Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-03 · Administracinė byla Nr. I-2937-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
I-2937-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00892-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2937-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00892-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. M. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2015-09-23 iki 2015-11-08 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Kamerų plotas buvo apie 4-6 kv. m, jose buvo laikomas kartu su 4-7 asmenimis. Kamerose buvo nehigieniškos gyvenimo sąlygos, buvo pelėsių, drėgna, šalta, stigo privatumo. Pareiškėjas teigia jautęs nuolatinę įtampą. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–17). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertrauka laikotarpiu nuo 2015-09-23 iki 2015-11-08. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše, dušo patalpose privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-09-23 iki 2015-11-08.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad turėtų būti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Teismas vertino, kad šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-03-28 pranešimo (b. l. 23) matyti, kad sanitarinio mazgo patalpos Lukiškių TI-K kamerose užima 0,56 kv. m. Šis plotas neįskaitytinas į pareiškėjui tekusio ploto apskaičiavimą, vertinant, ar pareiškėjui tekęs plotas atitinka Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą normatyvą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017).

Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-09-23 iki 2015-11-08 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106, 111, 122, 253, 397, 404. Pareiškėjas 10 parų (2015-10-07, 2015-10-13 – 2015-10-20, 2015-10-27) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas – jam teko nuo 3,29 iki 3,45 kv. m kameros ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrą kameros plotą, ir 18 parų (2015-10-21 – 2015-10-26, 2015-10-28 – 2015-11-08) buvo laikomas kameroje, kurioje jam teko nuo 2,06 iki 2,74 kv. m ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrą kameros plotą, t. y. jam tenkantis plotas buvo ne tik mažesnis, nei Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas, bet mažesnis nei 3 kv. m plotas, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrą kameros plotą, kuris yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą (b. l. 9–10). Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai (lovos užimamas plotas apie 1,33 kv. m, stalo – apie 0,3 kv. m, kėdės – apie 0,07 kv. m), kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,76 kv. m iki 16,46 kv. m ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrą kameros plotą, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas orumą žeminančiomis sąlygomis, jam stigo privatumo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), galiojusios iki 2015-11-01, 21 punkte buvo nurodoma, kad tardymo izoliatorių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-03-28 pranešimo (b. l. 23) matyti, kad kamerose Nr. 106, 111, 122 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2015-09-23, 2015-09-23, 2015-10-07) šiuo metu įrengtos užuolaidos, skirtos užtikrinti asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu; kameroje Nr. 253 (pareiškėjas joje buvo laikomas (2015-09-24 – 2015-09-28) sanitarinio mazgo patalpa šiuo metu įrengta kaip atskira kabina su durimis, artimiausiu metu rengiamasi įrengti užuolaidas visos Lukiškių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos ar atskiros kabinos. Todėl, teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu neužtikrino visiško asmens privatumo, ir tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo pelėsių ir buvo drėgna. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., 56 punktas nustatė, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Tokie patys santykinės drėgmės rodikliai nustatyti ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punkte, o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad visos Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliai, per atidaromus langus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2015-10-01 patikrinimo akto (b. l. 40-41) matyti, kad kameros Nr. 404 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-09-29, 2015-10-13 – 2015-11-08) vėdinimas buvo užtikrinamas per atidaromus langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Iš Vilniaus VSC 2015-10-07 patikrinimo akto (b. l. 42-43) matyti, kad santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 404 buvo 46,4 proc. ir atitiko higienos normų reikalavimus. Iš Vilniaus VSC 2015-12-14 patikrinimo akto (b. l. 44) matyti, kad kamerose Nr. 404 ir 397 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-10-08 – 2015-10-12) pelėsių požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 397 santykinė oro drėgmė buvo 61 proc. ir atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl pelėsių buvimo ir drėgmės Lukiškių TI-K kamerose atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose būdavo šalta. HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad kamerų temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju 18–22 °C. HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Iš Vilniaus VSC 22015-10-07 patikrinimo akto (b. l. 42-43) matyti, kad kameroje Nr. 404 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-09-29, 2015-10-13 – 2015-11-08) oro temperatūra buvo 20,1 °C ir atitiko higienos normų reikalavimus. Vilniaus VSC 2015-07-22 patikrinimo aktu (b. l. 64-65) nustatė, kad kameroje Nr. 397 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-10-08 – 2015-10-12) oro temperatūra buvo 25,4 °C ir taip pat atitiko higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu skundų ar prašymų dėl netinkamų laikymų sąlygų Lukiškių TI-K administracijai nepateikė (b. l. 68). Todėl pripažintina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis nustatytus reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatūrai.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo nehigieniškos gyvenimo sąlygos. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad kameroje Nr. 397 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-10-08 – 2015-10-12) vietomis nebuvo grindų dangos, grindų paviršius buvo nelygus, netinkamas lengvam valymui (Vilniaus VSC 2015-10-30 patikrinimo aktas (b. l. 66-67)). Kameroje Nr. 404 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-09-29, 2015-10-13 – 2015-11-08) sienų paviršiai buvo nelygūs, buvo atšokusių ir nubyrėjusių sienos dažų, grindų paviršius nelygus, šie paviršiai nebuvo tinkami lengvam valymui (Vilniaus VSC 2015-10-07 patikrinimo aktas (b. l. 42-43)). Tokios pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko HN 76:2010 28 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusios HN 134:2015 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, reikalavimų. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas kamerose Nr. 397 ir 404 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 28 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose, pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerų Nr. 397 ir 404 lubų, sienų, grindų būklė neatitiko higienos normų reikalavimų. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl tokių kalinimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę, suėmimo sąlygų visumą. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad minėti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 70–80) matyti, kad pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, buvo pripažintas darbingu. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 800 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016-09-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiškėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų, 2016-11-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1834-556/2016 pareiškėjui priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 184 paras, 2017-02-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-171-822/2017 pareiškėjui priteisė 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 145 paras, 2017 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017 pareiškėjui priteisė 1 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 216 parų), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 250 Eur sumos priteisimas.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 17) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 3,90 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, kuriuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 65 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 3,90 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras