- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-133-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32945-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- A. L., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros
- Nukentėjusysis
- H. G.
- Advokatai
- Konstantinas Mironovas, Ramūnas Mikulskas
- Kategorijos
- 1.1.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje, visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu. Nuosprendžiu iš A. L. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 50,60 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiojo gydymą, nukentėjusiajam H. G. priteista 50 Eur turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1200 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. birželio 23 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, konflikto metu sudavė nukentėjusiajam H. G. dešinės rankos kumščiu keturis smūgius į galvos sritį, po ko kaire ranka pastūmė pastarąjį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam kaktos ir nugaros odos nubrozdinimus, pakaušio poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kairės ausies lezgelio odos nubrozdinimą, kurie medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį atmesti.
2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiojo H. G. pozicija, t. y. vadovavosi jo nenuosekliais parodymais ir visiškai nesirėmė jo (apelianto) parodymais, kurie sutampa su liudytojų parodymais. Pasak apelianto, H. G. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, priešinosi policijai, po įvykio siūlė apeliantui pinigų, tačiau, apeliantus paprašius atsiprašyti jo žmonos, pastarasis atsisakė ir parašė pareiškimą.
2.2. Pasak apelianto, liudytojas A. A. teisme parodė, kad H. G. po įvykio sakė sulaužęs A. L. žandikaulį, be to, sulaikymo metu policijos pareigūnei jis parodė, kad gavo atgal, kas patvirtina, jog H. G. smurtavo apelianto atžvilgiu. Be to, pastarasis liudytojas parodė, kad H. G. išgėręs yra konfliktiškas, negražiai pavadino A. L., kad, pasak H. G., jie abu yra atsakingi.
2.3. A. L. nurodo, kad liudytojas V. M. parodė, jog A. L. skundėsi skaudančiu žandikauliu, H. G. buvo neblaivus, agresyvus, jis nukrito ne nuo smūgių, o nuo laiptelių. Po įvykio jam A. L. pasakė, kad H. G. buvo girtas, grasino jo šeimai. Be to, pasak liudytojo, A. L. smūgiavo tik tada, kai gavo smūgį.
2.4. Apeliantas nurodo, kad liudytojas T. P. parodė, kad H. G. buvo agresyvus, A. L. adekvatus, H. G. A. L. vadino slieku ir įžeidinėjo, be to, vaizdo medžiagos jis nežiūrėjo.
2.5. Tuo pačiu apeliantas nurodo, kad konfliktą išprovokavo H. G., kuris buvo stipriai išgėręs, prisidėjo A. A., o jis (apeliantas) gynėsi nuo agresyvaus akivaizdžiai išgėrusio asmens užpuolimo ir įvertino situaciją kaip grėsmę sau ir artimiesiems. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančios, yra kritikuotina.
2.6. Pasisakydamas dėl teiginio, kodėl jis nepaskambino policijai konflikto pradžioje, apeliantas nurodo, kad negalėjo įvertinti, kaip situacija klostysis, be to, būtent jo prašymu ir buvo iškviesta policija.
2.7. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, kadangi H. G. su jo (apelianto) šeima konfliktavo ilgą laiką, o aptariamas konfliktas įvyko dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Valentas Gritė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, perkvalifikuojant A. L. veiksmus pagal BK 284 straipsnį, o priteistas civilinio ieškinio sumas palikti nepakeistas.
3.1. Prokuroras nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nepadaryta veika, numatyta BK 284 straipsnyje, ir kvalifikavo A. L. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl nuosprendis turi būti keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
3.2. Pasak prokuroro, teismas, pagrįstai nustatęs, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas peraugo į susistumdymą, neteisingai traktavo tai kaip muštynes, nes įvyko vieno asmens smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje, siekiant šį pažeminti. Vaizdo įraše trūksta dalies vaizdo ir ryškumo, kas iš jų abiejų pirmas sudavė smūgį ar smūgius. Teismas nurodė, kad nukentėjusiajam buvo suduoti aiškiai išreikšti ir matomi 4 smūgiai bei stiprus nukentėjusiojo kritimas ant asfalto. Nurodytos aplinkybės, pasak prokuroro, paneigia teismo konstatuotus galimus suduotus smūgius kaltinamajam, kurie neva buvo suduoti prieš šio padarytus smūgius nukentėjusiajam. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas V. M. išgirdo A. L. žodžius, tik po to atskyrė nukentėjusiojo žodžius, po ko sekė smūgiai. Tai paneigia, kad nukentėjusysis kaip nors būtų išsakęs kaltinamojo ir jo šeimos narių atžvilgiu kokius nors užgauliojimus. Skunde pažymėta ir tai, kad aplinkybė, ar H. G. laikydamas rankoje rankinę sudavė smūgius A. L., yra tiriama kitoje byloje ir teismo ekspertų įvardinti sužalojimai A. L. šioje byloje nėra tirti ir jų pagrįstai vertinti bei jais vadovautis įvardinant, kad konfliktas buvo abipusis, negalima.
3.3. Prokuroro teigimu, teismas nemotyvavo ir, manytina, nepagrįstai patikėjo kaltinamojo sutuoktinės parodymais, kurie visiškai identiški kaltinamojo parodymams, nors iš vaizdo medžiagos, liudytojų, nukentėjusio parodymų matyti, kad liudytoja R. L. negalėjo visko matyti, nes ji išėjo iš įvykio vietos ir teismo metu paklausta nenuosekliai atsakė į užduotus klausimus. Teismas nurodė, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis su liudytoju A. A., tačiau tai padarė neatsižvelgęs į vaizdo medžiagoje fiksuotas aplinkybes bei parodymus, kurie paneigia kaltinamojo ir jo sutuoktinės versijas.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nukentėjusysis nelietė automobilio, neskatino savo draugo tai daryti ir stovėjo ženkliai toliau nuo automobilio, o pats A. L. veržėsi prie nukentėjusio, šį visaip provokavo ir nesistengė išvengti konflikto, įvertinęs nukentėjusio būklę skatino konfliktą, norint vėliau pažeminti nukentėjusį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis laiko nukentėjusį kaire ranka už drabužių, per trumpą laiką suduoda keturis smūgius iš eilės H. G. į veidą ir šis parkrenta. Todėl, prokuroro nuomone, teisės į būtinąją gintį nebuvo.
3.5. Prokuroro vertinimu, teismas netinkamai nurodė, kad nebuvo tyčios sudrumsti visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi bylos duomenys atskleidžia kitas faktines aplinkybes: pašaliniai asmenys atkreipė dėmesį į tą įvykį (pasirodė liudytojas ir kaimynas), o kaltinamojo smurtas buvo kryptingai naudojamas viešoje vietoje pasitaikius gerai progai atkeršyti ir pažeminti kaimyną. Konflikto faktą patvirtino liudytojai V. M., T. P., M. S., R. L.. Pats konfliktas ir susistumdymas vyko vėlų vakarą, buvo girdimas ir matomas aplinkinių, todėl realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Nors T. P. bei M. S. į įvykio vietą atėjo konfliktui besibaigiant, tačiau taip pat sutrikdė savo planus ir konflikto pabaigą matė. Tuo pačiu pažymėta, kad įvykio vieta buvo priešais visus namo langus, pakankamai gerai viskas buvo matoma, todėl tai galėjo sukelti baimes ar sutrikimus dar ir nenustatytiems įvykio liudytojams.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir atmesti prokuroro apeliacinį skundą, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė tenkinti prokuroro skundą ir atmesti nuteistojo apeliacinį skundą bei priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 450 Eur.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Prokuroro Valento Gritės apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019).
7. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti A. L. veiksmus iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui yra suteiktos plačiausios nuosprendžio patikrinimo ribos, kadangi yra ginčijamas tiek kaltė, tiek veikos kvalifikavimas.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje
8. Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nepadaryta veika, numatyta BK 284 straipsnyje, atitinkamai nepagrįstai A. L. veiksmus perkvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus, itin detaliai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, rodančių, kad realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.
10. BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) H. G. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos, nugaros odos nubrozdinimai, pakaušio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairės ausies lezgelio odos nubrozdinimas, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 64-65).
12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2020). Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Šių veikų atribojimui svarbios tokios aplinkybės, kaip viešoji vieta, būdas ir sukelti padariniai. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016).
13. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Taigi viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai bei ir namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Nagrinėjamu atveju neginčytina, kad daugiabučio namo kiemas yra viešoji vieta, kurioje neabejotinai yra keliami elgesio reikalavimai – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, atsižvelgiant ir į tai, kad konfliktas įvyko vėlai vakare, poilsio metu, daugiabučio gyvenamojo namo kieme, vieta, į kurią tiek namo gyventojai, tiek pašaliniai asmenys gali užsukti bet kuriuo metu, be to, tai vieta, kuri yra matoma pro daugiabučio gyventojų langus.
14. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, be to, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020).
15. Nagrinėjamu atveju iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad A. L. įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį. Įvykio vieta (daugiabučio namo kiemas), kaip jau aptarta aukščiau, yra viešoji vieta. A. L. veiksmai – sudavė dešinės rankos kumščiu keturis smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam, po ko kaire ranka pastūmė pastarąjį, šis užkliuvo už laiptelio ir nugriuvo, t. y. fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje yra laikytinas įžūliu elgesiu. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Dėl išvardintų A. L. veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis: buvo pertrauktas daugiabučio pirmame aukšte gyvenančio liudytojo V. M. darbas, kadangi jis pats parodė, jog savo namuose dirbdamas išgirdo konfliktą, po to smūgius, dėl ko atsitraukė nuo darbo ir nusprendė įsikišti į konfliktą; buvo sutrikdytas netoli daugiabučio namo ant suoliuko sėdėjusių liudytojų T. P. ir M. S. laisvalaikis, kaip nurodė M. S., jie prisėdo ant suoliuko pasėdėti grįždami iš parduotuvės; buvo iškviesta policija, o specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).
16. Vertinant, ar A. L. veiksmuose buvo tyčia sukelti aukščiau nurodytus padarinius, pirmiausia pažymėtina, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019). Tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, o toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-2013). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-648/2018). Taip pat pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja išankstinio tikslo kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. L. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, kad savo įžūliais veiksmais, t. y. savo paties pasirinktu elgesio modeliu, viešoje vietoje, į kurią bet kada gali patekti kiti asmenys ir kurią daugiabučio namo gyventojai gali matyti pro savo langus, sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atitinkamai nuosprendis dalyje dėl veikos kvalifikavimo yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. L. 2018 m. birželio 23 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje sugriebęs kaire ranka nukentėjusįjį H. G. sudavė jam dešine ranka keturis smūgius į galvos sritį, po ko pastūmė nukentėjusįjį, jis užkliuvo už laiptelio ir nukrito, ir taip padarė nukentėjusiajam kaktos, nugaros odos nubrozdinimus, pakaušio poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kairės ausies lezgelio odos nubrozdinimą, kurie pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Dėl būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)
19. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis gynėsi nuo agresyvaus akivaizdžiai išgėrusio asmens užpuolimo ir įvertino situaciją kaip grėsmę sau ir artimiesiems.
20. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.
21. Būtinosios ginties instituto taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-36-689/2018). Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-788/2020).
22. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, kurie aptarti kitų objektų apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 32-33, 67-68), matyti, kad A. L. automobiliu įvažiavo į daugiabučio namo kiemą, priešais automobilį atsirado 2 asmenys, kurių vienas priėjo prie priekinių keleivio durelių (bylos duomenimis liudytojas A. A.), A. L. tuo metu panaudojo garsinį signalą, asmuo ėjo šalin, priekyje sėdinti keleivė atidarė dureles, po to iš vairuotojo pusės išlipo A. L. ir priėjęs prie asmens, buvusio prie priekinių keleivio durelių, su juo bendravo ir po to pastūmė. Po to, matyti, prasidėjo pokalbis su H. G., kuris stovėjo toliau, A. L. link jo artėjo, įrašas 11 sekundžių nutrūksta, po to matyti, kad A. L. buvo toje vietoje, kurioje stovėjo nukentėjusysis, H. G. smūgiavo dešine ranka, A. L. apsigynė, po to sugriebė A. L. kairę ranką ir ją laikė, po ko A. L. ranką išlaisvino ir atsitraukė, vėliau matyti, kad H. G. smūgiuoja kaire ranka, tuo tarpu A. L. sudavė 4 smūgius nukentėjusiajam, po ko pastarąjį pastūmė, jis užkliuvo už laiptelio ir nukrito. Iš vaizdo įrašo matyti, kad asmenims besistumdant, šalia buvo nukentėjusiojo draugas, artinosi du vaikinai, H. G. nukritus, iš automobilio išlipo vaikas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaizdo įraše trūksta 11 sekundžių, todėl nematyti, kokie veiksmai buvo atlikti po to, kai vyko žodinis bendravimas ir A. L. artinosi prie nukentėjusiojo, nematyti, kuris pirmas sudavė smūgius.
23. Nors prokuroras nurodo, kad nepagrįstai įvykis traktuojamas kaip muštynės, visgi iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgius sudavė abu asmenys vienas kito atžvilgiu, be to, abiem nustatyti sumušimai, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl, teismo vertinimu, pagrįstai tai pripažinta muštynėmis. Liudytojas V. M. girdėjo suduodamus 5 smūgius pasak jo, keli buvo silpnesni, keli stipresni. Sugretinus jo parodymus su vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, darytina išvada, kad liudytojo parodymai atitinka vaizdo įraše užfiksuotus duomenis - vienas smūgis suduotas A. L., o H. G. suduoti 4 smūgiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis pasirinko neproporcingą elgesio variantą, todėl pagrįstai jo veiksmai pripažinti puolamaisiais, t. y. ne kaip gynyba nuo pavojingo kėsinimosi, bet kaip atsakas į netinkamus nukentėjusiojo veiksmus. Šiuo atveju negalima daryti išvados, jog A. L. buvo išprovokuotas, kadangi jis leidosi į diskusijas su neblaiviu nukentėjusiuoju, kuris ne tik nelietė automobilio ir stovėjo atokiau, bet ir nesiėmė jokių fizinių veiksmų, tuo tarpu A. L., nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir situaciją turintis vertinti adekvačiai, prie jo prisiartino, po to, neaišku dėl ko, nukentėjusysis jam bandė smūgiuoti, bet A. L. smūgio išvengė ir atsitraukė. Visgi po to jis vėl fiksuojamas toje vietoje, kurioje iš pat pradžių stovėjo nukentėjusysis, kas tik patvirtina, kad ne H. G. artinosi prie nuteistojo, tačiau priešingai – būtent A. L. artinosi prie nukentėjusiojo, po ko įvyko susistumdymas, kuris vėliau peraugo į muštynes.
24. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo nesutinkantis su teismo išvada, jog konfliktą išprovokavo nukentėjusysis su draugu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tokios išvados nepadarė. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas neturi pagrindo išvadai, jog A. L. su sutuoktine išprovokavo konfliktinę situaciją. Vadinasi, prokuroras neteisingai, savaip interpretuoja teismo padarytas išvadas. Kad žodinis konfliktas kilo ne dėl nuteistojo veiksmų, o dėl to, kad liudytojas A. A. buvo priėjęs prie priekinės automobilio keleivio puses, patvirtina tiek vaizdo įraše fiksuotos aplinkybės, tiek liudytojų bei paties nukentėjusiojo parodymai. Tuo tarpu nukentėjusysis stovėjo atokiau, jis prie automobilio nebuvo priėjęs ir juo labiau jo nelietė.
25. Teisėjų kolegija, vertindama prokuroro teiginius dėl to, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kitos baudžiamosios bylos duomenimis, pažymi, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015). Visgi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į kitoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, susijusius su nustatytais sužalojimais A. L., atsižvelgė tik tiek, kiek tai susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Kitos baudžiamosios bylos duomenys, susiję su A. L. padarytais sužalojimais, neturėjo lemiamos reikšmės jokiai teisinei išvadai, kadangi H. G. suduotas smūgis fiksuotas ir vaizdo įraše, be to, kad skauda žandikaulį liudytojams po įvykio nurodė ir pats A. L.. Teismas šios baudžiamosios bylos duomenis vertino su kitais byloje esančiais duomenimis, susiejant juos į vieną visumą ir sustiprinant vidinį įsitikinimą, kad A. L. veiksmai visgi buvo puolamieji, kaip atsakas į nukentėjusiojo elgesį, o ne gynybiniai
26. Nagrinėjamu atveju elgesio modelį pasirinko pats A. L. – išlipęs iš automobilio pirmiausia nustūmė kartu su nukentėjusiuoju buvusį asmenį, po to leidosi į konfliktą su neblaiviu nukentėjusiuoju, po ko įvyko apsistumdymas ir nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, suduodant 4 smūgius į galvos smūgį, jį pastumiant, po ko nukentėjusysis užkliuvęs už laiptelio nukrito. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pasirinkto elgesio modelis jokiais atvejais nesudaro būtinosios ginties situacijos. Be to, ir pats A. L. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog abu vyrai vizualiai atrodė neblaivūs. Be to, bylos duomenimis, nukentėjusysis rankose neturėjo jokių pavojingų, žalojančių daiktų, kuriuos galėtų panaudoti prieš A. L..
27. Tai, kad po išgertuvių A. G. susipyko su draugu, kad prie policijos pareigūnų elgėsi agresyviai, kad jis su nuteistojo šeima jau kurį laiką konfliktuoja, nereiškia, kad A. L. buvo pagrindas gintis. Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Be to, liudytojas M. S. nurodė, kad ir A. L. buvo kupinas adrenalino ir emocijų. Nagrinėjamu atveju nesusidarė situacija būtinajai ginčiai, kadangi ankstesni konfliktai nėra pagrindas pasitaikius progai prieš asmenį naudoti fizinį smurtą, o šiuo atveju pavojingas kėsinimasis nebuvo nustatytas. Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusiojo agresija po įvykio galėjo pasireikšti ir dėl susiklosčiusios situacijos, patirtų sužalojimų, dėl jaučiamo fizinio skausmo.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai asmenų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Kad nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai yra konfliktiški, nurodo tiek jie patys, tiek liudytojai V. M. ir A. A. bei R. L., tai matyti ir iš jų susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis (t. 1, b. l. 99-102). Ikiteisminio tyrimo metu A. L. teigė, jog gindamasis sudavė 1 smūgį nukentėjusiajam, be to, teisme jis nurodė, kad tai H. G. prie jo priėjo ir sudavė smūgius. Tačiau pastarosios aplinkybės yra paneigtos byloje ištirtais įrodymais – vaizdo įrašu, specialisto išvada.
29. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisė į būtinąją gintį neatsirado, kadangi A. L. nebuvo reikalo gintis ir jis tai galėjo ir turėjo suvokti, kad A. L. nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto smurto intensyvumas neatitiko galimos grėsmės iš neblaivaus pagyvenusio nukentėjusiojo pusės.
30. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie tarpusavyje susiję, iš jų analizės teismas padarė pagrįstas, šio nuteistojo kaltumą patvirtinančias išvadas. Teismas įvertino reikšmingas abipusio konflikto kilimo ir eigos aplinkybes, nuosprendį grindė ne atskirų asmenų parodymais, bet rėmėsi įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įvykio kontekstą, visus duomenis, turinčius įtakos išvadai dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo.
Dėl bausmės
31. Perkvalifikavus A. L. veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį, jam paliekama bausmė paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kadangi prokuroras skunde bausmės neprašė pakeisti, o paskirta bausmė atitinka BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių ribas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė yra teisinga, tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.
Dėl civilinio ieškinio
32. A. L. apeliaciniame skunde prašo nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti, o prokuroras apeliaciniame skunde prašo priteistas civilinio ieškinio sumas palikti nepakeistas.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad A. L. atžvilgiu nėra priimamas išteisinamasis nuosprendis, neturi pagrindo nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti. Be to, nei nuteistasis, nei prokuroras neprašo keisti priteisto civilinio ieškinio sumų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam iš A. L. priteista 50 eurų turtinė žala ir 800 eurų neturtinė žala yra pagrįstos, motyvuotos nuosprendyje aptartais argumentais. Atitinkamai nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo apeliacinės instancijos teisme
34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-348-398/2016).
35. Iš 2020 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad H. G. advokatui Ramūnui Mikulskui sumokėjo 450 Eur už atstovavimą.
36. Minėtame kvite nėra nurodyta, už kokias paslaugas buvo sumokėta, tik pabraukta, kad už atstovavimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tas pats advokatas nukentėjusįjį atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, jos apimtis nėra didelė, posėdis apeliacinės instancijos teisme truko apie 1 val. 30 min., sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra neproporcinga, todėl mažinama iki 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, veiką perkvalifikavus iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Priteisti H. G. iš A. L. dalį apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – 100 (vieną šimtą) Eur.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.