- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1670-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01351-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „SportIN Grupė“
- Atsakovas
- BUAB „Enifas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Priedanga“, J. J.
dalyvaujant ieškovės UAB „SportIN Grupė“ atstovams adv. Justinui Borevičiui, adv. Tomui Lukoševičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ ieškiniu atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Enifas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Priedanga“, J. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „SportIN Grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės BUAB „Enifas“ 47 612,04 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu, palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti; nurodė, kad ieškovė su atsakove 2017-11-13 sudarė mainų sutartį (toliau – Mainų sutartis), 2018-01-31 jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), 2018-01-31 rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kurios sudaro vieningą nedalomą dokumentų komplektą (sutartį). Šiomis sutartimis šalys siekė per Jungtinės veiklos sutartyje ir Rangos sutartyje nustatytus terminus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daugiabučio gyvenamojo namo 5 aukštų dalį (A korpusą), kurios bendras plotas yra 1 881,77 kv. m., naudingas plotas 1 524,46 kv. m. (toliau – Daugiabutis gyvenamasis namas), pagal Daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektą Nr. 349-TP. Iki Mainų, Jungtinės veiklos ir Rangos sutarčių su ieškove sudarymo, atsakovė su UAB „Priedanga“ (toliau – ir trečiasis asmuo) sudarė 2014 m. spalio 29 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 2014/20 (toliau – Projektavimo sutartis), kuria UAB „Priedanga“ įsipareigojo parengti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto projektinius pasiūlymus ir techninį projektą, o atsakovė įsipareigojo šį atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Vykdydama Projektavimo sutartį UAB „Priedanga“ parengė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektą Nr. 349-TP (toliau – ir Techninis projektas), kuris nustatė naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektinius sprendinius žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šį Techninį projektą atsakovė po Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo neatlygintinai perdavė ieškovei. Pagal atsakovės užsakymu parengtą Techninį projektą atsakovė pati turėjo atlikti bendrastatybinius, lauko ir vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbus. Atsakovės pareiga buvo atlikti Daugiabučio gyvenamojo namo statybos ir rangos darbus, t. y. gyvenamosiose patalpose atlikti statybos darbus iki dalinės apdailos (baigtumas 85 proc.), o bendro naudojimo patalpose atlikti pilną apdailą (baigtumas 100 proc.) (Rangos sutarties 1.5 p.). Ieškovė atsakovei už pagal Techninį projektą atliktus rangos darbus iš viso yra sumokėjusi 47 612,04 Eur, t. y. 30 000 Eur sumokėta avansu, o 17 612,04 Eur – po Vilniaus apygardos teismo nutarties c. b. Nr. e2A-769-392/2021 priėmimo.
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Kirkiliavas“. Ieškovė yra didžiausia atsakovės kreditorė, kuri 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4353-467/2019 yra įtraukta į atsakovės bankroto byloje teismo patvirtintą šios įmonės kreditorių sąrašą su 170 833,64 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.
1.3. Pagal Techninio projekto sprendinius suprojektuotas daugiabučio gyvenamojo namo korpusas su požemine ir antžemine dalimi yra suprojektuotas UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančios tvoros vietoje, todėl yra numatytas šios tvoros griovimas, nors šio statinio savininkas nėra davęs tam sutikimo. Kadangi nėra trečiojo asmens, kuriam priklauso Žemės sklype esanti tvora, sutikimo šio statinio griovimui, Žemės sklype suprojektuotas daugiabutis gyvenamasis namas negali būti realiai pastatytas, o visi rangos darbai, kuriuos pagal Techninį projektą atliko atsakovė, yra beverčiai. Dėl Techninio projekto ydingumo, trečiojo asmens sutikimo nebuvimo Jungtinės veiklos ir Rangos sutarties rezultatas, t. y. pastatyta ir įregistruota daugiabučio gyvenamojo namo 5 aukštų dalis (A korpusas), negali būti pasiektas, todėl, anot ieškovės, atsakovė dėl šių sutarčių neįgyvendinimo negalėjo gauti ir jokio atlygio; atsakovei už atliktus rangos darbus pagal Techninį projektą 47 612,04 Eur sumokėta nepagrįstai, tai ir yra ieškovės nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovė.
1.4. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sutartinės civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose: a/ atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė perleido ieškovei teises į netinkamai parengtą Techninį projektą, o pati ėmėsi pagal tokį projektą atlikinėti statybos (rangos) darbus, nors žinojo, kad Mainų, Jungtinės veiklos ir Rangos sutartys, sudarančios vieningą dokumentų kompleksą, kuriose buvo numatytas daugiabučio gyvenamojo namo 5 aukštų dalies (A korpuso) pastatymas ir įregistravimas, yra neįgyvendinamas dėl Žemės sklype esančios, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančios tvoros; kad ji turi būti griaunama, bet sutikimo tokiems veiksmams atlikti nėra, apie tai neinformavo ieškovės ir Techninį projektą pateikė kaip teisingą ir įgyvendinamą. Neinformavus ieškovės, kad daugiabutis gyvenamasis namas negalės būti pastatytas, atsakovė atlikinėjo beverčius rangos darbus ir už jų atlikimą teikė aktus ir sąskaitas, norėdama nesąžiningai pasipelnyti ieškovės sąskaita; b/ nuostolius sudaro 47 612,04 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei už beverčių rangos darbų atlikimą. Pažymėjo, jog Techninio projekto trūkumai negali būti pašalinami, nes Žemės sklype esančios tvoros savininkas su šio statinio griovimu nesutinka. Jeigu šis statinys nėra griaunamas, tuomet nėra įmanoma įvykdyti Techninio projekto ir pastatyti tokio dydžio daugiabučio namo, kaip sudarytose su atsakove sutartyse buvo sutarta, o atsakovės atlikti darbai negali būti panaudoti pagal paskirtį – pastatyti Daugiabutį gyvenamąjį namą pagal Techninio projekto sprendinius; c/ atsakovės neteisėti veiksmai, kuomet atsakovė perleido ieškovei teises į netinkamai parengtą Techninį projektą, neatskleidė informacijos, kad projektas neįgyvendinamas, o Jungtinės veikos ir Rangos sutarčių rezultatas nepasiekiamas, atlikinėjo bereikšmius rangos darbus, tiesiogiai lėmė 47 612,04 Eur nuostolių ieškovei sukėlimą, todėl, ieškovės įsitikinimu, įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių). Jeigu atsakovė būtų informavusi ieškovę, kad nėra gautas sutikimas dėl trečiajam asmeniui priklausančios tvoros griovimo, kad neįmanoma įgyvendinti sudarytų sutarčių ir pasiekti numatyto rezultato, bei būtų sustabdžiusi rangos darbus, ieškovei jokie nuostoliai nebūtų buvę padaryti. Atsakovės kaltė preziumuojama.
2. Pažymėjo, jog ieškovei nebuvo žinoma apie tai, kad Žemės sklype yra trečiajam asmeniui priklausanti Tvora, kad rengiant Techninį projektą nebuvo gautas šio statinio savininko sutikimas Tvoros demontavimui. Šalių pasirašytos Jungtinės veiklos sutarties 2.2.4 ir 2.2.5 punktuose atsakovė garantavo ieškovei, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų, susijusių su Žemės sklypu, Žemės sklypo nuomos sutartimi ar esamais statiniais, kurie galėtų turėti įtakos dalyvių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui bei šios sutarties tikslų įgyvendinimui, o taip pat, kad jame nėra žinomi jokie kiti žemės sklypo trūkumai ar bet kokios kitos aplinkybės, dėl kurių Daugiabučio gyvenamojo namo statyba Žemės sklype būtų negalima ar suvaržyta. Pabrėžė, kad ieškovė, nors ir yra verslininkė, tačiau neturi specialių žinių projektavimo ar architektūros srityje, todėl jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokius trečiųjų asmenų sutikimus (tame tarp ir dėl Tvoros demontavimo) atsakovė turi gauti prieš rengdama Techninį projektą. Ieškovė rėmėsi CK 6.200 str. 1 d. įtvirtintu sutarties šalių sąžiningumo principu ir Jungtinės veiklos sutarties 2.2.4 – 2.2.5 punktuose išdėstytomis atsakovės garantijomis, jog nėra jokių aplinkybių, dėl kurių jungtinės veiklos rezultatas negali būti pasiektas.
3. Ieškovės atstovai, nesutikdami su atsakovės argumentais, kad remiantis Jungtinės veiklos sutarties 7.13 punkto nuostatomis atsakovei buvo numatyta 82 500 Eur bauda tuo atveju, jeigu ji neįvykdo savo įsipareigojimo pašalinti ir išregistruoti bet kokį tretiesiems asmenims priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą (pastatus, tvoras (T1 ir T2), laikinus statinius ir kt.), esančius Žemės sklype ar jo ribose, per 60 dienų neįvykdymą; kad baudą ieškovė įtraukė į savo kreditorinius reikalavimus BUAB „Enifas“ bankroto byloje, kuriuos teismas patvirtino, pažymėjo, jog iš pačios Jungtinės veiklos sutarties 7.13 p. nuostatos turinio matyti, kad bauda buvo numatyta už tai, kad atsakovė nevykdo pareigos pašalinti ir išregistruoti Žemės sklype esančius kitiems asmenims priklausančius statinius, tačiau ne už tai, kad ji negauna UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ sutikimo Tvoros demontavimui. Todėl, anot atstovų, minėta nuostata niekaip negali įrodyti, kad ieškovė žinojo, kad tvoros savininkas nebuvo davęs sutikimo demontuoti aukščiau nurodyto statinio. Be to, ieškovės tvirtinimu, Jungtinės veiklos sutarties 7.13 p. nurodyta bauda buvo iš esmės numatyta tam, kad padengti ieškovės nuostolius, kuriuos pastaroji patirtų savo sąskaita atlikdama fizinius tretiesiems asmenims priklausančių statinių pašalinimo ir jų išregistravimo iš Žemės sklypo veiksmus, todėl ji niekaip nėra susijusi su nuostoliais, kuriuos ieškovė patyrė dėl apmokėjimo atsakovei už faktiškai beverčius pastarosios pagal Rangos sutartį atliktus darbus.
4. Taip pat ieškovės atstovai nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovei už atliktus faktiškai beverčius statybos darbus sumokėtus pinigus turi būti vertinamos ne tik Rangos, bet ir Jungtinės veiklos sutarties nuostatos. Akcentavo, kad Jungtinės veiklos sutarties 7.7 p. nustato, kad tuo atveju, jeigu yra nutraukiama Žemės sklypo nuomos sutartis dėl pirmojo dalyvio (atsakovės) kaltės, kaltoji šalis privalo kitai šaliai grąžinti visas įmokas, kurios buvo gautos, sumokėtos ir investuotos pagal Mainų sutartį ar šią sutartį. Remiantis Jungtinės veiklos sutarties 8.14.6 p. nuostatomis Rangos sutartis yra laikoma neatskiriama Jungtinės veiklos sutarties dalimi, todėl analogiška nuostata taikoma ir ieškovės atsakovei pagal Rangos sutartį sumokėtų sumų atžvilgiu.
4.1. Pasak ieškovės, aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018-07-25 įsakymu Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 22 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312, nutraukimo prieš terminą“ (toliau – Įsakymas) nutraukė su ieškove sudarytą 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 22 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312 (toliau – Žemės nuomos sutartis), tame tarpe ir CK 6.564 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. dėl to, kad žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, rodo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip Žemės sklypo nuomininkės, pareigas. Dėl to, ieškovės įsitikinimu, nepriklausomai nuo kitų Jungtinės veiklos sutartyje numatytų nuostatų dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų mokėjimo, papildomas pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės pagal Rangos sutartį sumokėtą 47 612,04 Eur sumą egzistuoja ir Jungtinės veiklos sutarties 7.7 p. atžvilgiu.
4.2. Atsakovės argumentus, kad UAB „Enifas“ savo įsipareigojimų iš dalies negalėjo vykdyti dėl ieškovės tinkamai nevykdomų įsipareigojimų, laiko deklaratyviais ir nepagrįstais. Ieškovės vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovės veiksmai kaip nors galėjo apsunkinti ar sukliudyti atsakovei gauti trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ sutikimą dėl Tvoros demontavimo prieš daugiabučio gyvenamojo namo Techninio projekto rengimo pradžią. O atsakovės pozicija, kad trečiajam asmeniui priklausanti Tvora, esanti Žemės sklype, kuriame buvo numatyta statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esminės reikšmės projekto vykdymui neturėjo ir neturi, paneigia Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcijos atsakymas ir UAB „Senamiesčio projektai“ išvada, kuri aiškiai bei vienareikšmiškai patvirtina, jog neturint Tvoros savininkės sutikimo šio statinio demontavimui projektavimo darbai negalėjo būti pradėti, o jų rezultate suprojektuotas daugiabutis gyvenamasis namas Žemės sklype negali būti pastatytas.
5. Nesutikdami su trečiojo asmens J. J. argumentais, kad pagal 2015-05-08 pasirašyto papildomo susitarimo prie 2014-10-29 sutarties Nr. 2014/20 4.1.2.4 p. nuostatas, Daugiabučio gyvenamojo namo Techninio projekto 9-ių aukštų dalis nepriklauso UAB „Enifas“ ir yra UAB „Priedanga“ nuosavybė, pažymėjo, kad Techninis projektas yra parengtas bendrai tiek 5-ių aukštų, tiek ir 9-ių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo korpusų statybai Žemės sklype. Būtent šio projekto pagrindu atsakovei 2016-01-12 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-160112-00049. Anot ieškovės, UAB „Priedanga“ parengė ir perdavė atsakovei Techninį projektą, nes priešingu atveju neturėdama šio projekto atsakovė negalėtų gauti ir aukščiau nurodyto statybos leidimo. Akcentavo, kad susitarimo prie 2014-10-29 sutarties Nr. 2014/20 4.1.2.4 p. nėra nurodyta, kad kuri nors Techninio projekto dalis nepriklauso BUAB „Enifas“ ir yra UAB „Priedanga“ nuosavybė, o priešingai, remiantis Jungtinės veiklos sutarties 3.8 p. nuostatomis atsakovė neatlygintinai ir besąlygiškai perleido ieškovei visas teises į Techninį projektą ir statybos leidimą. Todėl trečiojo asmens argumentai, kad Techninis projektas (ar jo dalis) nepriklausė UAB „Enifas“ ir yra UAB „Priedanga“ nuosavybė, nepagrįsti.
6. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7. Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu, palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikdami su ieškovės pozicija, kad UAB „Enifas“ atlikti darbai už 47 612,04 Eur, kuriuos ieškovė apmokėjo, nesuteikė ieškovei naudos bei buvo bereikšmiai ir todėl laikytini ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovės kaltės, pažymėjo, kad tiek Jungtinės veiklos sutartyje (4.4 punktas), tiek Rangos sutartyje (1.2 punktas, 4.8 punktas, 4.9 punktas) yra nurodyti užsakovo įsipareigojimai sumokėti už atliktus darbus. Lėšos, sumokėtos už atliktus darbus, kuriuos šalys buvo sutarusios atlikti trijose susijusiose sutartyse, negali būti laikomos vienos iš šalių patirtais nuostoliais, kadangi viena šalis atliko darbus, o kita šalis gavo atliktų darbų rezultatą ir už jį sumokėjo sutartą sumą. Akcentavo, kad tinkamai vykdydama savo įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutarties 4.4 punktą, UAB „SportIN Grupė“ privalėjo sumokėti už UAB „Enifas“ atliktus darbus ne vėliau kaip per 21 dieną nuo Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų pasirašymo, tačiau, nepaisant to, kad darbai (kurių atlikimo kaina 57 610,57 Eur) buvo atlikti dar 2018 m. gegužės mėnesį, ieškovė juos priėmė tik 2018-12-17 ir 2018-02-28 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais, sumokėjo 30 000 Eur avansą, o pilnai už atliktus darbus buvo sumokėta tik įvykdžius 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-769-392/2021.
Atsiliepimas
8. Atsakovė (jos atstovai), nesutikdama su ieškovės argumentais, kad ieškovė nežinojo apie trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą (tvorą), esantį sklype, kuriame buvo suplanuotas pastatyti daugiabutis, ir kad ji turi būti pašalinta, pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė buvo užsakovė, o UAB „Enifas“ rangovė, todėl šios aplinkybės jai turėjo būti žinomos prieš pradedant atlikti statybos darbus. Be to, 2017-11-13 Mainų sutarties pagrindu ieškovei atiteko 95/100 dalys kitų statinių (inžinerinių) - betono aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) ir pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovės gautas Techninis projektas ir statybos leidimas, kurie buvo ieškovės įnešti į bendrą šalių veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė į bendrą veiklą įnešė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos teisę ir 5/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) - betono aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Todėl, ieškovė, būdama minėto turto savininke, negalėjo nežinoti visos informacijos apie žemės sklypą, jame esančius statinius, statybos projektus ir visas kitas sutartyse numatytas aplinkybes. Be to, anot atsakovės, ieškovės teiginį apie jos nežinojimą dėl tvoros, esančios minėtame žemės sklype, priklausomybės taip pat paneigia Jungtinės veiklos sutarties 7.13 punktas, kuriame šalių sulygta dėl sankcijų UAB „Enifas“, jeigu minėtas žemės sklypas nebus atlaisvintas nuo tretiesiems asmenims priklausančio turto (pastatų, tvorų (T1 ir T2), laikinų statinių ir kt.).
9. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų. Ieškovės pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktai patvirtina, kad darbai, kuriuos atliko atsakovė, buvo pilnai įvykdyti; ieškovė šiuos darbus priėmė, už juos sumokėjo, o dabar sumokėtą sumą ieškovė prašo pripažinti jos patirtais nuostoliais. Ieškovė nepagrįstai laiko atliktus darbus beverčiais. UAB „Enifas“ atliko darbus ne vienašališkai, o pagal Jungtinės veiklos sutartį, Rangos sutartį ir Mainų sutartį, sudarytą kartu su ieškove – t. y. yra jos vykdė bendrą veiklą, numatytą minėtose sutartyse. Jeigu šalys būtų tinkamai vykdžiusios sutarčių sąlygas, sutartys būtų įgyvendintos ir būtų pasiektas rezultatas. UAB „Enifas“ jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tai, kad UAB „Enifas“ perleido ieškovei teises į parengtą Techninį projektą, kurį ieškovė laiko netinkamu, negali būti traktuojama, kaip UAB „Enifas“ neteisėti veiksmai – tokia buvo sutarties šalių valia.
10. Atsakovės tvirtinimu, ieškovė jokių nuostolių nepatyrė; Jungtinės veiklos vykdymui UAB „Enifas“ perduotą ieškovei turtą (statybinę betono aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini)) ieškovė pardavė; turtas įvertintas 653 539,50 Eur. Prašė ieškinį, kaip visiškai nepagrįstą, atmesti.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo J. J. bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti. Palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją akcentavo, kad Mainų sutartyje šalys aiškiai nustatė, kad statomas daugiabutis yra suprantamas kaip daugiabučio gyvenamojo penkiaaukštės dalies korpusas, pagal statybos projektą Nr. 349-TP, kurio bendras plotas 1 881,77 kv. m., ir kad devynių aukštų dalis bei po ja esanti automobilių stovėjimo aikštelė nebus statoma (Mainų sutarties 6.7. punktas), o sutarties 6.6. p. sulygo, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kuris bus statomas žemės sklype, penkiaaukštės dalies korpuso pagal projektą Nr. 349-TP, kurio realizavimui yra išduotas 2016 m. sausio 12 d. leidimas Nr. LNS-01-160112-00049, statybos darbai bus vykdomi šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Šių sutarčių vykdymui UAB „Enifas“ perdavė ieškovei betono aikštelę ir ūkinį pastatą (kurių vertė 335 000 Eur), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuomos teisę į žemės sklypą, nuosavybės teises į Projektą ir Statybų leidimą (Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktas). Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad 5-ių aukštų Daugiabučio namo dalies statybos vietoje yra UAB „Nekilnojamo turto fondas“ nuosavybės teise priklausanti tvora. UAB „Nekilnojamo turto fondas“ nuosavybė yra Gamybinis pastatas, sklype pažymėtas 2P1b, kurio priklausinys yra 1983 m. statyta 520 m ilgio tvora. Šis statinys 11 metų nuo 1992 m. iki 2003 m. nuosavybės teise priklausė UAB „Enifas“, o keičiantis UAB „Enifas“ nuomojamo sklypo dydžiui, įsikūrus bendrovėms UAB „Imsas“, UAB „Palmusta“, UAB „Eika“, Gamybiniam pastatui kaip priklausinys priklausančios nereikalingos tvoros buvo nugriautos, nes jos jau nebebuvo priklausinys. Dėl šios priežasties Valstybinės įmonės Registrų centro išrašuose tvoros likučių pažymėjimas plane nenurodomas. Todėl ieškovės teiginiai, kad Daugiabutis namas suprojektuotas statyti tretiems asmenims nuosavybės teise priklausančios tvoros vietoje, yra nepagrįsti. Akcentavo, kad UAB „Enifas“ naudojamame nuomos teise valstybei priklausančiame sklype, kuriame ir buvo vykdomos statybos, jokie turto objektai nepriklausė ir negalėjo priklausyti tretiesiems asmenims. Ieškovė nepateikė jokio dokumento, įrodančio, jog sklype esančios apgriuvusios tvoros ar jų likučiai priklauso UAB „Nekilnojamojo turto fondas“; pridėtas žemės sklypo plano brėžinys visai neatitinka suformuoto 0,80620 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
12. UAB „Enifas“ darbus atliko, ieškovė juos priėmė ir apmokėjo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atlikti darbai bereikšmiai ir laikytini ieškovės patirtais nuostoliais. Darbai, kuriuos atliko atsakovė, buvo pilnai įvykdyti, ką patvirtina ieškovės pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas. Tik atlikus minėtus darbus buvo galima pasiekti šalių jungtinės veiklos tikslus; sutarties tikslai nebuvo pasiekti ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovės netinkamų ir neteisėtų veiksmų. Prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
13. Trečiojo asmens UAB „Priedanga“ atstovė bylos nagrinėjimo metu, palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, su ieškiniu nesutiko, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė „Sport IN Grupė“ neturi jokių teisių statyti Daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)“ penkiaaukštės dalies žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nes neturi jokių teisių į šį sklypą. Be to, nei ieškovė, nei UAB „Enifas“ neturi parengto darbo projekto, techninių specifikacijų su techninio prižiūrėtojo užrašu „pritariu statyti“ ir parašu, kaip to reikalauja STR 1.05.06.2010, VII skyrius, p. 57. Pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. Valstybinė planavimo ir statybos inspekcija sustabdė statybos darbus iki teisminiu keliu bus išspręstas ginčas dėl žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0020:1, nuomos sutarties.
14. Nesutikdama su ieškovės teiginiais, jog daugiabutis gyvenamasis namas statomas žemės sklype UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ nuosavybe priklausančios tvoros vietoje, pažymėjo, kad: a/ tvora, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nėra atskiras statinys, kaip teigia ieškovė. Rengiant techninį projektą UAB „Priedanga“ buvo supažindinta su Gamybinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), „Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 2083“, sudaryta 1992 m. sausio 27 d., ir vėlesniais išrašais iš Valstybinės įmonės Registrų centro teiktais pažymėjimais apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir nustatė, kad metalinė tvora 520 m ilgio, 1,5 m aukščio, pastatyta 1983 metais, norint aptverti teritoriją, esančią tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) kelio. Ši teritorija vėliau buvo padalinta bendrovėms: UAB „Enifas“, UAB „Imsas“, UAB „Eika“, UAB „Palmusta“. Ši tvora buvo įregistruota turto registre kaip Gamybinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) priklausinys, tai pažymėta Registrų centro išrašuose (2001-04-06 išraše Nr. 10/215216, 2003- 06-25). Nei viename iš Registrų centro pateiktų išrašų nėra nurodytas daikto (tvoros) pažymėjimas plane. UAB „Enifas“ veiklai nuomojamojo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėto žemės sklypo plane 1a, riba tarp taškų 1 ir 2 (esanti ant stataus šlaito) nėra pakitusi nuo 1992 metų, tad šio sklypo perimetru esanti metalinė tvora, kaip Gamybinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausinys galėtų priklausyti UAB „Nekilnojamojo turto fondui“. Tačiau šiuo atveju minėta tvora ne tik kad nėra UAB „Nekilnojamojo turto fondo“ naudojamojo sklypo ribose, bet yra kitam juridiniam asmeniui priklausančiame sklype, neturinčiame jokio ryšio su pagrindiniu statiniu. Pažymėjo, kad UAB „Nekilnojamojo turto fondo“ atstovas 2011-11-26 dalyvavo svarstant 0,8065 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) Detalųjį planą, Detaliajam planui pastabų nepareiškė. 2012-06-08 raštu Nr.55 UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pareiškė dvi pastabas Detaliajam planui, tačiau apie tvorą jokių pastabų nenurodė. Todėl, atstovės įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad Daugiabutis gyvenamasis namas suprojektuotas UAB „Nekilnojamojo turto fondui“ priklausančios tvoros vietoje. UAB „Priedanga“ parengto Techninio projekto Bendrosios dalies aiškinamajame rašte yra nurodžiusi, kad: „Statybos laikotarpyje išsaugoma esama metalinė tvora, einanti šlaitu išilgai sklypo“. Mano, kad tai turėtų būti tvora (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), priklausanti UAB „Nekilnojamojo turto fondui“. Statybos metu ji gali būti naudojama kaip statybos sklypo aptvėrimas, ji eina per visą sklypą nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) kelio gatvių, per 3 metrus nutolusi nuo projektuojamo Daugiabučio gyvenamojo namo korpuso 9-ių aukštų dalies su požemine mašinų stovėjimo aikštele. Lygiagreti šiai tvorai už 34,7 m yra kitos metalinės tvoros sunykusi dalis, ant kurios, UAB „Sport IN Grupė“ teigimu, atsidūrė 5 aukštų daugiabučio pastato dalis. Tačiau įrengus 5-ių aukštų namo dalies pamatus, iškasus pamatų daubą, neprireikė griauti jokios tvoros likučių, metalinės tvoros likučiai nutolę nuo pamatų 1,2 m. Pažymėjo, kad Techninis projektas Nr. 349-TP, STR1.05.06:2010 nustatyta tvarka yra suderintas su 11 juridinių asmenų, įskaitant Vilniaus m. savivaldybės administraciją. 2015 m. rugsėjo 9 d. UAB „SPKT“ atliko „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Statybos projekto“ bendrąją projekto ekspertizę, kurios išvadoje buvo nurodyta, kad Techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Akcentavo, jog į techninio projekto Nr. 349-TP dviejų korpusų 9 aukštų dalies nuosavybę nei UAB „Enifas“, nei UAB „Sport IN Grupė“ jokių teisių neturi. Ši projekto dalis yra UAB „Priedanga“ nuosavybė, už kitą dalį projekto su bendrove neatsiskaityta iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove sudarė:
- 2017-11-13 Mainų sutartį, pagal kurią UAB „Enifas“ mainais į UAB „SportIN Grupė“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus (nebaigtus statyti butus, esančius (duomenys neskelbtini), 1764/15000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) perdavė UAB „SportIN Grupė“ nuosavybėn jai priklausiusius nekilnojamojo turto objektus: 95/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) - betono aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); UAB „SportIN Grupė“ priklausantys nekilnojamieji daiktai UAB „Enifas“ perduoti nebuvo. Taip pat Mainų sutarties 3.1, 3.2,3.3, 3.4 punktuose šalių sulygta, kad UAB „Enifas“ daiktai yra 0,8062 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 0,4463 ha dalį UAB „Enifas“ nuomojasi iš valstybės pagal 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 222 N01/97-13445 bei vėlesnius jos pakeitimus, todėl UAB „SportIN Grupė“, įgijusi nuosavybėn UAB „Enifas“ nekilnojamus daiktus, įgyja teisę naudotis Žemės sklypu (ar jo dalimi) tokiomis pat sąlygomis, kaip ir UAB „Enifas“, UAB „SportIN Grupė“ patvirtina, kad yra susipažinusi su žemės sklypo nuomos teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš šios nuomos sutarties, ir po nuosavybės teisių į UAB „Enifas“ daiktus įgijimo teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre turi teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl naudojamų Žemės sklypo dalių nuomos ar pardavimo, o UAB „Enifas“ – dėl esamos nuomos sutarties pakeitimo. Prie sutarties buvo pridėti priedai: žemės sklypo ir jo naudojimosi tvarkos nustatymo planai.
- 2018-01-31 Jungtinės veiklos sutartį; sutarties 3.1 punkte šalys sulygo, kad kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja bendrai įgyvendinti tik tą projekto dalį, kuri susijusi su penkiaaukštės dalies (A korpuso) statyba, kad šioje sutartyje nustatyta tvarka įgytų nuosavybės teises į atskirais turtiniais vienetais Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, kaip nustatyta šioj sutartyje; pagal sutarties 3.2.2 punktą ieškovė įnešė į bendrą jungtinę veiklą turtą, gautą iš atsakovės pagal Mainų sutartį, o atsakovė pagal sutarties 3.2.1 punktą įnešė Žemės sklypo nuomos teisę ir po Mainų sutarties sudarymo jai likusią 5/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) – betono aikštelės. Sutarties 3.8 punkte šalys susitarė, kad sutartimi UAB „Enifas“ nuosavybės teise perleidžia ieškovei visas teises į Projektą ir Statybos leidimą, o ieškovė turi teisę savo nuožiūra savarankiškai vykdyti Daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus, keisti projektinius sprendimus arba šią teisę savo nuožiūra perleisti bet kuriems kitiems tretiesiems asmenims. Sutarties 4.9, 4.10 punktuose šalys įtvirtino atsakovės įsipareigojimą atlikti bendrastatybinius, lauko ir vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbus pagal Techninio projekto sprendinius, t. y. gyvenamosiose patalpose atlikti statybos darbus iki dalinės apdailos (baigtumas 85 proc.), o bendro naudojimo patalpose atlikti pilną apdailą (baigtumas 100 proc.). Jungtinės veiklos sutarties 7.13 punkte šalių sulygta dėl sankcijų UAB „Enifas“, jeigu minėtas žemės sklypas nebus atlaisvintas nuo tretiesiems asmenims priklausančio turto (pastatų, tvorų (T1 ir T2), laikinų statinių ir kt.). Kaip minėta, Jungtinės veiklos sutarties punktu 3.8. šalių sulygta, kad atsakovė UAB „Enifas“ perleidžia visas teises į Projektą ir Statybos leidimą ieškovei UAB „Sport IN Grupė“, o ieškovė, be kita ko, įsipareigojo tiesiogiai sumokėti projektą rengiančiai įmonei UAB „Priedanga“ bendrovės UAB „Enifas“ įsiskolinimą 17 889,46 Eur. Ieškovė šios sumos UAB „Enifas“ nesumokėjo; ši suma buvo iš ieškovės atsakovei UAB „Enifas“ priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimu (įsiteisėjo 2020 m. spalio 14 d., Panevėžio apygardos teismo 2020 m spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-550-425/2020).
Žemesnės instancijos teismas
-2018-01-31 Rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti išimtinai daugiabučio gyvenamojo penkiaaukštės dalies (A korpuso) statybos darbus pagal projektą Nr. 349-TP (sutarties 1.1, 1.7 punktai), o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus Statybos darbus bei jų rezultatą ir sumokėti Sutartyje numatytą kainą; bendra visų statybos darbų ir jiems atlikti reikiamų medžiagų kaina sudarė 1 336 056,70 Eur su PVM (sutarties 1.2 punktas, 4.1 punktas).
Taigi, šiomis sutartimis šalys siekė per Jungtinės veiklos sutartyje ir Rangos sutartyje nustatytus terminus Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Daugiabučio gyvenamojo namo 5 aukštų dalį (A korpusą), kurios bendras plotas yra 1 881,77 kv. m., naudingas plotas 1 524,46 kv. m., pagal Daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektą Nr. 349-TP, taip pat iš šių sutarčių turinio matyti, kad atsakovė ieškovei perleido savo turtą, Techninį projektą namų statybai, žemės nuomos teisę su nuoroda, kad ieškovė įregistravus nuosavybės teisę į jai perleistus nekilnojamuosius objektus turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl naudojamų Žemės sklypo dalių nuomos ar pardavimo, taip pat, kad ieškovė prisiėmė prievolę finansuoti minėtą statybą, o atsakovė – vykdyti faktinius statybos darbus.
16. Ieškovė atsakovei už pagal Techninį projektą atliktus rangos darbus sumokėjo 47 612,04 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė už darbus sumokėjo tokiu būdu: 30 000 Eur išmokėjo avansu, o likusią 17 612,04 Eur išmokėjo vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2021m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-769-392/2021, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo. Šioje civilinėje byloje teismai pripažino UAB „Sport IN Grupė“ atliktą įskaitymą negaliojančiu, be kita ko, konstatavę, kad Jungtinės veiklos sutarties 4.4 punktu UAB „Sport IN Grupė“ įsipareigojo sumokėti UAB „Enifas“ už kokybiškai atliktus rangos darbus pagal pateiktus atliktų darbų aktus įgyvendinant projektą. UAB „Sport IN Grupė“ priėmė iš ieškovės atliktus statybos darbus iš viso už 57 610,57 Eur (su PVM) sumą pagal abiejų šalių pasirašytus 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. priėmimo – perdavimo aktus, o sumokėjo tik 30 000 Eur, priteisė UAB „Enifas“ 17 612,04 Eur (be PVM) įsiskolinimą už atliktus darbus. Pastebėtina, jog nagrinėjant ginčą dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo, ieškovė nekėlė klausimo, kad nėra pasiektas šalių sudarytų sutarčių sulygtas rezultatas bei kad atsakovės atlikti darbai yra beverčiai.
Žemesnės instancijos teismas
17. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Kirkiliavas“. Pažymėtina, kad bankroto byla atsakovei buvo inicijuota būtent ieškovės. Ieškovė yra didžiausia atsakovės kreditorė, kuri 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4353-467/2019 yra įtraukta į atsakovės bankroto byloje teismo patvirtintą šios įmonės kreditorių sąrašą su 170 833,64 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Iš ieškovės prašymo patvirtinti 170 833,64 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą matyti, kad ieškovė kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumą siejo su Jungtinės veiklos ir Rangos sutartyje numatytomis baudomis už sutartimis prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir grindė, be kita ko, ir Jungtinės veiklos sutarties 7.13 punkte UAB „Enifas“ įsipareigojimų neįvykdymu ir dėl to jai paskaičiuota 82 500 Eur bauda (sutarties 7.13 punkte nurodoma, kad UAB „Enifas“ įsipareigoja per 60 d. nuo Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo pašalinti ir, jei jis yra įregistruotas, tai išregistruoti bet kokį tretiesiems asmenims priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą (pastatus, tvoras (T1 ir T2), laikinus statinius ir kt.), esantį Jungtinės veiklos sutartyje nurodytame sklype ar sklypo ribose, o neįvykdęs šių sąlygų UAB „Enifas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Sport IN Grupė“ 82 500 Eur baudą), bei kitų Rangos sutarties 2.4.19 ir Jungtinės veiklos sutarties 4.12 p., 4.14 p. numatytų UAB „Enifas“ įsipareigojimų neįvykdymu paskaičiuotomis baudomis (5 000 Eur ir 10 000 Eur), bendrai baudų 97 500 Eur sumai.
18. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 47 612,04 Eur nuostolių iš atsakovės priteisimo, patirtais nuostoliais laikydama jos atsakovei UAB „Enifas“ už atliktus darbus sumokėtus 47 612,04 Eur. Prašo atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę; ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymu, o būtent, kad ieškovė negavo siekiamo rezultato – Daugiabučio gyvenamojo namo 5 aukštų dalis (A korpusas) nepastatyta ir paaiškėjus, kad jis suprojektuotas žemės sklype, kuriame yra kitiems asmenims priklausantis statinys – tvora, dėl kurios griovimo nėra savininko leidimo, negalės būti pastatytas. Atsakovė, žinodama, kad negalės pasiekti siekiamo rezultato, neįspėjo apie tai ieškovės; jos atlikti darbai yra beverčiai, atsakovė neturėjo teisės gauti jokio atlygio už darbus. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, argumentuodama, kad atsakovė atliko darbus pagal Rangos sutartį, ieškovė juos priėmė, todėl ieškovė privalėjo už juos sumokėti. Šalių sudarytų sutarčių pagrindu ieškovei buvo perduotas atsakovės turtas ir visi statybai reikalingi dokumentai, todėl ieškovė negalėjo nežinoti faktinės situacijos tiek dėl žemės sklypo, tiek dėl jame esančių statinių, statybos projekto, statybos leidimo. Ieškovė jokių aktyvių veiksmų siekdama projekto įgyvendinimo neatliko; būtent ieškovė inicijavo UAB „Enifas“ bankroto procesą. Prašė ieškinį atmesti.
19. Civilinio kodekso 6.245 str. numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnis 4 dalis).
20. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.
21. Ieškovė, prašydama atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teigia, kad neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė, žinodama, kad: Mainų, Jungtinės veiklos ir Rangos sutartys, sudarančios vieningą dokumentų kompleksą, kuriose buvo numatytas daugiabučio gyvenamojo namo 5 aukštų dalies (A korpuso) pastatymas ir įregistravimas, yra neįgyvendinamos dėl Žemės sklype esančios UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančios tvoros, kad ji turi būti griaunama, bet sutikimo tokiems veiksmams atlikti nėra, neinformavo ieškovės, kad daugiabutis gyvenamasis namas negalės būti pastatytas, atlikinėjo beverčius rangos darbus ir už jų atlikimą teikė aktus ir sąskaitas, siekdama nesąžiningai pasipelnyti ieškovės sąskaita, nepasiekdama sutartyse sutarto rezultato. Apeliuoja į atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, o būtent: Jungtinės veiklos sutarties 3.1 punktą, kuriuo šalys sulygo bendrai įgyvendinti Projekto dalį, susijusią su penkiaaukštės dalies (A korpuso) statyba, kad įgytų nuosavybės teises į atskirais turtiniais vienetais Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, Rangos sutarties 1.4 – 1.5 punktus, Jungtinės veiklos sutarties 4.9 punktą, kuriuo atsakovė įsipareigojo atlikti bendrastatybinius lauko ir vidaus inžinierinių sistemų įrengimo darbus pagal Techninio projekto sprendinius, susijusius tik su 5 (penkių) aukštų (A korpuso) dalimi, t. y. gyvenamosiose patalpose atlikti statybos darbus iki dalinės apdailos (baigtumas 85 proc.), o bendro naudojimo patalpose atlikti pilną apdailą (baigtumas 100 proc.), Jungtinės veiklos sutarties 2.2.5 punktą, kuriuo atsakovė garantavo, kad jai nėra žinomi jokie žemės sklypo trūkumai ar bet kokios kitos aplinkybės, dėl kurių daugiabučio gyvenamojo namo statyba žemės sklype būtų negalima ar suvaržyta, Jungtinės veiklos sutarties 2.3 punktą, kuriuo atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad išdėstyti pareiškimai ir garantijos išliktų teisingi ir galiojantys iki šios sutarties visiško įvykdymo, Jungtinės veiklos sutarties 7.13 punktą, kuriuo atsakovė įsipareigojo pašalinti bet kokį tretiesiems asmenims priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą (pastatus, tvoras, laikinus statinius ir kt.), esančius sklype ar sklypo ribose, ir jį išregistruoti, jeigu turtas yra įregistruotas. Kadangi neįmanoma pasiekti numatyto rezultato, atsakovės atlikti rangos darbai yra beverčiai, o ieškovės atlikti mokėjimai už atliktus darbus ieškovės patirti nuostoliai; jeigu šis statinys (tvora) nėra griaunamas, neįmanoma įvykdyti Techninio projekto ir pastatyti tokio dydžio daugiabučio namo, kaip sudarytose su atsakove sutartyse buvo sutarta, atsakovės atlikti darbai negali būti panaudoti pagal paskirtį – pastatyti Daugiabutį gyvenamąjį namą pagal Techninio projekto sprendinius. Anot ieškovės, tai yra esminiai, neištaisomi trūkumai, todėl reikalavimą dėl nuostolių priteisimo grindžia ir CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Papildomai pažymėjo ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-07-25 įsakymu Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) Žemės nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta dėl to, kad žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl mano esąs papildomas pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės pagal Rangos sutartį sumokėtą 47 612,04 Eur sumą pagal Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punktą, kuris numatė dalyviui, dėl kurio kaltės nutraukta Žemės nuomos sutartis, pareigą grąžinti visas įmokas, kurios buvo gautos, sumokėtos ir investuotos pagal Mainų ar šią sutartį.
22. Atsakovė oponuodama teigia, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų jai atliekant ieškovės apmokėtus statybos darbus, be to, anot atsakovės, UAB „Enifas“ savo įsipareigojimų iš dalies negalėjo vykdyti dėl ieškovės tinkamai nevykdomų įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, jog ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus sieja ne su atsakovės neteisėtais veiksmas atliekant pačius statybos darbus, o su sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu, dėl ko, anot ieškovės, ir nėra galimybės pasiekti sutartimis sulygto galutinio rezultato, ir dėl ko atsakovės atlikti statybos darbai tapo beverčiais. Todėl teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne)teisėtų veiksmų sutartinių įsipareigojimų (ne)tinkamo vykdymo kontekste, atliks tiek Techninio projekto, tiek šalių pasirašytų sutarčių turinio gilesnę analizę.
23. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Kasacinio teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).
24. Visų pirma, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Techninis projektas buvo parengtas pastatams statyti: Gyvenamasis namas ir 2-jų korpusų 1.1. ir 1.2, t. y. penkiaaukštės dalies korpusas 1.1 (bendras plotas 1 881,77 m² ) ir devynaukštės dalies korpusas 1.2 (bendras plotas 7 166,04 m²). Iš Jungtinės veiklos sutarties turinio matyti, kad šalys sulygo bendrai įgyvendinti išimtinai tik tą projekto dalį, kuri susijusi su penkiaaukštės dalies (A korpuso) statyba (sutarties 3.1 punktas), iš Rangos sutarties turinio matyti, kad atsakovė įsipareigojo atlikti išimtinai daugiabučio gyvenamojo penkiaaukštės dalies (A korpuso) statybos darbus pagal projektą Nr. 349-TP (sutarties 1.1, 1.7 punktai), o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus Statybos darbus bei jų rezultatą ir sumokėti Sutartyje numatytą kainą. Dėl kitos dalies Techninio projekto įgyvendinimo šalių susitarta nebuvo.
25. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės pastebėjimais, kad Techninio projekto Bendrosios dalies aiškinamajame rašte projektuotojas yra nurodęs, kad UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausanti Tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti demontuota; tačiau vertintina tai, kad aiškinamasis raštas buvo ruošiamas dėl viso techninio projekto, o ne dėl šalių sulygtos įgyvendinti projekto dalies (statybos 1 etapas, penkiaaukštės dalies korpusas 1.1, „A“). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, iliustruojančių aptariamos tvoros buvimo vietą, Techniniame projekte esančių brėžinių akivaizdu, jog penkiaaukštės dalies korpusas 1.1 suprojektuotas žemės sklypo teritorijoje, kurioje nėra ginčo tvoros, priklausančios trečiajam asmeniui. Aplinkybės, kad ginčo tvoros pašalinimas buvo įrašytas į Jungtinės veiklos 7.13 punktą, kuriuo atsakovė įsipareigojo pašalinti bet kokį tretiesiems asmenims priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą (pastatus, tvoras, laikinus statinius ir kt.), esančius sklype ar sklypo ribose, ir jį išregistruoti, patvirtina tai, kad atsakovė įsipareigojo pašalinti bet kokį tretiesiems asmenims priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą (pastatus, tvoras, laikinus statinius ir kt.), esančius sklype ar sklypo ribose, tačiau neįrodo, kad nedemontavus ginčo tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti vykdomi 1 etapo šalių sulygti statybos darbai ir negalėjo būti pastatytas penkiaaukštės dalies korpusas 1.1, „A“, t. y. pasiektas šalių sutartimis siekiamas rezultatas. Šias teismo išvadas patvirtina ir tai, kad atsakovė netrukdomai pradėjo ir vykdė esminius paruošiamuosius statybos darbus: nuardė Žemės sklype buvusių statinių dangą ar iškasė žemės sklype duobę, joje sumontavo betoninius pamatų polius ir t.t. UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ jokių pretenzijų nereiškė; pirmą kartą į ieškovę kreipėsi tik 2020-11-17 raštu. Be to, bylos duomenims nustatyta, kad ieškovė su kitu rangovu UAB „Švarus kiemas“ 2018 m. kovo 23 d. Rangos sutartimi buvo sutarusi dėl kitų šio projekto darbų atlikimo. Pažymėtina, jog ši su ieškove sudaryta kito rangovo rangos sutartis irgi buvo nutraukta, tačiau ne dėl priežasčių, susijusių su ginčo tvoros (ne)pašalinimu, o dėl to, kad ieškovė sulygtais terminais nebuvo sudariusi Žemės sklypo nuomos sutarties su Nacionalinė žemės tarnyba; šios aplinkybės irgi rodo tai, kad aptariama ginčo tvora reikšmės projekto vykdymui neturėjo.
Taigi, esant nustatytam, Jungtinės veiklos sutarties 3.1 punkto, Rangos sutarties 1.1, 1.7 punktų turinio kontekste teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus ieškovės argumentus dėl atsakovės Jungtinės veiklos sutarties 2.2.4 – 2.2.5, 2.3 punktų nuostatų pažeidimo.
17. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad: a/ jau kartu su 2017-11-13 Mainų sutartimi ieškovei buvo perduota visa informacija apie Žemės sklypą (sutarties 3.1, 3.2,3.3, 3.4 punktai, sutarties priedai: žemės sklypo ir jo naudojimosi tvarkos nustatymo planai), b/ pagal Jungtinės veiklos sutartį ieškovei buvo perduotas: 1/Techninis projektas, kuriame, kaip minėta aukščiau (Techninio projekto Bendrosios dalies aiškinamajame rašte), projektuotojas yra pateikęs aiškią informaciją: a/ kad teritorijoje, kurioje suprojektuoti statiniai, yra tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), b/ kad ji priklauso UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, c/ kad tvora turi būti demontuota; beje, visi duomenys dėl ginčo statinio – tvoros įregistruoti viešame registre (VĮ Registrų centras); 2/ statybos leidimas; 3/ žemės sklypo nuomos teisę ir 5/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) - betono aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); c/ Jungtinės veiklos sutarties 7.13 punkte šalių buvo sulygta dėl sankcijų UAB „Enifas“, jeigu minėtas žemės sklypas nebus atlaisvintas nuo tretiesiems asmenims priklausančio turto (pastatų, tvorų (T1 ir T2), laikinų statinių ir kt.), sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovei jau sudarant tiek Mainų, tiek Junginės veiklos, tiek Rangos sutartis turėjo būti žinoma ir buvo žinoma visa informacija apie žemės sklypą, jame esančius statinius, statybos projektus ir visas kitas sutartyse numatytas aplinkybes. Todėl ir ieškovės argumentai, kad šalims sudarant sutartis informacija apie ginčo tvoros egzistavimą atsakovės ieškovei buvo neatskleista, atsakovė pažeidė CK 6.200 str. 1 d. įtvirtintą sutarties šalių sąžiningumo principą, laikytini nepagrįstais ir atmestini.
18. Minėta, kad Mainų sutarties 3.1, 3.2, 3.3, 3.4 punktuose šalių sulygta, kad UAB „Enifas“ daiktai yra 0,8062 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 0,4463 ha dalį UAB „Enifas“ nuomojasi iš valstybės pagal 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 222 N01/97-13445 bei vėlesnius jos pakeitimus, todėl UAB „SportIN Grupė“, įgijusi nuosavybėn UAB „Enifas“ nekilnojamus daiktus, įgyja teisę naudotis Žemės sklypu (ar jo dalimi) tokiomis pat sąlygomis kaip ir UAB „Enifas“, UAB „SportIN Grupė“ patvirtina, kad yra susipažinusi su žemės sklypo nuomos teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš šios nuomos sutarties, ir po nuosavybės teisių į UAB „Enifas“ daiktus įgijimo teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre turi teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl naudojamų Žemės sklypo dalių nuomos ar pardavimo, o UAB „Enifas“ – dėl esamos nuomos sutarties pakeitimo. Prie sutarties buvo pridėti priedai: žemės sklypo ir jo naudojimosi tvarkos nustatymo planai.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018-07-25 įsakymu Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 22 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312, nutraukimo prieš terminą“ vadovaudamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies, 1 ir 3 punktais, 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, prieš terminą nutraukė 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 22 N01/97-13445, pakeistą 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312. Taigi žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo faktas rodo, kad nei viena iš šalių savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo ar pan., neįvykdė.
20. 2018 m. rugpjūčio mėn. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sustabdė statybos darbus iki bus išspręstas ginčas dėl Žemės sklypo nuomos sutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu UAB „Enifas“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti vienašalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312, nutraukimo prieš terminą“ neteisėtu, atkuriant iki šiol saisčiusius nuomos teisinius santykius, atmetė. Teismas, nustatęs, kad UAB „Enifas“, perleidusi nuosavybės teisę į jai priklausančius, sklype esančius objektus, be NŽT sutikimo taip pat perleido teisę naudotis Sklypu ar jo dalimi turėtomis sąlygomis; pagal jungtinės veiklos sutarties sąlygas Sklype statyti daugiabutį namą ir įgyti į jį nuosavybės teisę, išskyrus vieną patalpą, siekė ne UAB „Enifas“, o UAB „SportIN grupė“, kad UAB „Enifas“ nenaudojo ir nesiekė naudoti Sklypo pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, – sprendė dėl Sutarties pažeidimo, nurodyto CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
21. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad šalys, sudarydamos aukščiau aptariamus Mainų, Jungtinės veiklos, Rangos sandorius, kuriais, be kita ko, buvo perleista nuosavybės teisė į atitinkamus nekilnojamojo turto objektus, privalėjo numatyti ir tiesiogiai susijusias su šio turtu perleidimu pasekmes, kaip antai – žemės nuomos nutraukimas buvusiam objektų savininkui ir atitinkamai naujam turto objektų savininkui žemės naudojimo klausimų sprendimas. Akivaizdu, kad ieškovei šie sandoriai buvo patrauklūs būtent dėl galimybės investuoti į statybos verslą (t. y. statyti gyvenamuosius namus, vėliau parduoti butus ir t.t.). Akivaizdu ir tai, kad ieškovė, siekdama realizuoti didelių investicijų reikalaujančius verslo projektus, turėjo žinoti, kad statybos negali būti vykdomos neišsprendus žemės sklypo (kuriuo pagrindinė tikslinė paskirtis, žemės naudojimo būdas nurodyti: „Kita, komercijos paskirties objektų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos“, o žemės naudojimo apribojimai nustatyti: architektūriniai-urbanistiniai apribojimai ir sąlygos: vykdyti pastatų ar statinių statybą ar rekonstrukciją vadovaujantis galiojančiais ter itorijų planavimo dokumentais) nuomos klausimo. Nors ieškovė apeliuoja į tai, kad Žemės nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes būtent ji nenaudojo žemės sklypo pagal paskirtį, ir dėl to atsakovės atžvilgiu taikytinos Jungtinės veiklos sutarties 7.7. punkte numatytos pasekmės, tačiau teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo ieškinio atmetimo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovės atžvilgiu Jungtinės veiklos sutarties 7.7. punkte numatytų pasekmių taikymo. Viena vertus, net ir pripažįstant tai, kad atsakovė turėjo gauti NŽT sutikimą dėl nuomos teisių į žemės sklypą perleidimo, akivaizdu, kad būtent ieškovė UAB „SportIN Grupė“, susipažinusi su žemės sklypo nuomos teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš šios nuomos sutarties, turėjo susirūpinti tinkamu žemės sklypo nuomos teisių perleidimo įforminimu, ir juolab po nuosavybės teisių į UAB „Enifas“ daiktus įgijimo teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre kaip pastatų savininkė turėjo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl naudojamų Žemės sklypo dalių nuomos ar pardavimo. Kaip minėta, sutartyje Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas buvo nurodyta „kita, komercinės paskirties teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos“, tokios paskirties nurodymas valstybinės žemės nuomos sutartyje vertintinas kaip statybos teisės suteikimas nuomininkei, tačiau šalims sudarius Mainų, Jungtinės veiklos sutartį, šią statybos teise faktiškai ketino naudotis ieškovė, o ne atsakovė, nors ji buvo Žemės nuomos sutarties šalimi. Taigi šios aplinkybės laikytinos pašalinančiomis galimybę atsakovės atžvilgiu taikyti Jungtinės veiklos sutarties 7.7. punkte numatytas pasekmes.
22. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, kad atsakovė perleido ieškovei teises į netinkamai parengtą Techninį projektą, o pati ėmėsi pagal tokį projektą atlikinėti statybos (rangos) darbus, nors aiškiai žinojo, kad Mainų, Jungtinės veiklos ir Rangos sutartys, sudarančios vieningą dokumentų kompleksą, kuriose buvo numatytas daugiabučio gyvenamojo namo 5 aukštų dalies (A korpuso) pastatymas ir įregistravimas, yra neįgyvendinamos. Visų pirma, pažymėtina tai, kad iš pateikto į bylą Techninio projekto Nr. 349-TP ir jo priedų matyti, kad projektas suderintas įstatymo nustatyta tvarka (yra 11 juridinių asmenų, įskaitant Vilniaus miesto savivaldybę, suderinimas), 2015 m. rugsėjo 9 d. atliktoje Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Statybos projekto ekspertizės išvadoje nurodoma, kad Techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Galiausiai, šio projekto pagrindu buvo gautas statybos leidimas ir pradėta statyba. Bylos duomenimis nustatyta, kad statybos procesas buvo sustabdytas dėl Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (dėl Žemės nuomos sutarties nutraukimo aplinkybių teismas pasisakė aukščiau), o ne dėl trečiųjų asmenų (ginčo tvoros savininko) teisių pažeidimo.
23. Anot ieškovės, Techninio projekto trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, o sutarčių rezultatas yra nepasiekiamas, todėl ir pagal CK 6.665 str. 3 d. nuostatas prašo iš atsakovės priteisti 47 612,04 Eur nuostolių atlyginimo. CK 6.665 str. 3 d. nurodoma, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovė esminiais ir nepašalinamais Techninio projekto trūkumais įvardija trečiajam asmeniui priklausančios tvoros egzistavimą, būtinumą ją nugriauti, tvoros savininko sutikimo tvoros griovimui nebuvimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė išvalė statybos aikštelę ir atliko kitus reikalingus paruošiamuosius darbus, tačiau šiais darbais joks rangos sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, už ką ieškovė turėtų mokėti atsakovei. Be to, jeigu atsakovė būtų informavusi ieškovę, jog sklype yra trečiajam asmeniui priklausanti tvora ir nėra šio asmens sutikimo šią tvorą griauti, ieškovė nedelsdama būtų nutraukusi sutartį, o jokie darbai net nebūtų buvę vykdomi. Pasisakydamas dėl šių ieškovės argumentų teismas pažymi, kad ši materialinė teisės norma taikytina šalių santykiams, kilusiems iš rangos sutarties. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Rangos sutartimi buvo sulygta tik dėl daugiabučio namo penkiaaukštės dalies korpuso (A korpuso, bendras plotas 1 881,77 m²) statybos darbų; dėl atsakovės pagal Rangos sutartį atliktų ir ieškovės priimtų statybos darbų kokių nors trūkumų (jų pašalinimo) atsakovei nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovė perleido teises į Techninį projektą pagal Jungtinės veiklos sutartį; Techninis projektas nebuvo šalių Rangos sutarties dalyku; taigi, teismo vertinimu, CK 6.665 straipsnio nuostatos dėl ieškovės įvardijamų Techninio projekto trūkumų nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
24. Kaip minėta, Jungtinės veiklos 7.13 p. šalys sulygo, kad UAB „Enifas“ įsipareigoja per 60 d. nuo Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo pašalinti ir, jei jis yra įregistruotas, tai išregistruoti bet kokį tretiesiems asmenims priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą (pastatus, tvoras (T1 ir T2), laikinus statinius ir kt.), esantį Jungtinės veiklos sutartyje nurodytame sklype ar sklypo ribose, o neįvykdęs šių sąlygų UAB „Enifas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Sport IN Grupė“ 82 500 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „Enifas“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi (civ. byloje Nr. B2-4353-467/2019) yra patvirtinti ieškovės 170 833,64 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, iš kurių 82 500 Eur suma tai ir yra ieškovės atsakovei paskaičiuota bauda būtent dėl Jungtinės veiklos sutarties 7.13 punkte UAB „Enifas“ numatyto įsipareigojimo pašalinti sklype esančias tvoras neįvykdymo. Taigi, Jungtinės veiklos 7.13 p. pažeidimas pripažintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (CPK 182 straipsnis 1 dalies 2 punktas, CK 6.246 straipsnis).
25. Anot ieškovės, Jungtinės veiklos sutarties 7.13 p. nurodyta bauda buvo iš esmės numatyta tam, kad padengti ieškovės nuostolius, kuriuos pastaroji patirtų, savo sąskaita atlikdama fizinius tretiesiems asmenims priklausančių statinių pašalinimo ir jų išregistravimo iš Žemės sklypo veiksmus, todėl ji niekaip nėra susijusi su nuostoliais, kuriuos ieškovė patyrė dėl apmokėjimo atsakovei už faktiškai beverčius pastarosios pagal Rangos sutartį atliktus darbus. Tačiau teismas, įvertinęs tiek Jungtinės veiklos sutarties turtinį, tiek ieškovės nurodytas ir teismo aukščiau aptartas priežastis, dėl kurių pati ieškovė atsakovei sumokėtą atlygį už atliktus darbus laiko patirtais nuostoliais; galiausiai aplinkybę, kad pati ieškovė, prašydama priteisti nuostolius, sieja atsakovės neteisėtus veiksmus be kita ko ir su Jungtinės veiklos sutarties 7.13 punkto pažeidimu, tokiam ieškovės Jungtinės veiklos 7.13 punkte numatytos baudos paskirties ir prašomų priteisti nuostolių sąsajų aiškinimui pritarti neturi pagrindo.
26. Primintina, jog pati ieškovė savo pasisakymuose akcentavo dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovei už atliktus faktiškai beverčius statybos darbus sumokėtus pinigus vertinimo ne tik Rangos, bet ir Jungtinės veiklos sutarties nuostatų kontekste. Nurodo, kad Jungtinės veiklos sutarties 8.14.6 p. šalys sulygo, kad Rangos sutartis yra laikoma neatskiriama Jungtinės veiklos sutarties dalimi, todėl analogiška nuostata taikoma ir ieškovės atsakovei pagal Rangos sutartį sumokėtų sumų atžvilgiu.
27. Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pareiškėjas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.??? Ieškovė savo patirtais nuostoliais laiko atsakovei sumokėtus už atliktus darbus 47 612,04 Eur. Iš esmės ieškovė atsakovės prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą ir dėl šio neįvykdymo atsiradusius nuostolius sieja su Jungtinės veiklos 7.13 p. prisiimtu įsipareigojimu pašalinti esančias sklype tvoras neįvykdymu; anot ieškovės, būtent šių įsipareigojimų neįvykdymas lėmė negalėjimą pasiekti galutinį rezultatą, nes ieškovė negali vykdyti statybų sklype, kurio teritorijoje yra trečiajam asmeniui priklausanti tvora, ir dėl kurios nugriovimo negautas to asmens sutikimas.
28. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklosto situacija, kad dėl Jungtinės veiklos 7.13 punkte numatyto atsakovės įsipareigojimo neįvykdymo ieškovė 82 500 Eur baudą pasitvirtino kaip kreditorinio reikalavimo dalį ir dar nagrinėjamoje byloje prašo priteisti patirtus nuostolius.
29. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat yra laikomos viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši nuostata reiškia, jog, šalims susitarus sutartyje dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nebus panaikinta kreditoriui galimybė reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010; kt.). Kreditoriui pasirinkus dėl sutarties pažeidimo reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek sumokėti netesybas, pastarosios įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).
30. Iš Jungtinės veiklos sutarties turinio matyti, kad Jungtinės veiklos sutarties 7 dalyje „Sutarties pasibaigimas ir Dalyvių atsakomybė“ šalys plačiau aptarė dalyvių atsakomybę. Sutarties 7.14 punkte numatyta, kad atveju, jeigu šioje Sutartyje numatytos netesybos nepadengia vieno iš dalyvių patirtų nuostolių, dalyvis pažeidėjas privalo atlyginti tą nuostolių dalį, kurios nepadengia netesybos. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovei paskirtos baudos dydis – 82 500 Eur – viršija ieškovės prašomus priteisti nuostolius – 47 612,04 Eur, yra pagrindas konstatuoti, kad visi ieškovės nuostoliai, kildinami iš tapataus pažeidimo (už kurį ir buvo paskirta bauda), yra kompensuoti, todėl ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais ir netenkinami (CK 6. 249 straipsnis, 6.258 straipsnio 2 dalis).
31. Kiti byloje šalių nurodyti argumentai, aplinkybės nelaikytini reikšmingais bylai teisingai išnagrinėti, todėl dėl jų plačiau teismas sprendime nepasisako.
32. Esant aukščiau išdėstytam, pirmiau teismo sprendime padarytoms išvadoms, nustatytoms ir aptartoms faktinėms aplinkybėms, teismų išvadoms, ieškovės reikalavimai dėl 47 612,04 Eur nuostolių priteisimo laikytini nepagrįstais, todėl atmestini (CK 6.246- 6.249 str., 6.258 straipsnio 2 dalis). Atmetus ieškovės reikalavimus dėl nuostolių priteisimo, atmestini ir ieškovės reikalavimai priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą