Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-678-264/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-23
Bylos Nr.: e2A-678-264/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-22781-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Baubienė
Ieškovas: UAB „Būsto valda“
Atsakovas: D. V.

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-678-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22781-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-3304-435/2017 pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovei D. V., trečiajam asmeniui UAB „„(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už administravimo ir komunalines paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Būsto valda“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 545,41 Eur skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimą proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau to nedaro.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad negyvenamosios paskirties patalpos jau nuo 2002 m. rugsėjo 24 d. nuomojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2006 m. lapkričio 1 d. su administratoriumi buvo pasirašyta sutartis Nr. 199, pagal kurios 3.2.1. punktą paslaugų gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo apmokėti paslaugų teikėjui išlaidas proporcingai bendrosios nuosavybes daliai. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka ieškovei už visas suteiktas paslaugas, kadangi negyvenamųjų patalpų - parduotuvės faktinis valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovė. Todėl ieškovė patirtų išlaidų atlyginimo turėtų reikalauti būtent iš trečiojo asmens, t. y. faktinio patalpų naudotojo, bei asmens, su kuriuo ieškovę sieja sutartiniai santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.Priteisė iš atsakovės D. V. ieškovės UAB „Būsto valda“ naudai 516,21 Eur skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,25 Eur žyminio mokesčio.Teismas pažymėjo, kad atsakovė į teismą dėl namo savininkų sprendimų, kurių pagrindu buvo atlikti tam tikri remonto darbai pripažinimo negaliojančiais ir dėl tam tikrų darbų priskyrimo privalomiesiems nepagrįstumo nesikreipė, priešinio reikalavimo įstatymo nustatyta tvarka šioje byloje nereiškė. Nesant suformuluoto reikalavimo pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimus neteisėtais, ir nenuginčijus ieškovo atliktų privalomųjų darbų teismas konstatavo, kad savininkų priimtų sprendimų ir atliktų privalomųjų darbų teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčijamas šioje byloje ir tai nesudaro ieškinio dalyko, o nesant duomenų, patvirtinančių, kad sprendimai yra negaliojantys, jie yra teisėti ir privalomi atsakovei.Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo kaupiamąjį mokestį už ginčo patalpas, kadangi jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą nepateikė. Atsakovės argumentą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. lapkričio 1 d. su administratoriumi pasirašė sutartį Nr. 199 pagal kurios 3.2.1. punktą paslaugų gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo apmokėti paslaugų teikėjui išlaidas proporcingai bendrosios nuosavybes daliai teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą. Minėtoje sutartyje nurodyta, jog ji galiojo iki 2009 m. liepos 1 d. (Sutarties 6.1p.), ir nesant jokių kitokių susitarimų tarp patalpų savininkės D. V. ir nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti padengti prašomas priteisti sumas iš nuomininko. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad iki šios bylos iškėlimo ji nebuvo gavusi iš ieškovės jokios informacijos, susijusios su jai priklausančiais mokėti mokesčiais ieškovės nurodytais laikotarpiais, dėl ko ieškinys yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. V. yra sutuoktiniai, o pastarasis neneigė, kad yra gavęs atitinkamas sąskaitas iš ieškovės. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentą, kad ieškovė, išrašydama jo įmonei sąskaitas – faktūras, pagal kurias išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis, nesilaikė tam tikrų reikalavimų, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi kaip ieškovė dėl prašomų priteisti sumų neturėjo jokio teisinio pagrindo išrašyti sąskaitas trečiajam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovė neteisingai skaičiavo gyvenamojo namo naudingąjį plotą, atsakovei nuosavybės teise priklausantį plotą, dėl ko neteisingai paskaičiavo atsakovei prašomas priteisti sumas už remontą. Teismas nustatė, kad už rūsio patalpų valymo ir plovimo darbus atsakovė skolinga 87,82 Eur (1119,15Eur : 2565,78 kv. m.= 0,4361 x 201,33 kv. m.); už elektros jungiklių (automatukų) keitimą skydinėje 13,23 Eur (168,58 Eur : 2565,78 kv. m.= 0,0657 x 201,33 kv. m.); už pakeistas įėjimo į namą duris 236,98 Eur (3020,16 Eur : 2565,78 kv. m.= 1,1771 x 201,33 kv. m.); už vandentiekio remonto darbus 12,01 Eur (153,04 Eur : 2565,78 kv. m.= 0,060 x 201,33 kv. m.). Viso už remonto darbus atsakovė ieškovei skolinga 350,04 Eur.Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės proporcingai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė D. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą iš dalies, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neatskleidė bylos esmės, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų. Teismas nepasisakydamas dėl atsakovės atsiliepime pateiktų argumentų, apribojo jos teises. Nepasisakydamas ir nevertindamas įrodymų, teismas pažeidė ne tik įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso nuostatas, bet ir CPK 270 str. nustatytą imperatyvią pareigą teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.Kauno apylinkės teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo informavusi atsakovę D. V., kad priskaičiuotus mokesčiai už atliktus darbus bei kaupiamąsias lėšas privalo mokėti ne nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išskirtinai tik pati savininkė D. V..Teismas nekreipė dėmesio, kad nuo 2002 m rugsėjo mėnesio, o vėliau ir pasibaigusios sutarties laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki pat 2013 m. birželio mėnesio už UAB „Būsto valda“ teikiamas administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, už atsakovės D. V. priklausančias patalpas mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad tokiam mokėjimui, ieškovas UAB „Būsto valda“ neprieštaravo ir pretenzijų ar paaiškinimų, kad taip mokėti negalima nė karto nebuvo teikusi. Teismas nenustatė, kad tarp šalių (atsakovės D. V. ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“) susiklostę nuomos santykiai pažeidė kokiu nors būdu ieškovės UAB „Būsto valda“ teises jų neįforminu ar prievolių iš jų nevykdymu. Teismas neteikė jokio teisinio argumento, kodėl pasibaigusios minėtos sutarties laikotarpio (2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio mėnesio) už UAB „Būsto valda“ atliktus darbus už atsakovės D. V. turimas patalpas, nuomininkas trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo mokėti, o nuo 2013 m. birželio mėnesio negali, t. y. nuomininkas, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali mokėti tik už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, o už atliktus darbus turi mokėti tik pati patalpų savininkė. Nesutiktina su teismo išvada, kad nesant duomenų, patvirtinančių, kad patalpų savininkų susirinkimo sprendimai yra negaliojantys, jie yra teisėti ir privalomi atsakovei. Ieškovė nepateikė įrodymo, kad namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai buvo priimti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Nepateikė nei vieno įrodymo, kad buvo paskelbta apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę, kad buvo priimti sprendimai dėl tokių prašymų kaip tai nurodo LR CK ketvirtoji knyga, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Patalpų savininkų sprendinių negalima apskųsti ne formaliais pagrindais (dėl netinkamo pranešimo), o dėl to, kad nėra tų sprendimų.Teismas nevertino fakto, kad Aplinkos ministro įsakymu yra patvirtinti „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ vadinamasis STR reglamentas, kuriame sakoma, kad namo administratorius gali veikti be jokio gyventojų sutikimo tokiu atveju, jei iškyla grėsmė, kad nukentės didelė dalis pastato konstrukcijų“, taigi nurodyti darbai - tokie kaip durų keitimas ar švieslangių užmūrijimas su namo konstrukcijomis mažai susijusios, o juo labiau su grėsme, kad nukentės didelė namo dalis, todėl sprendimas dėl jų įrengimo ir tų darbų apmokėjimo) turėjo būti priimamas Civilinio kodekso (4.85 straipsnis) bei butų ir kitų patalpų savininku bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatu nustatyta tvarka.Teismas netinkamai sprendė, kad ieškovo UAB „Būsto valda“ pateikti prašymai ir balsavimo protokolai dėl durų keitimo, turi būti taikomi visiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovo į bylą pateikti prašymai, akivaizdžiai rodo, kad kiekvienos laiptinės gyventojai prašo pakeisti duris išskirtinai tik jų laiptinėje, o ne viso namo laiptinių. Todėl toks sprendimas (balsavimo biuletenių protokolai) yra privalomas tik tos dalies (kiekvienos laiptinės) butų ir kitų patalpų savininkams atskirai. Teismas nekreipė dėmesio, kad balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisija sudaryta tik iš ieškovės UAB „Būsto valda“ darbuotojų, komisijos sąraše nėra nė vieno gyvenamo namo butų ar kitų patalpų savininko. Nėra sudaryto ir patvirtinto bendrojo naudojimo objektų aprašo.Teismas netyrė įrodymo, kad 2008 m. balandžio 15 d. gyventojų prašymas dėl kaupiamųjų lėšų pateiktas netinkamai, kad gyventojų parašai išdėstyti kitame lape, kas jau yra ginčo dalykas, nes tokį parašų lapą galima pridėti prie bet kurio kito dokumento, kad toks raštas negali būti laikomas pagrįstu įrodymu bei neatsižvelgė, kad tame prašyme aiškiai nurodyta, kad lėšos bendru gyventojų susitarimu bus naudojamos kapitaliniam remontui, tačiau ieškovės ieškinyje nurodyti darbai neatitinka kapitalinio remonto darbų sąvoką kaip tai numato teisės aktai.Teismas netyrė ir fakto, kad kaupiamosios lėšos nebuvo renkamos iki 2015 m rugpjūčio mėn. Tai įrodo faktas, kad į bylą pateikta sąskaita faktūra Nr. 00018216 ieškovės išrašyta tik 2015 m. rugpjūčio 31 d. Iki to tos dienos ieškovė nebuvo išrašiusi nei vienos sąskaitos.Teismas neteisingai apskaičiavo įsiskolinimo sumą už kaupiamąsias lėšas. Neteisingai nurodytas laikotarpis. Teismas nepasisakydamas dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo iki 2015 m rugpjūčio mėnesio, bei nevertindamas kaupiamųjų lėšų paskaičiavimo kaip tai nurodo 2015 m. balandžio 15 d. Nr. 390, LR Vyriausybės nutarimas Butų ir kitu patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas“ nevertino iš viso šio oficialaus įrodymo.Nesutiktina su teismo išvada, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo kaupiamąjį mokestį už ginčo patalpas, kadangi jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą nepateikė. Atsakovė 2017 m. birželio 9 d. atsiliepime „Dėl rašytinių paaiškinimų“ nurodė, kad civ. b. Nr. e2-2949-775/2017 trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikęs išsamią detalizaciją dėl ieškovui sumokėtų įmokų. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad prie civilinės bylos Nr. e2-3304-435/2017 įrodymus apie sumokėtas mokesčius už paslaugas (bankinių pavedimų kopijas) yra pridėjęs trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šiame atsiliepime pakartotinai neprideda. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie jai, kaip patalpų savininkei, tenkančią prievolę mokėti mokesčius už atliktus bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus ir priskaičiuotas kaupiamąsias lėšas. Tačiau atsakovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkė, mokesčius mokėti privalėjo, todėl teismo sprendimas priteisti iš atsakovės susidariusią skolą yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, atsakovei, kaip negyvenamųjų patalpų savininkei, kiekvieną mėnesį buvo siunčiamos/pateikiamos sąskaitos-faktūros už priskaičiuotas kaupiamąsias lėšas bei atliktus bendrojo naudojimo objektų darbus. Akivaizdu, kad atsakovė žinojo apie jai išrašomas sąskaitas-faktūras bei tenkančius mokėti mokesčius. Taip pat iki bylos iškėlimo teisme dėl pateikiamų sąskaitų-faktūrų ir jose priskaičiuotų mokesčių atsakovė į ieškovę nesikreipė. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai buvo priimti butų ir kitų patalpų susirinkime. Namo butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma išsirinko įgaliotinius, kurie galėjo atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi ir šie įgaliotiniai yra pateikę pageidavimus dėl atitinkamų darbų atlikimo. Be to, atlikti bendrojo naudojimo objektų darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. Ieškovė išskiria darbus atliktus 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kurie nepriskirtini privalomiesiems darbams. Byloje ieškovė pateikė daugiabučio namo pirmos, antros ir trečios laiptinių gyventojų prašymus. Šiuose prašymuose gyventojai nurodo pageidavimą organizuoti šių laiptinių durų pakeitimo darbus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė organizavo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, pateikdama balsavimo raštu biuletenius. Iš teismui pateikiamo balsų skaičiavimo protokolo matyti, kad sprendimas priimtas balsų dauguma ir namo butų ir kitų patalpų savininkai sutinka keisti įėjimo į namo laiptines duris. Atsakovė į teismą dėl namo savininkų sprendimų, kurių pagrindu buvo atlikti tam tikri remonto darbai pripažinimo negaliojančiais ir dėl tam tikrų darbų priskyrimo privalomiesiems remonto darbams nepagrįstumo nesikreipė, priešinio reikalavimo įstatymo nustatyta tvarka byloje nereiškė. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija ir pareigą apmokėti priskaičiuotus mokesčius už kaupiamąsias lėšas taip pat nurodo, kad už kaupiamąsias lėšas mokėjo tretysis asmuo, tačiau CK 4.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Daugiabučio namo gyventojai 2008 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą dėl kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo, kuriame nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (LRV 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 752), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų IV sk. 8 d. 8 p., apskaičiuoti reguliarias kaupiamąsias lėšas, skaičiuojant po 0,50 ct už kvadratinį metrą. Kaupiamųjų lėšų suma nuo 2016 m. liepos mėnesio pakito, kadangi gyventojai pateikė pareiškimą, kuriuo prašoma 2008 m. balandžio 28 d. prašymą laikyti negaliojančiu ir pageidauja kaupti lėšas pagal minimalų teisės aktuose nustatytą tarifą. Ieškovė taikė pagrįsto dydžio mokesčius už kaupiamąsias lėšas. Byloje nėra nustatyta, kad už kaupiamąsias lėšas mokėjo tretysis asmuo. Tą patvirtina ir pirmos instancijos teismo metu pateikti apyvartos žiniaraščiai. Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėti mokėjimai buvo atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl skolos priteisimo

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė veikia kaip gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir teikia šio objekto eksploatavimo, administravimo ir komunalines paslaugas, o atsakovė nuo 2010-08-23 yra 201,33 kv. m. negyvenamųjų patalpų, kurios nuo 2002 m. buvo išnuomotos P. V. firmai „(duomenys neskelbtini)“, savininkė, todėl atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti bei mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas, o ieškovė teikia daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir kito turto priežiūros paslaugas. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės pateiktų Apyvartos žiniaraščių nuo 2013-01 iki 2016-10 Objektas: (duomenys neskelbtini)-UAB „(duomenys neskelbtini)“, Knygelė: 199N ir Knygelė 522; (2017-03-20 Rašytinių paaiškinimų DOK – 10283 Priedas Nr. 1) ir atsakovei pateiktų sąskaitų turinio nustatė, kad ieškovė atsakovės įsiskolinimą skaičiavo už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2016-08-30 priskaičiavo 545,41 Eur skolą (t.y. 379,24 Eur už remonto darbus ir 166,17 Eur už kaupiamąsias lėšas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė neteisingai skaičiavo gyvenamojo namo naudingąjį plotą, atsakovei nuosavybės teise priklausantį plotą, dėl ko neteisingai paskaičiavo atsakovei prašomas priteisti sumas už remontą. Teismas sprendė, kad už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, nesumokėtų mokesčių, proporcingai tenkančių atsakovei nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, yra 516,21 Eur (už remonto darbus 350,04 Eur ir už kaupiamąsias lėšas - 166,17 Eur.Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 516, 21 Eur. Apeliantės nuomone, ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovė buvo informavusi atsakovę D. V., kad priskaičiuotus mokesčius už atliktus darbus bei kaupiamąsias lėšas privalo mokėti ne nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išskirtinai tik pati savininkė D. V.. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės už suteiktas paslaugas – kaupiamosios lėšos, priežiūra / eksploatacija, todėl ieškovės pareiga pateikti įrodymus, jog šalis sieja tam tikri teisiniai santykiai, bei įrodymus, kaip sudaro įsiskolinimas, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, privalo pateikti įrodymus, jog šalių teisiniai santykiai nesieja arba tai, jog už tiektas paslaugas atsiskaitė tinkamai.

Pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Todėl atsakovei, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkei, pareiga mokėti mokesčius nustatyta įstatyme (CK 4.82 str.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Būsto valda“ nuo 2012 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-4866 pagrindu buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Pirmosios instancijos teisme atsakovė nesutiko su ieškovės atliktais skaičiavimais bei nuo 2015 m. birželio mėnesio atsakovei priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų (26, 21 Eur/mėn., skaičiuojant po 0, 50 ct už kvadratinį metrą, už 2015 m. liepos mėnesį – 9,05 Eur, o nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. rugpjūčio buvo skaičiuojama po 10,07 Eur kaupiamojo mokesčio, skaičiuojant po 0,05 Eur už kvadratinį metrą) dydžiu, taip pat teigė, kad negyvenamosios paskirties patalpos jau nuo 2002 m. rugsėjo 24 d. nuomojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2006 m. lapkričio 1 d. su administratoriumi buvo pasirašyta sutartis Nr. 199, pagal kurios 3.2.1. punktą paslaugų gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo apmokėti paslaugų teikėjui išlaidas proporcingai bendrosios nuosavybes daliai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis, šalių pateiktais įrodymais, nustatinėjo ar įsiskolinimas egzistuoja, koks susidariusio įsiskolinimo dydis.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 350,04 Eur skolos už remonto darbus dydžio apskaičiavimu (t.y. už rūsio patalpų valymo ir plovimo darbus 87,82 Eur, už elektros jungiklių ( automatukų) keitimą skydinėje 13,23 Eur, už pakeistas įėjimo į namą duris 236,98 Eur, už vandentiekio remonto darbus 12,01 Eur) bei 166 Eur kaupiamųjų lėšų bei įrodymų vertinimu.

VĮ nekilnojamojo turto registro 2016-10-14, 2017-05-26 išrašų duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. V. yra savininkė 201,33 m² bendro ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias pagal 2002 m. rugsėjo 24 d. nuomos sutartį nuomojosi ir valdo trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam tuo pačiu adresu -(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendras plotas – 348,14 m² (2 tomas e.b.l. 38-40, 67-69).

Kaip matyti, iš ieškovės pateiktų 2017-03-20 rašytinių paaiškinimų, atliktų darbų aktų (1 tomas e. b.l. 144-147, 153-160), ieškovė, remiantis 2008-04-15 namo 21 gyventojo prašymu dėl kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo, kuriame nurodyta, kad pagal LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimą Nr. 603, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų IV skyriaus 8 dalies, 8 punktą, prašo skaičiuoti reguliarias kaupiamąsias lėšas po 0,50 ct už 1 kv. m. (2 tomas e.b.l. 145-146), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už du mėnesius nuo 2015 m. gegužės iki 2015 m. birželio paskaičiavo 26, 21 Eur mėnesinę įmoką (Knygelė: 199N ir Knygelė 522). 2015 m. liepos mėnesį 17 namo gyventojų pateikė prašymą (2 tomas, e. b. l. 147-148), kuriuo prašė 2008-04-15 prašymą laikyti negaliojančiu ir kaupiamąsias lėšas skaičiuoti taikant minimalų teisės aktuose nustatytą tarifą (0,05), todėl nuo 2015 m. liepos mėnesio atsakovei buvo skaičiuojamas 10, 07 Eur mokestis.

Iš ieškovės 2017-06-01 rašytinių paaiškinimų (2 tomas e.b.l. 1-4), pridedamų sąskaitų-faktūrų, išrašytų 2013 m. birželio - 2015 m. liepos mėnesius, nustatyta, kad trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaupiamosios lėšos (abonento Nr. 0000199) nebuvo skaičiuojamos, 2013-06, 2014-12, 2015-05 atlikta korekcija dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo (2 tomas e.b.l. 6-11, 12-37, 54-66, 70-100). Atsakovei (abonento Nr. 246-1) išrašytos PVM sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2015-08 iki 2016-08 už darbus iš kaupiamųjų lėšų bei priskaičiuotas kaupiamąsias lėšas (2 tomas e.b.l. 41-53), trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (abonento Nr.0000199) PVM sąskaitos – faktūros už 2015-08 – 2016-08 laikotarpį (už administravimą, remonto darbus, techninę priežiūrą) (2 tomas e.b.l. 54-66). Rašytinių įrodymų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovei už suteiktas paslaugas (remonto darbus) bei ginčo laikotarpiu būtų sumokėjusi priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų mokestį nepateikė.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad atsakovė 2017 m. birželio 9 d. atsiliepime „Dėl rašytinių paaiškinimų“ nurodė, kad civ. b. Nr. e2-2949-775/2017 trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikęs išsamią detalizaciją dėl ieškovui sumokėtų įmokų, todėl jų neteikė. Apeliacinės instancijos teismas teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-465-775/2018 pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – D. V., kurioje ginčo dalyku buvo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuota 298,62 Eur skola už administravimo ir techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio už nuomojamas patalpas, kiti ieškinio reikalavimai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimu už nuosavybės teise priklausančias patalpas. Minėtoje byloje priimtas 2018 m. sausio 29 d. sprendimas, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas, sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, nors apeliantė ir teigia, kad nuo 2002 m rugsėjo mėnesio, o vėliau ir pasibaigusios sutarties laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki pat 2013 m. birželio mėnesio už UAB „Būsto valda“ teikiamas administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas už jai priklausančias negyvenamąsias patalpas mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad kitoje byloje yra įrodymai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus už suteiktas paslaugas, nepakankami konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės pareikštus reikalavimus atsakovei, už apeliantę atsiskaitė trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė nepateikė įrodymo, kad namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai dėl remonto darbų, kaupiamųjų lėšų rinkimo buvo priimti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai nepaneigia ieškovės kaip daugiabučio namo administratoriaus teisės savo iniciatyva organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.3 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. Namo butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma išsirinko įgaliotinius, kurie galėjo atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi ir teikti jam prašymus. Kaip minėta šios nutarties 26 punkte, ieškovė, kaupiamųjų lėšų mokesčius skaičiavo, remiantis 2008-04-15 namo gyventojų daugumos prašymu, pagal LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimą Nr. 603, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų IV skyriaus 8 dalies, 8 punktą (po 0,50 ct už 1 kv m.), o 2015 m. liepos mėnesį namo gyventojai pateikė prašymą, kuriuo prašė 2008-04-15 prašymą laikyti negaliojančiu ir kaupiamąsias lėšas skaičiuoti taikant minimalų teisės aktuose nustatytą tarifą (0,05). Apeliantės argumentai, jog ant atskiro lapo esantys gyventojų parašai, pridėti prie prašymų galėjo būti gauti visai ne dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais priešingais įrodymais, todėl atmestini.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl atsakovei kylančių neaiškumų, ar dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo tikrai yra pasirašę sąrašuose nurodyti namo gyventojai (butų, kitų patalpų savininkai), kreipėsi į namo įgaliotinius ar į pačią administratorę dėl išsiaiškinimo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad kiti namo gyventojai būtų prieštaravę kaupiamųjų lėšų rinkimui. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovei apskaičiuotas 166, 17 Eur įsiskolinimas už kaupiamąsias lėšas už ginčo laikotarpį nepagrįstai (CPK 185 str.).

Sutiktina su apeliantės teiginiais, kad remonto darbai - tokie kaip durų keitimas ar švieslangių užmūrijimas nepriskirtini prie būtinų remonto darbų pagal STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, todėl jų atlikimui turėjo būti gautas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikti duomenys: daugiabučio namo pirmos, antros ir trečios laiptinių gyventojų 2015 m. prašymai organizuoti šių laiptinių durų pakeitimo darbus, ieškovės organizuotas namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ir balsavimo raštu biuleteniai, namo įgaliotinių, išrinktų namo gyventojų daugumos 2012-10-08 sprendimu (R. R., A. V., V. Š.) 2016 m. pareiškimai dėl namo rūsio langų, švieslangių užmūrijimo ir kt. darbų atlikimo patvirtina buvus savininkų daugumos sprendimui dėl tokių darbų atlikimo ir apmokėjimo ir panaudojant namo butų savininkų sukauptas lėšas (2 tomas e.b.l. 115-123,124-142). Apeliantė priešingų tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Todėl visų šių sprendimų pagrindu atsakovei atsirado prievolė atsiskaityti.

Atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimais, pateikia tik deklaratyvius, niekuo neparemtus teiginius apie ieškovės įrodymų netinkamumą, pati atsakovė į šią civilinę bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendime ieškovės nurodytų sumų paskaičiavimo teisėtumą, pagrįstumą ar taikytinų tarifų netinkamumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais abejoti (CPK 178 str.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, tik papildė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentaciją. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė