradėjimo gyventi skyrium buvo sumokėta iš viso 13 785,42 Eur, o taikant minimalų nusidėvėjimą, nuo turto įsigijimo iki šalims pradedant gyventi skyrium (per 39 mėn.) išpirkta 2019 m. automobilio dalis nuvertėjo 6 406,92 Eur, todėl išpirkto turto vertė sudaro 7 378,50 Eur. Atitinkamai, pasak atsakovės, ieškovui priklauso pusė šios sumos.

8.15. Teismas pažymėjo, kad santuokoje dalytinu turtu pripažįstamas ne tik materialusis turtas, bet ir nematerialus, t. y. turtinės teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovė gauna turtinę naudą ta apimtimi, kiek iki turto padalijimo (arba šiuo atveju – iki šalių bendro ūkio vedimo pabaigos) šeimos lėšomis sumokėtų lizingo įmokų suma buvo padengta atsakovės asmenine nuosavybe vėliau tapusio turto (2019 m. gamybos automobilio) vertė. Kol sutuoktiniai veda bendrą ūkį, lizinguojamas automobilis, preziumuojama, jog naudojamas šeimos reikmėms, todėl tam tikras automobilio vertės sumažėjimas (jo natūralus nusidėvėjimas) neturėtų būti traktuojamas kaip atsakovės gaunama turtinė nauda. Teismas pripažino, jog mechaninis sumokėtos lizingo įmokos padalijimas šiuo atveju neatspindi tos turtinės naudos, kurią atsakovė gauna, todėl santuokoje įgytu turtu, kaip turtine teise, pripažintina konkrečia lizingo įmoka padengta turto vertė, atskaičius turto nusidėvėjimą. Iš viso sumokėta vertei dengti suma nagrinėjamu atveju sudarė 15 438,56 Eur, todėl iš šios sumos atėmus atsakovės apskaičiuotą nusidėvėjimo sumą (6 406,92 Eur), laikytina, kad aptariamu laikotarpiu ieškovas įgijo turtinę teisę į pusę minėtos sumos ((15 438,56 Eur – 6 406,92 Eur)/2), t. y. į 4 515,82 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

8.16. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė, kad guminė valtis nebeegzistuoja, nes yra sunaikinta (sutrūkinėjo), o valties variklis nepriklauso ieškovui, nes buvo pasiskolintas. Šių ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių atsakovė byloje neginčijo, todėl minėti kilnojamieji daiktai (valtis ir valties variklis) teismo nedalytini.

8.17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje ginčas iš esmės kilo tik dėl to, kuriam iš šalių po santuokos nutraukimo turi būti priteistas Kavos aparatas, Svetainės baldai (jų nenori nė viena iš šalių), Šaldiklis, Sofa ir Staliukas (jų nori abi šalys), taip pat kilo ginčas dėl to, ar Kepsninė yra dalytinas turtas (pasak ieškovo, tai yra jo iš atsakovės gauta dovana gimimo dienos proga). Dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl Kepsninės, kaip dovanos, t. y. kaip turto, priklausančio ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovė byloje atsikirtimų neteikė, todėl teismas Kepsninę pripažino ieškovo asmeninės nuosavybės daiktu, nedalytinu santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad Sofa, Staliukas, Svetainės baldai ir Kavos aparatas buvo ir yra naudojami Namuose, kurie po santuokos nutraukimo priteisiami atsakovei asmeninės nuosavybės teise, šie daiktai, esant tarp šalių ginčui, priteistini atsakovei. Ieškovui iš atsakovės priteistina už Svetainės baldus ir Kavos aparatą kompensacija mažintina pusiau, atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes dėl šių daiktų blogos būklės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas užsiima medžiokle (dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nebuvo), Šaldiklis priteistinas ieškovui.

8.18. Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčas dėl kilnojamųjų daiktų verčių nekilo, išskyrus Šautuvo vertę, kuri, pasak ieškovo, yra 850 Eur, o pasak atsakovės, 3 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš esmės sutiko su visomis ieškovo pasiūlytomis kilnojamųjų daiktų vertėmis, laikytina, kad ieškovas, nustatydamas kilnojamųjų daiktų vertes, elgiasi sąžiningai. Atitinkamai, teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, kad ieškovo nurodyta Šautuvo vertė (850 Eur) yra nepagrįsta. Ieškovo nurodytos kainos nepagrįstumo byloje iš esmės neįrodinėjo ir atsakovė, todėl teismas minėto Šautuvo ieškovo pasiūlytą vertę pripažino pagrįsta. Tokią išvadą teismas padarė dar ir dėl to, jog ieškovas yra medžiotojas ir kaip ginklų naudotojas turi daugiau kompetencijų už atsakovę sprendžiant dėl Šautuvo vertės. Be to, ieškovas pateikė teismui skelbimą, kuriame šaunamasis ginklas su optika parduodamas už 850 Eur. Taigi ieškovui priteistino kilnojamojo turto vertė yra 7 190 Eur, o atsakovei priteistino kilnojamojo turto vertė yra 6 720 Eur. Atitinkamai iš ieškovo atsakovei priteista 235 Eur (470 Eur/2) dydžio piniginė kompensacija už ieškovui atitenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą.

8.19. Teismas pažymėjo, kad atsakovė priešiniame ieškinyje suformulavo reikalavimą priteisti iš ieškovo dukros U. U. išlaikymo įsiskolinimą (5 797,25 Eur). Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio nėra pervedęs pinigų atsakovei, susijusių su dukros išlaikymu. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pervesdavo pinigus dukrai tiesiogiai, o dukra juos išleisdavo pramogoms, ekskursijoms, laisvalaikiui. Taigi atsakovė iš esmės patvirtino, kad ieškovas prisidėjo prie dukros U. U. išlaikymo, nes finansavo dukros laisvalaikį, pramogas, ekskursijas. Ieškovas teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad elgėsi taip, kaip buvo sutarta per mediaciją, kad perveda pinigus tiesiogiai dukroms, kad mokėjo už keliones, pervesdavo ir už korepetitorius, duodavo grynaisiais pinigais, pirkdavo daiktus ir kt. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad šalių dukra U. U. yra gimusi (duomenys neskelbtini)., t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d. ieškovui pradėjus gyventi atskirai nuo atsakovės, šalių dukra buvo 16 metų amžiaus, o 2024 m. kovo 31 d. (ieškovui grįžus gyventi į šalių Namus) U. U. buvo beveik suaugusi (pilnametystės ji sulaukė (duomenys neskelbtini)). Natūralu, kad tokiame amžiuje (16–17 m.) nepilnamečio vaiko poreikių didelę dalį sudaro paties vaiko tiesiogiai patiriamos išlaidos leidžiant laisvalaikį, pramogaujant su draugais, keliaujant ir pan. Taip pat natūralu, kad tėvai tokio amžiaus vaikams perveda pinigus į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą, o vaikas, nors ir yra dar nepilnametis, tačiau jau yra iš dalies savarankiškas, t. y. pats aktyviai sprendžia dėl savo poreikių ir, atitinkamai, išlaidų jų tenkinimui. Ieškovui pateikus bylai įrodymus dėl dukrai U. U. periodiškai ir gana dažnai (kartais net keletą kartų per dieną) pervestų (ieškovo gyvenimo skyriumi metu) įvairių sumų (nuo 10 Eur iki 270 Eur vienu pavedimu), teismas laikė, kad atsakovės argumentai dėl ieškovo neprisidėjimo prie dukros išlaikymo yra nepagrįsti, todėl reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą yra atmestas. Šiuo aspektu papildomai teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė 2022 metais beveik du mėnesius buvo (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas byloje nereiškė reikalavimo, susijusio su tuo laikotarpiu dukroms teiktu išlaikymu.

8.20. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4 223,22 Eur kompensaciją, t. y. 1/2 dalį ieškovo Bankui pagal Kreditavimo sutartį sumokėtų įmokų nuo 2022 m. vasario 26 d. Atsakovė su šiuo reikalavimu iš esmės sutiko. Ieškovas byloje taip pat nenuginčijo atsakovės reikalavimo priteisti iš jo 3 299,69 Eur, t. y. 1/2 dalį atsakovės patirtų išlaidų Namo apsaugos paslaugoms, žemės mokesčio sumokėjimui, gręžinio remontui ir elektros apmokėjimui. Taigi, atlikus šių piniginių kompensacijų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteista 923,53 Eur kompensacijos suma už atliktas įmokas Bankui.

8.21. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovo patikslintas ieškinys dėl turto padalijimo aspektų nebuvo patenkintas visiškai, tačiau nagrinėjamu atveju santuoka buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės veiksmų (dėl atsakovės kaltės iširus santuokai ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių klausimų išsprendimo). Atitinkamai, laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai ir ieškovui nekyla pareiga atlyginti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Atsakovė (toliau ? ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisiant atsakovei iš ieškovo 4 908,07 Eur dydžio nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą, priteisiant ieškovui iš atsakovės 154 499,08 Eur dydžio sumą už jai asmeninės nuosavybės teise atitekusį santuokos metu įgytą turtą, bylinėjimosi išlaidas paskirstant proporcingai byloje patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pažymi, kad sutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl turtinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium pradžios 2022 m. rugsėjo 26 d. Taip pat mano, kad teismas teisingai įvertino ir priėmė sprendimą dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), – padalijimo, natūra šį turtą priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise, kadangi didesnė dalis turto priklauso atsakovei dėl jos asmeninių investicijų, be to, turtas nėra dalus. Taipogi atsakovė neskundžia teismo sprendimo dalies dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, nors atsakovė ir mano, kad netinkamai buvo nustatyta ieškovui priteisto šaunamojo ginklo, kaip ir kito kilnojamojo turto, vertė. Atsakovė neskundžia ir teismo sprendimo dalyje dėl keleivinių automobilių priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui priteistos mokėtinos piniginės kompensacijos už automobilius ir lizingo įmokas, nors mano, kad teismas netinkamai apskaičiavo ieškovui mokėtinos piniginės kompensacijos dydį.

9.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė atsakovės gautą sumą už parduotą asmeninį turtą (teismas nurodė 141 000,00 Lt, nors turtas parduotas ir investuota į bendrą turtą 161 000,00 Lt dydžio suma). Dėl tokių priežasčių buvo padaryti materialinės teisės bei procesiniai teisės pažeidimai, netinkamai apskaičiuotas ieškovui priteistos kompensacijos dydis. Esminis apeliantės nesutikimas su teismo sprendimo dalimi dėl kompensacijos dydžio nustatymo yra motyvuojamas tuo, jog teismas, nustatydamas J. G. asmeninėmis lėšomis padarytas investicijas į bendrą turtą, padarė klaidą, kadangi asmeninių investicijų proporciją įgyjant turtą vertino ne investicijų darymo metu, o prieš keliolika metų investuotas lėšas vertino lygiaverčiai su dabartine (2022 m. rugsėjo 26 d. – turtinių pasekmių taikymo dieną) gyvenamojo namo verte. Atsakovė mano, kad investicijos turi būti įvertintos proporcingai įgyto turto vertei investicijų darymo metu.

9.3. Nurodo, kad atsakovės asmeninis įnašas į žemės sklypo įsigijimą ir gyvenamojo namo statybas sudarė 420 990,00 Lt, tai sudaro 43,48 proc. nuo sklypui įsigyti ir namui pastatyti ir įrengti išleistos bendros sumos – 968 161,00 Lt: A) 50 000 Lt pamatų įrengimui (atsakovės tėvo gauta paskola, padovanota atsakovei, – jos asmeninės lėšos); B) 52,90 proc. (163 990,00 Lt) žemės sklypo įsigijimui suteikto kredito buvo padengta atsakovės asmeninėmis lėšomis, likusi dalis – 47,10 proc. (146 010,00 Lt) kredito padengta bendrąja jungtine nuosavybe esančiomis lėšomis; C) 2011 m. birželio 20 d. asmeninio atsakovės turto pardavimas už 161 000 Lt; D) atsakovės motinos gautas 46 000 Lt (13 322,52 Eur) dydžio kreditas, kuris padovanotas dukteriai, ir ši suma buvo panaudota namo įrengimui – atsakovės asmeninės lėšos.

9.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eksperto T. M. užfiksuotų gyvenamojo namo pažeidimų ištaisymo aktą vertintino kritiškai. Pažymi, kad tai, kad ieškovo pasirinktas ekspertas neįvertino esamų pažeidimų, nepanaikina jų buvimo ir egzistavimo fakto; ne viena šalis neginčija, kad tokie pažeidimai egzistuoja, todėl teismas be pakankamo pagrindo atmetęs eksperto užfiksuotų pažeidimų ištaisymo akte nurodytas būsimas išlaidas, netinkamai nustatė turto vertę, kuri, be jokios abejonės, turėjo būti mažinama trūkumų šalinimo kaina; be to, teismo posėdžio metu apklausiamas ieškovo pasitelktas ekspertas S. R. taip pat patvirtino, kad užfiksuoti stogo pažeidimai, atliekant ekspertizę, nebuvo įvertinti, tačiau, jei būtų vertinti, tai būtų turėję įtaką kainai.

9.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tam tikras Namo rinkos vertės sumažėjimas, susijęs su Namo stogo apšiltinimo trūkumais, kompensuojamas tuo, jog nekilnojamojo turto kainos rinkoje šiuo metu yra aukštesnės lyginant su 2023 m. rugsėjo 13 d., t. y. data, kuriai Sklypo ir Namo rinkos vertė buvo nustatyta teismo eksperto S. R.. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas pabrango nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. O vien aplinkybė, jog praėjo tam tikras laikas, nereiškia, kad užmiestyje, Vilniaus rajone, prieš daugiau nei 10 metų pastatytas namas, turintis taisytinų stogo ir kitų vietų trūkumų, galėjo pabrangti. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi 2022 m. rugsėjo 26 d. Todėl net ir nėra aktualu, pabrango ar atpigo turtas, lyginant su turto vertės nustatymu ir gyvenimo skyrium pradžia 2022 m. rugsėjo 26 d., nuo kada taikytos turtinės pasekmės.

9.6. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo atsakovei vienasmeniškai išlaikius dukterį ir tenkinus būtinuosius jos poreikius nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. (gyvenimo skyrium su ieškovu) iki dukters pilnametystės, ieškovas privalo regreso tvarka grąžinti atsakovei ½ dalį dukters būtinųjų poreikių tenkinimui išleistos sumos. Atsakovė neginčija fakto, kad ieškovas dukteriai asmeniškai pervedė tam tikras sumas, tačiau jos visos buvo išleistos dukters nuožiūra. Atsakovė mano, kad, nepilnametei dukteriai gyvenant su motina, būtent motinai teko visa dukters išlaikymo ir būtinųjų jos poreikių tenkinimo našta. Tai, kad tėvas savanoriškai pervesdavo dukteriai kišenpinigius, nereiškia, kad motina viena turėjo teikti dukteriai išlaikymą, skirtą būtinųjų poreikių tenkinti. Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina už nepilnametės dukters išlaikymą nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. kovo 21 d., ir tai sudaro 4 908,07 Eur dydžio sumą.

9.7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos ir ieškovo santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, tai neatitinka faktinės ir realiai egzistavusios situacijos, be to, teismas netinkamai nustatė, kada iš tiesų ir dėl kokių tikrųjų priežasčių iširo jos ir ieškovo šeima. Nurodo, kad apie penkerius metus iki 2022 m. rugsėjo 26 d. šalis siejo tik gyvenimas bendruose namuose, o tikri, visapusiški ir šeiminiai santykiai buvo pasibaigę apie 2017 m., kai ieškovas nustojo bendrauti su sutuoktine, nustojo dalytis buities rūpesčiais, užsidarė nuo sutuoktinės, užsisklendė, demonstratyviai ėmė ją ignoruoti, galiausiai visą laisvą laiką leisdavo be jos – medžiodavo, žvejodavo, susitikdavo su draugais, vykdavo atostogų. Apeliantė tvirtina, kad net kelerius metus iki jos pastojimo 2022 m. ieškovas nė karto nebuvo jos apkabinęs, pabučiavęs, priglaudęs, ką jau kalbėti apie intymų gyvenimą, moralinį palaikymą, rūpestį ir domėjimąsi vienam kitu, pagalbą, lojalumą ir kitus sutuoktinių santykius nusakančius elementus. Todėl tai, kad atsakovė susilaukė sūnaus, kurio tėvas nėra ieškovas, yra tik rezultatas to, kad dar 2017 m. visiškai sugriuvo jos ir ieškovo šeima.

9.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų neatitinka nei teisės aktų nuostatų, nei teismų praktikos, nes jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad, jei santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, jis praranda teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apskritai. Atsakovė mano, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo dalį dėl kompensacijos už atsakovei atitenkantį nekilnojamąjį turtą natūra, padarė aritmetinę klaidą, kuri gali būti ištaisyta LR CPK 276 str. (rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymas) nustatyta tvarka, tačiau šios klaidos padarymas sprendime nereiškia, kad teismo sprendimas yra iš esmės neteisingas vien todėl, kad skundžiamos teismo sprendimo dalys netenkina atsakovės.

10.2. Nurodo, kad apeliantė, grįsdama savo apeliacinį skundą dėl abipusės sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutrūkimo, nepateikia jokių objektyvių įrodymų ar duomenų savo samprotavimams pagrįsti. Pažymi, kad ieškovas iš bendrų šeimos namų išsikėlė ne todėl, kad siekė apsigyventi su bendradarbe, o sužinojęs apie tai, kad atsakovė laukiasi nesantuokinio vaiko.

10.3. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priežastis, dėl kurių iširo ieškovo ir atsakovės santuoka, ir teisingai išsprendė šią ginčo dalį, susiejant santuokos iširimo priežastis išimtinai su pačios apeliantės kalte.

10.4. Nurodo, kad, nors ieškovui išsikėlus iš bendrų namų, nepilnametė dukra liko gyventi šiuose namuose, tačiau nereiškia, kad vaiko tėvas nesirūpino dukters poreikių tenkinimu. Ieškovas, kaip ir atsakovė, šalims gyvenant skyrium, ir toliau tenkino dukters materialinius poreikius. Ieškovas periodiškai teikė išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės, pervesdamas nepilnametės išlaikymui reikalingas sumas į dukters sąskaitą. Dukra šias lėšas naudojo pramogoms, ekskursijoms, laisvalaikiui ir kitiems materialiniams savo poreikiams tenkinti.

10.5. Nurodo, kad atsakovė, pateikdama pavyzdį dėl investicijų skaičiavimo, teigia, kad, netinkamai pritaikius įstatymą, buvo pažeistas ne tik LR CK įtvirtintas teisinis reguliavimas, bet ir nukrypta nuo teismų praktikos. Atsakovė turėtų aiškiai įvardyti, kokio įstatymo normą netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas, koks CK įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo pažeistas, ir pateikti teismų praktikos pavyzdžių, atitinkančių jos skundžiamą teismo sprendimo dalį.

10.6. Sutinka, kad pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, nurodydamas sprendime sodybos Ignalinoje pirkimo–­pardavimo sutarties kainą – 141 000,00 Lt. Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą reglamentuoja LR CPK 276 str., todėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymas nepriskirtinas apeliacijos dalykui.

10.7. Pažymi, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

10.8. Nurodo, kad ieškovas neginčija, aplinkybių, susijusių su atsakovės asmeninio turto sandoriais, išvardytais apeliacinio skundo 60 p., tačiau nesutinka su atsakovės asmeninių investicijų proporcijų skaičiavimais, pagal kuriuos atsakovės asmeninis indėlis, įsigyjant ir įsirengiant butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 47,85 proc. (92 000 Lt*100/ 192 249,70 Lt), o likusi dalis – 52,15 proc. – yra laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

10.9. Pažymi, kad teismo ekspertas S. R. nebuvo pasitelktas ieškovo, kaip klaidina atsakovė apeliaciniame skunde. Iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad teismas nutartimi paskyrė ir buvo atlikta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas, pateikęs prašymą skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, pasiūlė teismo eksperto S. R. kandidatūrą, tačiau atsakovė su šia teismo eksperto kandidatūra taip pat sutiko. Kadangi atsakovės netenkino 2023 m. spalio 4 d. ekspertizės akto išvada, pagal kurią turto rinkos vertė 2023 m. rugsėjo 13 d. sudarė 584 000 Eur, ji, neinformavusi nei teismo, nei ieškovo, pasitelkė du kitus skirtingų sričių teismo ekspertus – Š. V. ir T. M.. Tačiau pastariesiems ekspertams atliekant užduotis, jas turėjo galimybę suformuluoti tik atsakovė, kadangi ieškovas nepagrįstai nebuvo informuotas apie atliekamas užduotis ir turto apžiūrą, priešingai, nei atliekant teismo nutartimi paskirtą nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę.

10.10. Nurodo, kad apeliantė nenuginčijo objektyvių bei teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų kritiškai vertinant eksperto T. M. užfiksuotų gyvenamojo namo pažeidimų ištaisymo aktą.

10.11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, vertindamas tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys dėl turto padalijimo reikalavimų nebuvo patenkintas visiškai, tačiau nagrinėjamu atveju santuoka buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Būtent dėl atsakovės kaltės ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

5. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, padalytas šalių kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, priteista kompensacija ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, kurios įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims gimė dvi dukros, kurios šiuo metu jau yra pilnametės. (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus, kurio tėvas nėra ieškovas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

8. Lietuvos teismų praktika, sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/ 2010). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

9. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.

10. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas, objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

11. CK 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiuo pagrindu, jeigu santuoka faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas.

12. Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai įrodinėjo santuokos nutrūkimo pagrindą. Ieškovas santuoką prašė nutraukti dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė nuo kito vyro pagimdė vaiką. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esantis A. G.-G. gimimo įrašas (t. 8, b. l. 96).

13. Atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuoka faktiškai jau buvo iširusi dar iki jos užsimezgusių santykių su kitu vyru. Apeliantė teigia, kad apie penkerius metus iki 2022 m. rugsėjo 26 d. šalis siejo tik gyvenimas bendruose namuose, o tikri, visapusiški ir šeiminiai santykiai buvo pasibaigę apie 2017 m., kai ieškovas nustojo bendrauti su sutuoktine, nustojo dalytis buities rūpesčiais, užsidarė nuo sutuoktinės, užsisklendė, demonstratyviai ėmė ją ignoruoti, galiausiai visą laisvą laiką leisdavo be jos – medžiodavo, žvejodavo, susitikdavo su draugais, vykdavo atostogų. Apeliantė tvirtina, kad net kelerius metus iki jos pastojimo 2022 m. ieškovas nė karto nebuvo jos apkabinęs, pabučiavęs, priglaudęs, ką jau kalbėti apie intymų gyvenimą, moralinį palaikymą, rūpestį ir domėjimąsi vienam kitu, pagalbą, lojalumą ir kitus sutuoktinių santykius nusakančius elementus. Todėl tai, kad atsakovė susilaukė sūnaus, kurio tėvas nėra ieškovas, yra tik rezultatas to, kad dar 2017 m. visiškai sugriuvo jos ir ieškovo šeima.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos ir ieškovo santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, neatitinka faktinės ir realiai egzistavusios situacijos, be to, teismas netinkamai nustatė, kada iš tiesų ir dėl kokių tikrųjų priežasčių iširo jos ir ieškovo šeima. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės yra deklaratyvios ir neparemtos jokiais objektyviais įrodymais ir savaime nepatvirtina fakto, jog po nurodytos datos (2017 m.) šalių daugiau nebesiejo sutuoktinių santykiai. Vien tik subjektyvus apeliantės aiškinimas, kad santykiai nutrūko, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai išvadai padaryti. Siekiant nustatyti, kada santuoka nutrūko, turi būti atsižvelgta į įvairias aplinkybes ? tarpusavio bendravimą, atostogavimą, gyvenimą kartu ir kitus reikšmingus aspektus. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad net po 2017 m., kai apeliantė teigia, jog sugriuvo šalių santuoka, šalys toliau palaikė ryšį, kartu gyveno, bendravo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko ieškovui sužinojus, kad atsakovė laukiasi vaiko nuo kito vyro ir todėl 2022 m. rugsėjo 26 d. išsikrausčius iš bendrų namų.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas savo išvadas motyvavo tuo, kad atsakovė, būdama galiojančioje santuokoje su ieškovu, buvo jam neištikima ir 2022 metais susilaukė vaiko nuo kito vyro. Šios aplinkybės byloje buvo tinkamai nustatytos ir atsakovės iš esmės neginčytos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti atsakovės kaltę.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesirėmė atsakovės pozicija, esą šalių santuoka faktiškai nutrūko dar apie 2017 metus. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių, patikimų ir leistinų įrodymų, galinčių patvirtinti tokias aplinkybes. Apeliantės argumentacija grindžiama išimtinai subjektyviais paaiškinimais, emocinio pobūdžio teiginiais bei kaltinimais ieškovui, kurie nėra laikomi pakankamais įrodymais civiliniame procese. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų nusišalinęs nuo šeimos gyvenimo, gyvenęs atskirai ar nutraukęs šeiminius ryšius taip, kad būtų galima konstatuoti faktinį santuokos nutrūkimą. Priešingai, byloje surinkti duomenys paneigia atsakovės teiginius apie tariamą visišką šalių šeiminių santykių iširimą.

18. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo netinkamai įvertintus įrodymus, tačiau jų konkrečiai neįvardija, neanalizuoja ir nenurodo, kokius būtent jos pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino neteisingai.

19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė savo pozicijos, jog būtent ieškovas dar iki 2022 m. balandžio 11 d. (iki atsakovės išvykimo į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11), iš kurio atsakovė grįžo jau laukdamasi vaiko nuo (duomenys neskelbtini) piliečio S. G. (t. 8, b. l. 100), iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas tapo negalimas (santuoka faktiškai iširo). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės neištikimybė yra neginčijamas apeliantės kaltės įrodymas, o apeliantės argumentai yra grindžiami vien subjektyvia jos nuomone, o ne realiais bylos duomenimis, vien tai, kad apeliantė kvestionuoja beveik visas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, tačiau nepateikia jokių objektyvių, aiškių ir įtikinamų įrodymų, jog faktinės aplinkybės buvo kitokios, nei nustatyta, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

20. Apibendrindama 21?26 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, todėl nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės.

Dėl reikalavimo priteisti dukros išlaikymo įsiskolinimą

21. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl dukters išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo atsakovei vienasmeniškai išlaikius dukterį ir tenkinus būtinuosius jos poreikius nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. (gyvenimo skyrium su ieškovu) iki dukters pilnametystės, ieškovas privalo regreso tvarka grąžinti atsakovei ½ dalį dukters būtinųjų poreikių tenkinimui išleistos sumos. Atsakovė neginčija fakto, kad ieškovas dukteriai asmeniškai pervedė tam tikras sumas, tačiau jos visos buvo išleistos dukters nuožiūra. Atsakovė mano, kad, nepilnametei dukteriai gyvenant su motina, būtent motinai teko visa dukters išlaikymo ir būtinųjų jos poreikių tenkinimo našta. Tai, kad tėvas savanoriškai pervesdavo dukteriai kišenpinigius, nereiškia, kad motina viena turėjo teikti dukteriai išlaikymą, skirtą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina už nepilnametės dukters išlaikymą nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. kovo 21 d. ir tai sudaro 4 908,07 Eur dydžio sumą.

22. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023).

23. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o ne nuo registravimo kaip tėvo (motinos) momento. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023).

24. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

25. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

26. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tokiais atvejais yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai turėti tinkamas socialines ir materialines sąlygas tinkamai vystytis.

27. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau, kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010).

28. Bylose, kuriose nagrinėjamas išlaikymo įsiskolinimo klausimas, galimos skirtingos situacijos, kurių tinkamas kvalifikavimas lemia teismo pareigos būti aktyviam egzistavimą (neegzistavimą). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai tinkamas išlaikymas vaikui už abu tėvus yra teikiamas vieno iš tėvų sąskaita ir nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo pažeista, tokį išlaikymą teikusio tėvo (motinos) reikalavimas dėl jo turėtų išlaidų atlyginimo nebereiškia vaiko interesų gynimo ir neteikia pagrindo teismui būti aktyviam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo, yra nepagrįsti tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovas, atsikirsdamas į apeliantės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pateikė banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina nuolatinį ir sistemingą piniginių lėšų pervedimą dukrai. Atsakovė, nesutikdama su tokiu išlaikymo teikimo būdu, nepateikė duomenų, kokie yra dukros poreikiai, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir koks yra būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, be to, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde pateiktas apeliantės išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimas yra grindžiamas teorine formule, o ne realiomis, dokumentais pagrįstomis dukters išlaikymo išlaidomis, ir neįrodo, kad ieškovas būtų nevykdęs savo pareigos. Taip pat pažymėtina, kad pats skaičiavimo pobūdis (dirbtinis laikotarpių skaidymas dienomis, minimalaus mėnesinio atlyginimo taikymas proporcingai dienų skaičiui, matematinės formulės be ryšio su faktinėmis išlaidomis) rodo, jog apeliantės pateikta 4 908,07 Eur suma yra hipotetinė, o ne realiai patirtomis išlaidomis ir įrodytais duomenimis pagrįsta išlaikymo skola. Be to, apeliantė visiškai neįvertino faktinio ieškovo teikto išlaikymo, nors byloje yra pateikti banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys, kad ginčo laikotarpiu ieškovas nuolat ir sistemiškai pervesdavo pinigines lėšas dukrai, taip pat apmokėdavo konkrečias su jos išlaikymu susijusias išlaidas (maistas, drabužiai, laisvalaikis, interneto ir televizijos paslaugos, korepetitoriai ir kt.). Toks faktinis išlaikymo teikimas turi būti įskaitytas, sprendžiant dėl galimo išlaikymo įsiskolinimo, tačiau apeliantės pateiktame skaičiavime jis apskritai neatsispindi.

32. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija esminės aplinkybės, jog ieškovas ginčo laikotarpiu iki dukters pilnametystės teikė dukteriai materialinį išlaikymą, periodiškai pervesdamas pinigines lėšas tiesiogiai į nepilnametės banko sąskaitą arba, esant poreikiui, duodamas jai pinigus grynaisiais. Tokia išlaikymo teikimo forma savaime nėra neteisėta ir neprieštarauja nei civilinės teisės normoms, nei teismų praktikai, ypač atsižvelgiant į vaiko amžių (16–17 metų) ir jo faktinį savarankiškumą. Ieškovas ginčo laikotarpiu nuolat prisidėjo prie dukters būtinųjų poreikių tenkinimo, ieškovo teigimu, iš pervestų lėšų buvo tenkinami vaiko maisto poreikiai, apmokami drabužių ir avalynės įsigijimai, pramogos, ekskursijos, vaiko laisvalaikis, taip pat ieškovas ginčo laikotarpiu apmokėjo namų interneto ir televizijos paslaugas, finansavo dukrai teiktas korepetitorių paslaugas, siekiant pagerinti jos mokymosi rezultatus. Tokios išlaidos neabejotinai laikytinos vaiko išlaikymu ir būtinųjų poreikių tenkinimu.

33. Apeliantės pozicija, jog visos ieškovo dukteriai pervestos lėšos buvo išleistos „dukters nuožiūra“ ir dėl to negali būti laikomos išlaikymu, nėra teisiškai pagrįsta. Lėšų panaudojimas paties vaiko poreikiams, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, nereiškia, kad jos buvo iššvaistytos ar panaudotos ne pagal paskirtį. Priešingai – byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dukteriai pervestos lėšos buvo naudojamos ne jos poreikiams tenkinti. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė, nors būtent jai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas priešieškinio reikalavimas.

34. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad ieškovas ginčo laikotarpiu taip pat vienas išlaikė dukterį apie du mėnesius, kol atsakovė buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog ieškovas realiai ir faktiškai vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką, o ne tik formaliai pervesdavo atsitiktines pinigų sumas.

35. Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino vaiko amžių ir faktinę situaciją, pagrįstai nurodydamas, jog 16–17 metų amžiaus nepilnamečio vaiko poreikiai realiai ir faktiškai didžiąja dalimi pasireiškia per paties vaiko tiesiogiai patiriamas kasdienes išlaidas. Tokio amžiaus vaikams įprasta, kad tėvai perveda pinigus į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą, o pats vaikas, nors ir būdamas nepilnametis, jau yra iš dalies savarankiškas ir aktyviai sprendžia dėl savo kasdienių poreikių bei išlaidų jų tenkinimui.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati apeliantė analogiškai pervesdavo lėšas dukters poreikių tenkinimui tiesiogiai į vaiko banko sąskaitą, tai patvirtinta byloje esančiais duomenimis (e. bylos t. 9, b. l. 82–87). Todėl atsakovės pozicija, kuria ji neigia išlaikymo teikimą dukrai pervedant lėšas tiesiogiai vaikui, vertintina kaip prieštaringa ir nenuosekli.

37. Ieškovui pateikus bylai banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius, kad gyvenimo skyriumi laikotarpiu dukrai buvo periodiškai ir gana dažnai pervedamos įvairaus dydžio pinigų sumos (nuo 10 Eur iki 270 Eur vienu pavedimu, kartais net keletą kartų per dieną) (t. 5, b. l. 11; t. 6, b. l. 158), nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl nekilnojamojo turto ir ieškovui priteistino kompensacijos dydžio

38. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta jos asmeninio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė atsakovės gautą sumą už parduotą asmeninį turtą (teismas nurodė 141 000,00 Lt, nors turtas parduotas ir investuota į bendrą turtą 161 000,00 Lt dydžio suma). Dėl tokių priežasčių buvo padaryti materialinės teisės bei procesiniai teisės pažeidimai, netinkamai apskaičiuotas ieškovui priteistos kompensacijos dydis.

39. Teisėjų kolegijai įvertinus byloje esančius duomenis, su šiuo apeliantės argumentu sutiktina tiek, kiek jis yra susijęs su paties skaičiaus netikslumu, iš esmės galima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė akivaizdų rašymo apsirikimą / aritmetinę klaidą, nurodydamas sodybos pirkimo–pardavimo sutarties kainą 141 000,00 Lt vietoje 161 000,00 Lt. Tačiau toks netikslumas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti materialinės teisės normų netinkamo taikymo ar proceso teisės pažeidimo. Šių klaidų (rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų) ištaisymo institutas yra tiesiogiai numatytas CPK 276 straipsnyje, todėl šis netikslumas laikytinas techninio pobūdžio, taisytinu CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, atitinkamai patikslinant, kad parduoto turto vertė buvo ne 141 000,00 Lt, o 161 000,00 Lt.

40. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliantės teiginiai apie materialinės ir procesinės teisės pažeidimus šioje sprendimo dalyje vertintini kaip nepagrįsti, o nurodytas netikslumas vertintinas kaip toks, kuris pašalinamas technine klaidos ištaisymo procedūra, o ne kaip sprendimo teisėtumą iš esmės paneigianti aplinkybė.

41. Apeliantė nurodo, kad jos asmeninis įnašas į žemės sklypo įsigijimą ir gyvenamojo namo statybas sudarė 420 990,00 Lt, tai sudaro 43,48 proc. nuo sklypui įsigyti ir namui pastatyti ir įrengti išleistos bendros sumos – 968 161,00 Lt: A) 50 000 Lt pamatų įrengimui (atsakovės tėvo gauta paskola, padovanota atsakovei, – jos asmeninės lėšos); B) 52,90 proc. (163 990,00 Lt) žemės sklypo įsigijimui suteikto kredito buvo padengta atsakovės asmeninėmis lėšomis, likusi dalis – 47,10 proc. (146 010,00 Lt) – kredito padengta bendrąja jungtine nuosavybe esančiomis lėšomis; C) 2011 m. birželio 20 d. asmeninio atsakovės turto pardavimas už 161 000 Lt; D) atsakovės motinos gautas 46 000 Lt (13 322,52 Eur) dydžio kreditas, kuris padovanotas dukteriai, ir ši suma buvo panaudota namo įrengimui – atsakovės asmeninės lėšos.

42. Esminis apeliantės nesutikimas su teismo sprendimo dalimi dėl kompensacijos dydžio nustatymo yra motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės asmeninėmis lėšomis padarytas investicijas į bendrą turtą, padarė klaidą, kadangi asmeninių investicijų proporciją įgyjant turtą vertino ne investicijų darymo metu, o prieš keliolika metų investuotas lėšas vertino lygiaverčiai su dabartine (2022 m. rugsėjo 26 d. – turtinių pasekmių taikymo dieną) gyvenamojo namo verte. Atsakovė mano, kad investicijos turi būti įvertintos proporcingai įgyto turto vertei investicijų darymo metu.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

44. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

45. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą – nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalis leidžia, esant svarbioms aplinkybėms, nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį. Taigi sutuoktinių lygiateisiškumo principas nėra absoliutus. Nukrypti nuo sutuoktinių lygiateisiškumo principo taikymo gali lemti būtinybė atsižvelgti į tokius civilinės teisės principus kaip protingumą ir sąžiningumą, be kita ko, vertinant, ar šių principų nepažeidė sutuoktiniai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami savo pareigas.

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino apeliantės patikslinto priešieškinio reikalavimą ir priteisė Sklypą ir Namą apeliantei asmeninės nuosavybės teise, priteisdamas ieškovui iš jos kompensaciją pinigais. Prašydama priteisti iš jos kompensaciją, apeliantė prašė teismo nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad įsigyjant Sklypą su Namu buvo panaudota didelė dalis jos asmeninių piniginių lėšų.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neteisingai interpretuoja asmeninių lėšų investavimo į bendrą turtą teisinį vertinimą. Pagal CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas laikomas priklausančiu sutuoktiniams lygiomis dalimis, o asmeninių lėšų panaudojimas bendram turtui nesukuria teisės perskaičiuoti nuosavybės dalių pagal hipotetines ar retrospektyviai apskaičiuotas proporcijas. Tokiu atveju galimas tik kompensacijos mechanizmas, o ne nuosavybės dalių „indeksavimas“.

48. Apeliantės argumentas, kad asmeninės investicijos turi būti vertinamos pagal turto vertę investicijų darymo metu, nėra grindžiamas jokia įstatymo norma. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas nenumato galimybės perskaičiuoti prieš daugelį metų į bendrą turtą investuotų lėšų proporcingai vėlesnei ar ankstesnei turto vertei. Priešingai, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vertinama faktinė asmeninių lėšų suma, panaudota bendram turtui įsigyti, o ne hipotetinė šių lėšų „dalis“ ar jų santykis su turto verte skirtingais laikotarpiais.

49. Be to, apeliantės skaičiavimai grindžiami neteisinga prielaida, kad santuokos metu parduotas butas ((duomenys neskelbtini)) galėjo būti išskaidomas į atskiras procentines dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, kad šis turtas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo dalijamas tarp sutuoktinių, todėl nebuvo nustatoma jokia jo dalis, kuri vėliau galėtų būti naudojama skaičiuojant ar perskaičiuojant investicijų proporcijas. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo nustatinėti, kokią hipotetinę buto dalį sudarė apeliantės asmeninis turtas, ar skaičiuoti proporcijas, kurios vėliau būtų „perkeltos“ į gyvenamojo namo statybas.

50. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018 pateiktą išaiškinimą, kad tais atvejais, kai asmeninis turtas ar lėšos buvo panaudotos bendram turtui įgyti, tačiau pats asmeninis turtas nebuvo dalijamas ir nebuvo nustatyta jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nėra pagrindo tokias lėšas vėliau „indeksuoti“ ar perskaičiuoti pagal turto vertės pokyčius. Tokiais atvejais galimas tik kompensacinis atlyginimas, nustatomas teismo diskrecija, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

51. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad apeliantės retrospektyvus prieš keliolika metų į bendrą turtą investuotų lėšų perskaičiavimas pagal 2022 m. turto vertę nesuderinamas su sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija ir neatitinka Civilinio kodekso nustatyto teisinio reguliavimo. Todėl apeliantės argumentai dėl neteisingai nustatytos asmeninių investicijų proporcijos ir kompensacijos dydžio atmestini kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensaciją, teisingai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė nei CK 3.117 straipsnio, nei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

52. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2003 m. rugsėjo 23 d. už 92 000 Lt pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 24, 28) ir 2003 m. spalio 23 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškovu įgijo butą (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 21), kurį turėjo iki 2012 m. birželio 13 d. Be to, atsakovė asmeninės nuosavybės teise taip pat turėjo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 59), kurį 2011 m. birželio 20 d., t. y. jau būdama santuokoje su ieškovu, pardavė už 161 000 Lt (t. 4, b. l. 63). Taigi apeliantė į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įnešė 253 000 Lt už asmenine nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą gautų piniginių lėšų. Bylai atsakovė pateikė 2014 m. sausio 6 d. atsakovės ir jos tėvų pasirašytą raštą, pavadinimu „Dovanojimas“, kuriame nurodyta, kad D. G. ir A. G. savo dukrai (atsakovei) padovanojo iš viso 96 000 Lt, kurie buvo skirti Namo statyboms ir įrengimui (t. 4, b. l. 76). Kaip liudytoja apklausta atsakovės mama pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 2013 metais ji pasiėmė dar 46 000 Lt kreditą ir jį grynaisiais pinigais perdavė atsakovei Namo įrengimui. Taigi atsakovė į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įnešė dar 96 000 Lt tėvų dovanotas pinigines lėšas. Konstatuotina, kad iš viso asmeninėmis lėšomis prie Sklypo ir Namo įsigijimo atsakovė prisidėjo 101 077,30 Eur (92 000,00 Lt + 161 000,00 Lt + 50 000,00 Lt + 46 000,00 Lt = 349 000,00 Lt) suma, o ne 95 284,98 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Ši suma patikslintina, ištaisius pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą, nurodžius, kad parduoto turto vertė buvo ne 141 000,00 Lt, o 161 000,00 Lt.

53. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta Sklypo ir Namo verte – 584 000,00 Eur. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eksperto T. M. užfiksuotų gyvenamojo namo pažeidimų ištaisymo aktą vertino kritiškai. Pažymi, kad tai, jog ieškovo pasirinktas ekspertas neįvertino esamų pažeidimų, nepanaikina jų buvimo ir egzistavimo fakto; nei viena šalis neginčija, kad tokie pažeidimai egzistuoja, todėl teismas, be pakankamo pagrindo atmetęs eksperto užfiksuotų pažeidimų ištaisymo akte nurodytas būsimas išlaidas, netinkamai nustatė turto vertę, kuri be jokios abejonės turėjo būti mažinama trūkumų šalinimo kaina; be to, teismo posėdžio metu apklausiamas ieškovo pasitelktas ekspertas S. R. taip pat patvirtino, kad užfiksuoti stogo pažeidimai, atliekant ekspertizę, nebuvo įvertinti, tačiau, jei būtų vertinti, tai būtų turėję įtakos kainai.

54. Be to, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tam tikras Namo rinkos vertės sumažėjimas, susijęs su Namo stogo apšiltinimo trūkumais, kompensuojamas tuo, jog nekilnojamojo turto kainos rinkoje šiuo metu yra aukštesnės lyginant su 2023 m. rugsėjo 13 d., t. y. data, kuriai Sklypo ir Namo rinkos vertė buvo nustatyta teismo eksperto S. R.. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas pabrango nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. O vien aplinkybė, jog praėjo tam tikras laikas, nereiškia, kad užmiestyje, (duomenys neskelbtini), prieš daugiau nei 10 metų pastatytas namas, turintis taisytinų stogo ir kitų vietų trūkumų, galėjo pabrangti. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi 2022 m. rugsėjo 26 d. Todėl net ir nėra aktualu, pabrango ar atpigo turtas, lyginant su turto vertės nustatymu ir gyvenimo skyrium pradžia 2022 m. rugsėjo 26 d., nuo kada taikytos turtinės pasekmės.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo paskirto eksperto S. R. ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad Sklypo ir Namo rinkos vertė 2023 m. rugsėjo 13 d. sudarė 584 000 Eur. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ši ekspertizė buvo atlikta laikantis proceso reikalavimų, dalyvaujant abiem ginčo šalims, kurios turėjo realią galimybę teikti pastabas, atkreipti eksperto dėmesį į visus, jų manymu, reikšmingus turto trūkumus. Todėl būtent ši ekspertizė pagrįstai pripažinta patikimu ir prioritetiniu įrodymu, nustatant dalijamo turto rinkos vertę. Tuo tarpu atsakovės pateikta specialisto T. M. išvada pagrįstai teismo vertinta kritiškai. Ji buvo parengta po teismo ekspertizės atlikimo, apžiūrą atliekant nedalyvaujant ieškovui, be to, jos objektas buvo ne turto rinkos vertės nustatymas, o atskirų defektų ir jų šalinimo kaštų apskaičiavimas statybos kaštų metodu (Gyv. namo pažeidimų nustatymo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 15–120)). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokio pobūdžio išvada negali automatiškai lemti rinkos vertės sumažinimo identiška defektų šalinimo suma, ypač kai į nurodytą 29 594,18 Eur sumą įtrauktos ne tik galimų pažeidimų šalinimo išlaidos, bet ir visiškas stogo dangos keitimas, kuris nėra tapatus faktiniam rinkos vertės sumažėjimui.

57. Nesutiktina ir su apeliantės teiginiu, kad ieškovo dalyvavimas ar nedalyvavimas apžiūrint turtą neturi reikšmės ekspertizės rezultatams. Priešingai, turto apžiūra yra esminė ekspertinio vertinimo stadija, kurios metu šalys turi teisę pateikti savo paaiškinimus, atkreipti dėmesį į trūkumus ir formuluoti klausimus ekspertui ar specialistui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog teismo eksperto S. R. atlikto vertinimo metu dalyvavo abi šalys, o atsakovė turėjo galimybę nurodyti visus vėliau T. M. išvadoje minimus trūkumus.

58. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad net ir esant tam tikriems Namo stogo apšiltinimo trūkumams, nėra pagrindo konstatuoti, jog rinkos vertė mažėja būtent specialisto T. M. nurodyta suma, juolab, kad nekilnojamojo turto kainų dinamika Lietuvoje pastaruoju laikotarpiu buvo auganti, o ne mažėjanti. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių rinkos duomenų, kurie patvirtintų, jog konkretus ginčo objektas nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. būtų atpigęs.

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Sklypo ir Namo rinkos vertę – 584 000 Eur, tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir nepažeidė nei CK 3.100, nei CK 3.119 straipsnių. Apeliantės argumentai iš esmės grindžiami siekiu pakeisti teismo ekspertizę vėliau gauta specialisto išvada, tačiau tokia pozicija neatitinka nei įrodymų vertinimo taisyklių, nei nusistovėjusios teismų praktikos, todėl atmestina kaip nepagrįsta.

60. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pirmosios instancijos teismo padaryto rašymo apsirikimo patikslinta apeliantės asmeninėmis lėšomis prie Sklypo ir Namo įsigijimo prisidėjimo suma – 101 077,30 Eur, perskaičiuotina ir ieškovui mokėtina kompensacija. Darytina išvada, kad apeliantės asmeninėmis lėšomis padarytas prisidėjimas prie minėto nekilnojamojo turto (Sklypo ir Namo) įsigijimo sudaro 17,31 proc. visos šio turto rinkos vertės (101 077,30 Eur x 100 / 584 000 Eur), laikytina, kad jos dalis minėtoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra didesnė nei ieškovo ir sudaro 58,66 proc. (82,69 proc. (100 proc. – 17,31 proc.) / 2 + 17,31 proc.), o ieškovo dalis sudaro 41,34 proc. (82,69 proc. / 2) (CK 3.123 straipsnis). Sklypą ir Namą priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovė už jai tenkančią ieškovo dalį (41,34 proc.) turi išmokėti ieškovui 241 425,60 Eur piniginę kompensaciją (584 000 Eur x 41,34 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

61. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų neatitinka nei teisės aktų nuostatų, nei teismų praktikos, nes jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad, jei santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, jis praranda teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apskritai. Atsakovė mano, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

62. Teisėjų kolegija, įvertinus ginčijamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, negali nepritarti apeliantės argumentams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nors ieškovo patikslintas ieškinys dėl turto padalijimo aspektų nebuvo patenkintas visiškai, tačiau nagrinėjamu atveju santuoka buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės veiksmų (dėl atsakovės kaltės iširus santuokai ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių klausimų išsprendimo). Atitinkamai laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai ir ieškovui nekyla pareiga atlyginti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

63. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį (šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies), darydamas išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje turi būti priteistos ieškovui visa apimtimi vien dėl to, jog santuoka buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės.

64. Pažymėtina, kad nors santuokos nutraukimas buvo pripažintas įvykusiu dėl atsakovės kaltės, ši aplinkybė nėra tapati bylos laimėjimui procesine prasme ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas visa apimtimi priimtas ieškovo naudai. Ieškovo patikslintas ieškinys dėl turto padalijimo nebuvo patenkintas visiškai, todėl byla laikytina laimėta tik iš dalies. Tokiu atveju, pagal CPK 93 straipsnio nuostatas ir jų aiškinimą teismų praktikoje, bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis), atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą.

65. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sutapatino atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo su bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi, nenurodydamas ir nenustatydamas jokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti atsakovės nesąžiningą procesinį elgesį ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nukrypimas nuo proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galimas tik išimtiniais atvejais (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau skundžiamame sprendime nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti šią išimtį.

66. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos procesinį rezultatą ir netinkamai pritaikė CPK 93 straipsnį, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, paskirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai pagal kiekvieno reikalavimo patenkinimo apimtį.

67. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo patikslinto ieškinio patenkinimo apimties, nustatyta, kad ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė tiek neturtinio, tiek turtinio pobūdžio reikalavimus. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ieškovo ieškinį tenkino didžiąja dalimi. Ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės buvo patenkintas visiškai. Taip pat visiškai patenkintas ieškovo reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimo turtinės teisinės pasekmės taikomos nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., t. y. nuo faktinės gyvenimo skyrium pradžios, kaip ir buvo prašyta ieškinyje. Sprendžiant klausimą dėl bendro turto padalijimo, ieškovas prašė jam priteisti 1/2 Sklypo ir 1/2 Namo. Teismas šio reikalavimo netenkino natūra, tačiau, įvertinęs turto vertę ir šalių interesų pusiausvyrą, priteisė ieškovui 244 345,60 Eur piniginę kompensaciją. Taigi ištaisius rašymo apsirikimą, ieškovui priteistina 241 425,60 Eur, kuri sudaro 41,84 proc. Sklypo ir Namo rinkos vertės. Nors reikalavimas patenkintas kita forma nei prašyta, ieškovas gavo reikšmingą ekonominį rezultatą, todėl ši ieškinio dalis laikytina patenkinta didžiąja dalimi (atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašė nustatyti tik 109 109,77 Eur kompensaciją). Be to, patenkinti ieškovo reikalavimai dėl piniginių kompensacijų už po gyvenimo skyrium pradžios sumokėtas kredito ir lizingo įmokas (iš viso 5 439,35 Eur); Bendrovės akcijų priteisimo; didžiosios dalies ginčo kilnojamojo turto priteisimo ieškovui; solidarios šalių atsakomybės bankui pripažinimo. Ieškovo ieškinys buvo nepatenkintas tik nedidele apimtimi, t. y. tiek, kiek dalis piniginių reikalavimų buvo patenkinti ne visa prašyta suma. Šie atmesti reikalavimai pagal savo ekonominę reikšmę nėra esminiai, lyginant su patenkintų reikalavimų apimtimi ir verte. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patikslintas ieškinys laikytinas patenkintu 70 procentų apimtimi, vertinant tiek reikalavimų skaičių, tiek jų ekonominę vertę.

68. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės patikslinto priešieškinio patenkinimo apimties, nustatyta, kad atsakovė priešieškiniu pareiškė tiek neturtinio, tiek turtinio pobūdžio reikalavimus, tačiau teismas juos patenkino tik iš dalies. Visų pirma nepatenkintas atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi teismas nustatė, jog santuokos iširimas įvyko dėl atsakovės kaltės. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės pozicija dėl santuokos nutraukimo pagrindo nebuvo pripažinta pagrįsta. Sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo, atsakovei buvo priteisti Sklypas ir Namas natūra, tačiau atsakovės reikalavimas dėl ieškovui mokėtinos kompensacijos dydžio buvo patenkintas tik iš dalies. Atsakovė prašė nustatyti 109 109,77 Eur kompensaciją, tuo tarpu teismas priteisė ieškovui 244 345,60 Eur (ištaisius rašymo apsirikimą, ieškovui priteistina 241 425,60 Eur), t. y. daugiau kaip dvigubai didesnę sumą, todėl šioje ekonomiškai reikšmingiausioje dalyje atsakovės priešieškinis laikytinas atmestu daugiau kaip 50 procentų apimtimi. Taip pat atmesti atsakovės reikalavimai dėl 5 797,25 Eur dukros išlaikymo įsiskolinimo, dėl dalies prašytų kompensacijų už finansinius įsipareigojimus. Patenkinti buvo tik šalutiniai ir mažesnės ekonominės vertės reikalavimai, t. y. dalies kilnojamojo turto priteisimas; 235 Eur kompensacija už kilnojamąjį turtą; 724 Eur kompensacija už akcijas, automobilio Toyota RAV4 (Automobilis 507) priteisimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo didžiąja dalimi atmesti, o jos pozicija dėl kompensacijos dydžio nebuvo pripažinta pagrįsta, atsakovės patikslintas priešieškinis laikytinas patenkintu tik apie 30 procentų apimtimi.

69. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2025 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą dėl 11 228 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Įvertinus šio prašymo turinį, nustatyta, kad ieškovas 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. lapkričio 4 d., 2024 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo iš viso 3 328 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėjo 300 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti, už ją ieškovas sumokėjo 700 Eur, taip pat ieškovas papildomai sumokėjo 200 Eur už eksperto apklausą teisme ir patyrė iš viso 6 700 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Atsakovė 2025 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą dėl 7 105,00 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, taip pat nustatyta, kad 2023 m. birželio 28 d. apeliantė sumokėjo 3 619 Eur žyminį mokestį už priešieškinio pareiškimą, iš viso atsakovė patyrė 10 724,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

70. Spręsdama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią tais atvejais, kai ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui. Įvertinusi byloje pareikštų ieškovo ir atsakovės reikalavimų pobūdį, jų patenkinimo apimtį ir ekonominę reikšmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo patikslintas ieškinys buvo patenkintas 70 procentų apimtimi, o atsakovės patikslintas priešieškinis – 30 procentų apimtimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad didesne dalimi byla buvo išspręsta ieškovo naudai, tačiau ne visa apimtimi, todėl nėra pagrindo visas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik vienai šaliai.

71. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys buvo patenkintas 70 procentų apimtimi, iš atsakovės ieškovui priteistina 7 859,60 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis (11 228,00 Eur × 70 proc.). Tuo tarpu, įvertinus, jog atsakovės patikslintas priešieškinis buvo patenkintas 30 procentų apimtimi, iš ieškovo atsakovei priteistina 3 217,20 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis (10 724,00 Eur × 30 proc.). Įvertinusi šalių tarpusavio atlygintinas bylinėjimosi išlaidų sumas ir taikant jų tarpusavio įskaitymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad galutinė iš atsakovės ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 4 642,40 Eur.

72. Teismui byloje patyrus 30,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šios išlaidos, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės valstybei priteistina 21,30 Eur, o iš ieškovo valstybei priteistina 9,13 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

73. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau padarė techninio pobūdžio klaidą / rašymo apsirikimą sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kuris padarė įtaką ieškovui priteistinos kompensacijos dydžiui. Vertinant sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytos klaidos pobūdį, akivaizdu, kad būtent ši klaida lėmė tapatų apsirikimo atsikartojimą ir sprendimo rezoliucinėje dalyje. Esant šiai aplinkybei yra pagrindas ištaisyti padarytą rašymo apsirikimą, t. y. ištaisyti ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria priteistas ieškovui kompensacijos dydis, nurodant, kad atsakovei priteistinas asmeninės nuosavybės teise žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė 584 000 Eur, priteisiant ieškovui iš atsakovės 41,34 proc. turto vertės kompensaciją bei nustatant, kad atsakovės ieškovui mokėtina kompensacijos suma už šį nekilnojamąjį turtą yra 241 425,60 Eur.

74. Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir todėl netinkamai paskirstė šalių susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti sumažinant iš atsakovės ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4 642,40 Eur, o bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, paskirstyti iš atsakovės valstybei priteisiant 21,30 Eur, o iš ieškovo valstybei priteisiant 9,13 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

75. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

77. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisiant atsakovei iš ieškovo 4 908,07 Eur dydžio nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą, priteisiant ieškovui iš atsakovės 154 499,08 Eur dydžio sumą už jai asmeninės nuosavybės teise atitekusį santuokos metu įgytą turtą, bylinėjimosi išlaidas paskirstant proporcingai byloje patenkintų reikalavimų daliai. Taigi skundu buvo pareikšti keturi savarankiški reikalavimai, iš kurių patenkintas tik vienas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas tik 25 proc. apimtimi.

78. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas parengiant apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įvertinus šalių procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos.

79. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas tik 25 procentų apimtimi, iš ieškovo atsakovei priteistina 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis (1 500,00 Eur × 25 proc.). Tuo tarpu, įvertinus, jog atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas 75 procentų apimtimi, iš atsakovės ieškovui priteistina 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis (1 200 Eur × 75 proc.). Įvertinusi šalių tarpusavio atlygintinas bylinėjimosi išlaidų sumas ir taikydama jų tarpusavio įskaitymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad galutinė iš atsakovės ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 525,00 Eur.

80. Atsakovei sumokėjus 109 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį, likusios 2 139 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi iki teismo procesinio sprendimo (nutarties) dėl apeliacinio skundo byloje išnagrinėjimo. Bendra už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 2 248,00 Eur.

81. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 25 procentų apimtimi, žyminio mokesčio našta paskirstoma proporcingai bylos baigčiai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas patenkintas 25 procentų apimtimi, ieškovui tenka 25 procentai bendros žyminio mokesčio sumos, t. y. 562,00 Eur (2 248,00 Eur × 25 proc.), o atsakovei – 75 procentai šios sumos, t. y. 1 686,00 Eur (2 248,00 Eur × 75 proc.). Įvertinus tai, kad atsakovė jau yra sumokėjusi 109,00 Eur žyminio mokesčio dalį, iš atsakovės valstybei priteistina likusi 1 577,00 Eur žyminio mokesčio dalis (1 686,00 Eur – 109,00 Eur), o iš ieškovo valstybei priteistina 562,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti:

„Priteisti ieškovui D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 642,40 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,30 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti valstybei iš ieškovo D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,13 Eur (devynis eurus ir 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).“

Ištaisyti sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą išdėstant jos dalį taip: „Priteisti atsakovei J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 584 000 Eur, priteisiant ieškovui D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. G. 41,34 proc. turto vertės kompensaciją bei nustatant, kad atsakovės ieškovui mokėtina kompensacijos suma už šį nekilnojamąjį turtą yra 241 425,60 Eur (du šimtai keturiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt penki eurai 60 ct).“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 525,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 577,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 562,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, mokėtino Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.