Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.3; 3.1.14.8.9; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

2023 m. gruodžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. E. (S. E.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10965-998/2023 pagal ieškovo S. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dauvita“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. E. nesutikdamas su Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. DGKS-5977 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnį neteisėtu; priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dauvita“ išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti iš atsakovės išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti iš atsakovės patirtos 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10965-998/2023 nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.

3. 2023 m. lapkričio 21 d. ieškovas teismui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su teismo nutartimi nustatytais trūkumais, nes ieškinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Ieškinyje yra suformuluotas tiek jo pagrindas – neteisėtas atleidimas iš darbo be darbuotojo tam išreikštos valios, tiek jo dalykas – prašymas pripažinti tokį atleidimą neteisėtu ir taikyti neteisėto atleidimo turtines pasekmes. Ieškovas ieškinyje nesuformulavo prašymo grąžinti jį į buvusį darbą, vadinasi, šio rezultato jis nesiekia. Taigi visiškai akivaizdu ir aišku, ko siekia ieškovas – pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Taip pat teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodo tik tai, kad prašymo dėl atleidimo iš darbo nerašė. Būtent ši aplinkybė, jei ją nustatys teismas, ir yra pagrindas tenkinti ieškinį, t. y. pripažinti atleidimą iš darbo savo noru neteisėtu, todėl nesuprantama, kokias dar aplinkybes ir pagal kokį teisės aktą yra būtina nurodyti ieškinyje, kad ieškinys būtų priimtas. Tiek šalys, tiek teismas tiek parengiamajame posėdyje, tiek bylą nagrinėjant iš esmės gali tikslintis faktines aplinkybes, jei mano, kad jos yra neaiškios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10965-998/2023 ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimą, konstatavo, jog ieškovas neištaisė teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Nors ieškovas teigė, kad ieškinys atitinka jam keliamus reikalavimus, tačiau iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti jo faktinių aplinkybių. Ieškinyje nurodomas tik vienas sakinys, kad ieškovas prašymo atleisti iš darbo savo noru nerašė, daugiau jokių aplinkybių, ko ieškovas ir kodėl prašo, nenurodo. Teismas pažymėjo, jog, nepaisant to, kad byla kilusi iš darbo santykių, tai nepaneigia ieškovo pareigos aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, tai laikytina šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida bei užtikrina proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir iš darbo santykių kylančiose bylose teismas negali pats suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas S. E. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10965-998/2023 ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

6.1. Visiškai akivaizdu ir aišku, ko siekia ieškovas, – pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti tokio neteisėto atleidimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodo tik tai, kad prašymo dėl atleidimo iš darbo nerašė. Būtent ši aplinkybė, jei ją nustatys teismas, ieškovo manymu, ir yra pagrindas tenkinti ieškinį, t. y. pripažinti atleidimą iš darbo savo noru neteisėtu, todėl nesuprantama, kokios dar aplinkybės ir pagal kokį teisės aktą yra būtinos nurodyti ieškinyje, kad ieškinys būtų priimtas. Tiek šalys, tiek teismas tiek parengiamajame posėdyje, tiek bylą nagrinėjant iš esmės gali tikslinti faktines aplinkybes, jei mano, kad jos yra neaiškios.

6.2. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų neįvertino ir grąžino ieškinį ieškovui. Be to, ginčijamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškinyje nurodomas tik vienas sakinys, jog ieškovas prašymo atleisti iš darbo savo noru nerašė, daugiau jokių aplinkybių, ko ieškovas ir kodėl prašo, nenurodo. Tokia teismo argumentacija yra visiškai nesusijusi su ieškinio priėmimo klausimu. Teismas neturi teisės priėmimo stadijoje nurodyti ieškovui, kiek sakinių turi būti ieškinyje. Ieškinio faktinis grindimas ir faktinių aplinkybių nurodymas jame yra išimtinai ieškovo diskrecija. Nurodyta aplinkybė, jog jis prašymo dėl atleidimo iš darbo nerašė, yra pakankama tam, kad galima būtų konstatuoti atleidimo iš darbo neteisėtumą. Jei pirmosios instancijos teismas mano priešingai, tą jis gali daryti priimdamas galutinį procesinį sprendimą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje apskritai atsisakydamas ieškinį priimti. Dėl teismo teisės ieškinio priėmimo stadijoje vertinti tik ieškinio atitiktį formaliems reikalavimams, o ne spręsti bylą iš esmės, yra daugelį kartų pasisakę įvairių instancijų teismai. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Ieškovas turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštus reikalavimus ir suformavęs reikalavimus. Ieškinio pagrįstumo klausimą teismas išspręs tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Ieškovas su patikslintu prašymu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 6 010,12 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai; priteisti ieškovui iš atsakovo netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; pripažinti atleidimą iš darbo pagal DK 55 straipsnį neteisėtu; priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kuris sudaro 40 000,00 Eur. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. DGKS-5977 ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nutarė išieškoti jam iš atsakovės šias su darbu susijusias išmokas: 1722,50 Eur dienpinigių, 1 514,68 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, netesybas nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki visiško atsiskaitymo išmokėjimo dienos, po 65,06 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną per nurodytą laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 6 mėn. (t. 1, b. l. 4–15).

12. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10965-998/2023 nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. 2023 m. lapkričio 21 d. ieškovas teismui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su teismo nutartimi nustatytais trūkumais. Teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10965-998/2023 ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Dėl ieškinio trūkumų

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) – būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

14. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 55 straipsnį neteisėtu, tačiau nenurodo, kokio teisinio rezultato darbiniuose santykiuose jis siekia, neaišku, ar ieškovas siekia pakeisti atleidimo pagrindą, tęsti darbo santykius ir pan. Ieškovas tik nurodo, jog prašymo atleisti iš darbo savo noru nerašė, tačiau jokių kitų faktinių ieškinio aplinkybių, iš jų ir dėl siekiamo teisinio rezultato darbiniuose santykiuose, nenurodo. Be to, ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau nenurodo konkrečių sumų, t. y. koks vidutinis darbo užmokestis. 2023 m. lapkričio 21 d. ieškovui pateikus paaiškinimą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog ieškovas neištaisė teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Teismo vertinimu nors ieškovas teigė, kad ieškinys atitinka jam keliamus reikalavimus, tačiau iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti jo faktinių aplinkybių. Ieškinyje nurodomas tik vienas sakinys, kad ieškovas prašymo atleisti iš darbo savo noru nerašė, daugiau jokių aplinkybių, ko ieškovas ir kodėl prašo, nenurodo. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais nesutiko.

15. Ieškovas turi teisę ir pareigą ieškinio dalyką suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021).

16. Ieškovas nesutikdamas su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat dėl neturtinės žalos, 2023 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).(šios nutarties 13 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas 2023 m. lapkričio 9 d. pateiktame ieškinyje suformulavo kokio teisinio rezultato jis siekia, t. y. prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 55 straipsnį neteisėtu ir taikyti tokio neteisėto atleidimo pasekmes. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. nusprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodo, kad iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti jo faktinių aplinkybių, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas jas yra nurodęs, t. y. ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis dirbo suvirintoju elektra rankiniu būdu UAB „Dauvita“ pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Darbdavys įsipareigojo ieškovui mokėti darbo užmokestį ne mažesnį kaip 1 210,00 Eur. Darbdavys 2023 m. gegužės 11 d. atleido ieškovą iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nors ieškovas jokio prašymo dėl atleidimo iš darbo nerašė, taip pat ir negavo jokio įsakymo dėl atleidimo iš darbo. Ieškovas nurodė faktines aplinkybes, t. y. tai, kad jis dirbo atsakovės įmonėje suvirintoju elektra, kad atsakovė jam mokėjo nustatytą darbo užmokestį – 1 210,00 Eur ir kad ieškovui neparašius prašymo atleisti jį iš darbo atsakovė remiantis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovą atleido. Ieškovas kategoriškai nesutinka su atleidimo pagrindu, nes nurodo, kad niekada nesikreipė į darbdavį su prašymu atleisti iš darbo savo noru, tokios valios jokiais kitais būdais taip pat neišreiškė, nes to negalėjo fiziškai padaryti, kadangi dėl darbdavio kaltės tuo metu buvo areštuotas ir uždarytas Švedijos laikinojo sulaikymo įstaigoje.

18. Ieškovas šalindamas trūkumus nurodė, kad tiek šalys, tiek teismas tiek parengiamajame posėdyje, tiek bylą nagrinėjant iš esmės gali tikslinti faktines aplinkybes, jei laiko, kad jos yra neaiškios. Su ieškovo argumentais sutiktina iš dalies, aplinkybės gali būti patikslinamos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Be to, ieškovas prašė, išreikalauti ir Klaipėdos darbo ginčų komisijos darbo bylą APS-131-16002-2023 nurodydamas, kad joje yra visi reikiami dokumentai reikalingi šiai bylai išspręsti. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau nenurodo konkrečių sumų, t. y. koks vidutinis darbo užmokestis. Tačiau nėra pagrindo vertinti, kad ieškinio trūkumai yra esminiai.

19. CPK 225 straipsnyje numatytos bendrosios nuostatos, kad teismas priėmęs ieškinį prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti, atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje teismas atlieka veiksmus siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus (CPK 230 straipsnis). CPK numatyti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai. Priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis). Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje (CPK 415 straipsnis).

20. Konkrečiu atveju ieškovas šalindamas trūkumus nurodė, kad ieškinyje nesuformulavo prašymo grąžinti jį į buvusį darbą, šio rezultato jis nesiekia. Nors reikšdamas reikalavimus priteisti ieškovui iš atsakovo išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus ir priteisti ieškovui iš atsakovo išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nesukonkretino reikalavimų, nepateikė duomenų dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimų, prašydamas priteisti neturtinę žalą nepateikė duomenų dėl patirtos neturtinės žalos ir kt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla iš darbo teisinių santykių ir šio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu nurodydamas, kad ieškovas trūkumų neištaisė.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas priėmęs nutartį ieškovo S. E. ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui pažeidė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10965-998/2023 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.