- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1066-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00261-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Advokatai
- Agnė Litvinaitė
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Transtėja“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Transtėja“ ieškinį atsakovui V. T. dėl įpareigojimo perduoti transporto priemones, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė LUAB „Transtėja“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Prokesa“, kreipėsi į teismą ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą V. T. grąžinti ieškovei transporto priemones – krovininį automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką Iveco AS440S43, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); Scania R480LA4X2MNA, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o nesant galimybės grąžinti transporto priemonių priteisti atsakovo V. T. 32 030 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl Iveco stralis AS440S45 T/P, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes 2018 m. kovo 8 d. vilkikas išdegė gaisro metu, tačiau transporto priemonė nebuvo išregistruota iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, taip pat nemokumo administratorius neturėjo duomenų apie įvykusį gaisrą.
Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1922-254/2020 UAB „Transtėja“ iškėlė bankroto bylą. Nemokumo administratorė, patikrinusi ieškovės buhalterinius dokumentus, nustatė, jog administratoriui nebuvo perduotos transporto priemonės – krovininiai automobiliai – MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco AS440S43, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktoriumi nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 4 d. buvo V. T., o nuo 2019 m. kovo 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. G.. Atsakovas trečiajam asmeniui neperdavė dalies dokumentų bei įmonės turto, dėl ko 2019 m. birželio 4 d. trečiasis asmuo kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Nurodytų transporto priemonių nebuvo rasta, o už faktiškai nemokumo administratoriui neperduotą turtą yra atsakingas atsakovas. Atsakovas padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams, nes neteisėtai sumažino ieškovės turto masę bei kreditorių galimybes gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą, todėl egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, o atsakovas įpareigotinas perduoti transporto priemones nemokumo administratorei. Nesant galimybės jų perduoti ieškovei, atsakovas turėtų atlyginti nuostolius – 32 030 Eur, kurią sudaro neperduotų transporto priemonių vertė.
Atsakovas V. T. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 123 str. 3 d., 130 str.). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Trečiasis asmuo A. G. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 123 str. 1 d.). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog UAB „Transtėja“ Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi iškelta bankroto byla, kuria bendrovės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; nemokumo administratore paskiriant UAB „Prokesa“. Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie tikslinti teismo 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. balandžio 9 d., 2021 m. birželio 28 d., 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. vasario 9 d., 2022 m. kovo 16 d., 2022 m. liepos 27 d. nutartimis. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas V. T. įmonės vadovu buvo nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 4 d., trečiasis asmuo A. G. nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d.
Nemokumo administratorė, patikrinusi ieškovės buhalterinius dokumentus, nustatė, jog įmonė yra deklaravusi (nuosavybės teise turimas) transporto priemones (krovininius automobilius), kurios per teismo nustatytą terminą nebuvo perduotos nemokumo administratorei –Mercedes Benz 815, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco Stralis AS440S43, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Scania R480LA4X2MNA, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš 2019 m. birželio 12 d. ilgalaikio turto priėmimo akto, pasirašyto akcininkės R. A., vadybininkės A. P. ir trečiojo asmens direktoriaus A. G., naujam vadovui A. G. nurodytos transporto priemonės nebuvo perduotos, todėl jų trečiasis asmuo neturėjo galimybės perduoti nemokumo administratorei. Nors byloje pateikti įrodymai – prokuroro nutarimas – apie UAB „Transtėja“ priklausančio turto areštą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą, tačiau iš šių įrodymų nėra galimybės nustatyti transporto priemonių buvimo vietos, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo objektai yra dingę, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl atsakovo V. T. įpareigojimo grąžinti ieškovei nurodytas transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas neperduodamas ginčo turto trečiajam asmeniui ir nemokumo administratorei, tinkamai įgyvendino savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, ar jas įgyvendindamas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus bei, ar jo elgesys atitiko protingo vadovo elgesio standartą.
Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnis nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kaip jau minėta Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi įmonės vadovai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Taigi, būtent atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, turėjo pareigą (privalėjo) perduoti administratorei įmonės turtą ir dokumentus, ir negalėjo šios pareigos perkelti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad aplaidus savo pareigų vykdymas (ar jų visiškas nevykdymas), kai neperimamas įmonės turtas, nesirūpinama turtu, neieškoma galimai prarasto turto, nesudaromi buhalterinės apskaitos dokumentai yra neteisėti įmonės vadovų veiksmai, kurie užtraukia jiems civilinę atsakomybę. Neperduodamas įmonės turto V. T. tokiais veiksmais sutrukdė bankroto administratoriui nustatyti įmonės turtą, jį realizuoti ir bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad žala įmonei kilo dėl buvusio įmonės vadovo V. T. neteisėtų veiksmų; įmonės vadovas, būdamas protingas ir rūpestingas, turėjo ir galėjo numatyti, kad jo neteisėti veiksmai sukels įmonei žalą (CK 6.247 str.). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas jo kaltę paneigiančių įrodymų byloje nepateikė. Taip pat akivaizdu, jog atsakovui V. T. neperdavus transporto priemonių trečiajam A. G., o taip pat ir nemokumo administratorei, įmonė patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y., kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatymo nuostata reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).
Kaip minėta, CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, pagal CK tiesioginiai nuostoliai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas bei turėtos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė prašė priteisti iš atsakovės 32 030 Eur žalą, patirtą dėl neperduotų transporto priemonių. Ieškovė įrodinėdama žalos dydį rėmėsi interneto portale https://www.emprekis.lt/ skelbiamomis transporto priemonių kainomis. Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su nurodytais ieškovės skaičiavimais.
Visų pirma, byloje nustatyta, jog krovininis automobilis Mercedes Benz 815, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2001 m. balandžio 5 d.) buvo įsigytas 2017 m. rugsėjo 30 d. už 2 148,76 Eur. Rinkos vertė VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis 2019 m. kovo mėn. buvo 4 640 Eur su PVM. Tačiau pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus likutinė transporto priemonės vertė 2019 m. sausio 31 d. buvo 1 576,41 Eur, o 2020 m. lapkričio 25 d. – 859,64 Eur.
Krovininis automobilis Iveco Stralis AS440S43, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2004 m. rugpjūčio 9 d.) buvo įsigytas 2017 m. liepos 11 d. už 2 240 Eur. Rinkos vertė VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis 2019 m. kovo mėn. buvo 6 500 Eur su PVM. Tačiau pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus likutinė transporto priemonės vertė 2019 m. sausio 31 d. buvo 1 568,30 Eur, o 2020 m. lapkričio 25 d. – 821,86 Eur.
Krovininis automobilis Scania R480LA4X2MNA, Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2008 m. vasario 28 d.) buvo įsigytas 2017 m. gruodžio 31 d. už 10 000 Eur. Rinkos vertė VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis 2019 m. kovo mėn. buvo 20 890 Eur su PVM. Pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus likutinė transporto priemonės vertė 2019 m. sausio 31 d. buvo 7 667 Eur, o 2020 m. lapkričio 25 d. – 0 Eur.
Antra, interneto puslapyje yra nurodyta, kad mėnesinis leidinys apima naudotų, natūraliai nusidėvėjusių transporto priemonių vidutines kainas iki trisdešimties metų senumo. Vidutinės kainos nustatomos, įvertinant internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Mėnesiniame leidinyje pateikto yra orientacinės ir negali būti teisinių pretenzijų objektu.
Byloje ieškovė nėra pateikę neginčijamų įrodymų, ieškovės nurodytos transporto priemonių rinkos kainos atitiktų realią nemokumo administratorei neperduotų transporto priemonių vertę, modelį, atsižvelgiant ne tik į jų pavadinimą, leidimo metus, bet ir techninę būklę. Be to, ieškovė neįrodė, kodėl turėtų būti priteista transporto priemonių vertė, gerokai didesnė nei jų įsigijimo kaina. Didesnės nei faktiškai ieškovės patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų jos nepagrįstą praturtėjimą.
Kaip jau minėta V. T. įmonės vadovu buvo iki 2019 m. kovo 4 d. ir nurodytų transporto priemonių neperdavę naujajam vadovui A. G.. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog įmonei buvo padaryta žala lygi neperduotų transporto priemonių likutinei vertei nurodytai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose 2019 m. sausio 31 d., t. y. 10 811,71 Eur (1 576,41 + 1 568,30 + 7 667), todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio palūkanas). Todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 5 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas – 490 Eur advokato pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, laikytina, jog ieškinys patenkintas 34 procentais. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 166,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Valstybė šioje byloje patyrė 22,59 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistina 14,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Transtėja“, juridinio asmens kodas 303010305, 10 811,71 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus vienuolika eurų 71 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos (10 811,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 166,60 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,91 Eur (keturiolika eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.