Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. P., A. A. (A. A.), G. P. patikslintą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. G., K. L. ieškinį atsakovams E. P., kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini), G. P., A. A. dėl kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2016-03-21 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 24 str. 1 d. (akto redakcija galiojusi visuotinio narių susirinkimo metu nuo 2015-12-03 iki 2017-01-01) numatė, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 25 str. 7 d. (akto redakcija, galiojusi visuotinio narių susirinkimo metu nuo 2015-12-03 iki 2017-01-01) numatė, jog visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2016-02-20 laikraštyje „Palangos tiltas“ buvo paskelbtas pranešimas apie 2016-03-14 KB (duomenys neskelbtini) buveinės patalpose šaukiamą eilinį visuotinį KB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimą. Pranešime nurodoma, jog susirinkimo metu bus svarstomi šie klausimai: 1) stebėtojų tarybos ataskaita, ataskaitos įvertinimas 2) Vidaus audito tarnybos ataskaita, jos įvertinimas; 3) Valdybos ataskaita, jos įvertinimas; 4) Paskolų komiteto ataskaita, jos įvertinimas; 5) Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos projekto pristatymas, jų tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) tvarkos priėmimas; 6) Dėl naujos įstatų redakcijos patvirtinimo; 7) Dėl KB (duomenys neskelbtini) reorganizavimo; 8) 2016 m. KB (duomenys neskelbtini) pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo; 9) KB (duomenys neskelbtini) valdybos narių ir pirmininko rinkimas; 10) KB (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos narių ir pirmininko rinkimas; 11) KB (duomenys neskelbtini) paskolų komiteto narių ir pirmininko rinkimo; 12) Dėl įgaliojimų valdybai patvirtinimo; 13) Dėl narių pašalinimo. Šiame skelbime taip pat buvo nurodyta, jog neįvykus šaukiamam susirinkimui, jeigu nebūtų kvorumo, pakartotinis eilinis visuotinis narių susirinkimas bus šaukiamas 2016-03-21 12.00 val. viešbutyje „Amberton green Apartments“. 2016-03-15 laikraštyje „Palangos tiltas“ buvo išspausdintas pranešimas apie pakartotinį eilinį visuotinį KB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimą (b. t. 1, b. l. 35, 36).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pakartotiniame 2016-03-21 įvykusiame KB (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių susirinkime galėjo būti svarstomi tik 2016-03-14 neįvykusio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje nurodyti ir viešai paskelbti klausimai. Iš 2016-03-21 KB (duomenys neskelbtini) protokolų nustatyta, jog buvo surašyti du susirinkimo protokolai: vienas, kurį pasirašė pirmininkas E. P. ir kuriame nurodyta, kad buvo nuspręsta susirinkimą sustabdyti, išreikšti nepasitikėjimą KB (duomenys neskelbtini) vadovams, valdymo organams juos nušalinant nuo pareigų, išrinkti komitetą, be kurio KB (duomenys neskelbtini) negali priimti jokių sprendimų, jos nariais išrinkti A. A., G. P., E. P.; įpareigoti komitetą su pareiškimu kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Lietuvos banką, nepriklausomą audito kompaniją dėl išaiškinimo, kodėl unija dirba nuostolingai ir kitus klausimus, susijusius su unijos veikla; įpareigoti S. G. (KB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovę), buhalterę K. L. per 3 darbo dienas perduoti komitetui visus dokumentus, susijusius su unijos veikla. Pažymėtina, kad byloje kyla ginčas dėl šiame protokole užfiksuotų KB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ab initio. Susirinkimo metu taip pat buvo surašytas ir protokolas, kuriame užfiksuoti nutarimai, priimti toliau tęsiant visuotinį narių susirinkimą jau pagal iš anksto paskelbtą darbotvarkę.Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog priimti nutarimai yra procedūriniai, priimti visuotinio narių susirinkimo vedimo klausimais. Pažymi, kad susirinkimas net nebuvo pradėtas, nes balsų dauguma buvo nuspręsta visuotinio narių susirinkimo nepradėti ir jį sustabdyti. Kadangi visuotinis narių susirinkimas balsų dauguma neprasidėjo, todėl ruošiantis kitam susirinkimui ir buvo laikinai išrinktas visuotinio narių susirinkimo komitetas, kuris turėjo įpareigojimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Lietuvos banką, auditą, kad išsiaiškintų ir sustabdytų galimą pajininkų lėšų tolimesnį švaistymą.KB (duomenys neskelbtini) įstatų 5.22 p. numato, jog prieš darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymą ir balsavimą visuotinis narių susirinkimas išsprendžia procedūrinius klausimus – išrenka susirinkimo pirmininką, sekretorių ir t. t. Taigi procedūrinio pobūdžio sprendimais galėtų būti laikomi tokie sprendimai, kurie yra susiję su visuotinio narių susirinkimo eigos organizavimu, jo tvarkos nustatymu ir pan. (pvz., sprendimai dėl susirinkimo pirmininko, sekretoriaus rinkimo, sprendimai, nustatantys susirinkimo dalyvių pasisakymo tvarką, trukmę, eiliškumą, klausimų uždavimą ir pan.). Atsižvelgiant į ginčijamų sprendimų turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirinkimo priimti sprendimai negali būti laikomi procedūrinio pobūdžio, nes yra tiesiogiai susiję su esminiais KB (duomenys neskelbtini) valdymo klausimais, todėl KB (duomenys neskelbtini) įstatų 5.22 p. šiuo atveju negali būti taikomas. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai ginčijamus sprendimus bandė faktiškai įgyvendinti, kas papildomai patvirtina, jog ginčijamų sprendimų tikslas nebuvo procedūrinių klausimų sprendimas, bet jais buvo siekiama sukurti realias teisines pasekmes, t. y. suteikti įgalinimus atsakovams veikti KB (duomenys neskelbtini) vardu. Įvertinus susirinkimo metu priimtus nutarimus, jų pobūdį ir tikslus, taip pat nurodomą KB (duomenys neskelbtini) 5.22 punktą su apeliantų nurodytais argumentais, jog jie yra procedūrinio pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog nei LR kredito įstaigų įstatymas, nei (duomenys neskelbtini) įstatai nenumato narių susirinkimo sustabdymo procedūros ir nesuteikia tokios teisės (duomenys neskelbtini) nariams. Be to, sutiktina su ieškovų ir atsakovės (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, jog tokiu būdu į darbotvarkę įtraukiant iš anksto nenurodytus klausimus buvo užkirstas kelias pasisakyti asmenims, kurie balsavo iš anksto pagal galiojančią Susirinkimo darbotvarkę.Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atmetė akivaizdų jų argumentą, kad nebuvo išrinkti jokie nauji valdymo organai. Visuotinis narių susirinkimas remiantis KB (duomenys neskelbtini) įstatų 5.6.3 p. turi teisę rinkti, atšaukti valdymo organus. KB (duomenys neskelbtini) įstatų 5.6.3 p. numato, kad visuotinis narių susirinkimas gali rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos pirmininkus, audito įmonę. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (redakcija, galiojusi susirinkimo sušaukimo metu) 22 str. 2 d. 3 p. numato, kad visuotinis narių susirinkimas turi teisę rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę. Nustatyta, jog viešai 2016-02-20 ir 2016-03-15 laikraštyje „Palangos tiltas“ paskelbtame pranešime buvo nurodyta, jog KB Palangos kredito unijos visuotiniame narių susirinkime pagal patvirtintą darbotvarkę turėjo vykti kredito unijos valdybos narių ir pirmininko rinkimai, kredito unijos stebėtojų tarybos narių ir pirmininko rinkimai, tačiau atsakovai nesilaikydami nustatytos tvarkos nutarė į susirinkimo darbotvarkę įtraukti valdybos narių nušalinimo sprendimo klausimą, nors tokios procedūros, kaip pagrįstai nurodo ir ieškovas bei atsakovė KB (duomenys neskelbtini) nei įstatymai, nei unijos įstatai nenumato. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, komiteto, kurio kompetencijos bei išrinkimo tvarkos nenumato nei LR kredito unijų įstatymas, nei KB (duomenys neskelbtini) įstatai, sudarymas ir įgaliojimų atlikti tam tikrus veiksmus suteikimas yra nepagrįstas ir prieštarauja įstatymo normoms. Nors apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, jog susirinkimo metu nebuvo išrinkti jokie KB P(duomenys neskelbtini) valdymo organai, tačiau tai prieštarauja byloje pateiktiems kitiems įrodymams: 2016-03-22 antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotoms aplinkybėms. Šiame protokole buvo užfiksuotos KB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo, kuris prasidėjo 2016-03-21 12.5 val., eiga. Protokole nurodyta, jog „Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas E. P. siūlo balsuoti, kad būtų išrinktas komitetas, kuris perims unijos valdymą“ (b. t. 1, b. l. 61), taip pat visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti unijos darbuotojas S. G. arba K. L. perduoti komitetui visus dokumentus, susijusius su unijos veikla, ir 2016-03-25 (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo komiteto reikalavime nurodyta, jog visuotinis narių susirinkimas nusprendė, kad išrinktas komitetas laikinai perima (duomenys neskelbtini) valdymą ir reikalauja perduoti komitetui visus dokumentus, susijusius su unijos veikla (b. t. 1, b. l. 70). Įvertinus šiuos byloje surinktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad susirinkimo metu buvo išrinktas KB (duomenys neskelbtini) valdymo organas, kurio sudarymo nenumato nei LR kredito unijų įstatymas, nei KB (duomenys neskelbtini) įstatai.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovai pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčijami sprendimai prieštarauja KB (duomenys neskelbtini) įstatų, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatoms, t. y. ginčijami sprendimai priimti ne pagal paskelbtą darbotvarkę (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 24 str. 1 d., 25 str. 7 d.) bei priimti ne pagal teisės aktuose numatytą kompetenciją priimamų sprendimų turinio atžvilgiu.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartimi atsakovo E. P. prašymas kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų Nr.2-6264-838/2016 ir Nr.2-771-549/2016 sujungimo buvo netenkintas. CPK 136 str. 4 d. numato, jog klausimą dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog atsakovo prašymą dėl bylų sujungimo išsprendė netinkamas subjektas, šiuo atveju teisėja turėjo atsakovo prašymą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, jog Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-65-549/2017 (Nr. 2-771-549/2016) taip pat yra išnagrinėta ir 2017-03-07 sprendimu ieškinys atmestas, todėl šio klausimo sprendimas neteko prasmės. Taip pat pažymėtina, jog šis pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog byla nėra teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai ieškinį pareiškė vadovaudamiesi CPK 33 str. 1 d., kuri numato, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu, t. y. pagal atsakovo G. P. gyvenamąją vietą. CPK 29 str. numato, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CPK 30 str. 12 p. numato, kad teisė pasirinkti iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Nustatyta, kad vieno iš atsakovų G. P. gyvenamoji vieta ieškinyje nurodyta Klaipėdos mieste. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, G. P. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 101). Atsiliepime į pareikštą ieškinį pats atsakovas G. P. nurodo, kad jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 110). Pažymėtina, jog priešieškinyje, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, atsakovo G. P. gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b.l. 193). Tik vėlesniame bylos nagrinėjimo procese vienas iš atsakovų E. P. savo procesiniuose dokumentuose nurodo G. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau ir atsakovas G. P. nurodo naują savo adresą. Tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas G. P. bylos nagrinėjimo metu teismo prašė bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui tuo pagrindu, kad byla (dėl jo gyvenamosios vietos) yra neteisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas bylą priėmė nepažeidęs teismingumo taisyklių, todėl vadovaudamasis CPK 34 str. 1 d. pagrįstai priimtą bylą išsprendė iš esmės.Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d., 4 p., CPK 2 str., CK 2.16 str. 2 p. ir suformuota teismų praktika pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti ieškinio. CPK 137 str. 2 d. 4 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pažymėtina, jog apeliantai teigdami, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, nenurodo šio teismo sprendimo datos ir numerio, byloje tokių duomenų taip pat nėra nustatyta, todėl šio apeliacinio skundo motyvas laikytinas nepagrįstu.Atsakovai taip pat nurodo, jog teismas konstatavo, kad atsakovų tyčiniais veiksmais buvo siekiama užvaldyti bendrovę, toks siekis matosi iš konkliudentinių veiksmų, kad konfliktuoja išimtinai tik atsakovai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra atskleidė bylos esmę ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo

Atsakovai taip pat nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos tik iš paties juridinio asmens, kurio dalyviai nesutaria dėl priimto sprendimo pagrįstumo, be to, byloje nėra ieškovų ir atsakovų patirtus nuostolius patvirtinančių dokumentų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovės KB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas byloje patvirtinantys dokumentai buvo pateikti per EPP sistemą 2016-10-25, dokumento registracijos Nr. DOK-46391, todėl atsakovų nurodyti argumentai, kad byloje nėra ieškovų ir atsakovų patirtus nuostolius patvirtinančių dokumentų, yra nepagrįsti.Atsižvelgdami į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog ginčijami sprendimai buvo priimti pasiūlius (duomenys neskelbtini) nariui atsakovui E. P., komiteto nariais jų sutikimu buvo išrinkti G. P. bei A. A., apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jie pagrįstai buvo patraukti į bylą kaip bendraatsakiai. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 4 d. numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė KB (duomenys neskelbtini) nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios sutiko su ieškovų pateiktu ieškiniu, jam pritarė, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovų veiksmus, dariusius įtakos ginčijamų sprendimų priėmimui, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovės KB (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė iš atsakovų E. P., A. A., G. P..Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė priteisti solidariai iš atsakovų E. P., A. A., G. P. 2600 Eur advokato išlaidų atsakovei KB (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 str. 1 d.). Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakių) bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos solidariai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų, tikslintina, priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgus į tai, kad jų apeliacinis skundas netenkintas, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovė KB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovų E. P., G. P., A. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje. Atsakovė KB (duomenys neskelbtini) nesutiko su pateiktu apeliaciniu skundu ir prašė sprendimą palikti nepakeistą, todėl teisėjų kolegija vertina, kad jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad patyrė 1331 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl maksimalus rekomenduojamas užmokestis yra 1069,64 Eur (882,80 Eur × 1,3). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, bylos sudėtingumą ir apimtį, atsakovės KB (duomenys neskelbtini) byloje pateiktą advokato teisinei pagalbai patirtų išlaidų iššifravimą, nusprendžia, kad atsakovui iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki maksimalaus rekomenduojamo užmokesčio, t. y. iki 1069,64 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priteisimo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti atsakovei kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. P. 866,67 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovei kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A. 866,67 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. P. 866,67 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovei kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. P. 356,54 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A. 356,54 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. P. 356,54 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.