Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovui

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tretieji asmenys A. Ž. ir visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus.“

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuo ja:

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau vaiko) tėvai, gyvenantys skyrium, jie nebuvo sudarę santuokos ir

kartu negyvena jau nuo 2012 m. Byloje yra duomenys, kad 2012-06-13 buvo patvirtinta motinos ir atsakovo byloje taikos sutartis (civilinė byla Nr. 2-2094-570/2012), kuria nustatyta jog atsakovas teikia vaikui išlaikymą nuo 2012-04-25 po 300 litų iki pilnametystės, šias pinigines lėšas tvarko uzufrukto teise vaiko motina. 2012-07-10 nutartimi (civilė byla Nr. 3-239-399/2012) buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo vaikui, kuris yra vykdomas antstolės S. Žukaitienės. Vaikas faktiškai gyvena su motina, jos sutuoktiniu ir kitu nepilnamečiu vaiku. Byloje yra duomenys, kad buvo gauti keli pranešimai dėl smurto šeimoje: 2017-12-08 nustatytas galimas smurtas, 2020-10-09 nustatytas galimas smurtas – motinos sutuoktinis suėmė už veido, liko kraujosruva, tampė už plaukų, suko ausį, sugriebė už kaklo, 2022-11-07 gauti duomenys, kad motina galimai naudojo smurtą „smaugė“ vaiką. Dėl paskutini atvejo vaikas buvo paimtas iš tėvų, išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų 2022-11-30 nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-8941-399/2022), vaikui nustatyta laikinoji globa Marijampolės savivaldybės direktoriaus 2022-12-07 d. įsakymu Nr. DV-1771 ir vaiko laikinuoju globėju paskirtas Marijampolės socialinės pagalbos centras. Motinos smurto vaiko atžvilgiu 2022 metais, faktai yra patvirtinti įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu 2022-12-22 (baudžiamoji byla Nr. e1-1335-482/2022), kuriuo nustatyta jog motina 2022-04-20 tyčia rankos delnu du kartus sudavė vaikui (A. M.), sukeldama fizinį skausmą bei 2022-10-31 tyčia sudavė vaikui vieną smūgį per veidą, sukeldama fizinį skausmą. Motina šiuo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 3 dalį. Teismas pasisako, kad turi teisę naudotis registrų duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) bei rinkti įrodymus šios kategorijos bylose (CPK 376 str. 1 d.), ieškovės atstovė į teismo klausimą ar pasitvirtino smurtas 2022 metais atsakė jog smurtas nepasitvirtino, šiai aplinkybei patvirtinti teismas ir patikrino vieningos teismų sistemos LITEKO duomenis. Reikalavimai pareikšti šioje byloje dėl tėvo valdžios ribojimo, dėl motinos valdžios ribojimo nepareikšti (CPK 5 str., 135 str., 143 str.), teismas sprendžia bylą pagal pareikštus reikalavimus ir sprendimu dėl motinos elgesio su vaiku 2022 metais ir anksčiau, nes byloje yra duomenys, kad vaikui laikinoji globa buvo nustatyta ir 2017-2018 metais, nepasisako, nes ir Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad netinkamas tėvų elgesys praeityje neturi lemiamos reikšmės, kai vėliau nustatomi teigiami elgesio pokyčiai ir pasikeitusio elgesio pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Bylos duomenys patvirtina jog motina dėjo pastangas vaiką susigrąžinti ir 2023-07-26 vaikui buvo panaikinta laikinoji globa ir vaikas grąžintas motinai (į motinos šeimą). Duomenų jog motina šiuo metu netinkamai vykdo motinos valdžią teismas neturi.

Teismas nagrinėdamas klausimus susijusius su nepilnamečiais vaikais, prioritetiniais laiko vaiko interesus (CK 3.3 str., CPK 376 str.), todėl atkreipia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėmesį, kad vaiko motina visgi yra pripažinta kalta dėl smurto prieš vaiką naudojimo ir šeimai turėtų būti skiriamas nuolatinis dėmesys, nes Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų 8 punkte nustatyta, kad Tarnybos tikslas yra užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje.

Dėl tėvo valdžios ribojimo

Teismas pirmiausia pasisako, kad kiekvienas ginčas, susijęs su vaikais, sprendžiamas pirmiausia žiūrint vaiko interesų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 str., CPK 376 str.).

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis ( CK 3. 155 str. 2 d.),

Tėvų valdžia ribojama, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais ( CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžia neterminuotai apribojama tada kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad susidariusi padėtis gali pasikeisti ( CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme, 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų, 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas). Teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 24 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Šioje byloje ieškovė pareiškusi ieškinį tik dėl vaiko tėvo valdžios ribojimo ir prašo jo valdžią riboti neterminuotai.

Atsakovas ieškinį dėl jo tėvo valdžios apribojimo neterminuotai šio vaiko atžvilgiu pripažino visiškai.

CPK 140 str. 2 d. reglamentuoja, kad atsakovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje pareikšti, kad ieškinį pripažįsta <..> Atsakovui pripažinus ieškinį ir nenustačius aplinkybių numatytų CPK 42 str. 2 d., teismas <..> gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovo ieškinio pripažinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d. ).

Teismas ginčą byloje sprendžia vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais ir anksčiau minėta suformuota Kasacinio teismo praktika, todėl pasisako dėl visų bylos aplinkybių, tai yra nors atsakovas ir pripažįsta ieškinį visiškai teismas vertina vaiko interesais ar yra pagrindas riboti atsakovo tėvo valdžią aplamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad jau daug metų, faktiškai nuo 2012 metų vaiko tėvai gyvena skyrium ir vaikas gyvena su motina, kuri yra ištekėjusi už kito vyro (ne vaiko tėvo) ir susilaukusi su juo sūnaus, kuris yra nepilnametis. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu klausimas niekada nebuvo sprendžiamas teisme, tai leidžia vertinti jog tokio ginčo nebuvo. Teismo nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatyta jog išlaikymą vaikui teikia tėvas ir išlaikymo sumas naudoja vaiko interesais motina. Taikos sutartimi buvo susitarta ne tik dėl periodinių kasmėnesinių išlaikymo vaikui sumų mokėjimo, bet ir dėl konkrečios sumos (kaip įsiskolinimo) sumokėjimo. Teismas nesutinka su ieškinio argumentu jog tėvas vaiko išlaikymo neteikia ir tuo įrodinėjama jog tėvas visiškai nesirūpina vaiku, nes pati ieškovė nurodo jog išlaikymas vaikui yra išskaičiuojamas pagal vykdomąjį raštą išduotą taikos sutarties pagrindu ir byloje esantys antstolės S. Žukaitienės patvarkymai šią aplinkybę patvirtina, 2021-05-11 antstolės patvarkyme nurodyta jog vykdomojo dokumento pagrindu išieškotina suma 8618, 19 EUR bei periodiniai mokėjimai po 99 EUR kas mėnuo bei toliau nurodoma jog išlaikymo įsiskolinimas patvarkymo dienai yra 2577,88 EUR, 2022-05-19 patvarkyme nurodoma išlaikymo įsiskolinimas 3795,88 EUR, tai reiškia jog sumos kurias privalo mokėti vaikui atsakovas yra išskaitomos iš jo darbo užmokesčio ir kitų pajamų ir todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas visiškai neteikia vaikui išlaikymo. Dėl išlaikymo dydžio keitimo reikalavimo ieškovė nereiškė, tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi ir vaiko motina. Teismas daro išvadą jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, kadangi jis yra išieškomas iš atsakovo darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų.

Dėl visiško atsakovo nesirūpinimo vaiku, teismas pasisako, kad vaikas daug metų gyvena su motina ir nors vaikas paimtas teismo nutartimi iš abiejų tėvų, tačiau faktiškai dėl pažeidimų padarytų vaiko motinos, o būtent dėl motinos fizinio smurto naudojimo vaiko atžvilgiu 2022 -04-20 ir 2022-10-31, patvirtinto įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, taigi pagrindas inicijuoti vaikui laikinos globos nustatymą buvo ne tėvo netinkamai veiksmai, o motinos valdžios vykdymas priešingai vaiko interesams, tai yra fizinio smurto vartojimas, galimo smurto atvejų fiksuota ir anksčiau motinos šeimoje, o būtent 2017 metais, 2020 metais jį galimai naudojo motinos sutuoktinis (ieškovės dokumentuose be pagrindo įvardintas patėviu, kadangi vaikas nėra įvaikintas ir motinos sutuoktinio nėra teisinio pagrindo laikyti įtėviu ar patėviu).

Vaiko situacijos vertinimo anketoje 2022-11-10 yra duomenys jog mergaitė pasisakė, kad „ su mama nesutaria jau seniai, ji įsitikinus, kad mama brolį myli labiau, negu ją <..>, su tėčiu paskutinė kartą bendravo prieš dvi savaites, savaitgalį, tėtis ją buvo parsivežęs į močiutės namus <...> mama leidžia tėčiui su ja bendrauti kada tik jis nori, tačiau bendrauja tėtis retokai, norėtų dažniau, paauglė pasakojo, kad su tėčiu sutaria gerai, nesipyksta. Mergaitė pasakojo, kad tėtis jos gyvenime beveik nedalyvavęs dėl ko ji išgyvena <..>

Atsakovas laikėsi pozicijos, kad neturi sąlygų pats auginti dukrą ir anksčiau, nurodydamas, kad „(duomenys neskelbtini) nuomojasi butą su draugu“ (Pagalbos planas, 2022-12-14), tuo pačiu nurodė jog yra prisijungęs prie dukros elektroninio dienyno, domisi jos mokymosi rezultatais, pradėjo lankyti pozityvios tėvystės mokymus, tačiau atsisakė psichologo konsultacijų, neskiria pakankamai dėmesio dukros sveikatos būklei, nebendradarbiavo su globos centro koordinatoriumi. 2023-01-20 (Pagalbos planas) atsakovas nurodė jog su vaiku nebuvo susitikęs, bendrauja SMS žinutėmis, tačiau dukra bendrauja nenoriai, galimai pyksta, jis žino jog dukra lanko fotografijos būrelį, buvo susitikęs su globos centro koordinatore prieš dvi dienas, dėl bendravimo su dukra pasisakė jog gali su ja bendrauti savaitgaliais, susiskambins ir susitars su dukra. Byloje yra duomenys, kad atsakovas buvo susisiekęs su dukros auklėtoja, domėjosi jos ugdymu, tačiau nebendrauja su dukros sveikatos priežiūros specialistais, nesidomi ir nežino ar vaikas lankosi pas psichologą, psichiatrą dėl sveikatos būklių ((duomenys neskelbtini)).

Pati nepilnametė 2023 m. sausio mėn. išsakė nuomonę jog yra pikta tiek ant tėčio tiek ant mamos, nes negauna tėvų dėmesio, jai reikia tėvų, jų dėmesio, nes jaučiasi nereikalinga. tėtis turėtų dėti bent dvigubai tiek pastangų dėl bendravimo su ja ir ne tik SMS žinutėmis, mergaitė išsakė mintis jog jaučiasi „kažkur tarpe“, jai „labai trūksta meilės, dėmesio“, „visi ją moko elgtis pagarbiai, tačiau ir suaugusieji turi atlikti savo pareigas“. 2023-04-19 (Pagalbos planas) atsakovas išsakė mintis jog dukra <..> pati prisidirba nesąmonių ir jis nesiruošia dabar kažko daryti“.

Dėl ginčo nagrinėjamo byloje dukra buvo išklausyta per vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą ir išsakė nuomonę jog sutinka, kad tėvo valdžia būtų ribojama, pasisakė jog šiuo metu bendrauti su tėvu nenori, nori pasikeisti pavardę, nurodė jog tėvas ją pasveikino su gimtadieniu telefonu, paskutinį kartą tėčio žinutę gavo birželio mėn. (nuomonė išklausyta 2023-07-24).

Teismas jau yra pasisakęs, kad pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką pakanka nustatyti vieną iš CK 3.180 str. 1 d. išvardintų pagrindų jog būtų galima riboti tėvų valdžią.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas būdamas veiksnus ir darbingas vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, juo rūpinasi tik epizodiškai, bendravimas apsiriboja SMS žinutėmis, vaikui išlaikymą, teikia tik tokį koks nustatytas teismo nutartimi, nesidomi vaiko poreikiais, neskiria lėšų vaiko laisvalaikiui, papildomam ugdymui, nesidomi vaiko sveikata, neruošia jo gyvenimui visuomenėje nors pagal CK 3.155 str. 2 d. būtent tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. ). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvo valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams (CK 3.159 1-3 dalys).

Ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis (įrodymus) teismas daro išvadą, kad pagrindas riboti atsakovo tėvo valdžią yra, nes jis kaltais veiksmais (neveikimu) nevykdo tėvo valdžios taip kaip numatyta CK 3.155 str. 2 d., yra nusišalinęs nuo vaiko problemų, neieško jų sprendimo būdo, bendrauja su vaiku tik epizodiškai, nėra lankstus ir prieinamas vaikui tuo metu kai jam labiausia tėvo reikia ir atsakovo tėvo valdžia ribojama, tačiau teismas nenustatė, kad atsakovas daro žalingą įtaką vaikui, kad visiškai juo nesirūpina ir, kad padėtis negali pasikeisti, todėl ieškinį tenkina dalinai ir tėvo valdžią riboja laikinai (CPK 376 str., CK 3.3 str.), nes vertina jog vaikui tėvas yra reikalingas, tėvo ir vaiko ryšiai galutinai nenutrūkę, motina taip pat ne visada tinkamai vykdė motinos valdžią ir tai taip pat galėjo įtakoti tiek pačios mergaitės elgesį, tiek jos santykių su tėvu pablogėjimą. Atsakovo tėvo valdžią ribojama laikinai, nustačius, kad tai geriausia atitinka nepilnamečio vaiko interesus esant pagrindui manyti jog padėtis dar gali pasikeisti.

Teismas pasisako, kad teismo sprendimas tiek dėl laikino, tiek dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo neįgyja res judicata galios ir tėvų valdžios ribojimas gali būti pakeistas švelnesniu (iš neterminuoto į laikiną) ar visiškai panaikintas pagal tėvo/motinos, kuriems taikytas valdžios ribojimas ieškinį (CK 3.181 str.,2 d., 3d., 3. 182 str. 3 d.).

CK 3.180 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, būti išlaikomam vaikui tapus pilnamečiu, paveldėti vaiko turtą ir pan.), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Ieškovė kaip atskirą reikalavimą formuluoja reikalavimą sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, dėl tokio reikalavimo teismas pasisako, kad tėvų valdžios ribojimo pasekmės išvardintos CK 3.180 str. 3 d. tame tarpe ir asmeninių turtinių teisių pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatymais sustabdymas laikinai apribojus tėvo valdžią, todėl ieškovės reikalavimas, įstatymu, o būtent CK 3.180 str. 3 d. nustatytas tėvo valdžios ribojimo pasekmes, nustatyti ir teismo sprendimu yra perteklinis ir netenkinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Taip pat kaip nepagrįstas ir neįrodytas netenkinamas reikalavimas atsakovo tėvo valdžią riboti neterminuotai.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Apribojus tėvų valdžią reikalinga nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos/rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 str. 4d.). Bylos duomenys patvirtina, kad vaikui nustatyta laikinoji globa yra panaikinta ir vaikas grąžintas motinai 2023-07-27, duomenų jog šiuo metu motina netinkamai vykdo motinos valdžią teismas neturi, ieškovė prašo apriboti tik tėvo valdžią, vaikas gyvena su motina ir teismas laikinos vaiko gyvenamosios vietos šiuo teismo sprendimu nenustatinėja bei nepradeda bylos dėl nuolatinės globos (rūpybos ) vaikui nustatymo, nes kaip minėta vaikas gyvena su motina (CK 3.168 str.), ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra ir motina turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą (CK 3.163 str. 1 d. ).

Teismas taip pat pasisako jog vaikas yra jau (duomenys neskelbtini) metų ir turi teisę savarankiškai kreiptis ne tik valstybės vaiko teisių apsaugos instituciją, bet ir į teismą jeigu jo teises pažeidinėja motina (tėvas) ar kiti asmenys (motinos sutuoktinis, CK 3.164 str. 2 d.)

Dėl išlaikymo priteisimo

Išlaikymas vaikui iš tėvo priteistas, pareiga išlaikyti vaiką išlieka ir apribojus tėvo valdžią (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydžio ar formos keisti neprašoma ir teismas, nesant tokio reikalavimo, sprendimu išlaikymo dydžio klausimo nesprendžia.

Teismo nutartimi nustatyta, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo (naudoja) motina su kuria gyvena vaikas ir teismas sprendimu nepasisako dėl šios aplinkybės, nes byloje nėra duomenų jog, vaikui nustačius 2022 metais laikiną globą, iš tėvo priteistą išlaikymą gavo kitas asmuo (laikinas globėjas), o ne vaiko motina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei įstatymo pagrindu (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Atsakovas bylą vedė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtą advokatą ir sprendime dėl teisinės pagalbos skyrimo yra nurodyta, kad atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, tame tarpe ir žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 -270 straipsniais 376 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Laikinai apriboti atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.