- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-550-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33201-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- UAB „SportIN Grupė“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SportIN Grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2451-1099/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Enifas“, kuriai atstovauja bankroto administratorė UAB „Kirkiliavas“, ieškinį atsakovei UAB „SportIN Grupė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „SportIN Grupė“ 17 889,46 Eur skolą, 2 464,40 Eur palūkanas, 8,25 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys sudarė tris sutartis – 2017 m. lapkričio 13 d. mainų sutartį (toliau – Mainų sutartis), 2018 m. sausio 31 d. jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) ir 2018 m. sausio 31 d. rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis) bei sutarė, kad esant prieštaravimų tarp šių sutarčių, šalys vadovaujasi Jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, pagal kurių 3.8 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti 17 889,46 Eur ieškovės įsiskolinimą projektą rengusiai UAB „Priedanga“.
3. Teigė, kad šalys Jungtinės veiklos sutartyje nenustatė konkretaus šio įsiskolinimo sumokėjimo termino, tačiau ši suma turėjo būti sumokėta nedelsiant, t. y. per septynias dienas nuo Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, nes UAB „Priedanga“ parengtas projektas buvo esminis įgyvendinant visas tris tarp šalių sudarytas sutartis, tačiau atsakovė šios savo pareigos neįvykdė. Šio įsiskolinimo sumokėjimas faktiškai yra atsakovės tiesioginis įsipareigojimas ieškovei, o kadangi šiuo metu ieškovei iškelta bankroto byla, siekiant nepažeisti kitų ieškovės kreditorių teisių, atsakovė nurodytą sumą privalo sumokėti ieškovei, kuri šią sumą nukreips savo kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.
4. Pažymėjo, jog avanso sumokėjimas neatleido atsakovės nuo jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto vykdymo, kas turėjo būti atlikta iš karto pasirašius sutartį (dar prieš sumokant avansą). Be to, šis avansas buvo sumokėtas už statybos aikštelės išvalymo ir paruošimo darbų atlikimą bei nėra susijęs su Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto vykdymu. Be to, avansas buvo vienintelė atsakovės sumokėta suma, nors ieškovės atliktų ir atsakovės patvirtintų darbų suma sudaro 57 610,57 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Taigi, atsižvelgdama į Jungtinės sutarties nuostatas, ieškovė taip pat paskaičiavo atsakovei 2 464,40 Eur dydžio kompensacines palūkanas už laiku neįvykdytą prievolę (už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. spalio 10 d.), remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas), taikant 8,25 proc. metinę palūkanų normą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 17 889,46 Eur skolą, 2 464,40 Eur palūkanas, 8,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 353,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, kadangi: lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties nuostatas matyti, kad faktiškai šalys susitarė, jog nurodytą sumą trečiajam asmeniui atsakovė sumoka iš esmės ieškovės naudai, t. y. tokiu būdu panaikinama ieškovės turima skola kreditorei, dėl ko ieškovė turi skolos priteisimo reikalavimo teisę; ieškovei iškėlus bankroto bylą, UAB „Priedanga“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas ieškovės bankroto byloje; įvertinus Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto ir Rangos sutarties 4.6 punkto nuostatas galima spręsti, jog atsakovės įsipareigotas sumokėti (ir faktiškai sumokėtas) avansas nėra susijęs su Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto vykdymu; atsakovės argumentai, jog ieškovė galimai tinkamai ir laiku neįvykdė statybos darbų, nesudaro pagrindo atsakovei nevykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų; atsakovė jokios kitos sumos ieškovei, išskyrus avansą, nesumokėjo ir tą pripažįsta; o atsakovės aiškinimas, jog prievolė vykdyti įsipareigojimą, prisiimtą pagal jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktą dėl 17 889,46 Eur sumokėjimo projektą rengusiai bendrovei, turėjo atsirasti tik po to, kai bus visiškai įskaitytas visas atsakovės pagal Rangos sutartį sumokėtas avansas bei ieškovė papildomai atliks ir perduos atsakovei Rangos sutartyje numatytų statybos darbų už 17 889,46 Eur sumą, nepagrįstas jokiomis tarp šalių sutarčių sudarytomis nuostatomis. Be to, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad mokėjimas UAB „Priedanga“ už ieškovę buvo įskaitytas į ieškovės įsipareigojimus atsakovei (atsiradusių dėl ieškovės netinkamo sutarčių vykdymo).
8. Kartu teismas pažymėjo, jog tenkinant ieškovės pagrindinį reikalavimą, yra pagrindas tenkinti ir reikalavimą dėl 2 464,40 Eur palūkanų priteisimo, paskaičiuotų nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. spalio 10 d., taikant 8,25 proc. metinę palūkanų normą remiantis Įstatymo nuostatomis. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra civilinės bylos sustabdymo pagrindų, kadangi kitoje civilinėje byloje nėra nagrinėjamos Jungtinės veiklos sutarties nuostatos bei nesprendžiamas klausimas dėl nustatyto mokėjimo atlikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „SportIN Grupė“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
9.1. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, tarp šalių nebuvo susitarimo, jog atsakovė ieškovei dar neatlikus visiškai jokių darbų sumokės ir 17 889,46 Eur sumą ieškovės kreditorei UAB “Priedanga” už projektą, o tik po to ieškovė pradės vykdyti darbus. Be to, šalys niekuomet nesitarė, kad ieškovė avansu gaus kokią nors sumą pagal Jungtinės veiklos sutartį, ką patvirtina šalių advokatų susirašinėjimas bei tai, jog Jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatyta jokių terminų 17 889,49 Eur mokėjimui atlikti. Aptariama suma turėjo būti išskaitoma iš pirmosios atsakovės mokėtinos sumos ieškovei už jos atliktus darbus ir sumokama tiesiogiai UAB „Priedanga“, tačiau tik po to, kai ieškovė būtų atlikusi statybos darbų pagal Rangos sutartį už maždaug 62 000,00 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nesuprato ir neišsiaiškino tikrosios šalių valios ir Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto esmės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
9.2. Pabrėžia, jog po antrojo Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ieškovė iš viso buvo atlikusi darbų už 47 612,04 Eur sumą (be PVM), o atskaičius 30 000,00 Eur avansą – už 17 612,04 Eur (be PVM). 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimu ieškovė informavo, kad daugiau jokių darbų pagal 2018 m. sausio 31 d. Rangos sutartį nebedarys, taigi iš esmės atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 17 612,04 Eur sumą už atliktus darbus pagal Rangos sutartį, tačiau prieš atliekant mokėjimą, atsakovė įvertino, kokias Jungtinės veiklos, Rangos ir Mainų sutarčių nuostatas ieškovė pažeidė ir kokio dydžio nuostolius sukėlė. Įvertinus ieškovės atliktus sutarčių pažeidimus, pradelstus terminus bei numatytas sankcijas, paaiškėjo, kad ieškovės įsiskolinimas sudaro 162 500,00 Eur sumą, kai tuo tarpu ieškovės visų atliktų darbų kaina sudaro vos 47 612,04 Eur. Dėl šios priežasties 2019 m. vasario 14 d. buvo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikta informacija apie 2019 m. vasario 14 d. šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o ieškovės elgesys kitoje civilinėje byloje atsiimant ieškinį patvirtina reikalavimų įskaitymo pagrįstumą), dėl ko ieškovei arba jos kreditorei UAB „Priedanga“ mokėtina suma įskaityta į ieškovės skolą, o ieškovė atsakovei liko skolinga 114 887,96 Eur. Tai, priešingai nei nustatė teismas, patvirtina, kad būtent ieškovės vėlavimas atlikti ir netgi visiškas pagal Rangos sutartį sutartų darbų neatlikimas tiesiogiai nulėmė tai, kad atsakovei neatsirado pareiga sumokėti ieškovei tokią sumą, iš kurios dar būtų išskaityti ir tiesiogiai UAB „Priedanga“ sumokami 17 889,46 Eur.
9.3. Negana to, UAB „Priedanga“ parengtas projektas taip ir nebuvo perduotas šalims. Nors teismas konstatavo, jog atsakovė pažeidė įsipareigojimą sumokėti 17 889,46 Eur sumą ieškovės kreditorei UAB „Priedanga“ už parengtą projektą, tačiau dabar ši suma yra priteisiama tik ieškovei ir bus proporcingai paskirstoma visiems bankrutuojančios ieškovės kreditoriams, o ne sumokama UAB „Priedanga“. Taigi susiklosto tokia situacija, kad skundžiamu sprendimu teismas „atima“ 17 889,46 Eur iš atsakovės, nes nesumokėta UAB „Priedanga“, tačiau nei ši įmonė gaus šiuos pinigus, nei atsakovė gaus parengtą projektą, dėl ko tokia situacija neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
9.4. Taip pat prašo prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, neprijungti naujų įrodymų bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties nuostatas ir tikrąją šalių valią, o taip pat pagrįstai sprendė, kad egzistuoja atsakovės pareiga mokėti ieškovei nurodyto dydžio pinigines lėšas. Atsakovės nurodytas asmenų tarpusavio susirašinėjimas nepatvirtina apeliantės argumentų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.
10.2. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nebuvo civilinės bylos sustabdymo pagrindo, o apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl ieškovės pareikšto ieškinio kitoje civilinėje byloje atsiėmimo nėra reikšmingos šios civilinės bylos nagrinėjimui bei neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės yra nurodomos tos pačios aplinkybės, dėl kurių jau buvo pasisakyta priimant skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas visų pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų bei aptartų aplinkybių nekartoja bei pasisako tik dėl esminių susiklosčiusio ginčo aspektų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, skundžiamame sprendime padarytas išvadas bei į bylą pateiktus įrodymus, matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto nuostatų aiškinimo ir iš to sekančio 17 889,46 Eur priteisimo ieškovei. Tačiau byloje nekyla ginčo dėl sudarytos Jungtinės veiklos nuostatų galiojimo bei 3.8 punkte numatytos 17 889,46 Eur sumos dydžio, o taip pat aplinkybės, kad atsakovė šios sumos ieškovės kreditorei nėra sumokėjusi.
13. Ieškovė tvirtino, kad ši sutarties nuostata gali ir turi būti vertinama individualiai ir jos taikymui neturi reikšmės šalių numatyti tarpusavio įsipareigojimai ar jų vykdymo aplinkybės, kadangi tai yra savarankiški nagrinėjimo objektai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ir atsakovė susitarė, jog atsakovė sumokės ieškovės kreditorei (šiuo atveju UAB „Priedanga“) 17 889,46 Eur, kuri rengė statybos projektą, pagal kurį šalys turėjo statyti daugiabutį gyvenamąją namą. Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkte be kitų aplinkybių numatyta, kad šalys susitaria, jog 17 889,46 Eur už Pirmąjį dalyvį (ieškovę) sumoka Antrasis dalyvis (atsakovė) tiesiogiai Projektą rengusiai bendrovei pagal iki šios sutarties pasirašymo pateiktą pažymą (Priedas Nr. 8) apie esamą įsiskolinimą. Aptariamame punkte taip pat nurodoma, kad Antrojo dalyvio atliktas mokėjimas bus įskaitomas į Antrojo dalyvio pirmą mokėtiną sumą Pirmajam dalyviui už Rangos sutartyje atliktus darbus. Tačiau Jungtinės veiklos sutarties nuostatos turinys, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, leidžia vertinti, jog 17 889,46 Eur bei mokėjimai pagal Rangos sutartį yra savarankiški, atskiri mokėjimai, o pagal Jungtinės veiklos sutarties nuostatas atliktas mokėjimas bus įskaičiuojamas į pagal kitą sutartį mokėtiną sumą.
15. Tokią išvadą leidžia daryti ir Jungtinės veiklos bei Rangos sutarčių nuostatos. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės įsipareigotas sumokėti (ir faktiškai sumokėtas) avansas pagal Rangos sutartį nėra susijęs su Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkto vykdymu, kadangi avansas turėjo būti sumokėtas už statybos aikštelės išvalymo ir paruošimo darbų atlikimą, o Jungtinės veiklos sutartimi atsakovės prisiimtas vienašalis ir besąlyginis įsipareigojimas sumokėti ieškovės skolą jos kreditorei (UAB „Priedanga“) yra savarankiškas mokėjimas už atliktus projektus (projektavimo darbus). Be to, pirmiau išdėstytos 3.8 punkto nuostatos dėl atlikto mokėjimo įskaitymo leidžia vertinti, kad šis mokėjimas turėjo būti atliekamas pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkte numatytą sąlygą, t.y. be nepagrįsto atidėliojimo ar delsimo, o vėliau, vykdant Rangos ar kitų sutarčių nuostatas, aptariamas mokėjimas bus įskaitomas – apskaičiuojama bendra suma, įvertinus atliktus mokėjimus. Negana to, Jungtinės veiklos sutartyje nėra įtvirtina, kad mokėjimas pagal 3.8 punktą yra sudėtinė atsiskaitymo už rangos darbus dalis ir, kad ji yra apmokama po to, kai įvykdomi kitomis sutartimis numatyti ieškovės įsipareigojimai. Atsižvelgiant į tai, sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir vertinti, kad Jungtinės veiklos sutarties nuostatos įtvirtino kitokią, nei nurodytą šalių valią, nėra pagrindo, juo labiau kad minėtame 3.8 punkte bei Jungtinės veiklos sutartyje, kaip minėta, nėra numatytų išlygų, jog aptariamas 17 889,46 Eur mokėjimas yra sąlyginis ir priklauso nuo ieškovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atsakovei. Svarbu ir tai, kad aptariamas mokėjimas pagal Jungtinės veiklos sutarties nuostatas yra skirtas ne ieškovei, o jos kreditorei už jau atliktus darbus, kas patvirtina aplinkybę, jog atsakovė prisiėmė pareigą už ieškovę atsiskaityti su trečiuoju asmeniu iš karto ir tik vėliau apskaičiuoti ieškovei mokėtinų sumų dydį, juo labiau, kad dėl ieškovės atliktų darbų bei atsakovės atsiskaitymo už juos vyksta savarankiškas teisminis procesas, kuris nėra susijęs su UAB „Priedanga“ atliktais darbais.
16. Nors atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtino, kad prievolė mokėti Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punkte numatytą sumą turėjo atsirasti tik po to, kai bus visiškai įskaitytas visas atsakovės pagal Rangos sutartį sumokėtas avansas bei ieškovė atliks numatytus darbus, tačiau nei aptariamos 3.8 punkto, nei kitos Jungtinės veiklos sutarties nuostatos tokių sąlygų npatvirtina bei leidžia vertinti priešingai, t.y. kad atsakovė iš esmės, iškarto po sutarties sudarymo atlieka mokėjimą ieškovės kreditorei, o tik po to jį išskaičiuoja iš bendros mokėtinų piniginių lėšų sumos. Kaip jau minėta pirmiau, Jungtinės veiklos sutarties nuostatos, nors ir neįtvirtina piniginių lėšų sumokėjimo termino, tačiau, priešingai nei vertina atsakovė, taip pat nėra susietos su rangos ar kitokių darbų atlikimu. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir vertinti, jog apmokėjimo už projektavimo darbus pagal 3.8 punktą terminas buvo nustatytas po to, kai bus įvykdyti (iš dalies įvykdyti) kitomis šalių sutartimis numatyti ieškovės atlikti darbai, juo labiau kad UAB „Priedanga“ atlikti projektavimo darbai, atsižvelgiant į šalių sudarytų sutarčių nuostatas yra vienas pirminių sudarytų sutarčių pradėjimo vykdyti etapų, kuris yra susijęs su savarankiškai veikiančiu trečiuoju asmeniu, neįtrauktu į tarp šalių sudarytas sutartis. Aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu nėra gavusi projektinių dokumentų, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas, kadangi šioje civilinėje byloje atsakovė nebuvo pareiškusi savarankiškų reikalavimų dėl projektinės dokumentacijos perdavimo ar išreikalavimo. Kaip jau buvo minėta, BUAB) „Enifas“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus UAB „Priedanga“ 17 889,46 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, todėl neturėtų kilti problemų dėl UAB „Priedanga“ parengto projekto pateikimo.
17. Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliantės argumentai dėl ginčo skolos įskaitymo į ieškovei apskaičiuotų įsipareigojimų sumą dėl sutarčių neįvykdymo, kadangi pirmosios instancijos teismui jokių tokius argumentus patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo, o apeliantė nepateikia jokių pagrįstų argumentų dėl tokios informacijos nepateikimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, pagal byloje esančius duomenis ieškovei 2019-07-04 buvo iškelta bankroto byla (pareiškimas teismui pateiktas 2019-01-16), o byloje nėra informacijos, kad atsakovė buvo pateikusi vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pareiškimą būtent ieškovei ir ši dokumentą ieškovei įteikė iki bankroto bylos iškėlimo, o ieškovė su tokiu įskaitymu sutiko. Pasikartotina, kad atsakovė apeliantė pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktą be jokių išlygų įsipareigojo sumokėti 17 889,46 Eur projektą rengusiai UAB „Priedanga“, o tik po to šią sumą įskaityti į ieškovei mokėtinas.
18. Papildomai pažymėtina, kad plačiau nagrinėti ir analizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, susijusius su prašymu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas ne tik detaliai išanalizavo susiklosčiusią situaciją, tačiau aptariama civilinė byla dėl įsiskolinimo priteisimo 2020-07-27 buvo išnagrinėta ieškinį palikus nenagrinėtą.
19. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei argumentų išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl ko papildomai jas vertinti nėra pagrindo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – elektroninį susirašinėjimą, pranešimą apie įskaitymą, pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo bei teismo nutartį. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Įvertinusi prašomų prijungti dokumentų turinį, apeliantės paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų (šalių susirašinėjimo bei įskaitymo pažymos) nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Be to, dalis prašomų prijungti įrodymų yra procesiniai dokumentai, kuriuos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali naudoti. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti, juo labiau kad nei pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas, nei duomenys apie įskaitymą nepatvirtina, kad Jungtinės sutarties 3.8 punkto nuostatos turi būti vertinamos kitaip ar kad įskaitymas realiai buvo atliktas dar iki bankroto bylos pradėjimo bei laikantis įstatymo nuostatų.
23. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovei priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 500,00 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovės faktinę padėtį, (bankrutuojanti įmonė), susitarimą su advokatu, išrašytą sąskaitą už teisinę pagalbą, suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovų pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Enifas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Kirkiliavas“, 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.