Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2022-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1335-482/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
e1-1335-482/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kaltinamasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e 1-1335-482/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14911-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.10.1;1.2.4.6.2.2.;2.12.1.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažametei, o būtent: 2022-04-20 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamo namo virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankos delnu sudavė du kartus savo mažametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldama A. M. fizinį skausmą.

Be to, A. Ž. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo šeimos nariui, o būtent 2022-10-31 apie 20.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį per veidą savo mažametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą.

Dėl veikos padarytos 2022-04-20

A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-04 apklausta kaip įtariamoji kalta prisipažino ir parodė, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos dukra. Ji gyvena kartu su ja ir jos vyru D. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). Dukters tėvas su ja ir dukra negyvena nuo tada kai dukrai suėjo 2 metai. D. Ž. jos dukrą augina nuo 3 metų. Jos tėvas A. M., kuris gyvena Vilniuje. Su dukra jis retai palaiko ryšį, nors dukra labai nori gyventi pas tėvą. Dukra A. yra probleminė, su ja yra problemų nuo 9 metų. Ji yra įrašyta į psichiatro įskaitą, vartoja raminamuosius medikamentus, nes jai pripažinta depresija nuo 2022 m. sausio mėnesio. Su dukra tikrai keli metai turi problemų dėl jos elgesio, dėl jos polinkio save žaloti, bėgimo iš namų, maištavimo viskam. Ją nuolatos reikalinga kontroliuoti, jei tik paleidžiamos „vadelės“, ji prisidaro įvairių problemų, elgiasi kaip nori, negalioja jokios taisyklės, jokių pareigų nepaisymas. Šeimoje yra buvę keli atvejai, kai teko susidurti su vaikų teisių atstovais, policijos įstaiga. Buvo keli ikiteisminiai tyrimai susiję su dukra, vienas, kad galimai jos tėvas lytiškai priekabiavo, kitas, jog patėvis smurtavo. Dėl pirmo atvejo byla nusitraukė, nes paaiškėjo, kad faktas nepasitvirtino, dukra lytiškai nebuvo išnaudota. O su patėviu dukra susitaikė. Jis dėl jos netinkamo elgesio panaudojo fizinį smurtą prieš ją. Dukters elgesys tikrai kartais išveda iš pusiausvyros tiek ją, tiek jos vyrą. Jaučiasi po tiek metų vargo su dukters tokiu elgesiu bejėgė ir jau pasiduoda užvaldytoms emocijoms, kas ir įvyko 2022-04-20 apie 12 val., kai buvo namuose kartu su vyru ir dukra. Ji sudavė savo dukrai A. du kartus delnu per veidą, nes tuo metu ji su dukra susipyko ir užvaldyta bejėgiškumo, nevilties, pykčio, nežinojimą, ką su ja daryti. Konfliktas įvyko virtuvėje. Kartu buvo ir vyras D.. Jis viską matė ir girdėjo. Ji su dukra susipyko dėl jos siunčiamų foto nuotraukų nepažįstamiems vaikinams. Nuotraukų turinys yra savo apnuoginto kūno. Jau kelintas kartas savo dukrą kontroliuoja dėl siunčiamų fotonuotraukų ir susirašinėjimų su nepažįstamais vaikinais. Žodinis konfliktas dėl to ne pirmas. Todėl gal jau nepajėgia blaiviai, savam prote mąstyti, save tvardyti ir užvaldyta emocijų, kaip ir minėjo sudavė dukrai du kartu per veidą delnu. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Jos toks elgesys nepateisinamas. Įtariamoji teigė, kad yra beviltiškoje padėtyje, nepajėgianti kovoti su dukros elgesiu, su jos sudaromomis problemomis. Apie mergaitės problemas tikrai žino vaikų teisės. Ji dėl mergaitei suteikiamos pagalbos kreipėsi į psichiatrus, psichologus. Ji konsultacijas lanko nuo 2021 m. Taip pat nori paminėti, kad tos pačios dienos pavakare kai ji grįžusi iš darbo, vyras A. vonioje rado persipjovusią rankos riešą ir nualpusią. Dukra buvo išvežta į Marijampolės ligoninę, po to į Kauno klinikų, vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrių. Mergaitė gydėsi apie savaitę. Tikrai nežino, kodėl ji taip pasielgė, dukra su jai į kontaktus neina, ji nusiteikus priešiškai. Nors stengiasi savo dukrai suteikti kuo daugiau gerovės, ji jai skiria daug meilės, šilumos nors ji ją atstumia, daro negerus dalykus. Tikrai D. Ž. 2022-04-20 dukters atžvilgiu nesmurtavo. Nežino kodėl kaltinamas jos vyras, jei jis net nepalietė jos dukters. Jis matė jos ir dukters žodinį konfliktą ir kaip ji sudavė dukrai per veidą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta rašytiniais įrodymais :????

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta mažametė nukentėjusioji A. M. parodė, kad ji buvo pasiėmus telefoną ir mama atėjo į kambarį ir rado telefoną. Rado tas „fotkes“ ir jos pradėjo pyktis. Tai buvo prieš Velykas, ar po Velykų, nepamena. Buvo pietų metas. Ji tada miegojo, nes buvo atostogos. Mama rado fotkes, kur dar buvo vienas veiksmas. Ten dabar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl to. Mama tada ją išvadino“ žiurke“ „ kekše“. Jai buvo toks šokas, nes iš mamos tai girdėti nesinorėtų. Tai jau buvo ne pirmą kartą. Po to ji pradėjo ją mušti. Tuo metu ji buvo virtuvėje, nes ją ten pasikvietė. Virtuvėje buvo mama, ji ir patėvis D. Ž.. Tada mama pradėjo kalbėti apie tas „fotkes“, išvadino visaip ir trenkė per veidą. Trenkė kokius du kartus, ar daugiau, ji neskaičiavo. Jai trenkė mama šlapia ranka į abu skruostus. Trenkė delnu. Pirmiausiai trenkė į kairį skruostą. Jai skaudėjo. Skausmas buvo vidutinio stiprumo. Po to trenkė į kitą skruostą. Jai irgi skaudėjo. Ką tuo metu sakė mama, neatsimena. Patėvis jos neskriaudė, nes jis bijo prie jos prisiliesti. Jis gal tik išvadino ją. Jai buvo šokas ir ji nesiorientavo, kas jai darosi. Jai gal kokią valandą skaudėjo skruostus. Po to žiūrėjo „teliką“, o po to ėjo į vonią. Patėvis ją rado vonioje nualpusią. Jis pradėjo skambinti mamai ir sakyti kas atitiko. Ji tiesiog buvo prasipjovusi venas. Į prokurorės klausimą atsakė - " Man skaudėjo žandus ir dėl to verkiau. Verkiau ir dėl to, kad ją taip išvadino mama, tai man buvo skaudžiau."

Liudytojas D. Ž. parodė, kad jam išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 82 str. 2 d pagrindu, gali atsisakyti duoti bet kokius parodymus, kadangi šioje ikiteisminio tyrimo byloje sutuoktinė A. Ž. yra įtariamoji, tačiau duoti parodymus sutinka ir nori paliudyti, kad A. M. yra sutuoktinės dukra. A. jis augina nuo 3 metų. Jis su A. vedę apie 9 metus. Gyvena visi adresu (duomenys neskelbtini). Jis ir A. turi bendrą sūnų E. gim. (duomenys neskelbtini). Jo ir A. santykiai yra geri. Būna visko ir apsipyksta. Jis ją augina kaip savo dukrą, jos tikrai neišskiria šeimoje. A. yra sunkaus charakterio, turi tam tikrų problemų su elgesiu, ji linkusi save žaloti, dėmesio didelė stoka. Tikrai turėję dėl jos problemų ir mokykloje ir namuose. Mergaitė lanko specialistus. Tiek jis tiek jos mama stengiasi padėti mergaitei. Tiek mama, tiek jis pastebėjo pastaruoju metu A. bendrauja su asmenimis, su nepažįstamais vaikinais, jiems siunčia nuotraukas, du kartus buvo pabėgusi iš namų. Todėl žmona pradėjo kontroliuoti dukrą, tikrinti jos mobilaus ryšio telefoną. 2022-04-29 žmona patikrino dukters mobilaus ryšio telefoną ir rado, kad ji vaikinams siuntinėja savo nuogos nuotraukas. Žmona kadangi išvyko į darbą kai dar dukra miegojo, buvo nuspręsta, kad ji ir jis grįš per pietus ir pakalbės su dukra. 12 val. jis ir žmona grįžo namo. Su dukra vyko žodinis pokalbis virtuvėje. Žmona kalbėjo su A., jis daugiau stebėjo ir nesikišo į pokalbį. Pripažįsta, kad pakeltu tonu mergaitės teiravosi, ką ji daro, kodėl taip elgiasi. Viso pokalbio metu mergaitė tylėjo. Žmona plovė indus ir mergaitės klausė, kodėl ji tyli. Mergaitė stovėjo šalimais žmonos. Kadangi mergaitė nieko neatsakė, žmona buvo labai susijaudinusi, susinervinusi, atsisukusi į dukrą, sudavė delnu du kartus dukrai per dešinį skruostą. Žmona buvo apimta, galima pasakyti, isterijos, beviltiškumo. Žmona pratrūko. Jis nepateisina žmonos tokio elgesio, bet ji iš beviltiškumo, bejėgiškumo pratrūko, nes kiekvieną dieną su dukra problemos, ji į bendravimą nesileidžia, o elgiasi netinkamai. Mergaitė visiškai pagalbos nepriima, nenori, kad jai būtų padėta. Po šio incidento dukra nuėjo į vonią, o jis jai pasakė, kad kai grįš po darbo pakalbės. Tikrai jis dukters, jis ją taip vadina ir laiko ją dukra, nemušė, jos nepalietė nei pirštu. Jis turėjo problemų 2020 m., kai neištvėrė dėl dukters elgesio, jos vykdomų vagysčių namuose, mokykloje ir panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, dėl ko buvo atliekamas tyrimas. Jis po to karto tikrai savo dukters nemušė, nestumdė ir jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu nenaudojo. Taip pat nori paminėti, kad kai grįžo po darbo namo, rado dukrą vonioje ant grindų apalpusią ir persipjovusią kairės rankos vidinę riešo dalį. Jis tada greitai iškvietė medikus, žmoną. Dukra buvo pristatyta į Marijampolės priėmimo skyrių, vėliau išvežta dukra į Kauno klinikas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2022-04-25 Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinį pranešimą, kad 2022-04-29 apie 21 val. 33 min. buvo gautas Marijampolės VTAS specialisčių pranešimas apie tai, kad 2022-04-20 apie 12 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), o tiksliau - virtuvės kambaryje, A. Ž. ir jos vyras D. Ž. galimai naudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą A. M., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. A. Ž. delnu sudavė du kartus savo dukrai A. M. į kairės pusės veido sritį. Po atliktų veiksmų A. M. jautė fizinį skausmą. D. Ž., kuris yra A. M. patėvis, neigė naudojęs smurtą, o mergaitė vis keitė savo pasakojimą. Marijampolės VTAS specialisčių sprendimu A. M. palikta su savo motina A. Ž. ir patėviu D. Ž..

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad smurtą patyręs asmuo - A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamas asmuo - A. Ž.. Atvykusiems pareigūnams, VTAS darbuotojos paaiškino, kad 2022-04-20 buvo gautas pranešimas, kad buvo naudojamas fizinis smurtas prieš nepilnametę A. M.. Bendraujant su A. M. motina A. Ž., ši paaiškino, kad su dukra įvyko konfliktas nes ji mobiliuoju telefonu siunčia savo apnuoginto kūno nuotraukas vaikinams. Žodinio konflikto metu A. Ž. kairės rankos delnu du kartus trenkė A. M. į dešinį veido skruostą.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvyko vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą - jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta.

Specialisto išvadoje Nr. G232/2022 (09) nurodyta, kad A. M. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jei A. M. 2022-04-20 buvo suduota delnu į veido sritį, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą.

2022-05-02 Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su motina A. Ž., jos sutuoktiniu D. Ž., broliu E. Ž., bei patėvio D. Ž. seneliu K. M., adresu (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso K. M.. Namas penkių kambarių su virtuve, jame yra visi komunaliniai patogumai, visi reikalingi baldai, buities prietaisai ir namų apyvokos daiktai, namuose palaikoma švara ir tvarka, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos mažametei augti. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis šeima, kurioje auga A. M., iki 2018-06-30 nebuvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. SPIS duomenimis 2017-12-08 fiksuotas galimas smurtas prieš A. M., mažametei nuo 2017-12-08 iki 2018-01-18 buvo nustatyta laikinoji globa, kuriai pasibaigus nepilnametė grąžinta tėvams. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau - Skyrius) 2020-10-09 gautas pranešimas dėl galimai A. M. patirto fizinio smurto. Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau - Marijampolės AVPK) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40448-20. Šeimai nuo 2020-10-14 buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos, 2021-03-10 atvejo vadyba užbaigta, kadangi šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Skyriuje 2022-04-18 gautas Marijampolės AVPK pranešimas dėl galimo A. M. teisių pažeidimo, kuomet apsinuoginusios nepilnametės nuotrauka buvo patalpinta socialiniame tinkle. Taip pat 2022-04-21 gautas Marijampolės AVPK pranešimas, jog nepilnametė suicido tikslu save žalojo. Papildomai informuoja, jog Skyrius 2022-04-26 kreipėsi į Marijampolės socialinės pagalbos centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo, Šeimai inicijuota pagalba, bus teikiamos socialinės paslaugos.

2022-05-04 Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad Skyriuje 2022-04-18 gautas Marijampolės AVPK pranešimas dėl galimo A. M. teisių pažeidimo, kuomet apsinuoginusios nepilnametės nuotrauka buvo patalpinta socialiniame tinkle. Taip pat 2022-04-21 gautas Marijampolės AVPK pranešimas, jog nepilnametė suicido tikslu save žalojo bei 2022-04-29 gautas LSMU Kauno klinikų raštas, kad Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriuje nuo 2022-04-21 iki 2022-04-28 buvo gydoma nepilnametė A. M., kuri gydymo laikotarpiu specialistams nurodė, kad 2022-04-20 mama A. Ž. trenkė jai ne kartą per veidą šlapia ranka.

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamoji 2022-04-20 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamo namo virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankos delnu sudavė du kartus savo mažametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldama A. M. fizinį skausmą ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl veikos padarytos 2022-10-31

A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausta parodė, kad 2022-04-20 dienos metu, galėjo būti per pietus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir dukros A. M. kilus žodiniam konfliktui, delnu sudavė dukrai du smūgius per veidą. 2022-10-31 tarp jos ir dukros A. vakare apie 20.30 val. namuose taip pat kilo konfliktas, kurio metu dukrai sudavė vieną kartą delnu per veidą. A. M. yra jos dukra, jos ir dukros tarpusavio santykiai yra blogi. Jos su dukra nesutaria, ji jos neklauso, negerbia, nusistačiusi priešiškai prieš jos auklėjimą, prieš šeimą, namuose A. nepadeda atlikti jokių buities darbų. A. pyksta, jog ji riboja jos bendravimą su draugais, neleidžia naudotis telefonu, kompiuteriu, bet tai yra dėl to, kad A. 2022 m. vasarą buvo išsiuntinėjusi draugams savo apsinuoginusios nuotraukas, kurios vėliau atsirado "Diskordo" puslapyje, dėl ko su dukra taip pat buvo konfliktas. A. bendrauja su vyresniais vyrais, tai yra pilnamečiais, iš įvairių miestų, dėl to ir riboja jos galimybes bendrauti socialiniais tinklais ar telefonu. Dėl visų šių dalykų ir kyla nesutarimai su dukra. A. tėvas A. M. dukros auklėjime nedalyvauja, jis gyvena Vilniuje, jis su A. bendrauja retai. 2022-10-31 apie 20.30 val. jai su vyru D. Ž. grįžtant į namus iš miesto paskambino sūnus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad leistų jį su sese eiti į miestą rinkti saldainių. Ji pasakė, kad jau yra vėlu ir grįžus namo pasikalbės. Grįžus namo, E. dar kartą paklausė, ar gali eiti į miestą, ji atsakė, jog ne, nes jau yra vėlus metas. Tuomet ji nuėjo į miegamąjį, kur buvo iš anksto A. ir E. paruošusi saldainių Helovyno proga, atidariusi stalčių pamatė, jog saldainių likę tik vienam. Tada ji paklausė E., kuris buvo su ja kambaryje, kur dingo saldainiai, jis pasakė, kad nežino ir iš kambario išėjo. Tada ji pasikvietė A. ir jos gražiai paklausė, ar ji nežino, kur dingo saldainiai. A. pasakė, kad ji nežino, ji tuomet pasakė, kad saldainiai kojų neturi ir patys neišėjo. A. iš karto pradėjo šaukti, kad vėl ją kaltina, jog ji nežino ir nieko neėmė. Tada ji pasikvietė E. ir pasakė, jog dabar abudu kartu pasipasakotų. E. paklausus, ar jis nežino, kur saldainiai, vaikas atsakė, jog žino, nes jis su sese juos suvalgė. Ji už tai vaikų nebarė, tik norėjo, jog jie jai pasakytų tiesą, nes ji dėl to nusiminė, kadangi norėjo padaryti staigmeną. Kai E. pasakė, kad saldainius suvalgė su sese, ji atsisukus į A. pasakė " tai tu, A., nežinai, kur dingo saldainiai, tu nieko neėmei?", A. tuomet pasakė, jog ji broliui liepė neimti. A. buvo pikta. E. tuo metu A. pasakė, jog ji daugiausia visko suvalgė, jam davė mažiau. Tuomet prasidėjo konfliktas, A. pakeltu balsu pasakė, kad senai reikėjo ją atiduoti į vaikų namus. Ji pasakė, kad A. "mažintų bangas nesišiaušus". A. pasakė, jog ją atiduotų tėvui, jai pas jį būtų geriau, tada ji A. paklausė, kiek ji su tėvu bendrauja ir kiek ji jam reikalinga, nes jis prižada ją pasiimti ir net nepraneša, jog neatvyks ir nepasirodo. A. jai tada pasakė, jog tėvas vis tiek geresnis nei ji. Tuomet į konfliktą įsikišo ir jos vyras D., kuris priėjęs A. pasakė, jog ne "tu o jūs", nes A. į ją kreipėsi tu, taip pat jis A. pasakė, jog jaustų bent kiek pagarbos, nes su mama taip kalbėti negalima. A. tada D. pastūmė ir pasakė, jog jis išvis nesikištų, nes jis jai ne tėvas. D. A. atsakė, kad jis ne tėvas, bet jis ja rūpinasi, ji gyvena pas jį, bei jis ją auklėja, o jos tikram tėvui ji nerūpi, ir jis daugiau į konfliktą nesikišo, bei išėjo į kitą kambarį. A. pasakė, jog A. geresnis, nes jis ant jos nerėkia ir jai viską leidžia, ne taip kaip ji (tu). Kol A. kalbėjo nepagarbiu tonu su ja bei D., E. apsiverkė. Ji tuomet priėjo arčiau prie A. ir ramiai paklausė : "klausyk, su kuo tu kalbi, kas aš tau esu, kad taip su manim tu bendrauji?", tai pakartojo kelis kartus. A. pasakė "motina", bet tai pasakė kaip per prievartą, sako "su kuo tu kalbi", A. su didele panieka jai pasakė su motina, ji tada nesusivaldžiusi, nes pasijautė įskaudinta, sudavė A. delnu per veidą, tai matė tik brolis E.. Po to, kai sudavė per veidą A., toliau su neapykanta žiūrėjo jai į akis, ji neverkė, tik pasakė, jog ji neturi nei motinos, nei mamos. Tuomet ji pasakė, kad A. įsidėmėtų savo žodžius, nes kada nors dėl to gailėsis. A. jai atsakė, kad ir gerai, ji tuo metu susigraudino ir pradėjo verkti, A. tada ir pradėjo graudintis, bet ji jai pasakė, kad net ir verčiama daugiau neis pas ją, nes ji jai yra niekas. Po šių A. žodžių ji ją paėmė už rankos ir iš miegamo ištempė į virtuvę, tada įsikišo vyras, jis paklausė, kas vyksta. Tuomet ji A., paėmusi už pečių, pasuko link koridoriaus, kad ji eitų į lauką iš namų. Vyras pradėjo ją raminti, sakydamas, kad taip elgtis negalima. Ją labai užgavo dukros žodžiai, kad ji jai yra niekas, dėl to ją išstūmė į lauką, tačiau ji ją už rankos išsitempė kartu, eidama atbula, ji atsirėmė į vyro automobilį, o ji stovėdama priešais ją ir rankomis krūtinės srityje šiek tiek prispaudusi pasakė, kad jei ji jai niekas gali eiti gyventi pas tėvą. Tada ji sugrįžo į namus, o A. liko lauke, ją į namus pasikvietė vyras. Nuėjusi į namus, ji dar paskambino A. tėvui A. ir pasakė, jog jis atvažiuotų ją pasiimti, nes tuo metu jis buvo Marijampolės raj., arba ji kvies policiją, tačiau A. jai pasakė, jog jis nevažiuos ir gali daryti, ką nori. Su dukra daugiau konfliktų nebuvo, nes ji su ja nebendravo. Jai pačiai reikalinga pagalba, auklėjant dukra, nes ji jaučiasi beviltiškai, nes realios pagalvos, iš niekur nesulaukia. A. vagia iš namų pinigus, dabar tai daryti moko ir brolį, o jos neturi, kur kreiptis dėl jos tokio elgesio. Ji A. per veidą sudavė tik vieną kartą, po smūgio ji stovėjo kaip ir prieš tai, susinėrusi abi rankas ant krūtinės su „nagla“ veido išraiška, kurios net negali apibūdinti.

Kaltinamosios kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta šiais rašytiniais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta mažametė nukentėjusioji A. M. parodė, kad ji atsisako gyventi pas tėvus, nes nebeišlaikė. Ką brolis padaro, tai ji visada lieka kalta. Paskutinį kartą vyko didelis barnis, nes su broliu suvalgė gumą, dar jie pasiginčijo prieš valgant. Ji susinervino, jos mama paklausė "kas ji jai", ji pasakė, kad ji yra motina ir tada jai trenkė per veidą į kairę veido pusę. Trenkė ranka. Jai skaudėjo tą žandą, žymių nebuvo. Tada ji nežiūrėjo į veidrodį, nes nekentė savęs ir jų, ji pasakė, kad ji motinos neturi. Tada mama paėmė ją už riešo ir tempė prie durų. Ji bandė priešintis, ji ėjo atgal, stengėsi nepasiduoti. Tada mama ją paėmė už kaklo ir ištempė pro duris į lauką, kur su ranka laikė prispaudus prie mašinos. Viena ranka laikė prispaudus prie mašinos, o kita ranka laikė už kaklo. Po to patėvis ją vedė į kambarį, bet mama neleido. Gumos buvo tėvų kambaryje. Brolis pasiėmė tą gumą, bet ji perspėjo, kad tėvai gali supykti. Bet jis vis tiek valgė, tai ir ji neatsilaikė. Po dviejų dienų mama tų gumų pasigedo. Iš pradžių mama nieko nesakė, bet 31 dieną paklausė. Tada mama pasikvietė ją į savo kambarį ir paklausė, kas suvalgė gumą. Iš pradžių ji bandė gintis, sakė, kad brolis valgė, kad ji nevalgė, bet paskui brolis pasakė, kad abu suvalgė. Mama supyko labiau ne dėl gumos, o dėl to, kad pasakė "tu man ne motina". Tas žodis mamai nepatiko. Pavadinus mamą "motina" ji pasakė "durys žinai kur", ji nesuprato, ką ji turėjo mintyse, tada mama ją ištempė į lauką. Kai mama sudavė per skruostą, tai jai riedėjo ašaros, bet kad verktų, tai neverkė. Kai mama jai tempė, paėmus už riešo, tai nieko nejautė. Mama jai silpnai laikė už riešo. Riešo jai neskaudėjo, labiausiai skaudėjo skruostą. Kambaryje, kai jai sudavė per skruostą jis buvo nutirpęs, o po to lauke skruostą labiau skaudėjo. Konfliktą matė patėvis ir brolis. Brolis verkė.

D. Ž. liudytojo apklausos protokole parodė, kad 2022 m. spalio 31 d. apie 19.30 val. buvo namuose kartu su sutuoktine A. Ž., įdukra A. M. ir sūnumi E. Ž.. Pas juos į namus atėjo nepažįstami vaikai prašyti saldainių. Išgirdę tai vaikai pasakė, kad eisi ir jie. Jis jiems pasakė, kad neis, kadangi jau vėlus paros metas. Norėdami duoti saldainių namuose esantiems vaikams, jo sutuoktinė atsidarė stalčių, kuriame buvo saldainiai. Pastebėjo, kad saldainių nėra, pasikvietė į kambarį A. ir paklausė, kur yra saldainiai, ši atsakė, kad nieko nežino ir teigė, kad jos nekaltintų. Tada pasikvietė E. ir paklausė pas jį, sūnus pasakė, kad jis kartu su A. suvalgė. Tada paklausė, kodėl iš karto to nepasakė, A. pradėjo rėkti, sakydama "reikėjo atiduoti ją į vaikų namus, kodėl ją visada kaltinat". Jis atsakė, jog jos niekas nekaltina, jis tiesiog norėjo, kad pasakytų tiesą. Tada A. pradėjo kalbėtis su sutuoktine, kuri jos paklausė, kodėl ji nervinasi, juk nieko blogo neatsitiko. A. atsakė, kad jai viskas yra negerai, kad norėtų gyventi pas savo tėvą. Kiek vėliau išgirdo, kad A. su sutuoktine žodžiais konfliktuoja, o maždaug po 10 minučių išgirdo, kad jos stumdosi. A. jo sutuoktinei pasakė, kad ši jai ne motina, o A. pasakė, kad A. tuomet gali išeiti iš namų. Jis pamatęs, jog jos tikrai stumdosi, nuėjo jų išskirti. Pastebėjo, kad A. A. stumia į lauką. Išskyrė jas, kai A. buvo kieme prie stovinčio automobilio, o sutuoktinė laikė abi rankas ant A. krūtinės, taip laikydama prispaudus ją prie automobilio.

Liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad A. M. yra jo dukra. Su dukra A. jis susitinka kaip tik turi galimybes, kartais kas antras savaitgalis, būna ir rečiau, ar dažniau, tai priklauso nuo aplinkybių. Jo santykiai su dukra buvo normalūs, jam su ja bendrauti yra paprasčiau, nes ji pas jį negyvena nuolatos. Su dukros motina A. Ž. jis sutaria gerai, ji jam yra ne kartą pasakojusi, jog turi su dukros elgesiu problemų, dukra jos neklauso, vagia pinigus iš senelio, mokykloje nenori mokytis, namų buityje nepadeda. Taip pat A. jam yra pasakojusi, kad A. buvo siuntusi internete savo pusnuogės nuotraukas vyresniems asmenims, dėl ko iš jos buvo paimtas telefonas bei apribota galimybė naudotis internetu, tačiau jis matydavo, kad A. kažkokiu būdu prisijungia prie socialinių tinklų, apie tai yra skambinęs ir informavęs A., nes dukra A. ją kažkokiu būdu yra užblokavusi ir ji negali matyti. 2022 m. lapkričio 31 d. apie 21.00 val. jam paskambino A. Ž. ir pasakė, kad atvažiuotų pasiimti dukros A., nes ji su ja nesusitvarko. A. jam pasakė, kad vėl dingo iš senelio pinigai, jog A. jos neklauso, ji paminėjo, kad dukra papurtė, taip pat sakė, jog jei jis nepasiims A. kvies policiją, jog A. išvežtų. Iš balso suprato, kad A. yra pasimetus, susinervinus, ji sakė, jog nežino ką daryti. Jis tuo metu negalėjo nuvykti, nes pats sirgo ir neturėjo galimybės. Su dukra jis po įvykio susitikęs nebuvo, telefonu taip pat su ja nekalbėjo, kadangi dukra neturi telefono. Kuomet A. iš A. namų buvo paimta ir apgyvendinta pas laikiną globėją, pamatė, jog ji yra prisijungusi socialiniame tinklapyje "facebook", dukrai parašė žinutę "labas, kaip sekasi, kas vėl čia nutiko?" A. jam atrašė, kad tai ne jo reikalas ir daugiau nebendravo. Kad A. būtų naudojusi dukros atžvilgiu fizinį smurtą, jam pati A. nieko neužsiminė.

Liudytoja apklausta J. M. parodė, kad 2022 m. lapkričio 7 d. Marijampolės apskrities VTAS buvo gautas pranešimas iš Marijampolės socialinės pagalbos centro, dėl to, kad socialinei darbuotojai V. D., lankantis A. Ž. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini), jos dukra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), socialinei darbuotojai papasakojo, kad mama galimai ją smaugė. Fizinį smurtą matė mažametis sūnus E. Ž. ir moters sutuoktinis D. Ž.. Gavus pranešimą, buvo nuvykta šeimos gyvenamuoju adresu. Jai su kolege L. A. nuvykus, jas pasitiko D. Ž., kuris teigė, jog A. Ž. yra darbe ir grįš apie 19.00 val. Susisiekus su A. Ž., pasitikslino, kada ji grįš bei paklausė, ar gali išklausyti A. M. nuomonę. A. Ž. sutiko, kad būtų bendraujama su jos dukra. Bendraujant su A. M., ji papasakojo, kad namuose lankantis socialinei darbuotojai, kurią dieną tiksliai neatsiminė, ji pasiskundė, kad „helovyno“ dieną, tai yra 2022 m. spalio 31 d. prieš ją smurtavo mama. A. žodžiais, supykusi mama jai trenkė per veidą, sakė, jei blogai, kad susirinktų "manatkes" ir eitų ir jog žino, kur išeiti. Tada ji pasakė, kad motinos neturi, o mama supykus išstūmė ją į lauką, prie mašinos priglaudusi laikė ją už kaklo. Ji pasitikslino, ar A. mama smaugė, ji pasakė, jog ji ją tik paėmusi rankomis laikė už kaklo. Mergaitė nurodė, jog visa tai matė tėtė D. ir jas išskyrė. Ar po to, kada mama A. sudavė smūgį per veidą, ji jautė skausmą, nepaminėjo, kaip ji jautėsi tuo metu, neišsakė. A. tik išsakė nuomonę, jog ji su mama kartu gyventi nenori, ji jaučiasi tuose namuose blogai, mama ją visada kaltina, jog brolį moko blogo elgesio, su mama santykiai blogi, mama yra pasakiusi, jog brolį myli labiau. Ant mergaitės jokių sužalojimų nesimatė, nes ją apžiūrėjo tiek jos, tiek medikai, kuriuos iškvietė policijos pareigūnai. A. pasakė, jog namuose neliks ir nori geriau būti pas globėją. Šeima joms buvo žinoma, ji pati buvo lankėsi šeimoje dėl to, kad A. buvo pabėgusi iš namų.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2022 m. lapkričio 7 d. Marijampolės apskr. VPK gautas Marijampolės apskr. vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės J. M. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš nepilnametę A. M., gim. (duomenys neskelbtini) buvo naudotas fizinis smurtas, t.y. 2022 m. spalio 31 d. konflikto metu motina A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), abiem rankomis laikė A. M. prispaudusi prie automobilio bei vieną kartą ranka sudavė į veido sritį, dėl ko A. M. jautė fizinį skausmą.

2022-11-07 Tarnybinis pranešimas, kuriame pranešama, kad buvo bendrauta su Marijampolės apskr. vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo vyriausiąja specialiste J. M., kuri paaiškino, kad nepilnametė A. M. perduota budinčiai globotojai J. R., gyv. (duomenys neskelbtini).

2022-11-08 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvyko vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą - jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta.

2022-11-09 specialisto išvada Nr. G596/2022 (09), kurioje A. M. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota.

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamoji 2022-10-31 apie 20.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį per veidą savo mažametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamoji sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji padarė du tyčinius nesunkius, baigtus nusikaltimus, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį, dirbanti. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – areštas, kurios dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kadangi kaltinamoji pirmą kartą teisiama arešto bausme, atsižvelgus į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, siekiant išsaugoti kaltinamosios teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant kaltinamajai paskirtos arešto bausmės vykdymą.

Atidėjus arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriama intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą : (duomenys neskelbtini), buvimo laiką: nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kaltinamoji yra dirbanti, todėl teismo vertinimu, kaltinamajai tikslinga skirti įpareigojimą numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, t. y. tęsti darbą.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimus, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

įsako:

A. Ž. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2022-04-20 veika), ir nubausti ją 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

A. Ž. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2022-10-31 veika), ir nubausti ją 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. Ž. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įpareigoti, tęsti darbą, netekus darbo, būti registruotai Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti A. Ž., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. Dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. Laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. Dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. Pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. Pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. Leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. Grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Draudžiama :

1. Nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą;

2. Intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Išaiškinti kaltinamajai :

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Aksinija Žemantauskienė