Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Iš V. B. priteista: 2081,15 Eur už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini); 3186,62 Eur nukentėjusiosios I. M. naudai turtinei žalai atlyginti; 25 000 Eur D. M. ir 50 000 Eur I. M. naudai neturtinei žalai atlyginti. V. B. neturint turto ar uždarbio, šias sumas nuspręsta išieškoti iš jo motinos, civilinė atsakovės Vi. B. iki jo pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2014-08-17, apie 14.40 val., šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. M. metu tyčia ne mažiau kaip septynis kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą, krūtinę, nugarą, kairę ranką, tuo padarė aklas durtines pjautines žaizdas kairio žasto išoriniame paviršiuje, užpakaliniame paviršiuje ir nugaros kairėje, pjautinę žaizdą kairio žasto priekiniame-vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje, durtinę pjautinę žaizdą pilvo priekinėje sienoje su kepenų pažeidimu, kiaurymines durtines pjautines žaizdas krūtinės kairiame šone ir nugaroje su kairio plaučio ir širdies pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo, nuo ko E. M. 2014-08-17 17.47 val. LSMUL Kauno klinikose mirė. Tokiu būdu V. B. tyčia nužudė E. M..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę V. B. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. anksčiau teistas vieną kartą: Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams (t. 2, b. l. 151-160, 165), paskirtosios bausmės neatliko ir turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė naują nusikaltimą; Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 110); psichikos sveikatos centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 114); 2013-2014 m. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip prastai besimokęs, prastai lankęs mokyklą, komunikabilus, turėjęs blogą savybę pasišaipyti, pasityčioti, pažeminti (t. 2, b. l. 135), Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai, turi 11 galiojančių drausminių nuobaudų (t. 3, b. l. 168-170). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nenustatė V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Apeliantas skunde nurodo, jog iš karto po įvykio pats savo noru atvyko į policiją ir prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažįsta kaltu dėl šios veikos padarymo, tačiau būtina nustatyti ir kitą aplinkybę – kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, t. y. kad kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad V. B. iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, nerado pagrindo pripažinti, jog jis nuoširdžiai gailėtųsi. 2014 m. rugpjūčio 18 d. apklausiamas įtariamuoju V. B. į klausimą, ar gailisi dėl nusikaltimo, atsakė, jog „yra kaip yra, laiko neatsuksi“ (t. 2, b. l. 67). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-6/2015 nurodyta, kad tiriamasis jam inkriminuojamą veiką sugeba įvertinti kaip netinkamą, suvokia savo elgesio reikšmę ir juridines pasekmes, kalba ramiai: „norėjau, kad jis (E. M.) kentėtų, man dabar širdies neskauda, gal ir gailestį jaučiu, man gaila jo mamos, bet kaltės nelabai jaučiu“ (t. 2, b. l. 107). Pažymėtina, kad V. B. požiūris į nukentėjusiąsias, kai jis neatsiprašė nukentėjusiųjų (nužudytojo motinos ir tėvo), neparodė noro nors iš dalies atlyginti nusikaltimu padarytos žalos, rodo, jog jis nesigaili ir kritiškai nevertina tokio savo poelgio. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė, skaičiuojama vadovaujantis BK 90 str. 5 d. nuostata, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, bei BK 91 str. 3 d. nuostata, kad nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dar kartą atsižvelgti į tai, kad V. B. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, ir tuo pagrindu švelninti V. B. už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis nusikaltimo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, sušvelninus paskirtą bausmę, jis galėtų užbaigti mokslus, susirasti darbą ir greičiau atlyginti žalą nukentėjusiesiems, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti V. B. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, V. B. paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme apėmimo būdu ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Švelninti paskirtą galutinę subendrintą bausmę teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių.

Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistojo V. B. prašymų yra sumažinti iš jo nukentėjusiesiems priteistą žalos atlyginimą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. M. (nužudytojo motina) pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kalto asmens priteisti 3186,62 eurų turtinės žalos ir 84606 eurų neturtinės žalos (t. 3, b. l. 68-73), nukentėjusysis D. M. (nužudytojo tėvas) pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kalto asmens priteisti 90000 eurų (t. 3, b. l. 65-67). Apygardos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir iš nuteistojo V. B. priteisė 3186,62 Eur nukentėjusiosios I. M. naudai turtinei žalai atlyginti; 25 000 Eur D. M. ir 50 000 Eur I. M. naudai neturtinei žalai atlyginti. V. B. neturint turto ar uždarbio, šias sumas nuspręsta išieškoti iš jo motinos, civilinė atsakovės Vi. B. iki jo pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiajai I. M. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (laidojimo išlaidų, išlaidų už duobės iškasimą, išlaidų kapavietės sutvarkymui bei paminklo pastatymui ir kt.) dydis yra paremtas nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 120-128; t. 3, b. l. 75-81), jis yra realus ir pagrįstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios I. M. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo patenkino visiškai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, apygardos teismas taip pat tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiems nukentėjusiesiems yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009, 2K-89/2010 ir kt.).

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų V. B. veiksmų nukentėjusieji I. M. bei D. M. staiga ir netikėtai neteko nepilnamečio sūnaus. Tokia staigi smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą nužudytojo tėvams, neigiamai paveikė jų gyvenimą.

D. M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam dėl sūnaus nužudymo sutriko sveikata, padidėjo jautrumas, nervingumas, atsirado baimė, nesaugumo jausmas, širdies skausmai, sutriko miegas, jis neteko darbo Norvegijoje, kadangi dėl sutrikusios savijautos nebegalėjo dirbti (t. 3, b. l. 65-67). D. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis su I. M. santuoką yra nutraukęs, kartu nebegyvena, sūnus gyveno su motina. Nors kartu ir negyveno, tačiau su sūnumi bendraudavo telefonu, kada nebūdavo išvykęs į užsienį, su sūnumi bendraudavo kiekvieną savaitgalį. Kai buvo išvažiavęs, jie su sūnumi bendravo per „Skype“ programą ir telefonu. Jis teturėjo vieną sūnų, kitos šeimos nėra sukūręs, daugiau vaikų neturi. Sūnaus nužudymas jam sukėlė didelius išgyvenimus, kuriuos jis jaučia iki šiol (t. 3, b. l. 92). Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas iš V. B. D. M. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, apygardos teismas taip pat įvertino nuteistojo turtinę padėtį (jis realiai jokio turto neturi), atsižvelgė į D. M. ir E. M. bendravimo intensyvumą (D. M. su E. M. motina yra išsituokę, gyvena atskirai, jie dažniausiai bendraudavo telefonu, susitikdavo savaitgaliais) bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 25 000 Eur.

I. M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ją su sūnumi siejo ypatingai glaudus ryšys, jie vienas kitą palaikė, sūnus gyveno su ja. Ji dėl sūnaus netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, išgyvenimus ir nerimą dėl savo būsimo kūdikio sveikatos (tuo metu ji buvo nėščia). Nukentėjusioji iki šiol yra emociškai išsibalansavusi, nuolat jaučia nerimą, vidinę įtampą, liūdesį, blogai miega, kankina slogūs prisiminimai, suprastėjo sveikata, bendravimo galimybės (t. 3, b. l. 68-73). I. M. apklausta pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jos santykiai su sūnumi buvo be galo šilti, draugiški, jis buvo jos užtarėjas. Tuo metu ji laukėsi kūdikio. Sūnaus nužudymas jai sukėlė didelius išgyvenimus, sužlugdė gyvenimą. Gimusi dukra ir dabar kenčia nuo jos emocijų. Nukentėjusioji negali gerti jokių vaistų, nes maitina kūdikį (t. 3, b. l. 92-93). Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas iš V. B. I. M. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, apygardos teismas taip pat įvertino, kad iki E. M. nužudymo jie gyveno kartu, juos siejo stiprus emocinis ryšys, sūnaus nužudymas nukentėjusiajai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą, teismas atsižvelgė į tai, kad nužudymo metu nukentėjusioji laukėsi kūdikio, negalėjo vartoti raminančių vaistų, kas dar labiau didino jos dvasines kančias, taip pat atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį (realai jis jokio turto neturi) bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 50 000 Eur.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino visas byloje nustatytas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Vertinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį – 25000 eurų nužudytojo tėvui ir 50000 eurų nužudytojo motinai, kaip aiškiai per didelį nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiosios I. M. atstovė advokatė Redvita Mocevičienė pateikė prašymą priteisti iš V. B. nukentėjusiosios I. M. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinėje instancijoje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009). Šioje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis V. B., kurio apeliacinis skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. 796323 matyti, kad nukentėjusioji I. M. advokatei Redvitai Mocevičienei už paslaugas, suteiktas surašant atsikirtimus į apeliacinį skundą ir atstovavimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, sumokėjo 600 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusios atstovė pateikė atsikirtimus į apeliacinį skundą, dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, anksčiau nurodytos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš nuteistojo V. B..

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. B. 600 Eur už advokato paslaugas nukentėjusiosios I. M. naudai.