Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bei nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmės pažeidimų nepadarė, vieną kartą paskatintas už socialinės reabilitacijos programos lankymą (paskirta padėka), 2021 m. II ketvirtį baigė priklausomybių prevencijos programos „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, dalyvavo nuteistųjų „Socialinių įgūdžių ugdymo“ programoje. Šiuo metu yra motyvuotas siekti pozityvių asmenybės pokyčių, baigė reabilitacijos centrą, lanko palaikomąsias grupes, siekia ir toliau kovoti su priklausomybėmis, tęsti gydymą. Komisija, mano, kad nuteistojo pozityvi motyvacija gyvenimui laisvėje ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą, manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2020 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 7 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. 2020 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2020 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė 7 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. 2021 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirta galutinė bausmė 5 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis ankščiau teistas 20 kartų, padarė apysunkius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus neišnykus teistumui. Nusikalstamas veikas asmuo pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, pirmą kartą nusikalto būdamas 14 metų. Jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, buvo patalpintas į nepilnamečių pataisos namus, atliko bausmes pataisos namuose. Nuteistasis teistas už vagystes, plėšimus, fizinio skausmo sukėlimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, viešosios tvarkos pažeidimą. 2010 m. rugsėjo 14 d. jam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų neatlikus 8 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės. Kriminalinė nuteistojo istorija asmenį charakterizuoja kaip linkusį kartoti nusikaltimus, nedarantį išvadų, siekiantį finansinės naudos neteisėtais būdais, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.

Šios aplinkybės rodo ypatingai padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio. Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, gydėsi priklausomybę turinčių asmenų reabilitacijos centre, yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Naudojant „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per bausmės atlikimo laikotarpį buvo vertinta keturis kartus. Rizika padaryti pakartotinį nusikaltimą išėjus į laisvę išlieka aukšta, bet stebima pažanga mažinant nusikalstamą elgesį. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kriminogeniniais veiksniais laikytini darbiniai įgūdžiai, lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšiai, neigiama pasirenkamų draugų įtaka, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos ir ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius). Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Teismas sutinka, jog uždaroje aplinkoje šie veiksniai buvo suvaldyti, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, vengiant destruktyvių asmenų grupių, išvadoje nurodoma, kad išlieka rizikos faktorius, dėl netinkamo gyvenimo būdo, netinkamo draugų pasirinkimo, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, finansinių įsipareigojimų. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju, teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padarytų nusikaltimų veikų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. lapkričio 10 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1249 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.