- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- 2YT-38231-854/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kreditorius
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuotieji asmenys išieškotojai SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Irena Beliačic.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. pateikė skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti areštą pareiškėjo sąskaitai, esančiai Alytaus pataisos namuose, taikyti senaties terminą ir nutraukti vykdomąsias bylas, grąžinti visas iš gautų netekto darbingumo išmokų išieškotas sumas.
Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame prašo atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateikti. Nurodė, kad pareiškėjas yra neišprusęs, neturi teisinio išsilavinimo, yra prastos sveikatos, negali tinkamai ginti savo teisių. Pareiškėjas yra įkalintas, negalėjo nusipirkti vokų su pašto ženklais, negalėjo paskambinti ir paprašyti pagalbos. Todėl antstoliui užblokavus pareiškėjo sąskaitą, jis iš karto negalėjo kreiptis į teismą.
Pareiškėjo teigimu, kai kurie vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos atliekami išieškojimai, pateikti praleidus senaties terminą. Dėl netinkamo antstolio pareigų vykdymo išieškant paskirtas baudas veiksmai nebuvo atliekami daugiau kaip 2 metus. Nenustatyta, kad pareiškėjas trukdė išieškoti jam paskirtas baudas ar ėmėsi kokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo.
Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų ar priteistas moralines žalas, pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvojoje rinkoje, vienintelė galimybė – įkalinimo įstaigos parduotuvė. Iš laisvės atėmimo įstaigos sąskaitos, į kurią nuteistojo artimieji perveda pinigines lėšas, atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Laisvės atėmimo įstaigos rėžimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų, kaip tik, iš kurios yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis, be to, negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Pagal kasacinio teismo praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos, kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 skyriuje (733-734 str.) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 738 straipsnyje nustatytos pajamos, iš kurių išieškoma išimtinai įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoti negalima. Nagrinėjamu atveju skundžiamu antstolės patvarkymu iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija MMA, ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms.
Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis negalėjo išieškoti iš gaunamos nedarbingumo pensijos.
Antstolis 2017-08-11 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytus terminus. Nurodė, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016). Nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateiktas išaiškinimas dėl tvarkos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų. Nagrinėjamu atveju išieškojimas antstolės patvarkymu vykdomas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nurodytas CPK 739 straipsnyje.
Antstolė pažymėjo, kad būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Nurodė, jog buvo gaunamos lėšos, kurios yra paskirstomos skolos dengimui. Taip pat yra tikrinami Gyventojų registrų tarnybos, VĮ „Regitra“ ir „Registrų centras“ duomenys dėl turto, VSDF duomenys, užklausiamos Lietuvos kredito įstaigos dėl naujai atidarytų sąskaitų, vertybinių popierių, akcijų.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017-04-06 pažymą apie sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, kurioje nurodyta, jog netekto darbingumo pensija yra pervedama į asmeninę sąskaitą Nr. 497300010107461594. Antstolės patvarkyme nurodyta, kad 2017-05-31 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymėjo, kad skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nėra ir negali būti priskiriamos CPK 739 straipsnyje nurodytoms piniginėms sumoms, minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. Pareiškėjo argumentai, jog negalimas išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir neviršijančių 1 MMA, yra nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotieji asmenys išieškotojai SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariatas atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdomosiose bylose vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013-08-19 Nutarimą Nr. 14129648, 2014-02-18 Nutarimą Nr. 60018400, 2014-04-26 Nutarimą Nr. 60031455, 2014-10-09 Nutarimą Nr. 60059942, 2015-08-29 Nutarimą Nr. 60117111 dėl baudų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-03-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Al 1-3955/15(1.1.56-SM3) ir 2015-07-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Al 1-12151/15(1.1.56-SM3) dėl baudų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-01-29 nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. VDAŽ-16-11-113 dėl baudų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3283-960/2014 dėl baudos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariat naudai (vykd. b. l. Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163, 0011/16/0114). Vykdydama vykdomuosius dokumentus antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (vykd. b. Nr. 0011/13/07881, b. l. 93). 2017-05-31 antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-11-23664, nurodydama, jog areštuoja 302,49 Eur skolos ir 338,95 Eur vykdymo išlaidų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. 0011/13/07881, b. l. 101-104). 2017-05-31 priimtu patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-11-23654 antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, Alytaus pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. Nr. 0011/13/07881, b. l. 105-108).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo, taip pat išieškant skolą iš skolininkui mokamos netekto darbingumo pensijos ir dėl vykdymo senaties taikymo.
Kartu su skundu pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateikti.
Skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingąja teisena, o tokių skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyrius. Remiantis CPK 443 straipsnio 1 dalimi, ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Remiantis CPK 512 straipsniu, skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pažymėtina, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus teismas gali atnaujinti (CPK 78 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis parleido dvidešimties dienų terminą antstolio veiksmams apskųsti (pareiškėjas yra teisiškai neišprusęs, neįgalus ir prastos sveikatos, atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl negalėjo laiku įsigyti priemonių skundo surašymui), taip pat įvertinęs aplinkybę, kad skundas paduotas nepraleidus naikinamojo devyniasdešimties dienų termino, teismas terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujina.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 4 punktu, antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
CPK 739 straipsnis reglamentuoja pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Remiantis šiuo straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.
Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas klaidingai aiškina minėtą kasacinio teismo nutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš pareiškėjo turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, taip pat CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Taigi siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Byloje nustatyta, kad skundžiamo antstolės 2017-05-31 patvarkymo pagrindu buvo areštuota 641,44 Eur skolininkui priklausančių lėšų suma (302,49 Eur skolos ir 338,95 Eur vykdymo išlaidų), esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė jam priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, kilmės, t. y. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolė nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog lėšos yra pervedamos jo artimųjų tam, kad pareiškėjas galėtų tenkinti būtiniausius savo poreikius, todėl CPK 739 straipsnio prasme tokios lėšos nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, kadangi jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gauna netekto darbingumo pensiją, į kurią, pareiškėjo teigimu, antstolė priverstinio išieškojimo nukreipti negali, tačiau teismas su šiuo teiginiu sutikti neturi pagrindo. Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą, išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Teismas pažymi, kad netekto darbingumo pensija, kuri yra skiriama ir mokama vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. Be to, byloje nenustatyta, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, įskaitant netekto darbingumo pensijos išmokas, būtų nesilaikiusi CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo išskaityti ne daugiau kaip 20 proc. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, atsižvelgiant į tai, kad skolininkui paskirta netekto darbingumo pensija neviršija vienos MMA, todėl nėra pagrindo spręsti, kad išieškojimas iš pareiškėjui mokamos netekto darbingumo pensijos vykdomas neteisėtai. Taigi byloje nenustatyta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančias lėšas, kurios priklausytų pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, o pareiškėjas teismui kartu su skundu dėl antstolės veiksmų nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjo reikalavimas grąžinti iš jo išieškotas sumas (tiek, kiek jos išieškotos iki išieškojimo senaties termino) atmestinas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kai kurie vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos atliekami išieškojimai, pateikti praleidus senaties terminą, taip pat nurodo, jog vykdomosiose bylose antstolis neatliko veiksmų daugiau kaip dvejus metus, todėl vykdomosios bylos turi būti nutrauktos.
Lietuvos Vyriausias Administracinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje Nr. N-62-1105-07). Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (vykdomųjų dokumentų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. N575-4150/2009).
Įvertinęs vykdomųjų bylų Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163, 0011/16/0114 medžiagą, teismas konstatuoja nenustatęs, kad vykdomieji dokumentai (nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose) antstoliui būtų pateikti praleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo terminą. Taip pat konstatuotina, jog per dvejus metus nuo nutarimų dėl baudų skolininkui paskyrimo priėmimo baudos iš skolininko nebuvo išieškotos, tačiau atlikus vykdomųjų bylų medžiagos analizę nenustatyta, jog antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių būtų neatlikusi veiksmų dėl baudų išieškojimo, t. y. antstolė vykdė skolos išieškojimą iš skolininkui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF) mokamų išmokų, tikrino Gyventojų registro, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, VSDF duomenis apie skolininko turimą turtą ir gaunamas pajamas, teikė užklausimus Lietuvos kredito įstaigoms apie naujai atidarytas sąskaitas, vertybinius popierius. Taigi, teismui nustačius, jog nėra pagrindo išvadai, kad antstolė administracinių baudų išieškojimo procese per du metus neatliko jokių veiksmų, reikalingų baudoms išieškoti, sprendžiama, ar pagal vykdomųjų bylų medžiagą galima konstatuoti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudų mokėjimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė skolininko atžvilgiu 9 vykdomosiose bylose vykdo nutarimus, priimtus administracinių teisės pažeidimų bylose. Teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad skolininkas iki skundo pateikimo dienos nėra sumokėjęs išieškomų baudų ir vykdymo išlaidų, nėra pakankama konstatuoti, kad skolininkas vengė vykdyti nutarimus dėl baudų išieškojimo. Toks skolininko neveikimas negali būti laikomas trukdymu išieškoti baudą, nes pagal pirmiau aptartą teismų praktiką, reikia konstatuoti buvus tam tikrus aktyvius skolininko veiksmus, siekiant išvengti baudos mokėjimo. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas disponavo grynaisiais pinigais ir, turėdamas galimybes mokėti baudą, to nedarė bei siekė nuslėpti turimą turtą (pinigines lėšas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog skolininkas trukdė antstolei ar ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad senaties terminas išieškoti baudą pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013-08-19 Nutarimą Nr. 14129648 suėjo 2015-08-19, pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014-02-18 Nutarimą Nr. 60018400 senaties terminas suėjo 2016-02-18, pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014-04-26 Nutarimą Nr. 60031455 senaties terminas suėjo 2016-04-26, pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014-10-09 Nutarimą Nr. 60059942 senaties terminas suėjo 2016-10-09, pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2015-08-29 Nutarimą Nr. 60117111 senaties terminas suėjo 2017-08-29, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-03-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Al 1-3955/15(1.1.56-SM3) senaties terminas suėjo 2017-03-12, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-07-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Al 1-3955/15(1.1.56-SM3) senaties terminas suėjo 2017-07-16, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3283-960/2014 senaties terminas suėjo 2017-07-16, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-01-29 nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. VDAŽ-16-11-113 senaties terminas suėjo 2017-07-09 (bauda šioje administracinio teisės pažeidimo byloje skolininkui paskirta 2015-07-09; vykd. b. Nr. 0011/16/0114, b. l. 1) antstolė vykdomąsias bylas Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163 ir 0011/16/0114 turėjo nutraukti. Be to, pasibaigus išieškojimo senaties terminui ir taip atsiradus pagrindui nutraukti vykdomąsias bylas, nebegali būti atliekami procesiniai priverstinio išieškojimo veiksmai, todėl tie antstolės patvarkymai, kurie buvo priimti, pasibaigus išieškojimo senaties terminui, kvalifikuotini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1552-585/2015). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, antstolės Irenos Beliačic patvarkymai vykdomosiose bylose Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163, 0011/16/0114, priimti po išieškojimo vykdymo senaties termino naikintini, antstolė įpareigotina nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163, 0011/16/0114 suėjus išieškojimo vykdymo senačiai, taip pat grąžinti pareiškėjui (skolininkui) iš jo po išieškojimo vykdymo senaties termino išieškotas pinigines lėšas. Vykdomąsias bylas nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos (CPK 629 straipsnio 2 dalis), o vykdomieji dokumentai su atitinkama antstolio žyma grąžinami jį išdavusiai institucijai (CPK 630 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės Irenos Beliačic patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163, 0011/16/0114, priimtus po išieškojimo vykdymo senaties termino.
Įpareigoti antstolę Irena Beliačic nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0011/13/07881, 0011/14/03103, 0011/14/04621, 0011/14/06033, 0011/14/11087, 0011/15/02820, 0011/15/05974, 0011/15/06163, 0011/16/0114 suėjus išieškojimo vykdymo senačiai, taip pat grąžinti skolininkui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš jo po išieškojimo vykdymo senaties termino išieškotas pinigines lėšas.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.