- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1524-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11516-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. įgaliotos atstovės advokatės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo bei suinteresuoto asmens R. D. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad R. D. priėmė D. B. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. D., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. J. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po D. B. mirties 2017 m. gruodžio 12 d., pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsti terminą palikimui priimti (1 t., e. b. l. 1-6). Nurodė, kad pareiškėjos J. J. draugė palikėja D. B. 2013 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto 17-iajame notaro biure sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo jai priklausiusį turtą - butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai. Testatorė D. B. mirė 2017 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjai J. J. testamento turinys nebuvo žinomas. Kadangi pareiškėjai nebuvo žinomas testamento turinys, pareiškėja nežinojo, kad testamentu testatorė įpareigojo pareiškėją organizuoti jos laidotuves, tvarkyti ir prižiūrėti kapavietę. Testatorė ir pareiškėja buvo senos draugės, kurių draugystė užsimezgė po testatorei atliktos kelio sąnario operacijos. Pareiškėja buvo testatorei paskolinusi pinigus operacijai atlikti ir testatorė juos grąžino. Pareiškėja dažnai svečiuodavosi pas testatorę bute, padėdavo testatorei su darbais buityje, kartu rengdavo šventes. Pareiškėja nepažinojo nei vieno testatorės giminaičio, išskyrus testatorės dukterėčią R. D., o ir testatorė būdama gyva nurodė pareiškėjai, kad jos giminaičiai visiškai ja nesirūpina ir ji su jais nepaliko jokių ryšių. Pareiškėja apie testamento sudarymo faktą sužinojo tik iš trečiųjų asmenų, t. y. testatorės kaimynų, 2018 m. gegužės mėnesio pabaigoje. 2018 m. birželio 15 d. buvo kreiptasi į Kauno miesto 17-iajame notaro biuro notarę R. O. I. dėl testamento dublikato išdavimo, ir tik 2018 m. liepos 2 d. pareiškėja sužinojo, kad testamentu testatorė pareiškėjai paliko butą. Kadangi pareiškėjai po testatorės mirties tik 2018 m. liepos 2 d. tapo žinoma apie palikimą, pareiškėja kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Svarbiomis priežastimis, lėmusiomis termino priimti palikimą, praleidimą pareiškėja laikė aplinkybę, kad testamentą saugojęs notaras neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti pareiškėją apie sudarytą testamentą ir pareiškėjos teisę priimti palikimą. Be to, šiuo metu susiklostę paveldėjimo santykiai neatitinka testatorės valios, išreikštos testamentu, nes pareiškėja praėjus savaitei po testatorės laidotuvių nuvyko į testatorei priklausiusį butą, tačiau atvykusi iš testatorės kaimynų sužinojo, jog buto raktai yra pas testatorės dukterėčią R. D., kuri visiems nurodė, kad yra vienintelė testatorės įpėdinė ir priėmė testatorės palikimą. Pareiškėjai sužinojus apie testamentą ir kreipusis į Kauno miesto 17-iajame notaro biuro notarę R. O. I., paaiškėjo, kad niekas nesikreipė dėl testatorės palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja, prašydama pratęsti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta testatorės valia.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos J. J. pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra (1 t., e. b. l. 23-25).
3. Suinteresuotas asmuo R. D. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos J. J. pareiškimą su savarankišku reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D. priėmė velionės D. B., mirusios 2017 m. gruodžio 12 d., palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1 t., e. b. l. 75-82). Nurodė, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas ar nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Pažymėjo, kad ji visą gyvenimą iki pat mirties rūpinosi velione D. B., padėjo jai buityje, lydėjo pas gydytojus, lankė ligoninėje visi velionės giminaičiai su ja bendravo ir palaikė ryšį. Velionė D. B. vaikų neturėjo, o R. D. buvo vyriausia velionės dukterėčia, tad pagal bendrą giminaičių susitarimą būtent pastarajai teko rūpinimosi velione našta. Aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo R. D. nepertraukiamai visą gyvenimą turėjo itin glaudžius ryšius su savo teta D. B., patvirtina teismui teikiamos dar 1993 m. sudarytos dovanojimo sutartys, kuriomis D. B. kartu su savo sutuoktiniu A. B. padovanojo savo turtą R. D.. Vėliau šis turtas buvo parduotas su tikslu padėti velionei D. B. įsigyti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Atsidėkodama už suinteresuoto asmens R. D. rūpestį, velionė visuomet sakydavo, kad visą savo turtą po savo mirties paliks R. D.. Tokią valią ji yra išreiškusi ne tik suinteresuotam asmeniui R. D., bet ir visai giminei, dėl ko visi buvo tiesiog šokiruoti sužinoję, kad D. B. laisva valia būtų galėjusi palikti savo turtą pareiškėjai. Tuo tarpu, pareiškėją ir velionę siejo tik paskolos teisiniai santykiai. Velionės finansinė padėtis visada buvo sunki, o nuolat sergant trūkdavo lėšų ne tik būtiniausiems poreikiams patenkinti, bet ir vaistams bei operacijoms. Atsižvelgiant į tai, vienintelės aplinkybės, kurių pagrindu velionė galėjo sudaryti testamentą pareiškėjos naudai, yra pareiškėjos sutikimas paskolinti velionei pinigų tik su sąlyga, jog visą turtą velionė paliksianti pareiškėjai. Grąžinus paskolą velionės sveikata jau buvusi per silpna pakeisti testamentą. Ginčytina ir aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie testamentą, nes tik pagal jos pačios velionei pateiktus asmens duomenis (gyvenamosios vietos adresą, asmens kodą) buvo sudarytas testamentas, todėl jau testamento sudarymo momentu pareiškėja apie jį žinojo. Be to, pati pareiškėja pareiškime nurodė, kad praėjus savaitei po testatorės laidotuvių ji nuvyko į velionės butą. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo R. D., tvarkydama bute esančius daiktus, testatorės testamento nerado. Todėl akivaizdu, kad vienintelės priežastys, lėmusios termino priimti palikimą praleidimą, yra pačios pareiškėjos pasyvus elgesys. Tuo pačiu suinteresuotas asmuo R. D. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D. paveldėjo velionės D. B. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Atkreipė dėmesį, kad teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti turi tik tai asmenys, pretenduojantys paveldėti palikėjo turtą, tuo tarpu pareiškėja teisės paveldėti velionės turtą pagal testamentą neturi, kadangi tokios teisės neteko neįvykdžiusi testamentinės sąlygos organizuoti jos laidotuves, tvarkyti bei prižiūrėti kapavietę. Tokios testatorės nurodytos sąlygos įvykdymas buvo esminis testatorei nusprendžiant, kas paveldės pastarosios turtą, kadangi testatorė vaikų neturėjo, sutuoktinis taip pat buvo miręs, dėl ko tikėtina, kad tik įpėdinis būtų tinkamai pasirūpinęs tiek laidotuvėmis, tiek tolimesne kapavietės priežiūra. Pažymėjo, kad ne pareiškėja, o suinteresuotas asmuo R. D. rūpinosi bei apmokėjo už velionės laidotuves, kapavietės sutvarkymą ir iki šiol prižiūri velionės kapavietę. Tuo tarpu pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad įgyvendintų velionės valią, net neatvyko į velionės laidotuves. Be to, suinteresuotas asmuo R. D., būdama palikėjos įstatymine įpėdine, per įstatymo nustatytą terminą priėmė velionės palikimą tiek faktiškai pradėdama jį valdyti, tiek išsiųsdama 2018 m. kovo 9 d. registruotą laišką palikimo atsiradimo vietos Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei G. K. ir taip išreikšdama valią priimti palikimą, tačiau notarė paaiškino, jog negalinti išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi turi laukti, ar valios priimti velionės palikimą neišreikš testamentinė įpėdinė. Aplinkybę, jog R. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, patvirtina tai, jog ji sutvarkė velionės butą, išrūšiavo nereikalingus daiktus, asmeniniam valdymui perėmė šeimos relikvijas, nuotraukas ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu netenkino pareiškėjos J. J. pareiškimo dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tenkino suinteresuoto asmens R. D. savarankišką reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D. po D. B. mirties 2017 m. gruodžio 12 d. priėmė jos palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (2 t., e. b. l. 27-30).
5. Teismas nustatė, kad D. B. testamentas, saugomas pas notarę R. I., nebuvo paskelbtas, nes notarei nebuvo žinoma apie testatorės mirtį.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą ir konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą bei išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. Teismas, remdamasis pareiškėjos nurodytomis aplinkybės ir liudytojo S. D. paaiškinimais, nustatė, kad po testatorės mirties pareiškėjai per trijų mėnesių laikotarpį, t.y. nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. kovo 12 d. buvo žinoma tiek apie testamentą, tiek apie testatorės mirtį, tiek apie palikimą sudarantį turtą – butą, – tiek apie tai, kad ji turi teisę šį butą paveldėti. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė – nežinojimas apie testamentą ir jo turinį termino eigoje – neegzistavo. Pareiškėjos paaiškinimai, jog ji apie testamentą sužinojo tik gegužės mėnesio pabaigoje iš notarės, prieštarauja jos pareiškime nurodytai aplinkybei, jog ji apie testamento sudarymo faktą sužinojo iš testatorės kaimynų, todėl jos paaiškinimai laikytini nepatikimais. Be to, pareiškėjos nurodomas suklydimas dėl to, ar testamentu paliktas palikimas yra paveldėtas įstatyminės įpėdinės, negali būti laikomas objektyvia nuo pareiškėjos valios nepriklausančia aplinkybe ir svarbia termino priimti palikimą praleidimo priežastimi, nes testamentinio įpėdinio pirmumo teisė paveldėti įtvirtinta įstatymu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog notarė CK 5.33 straipsnio nustatyta tvarka neinformavo pareiškėjos apie sudarytą testamentą ir jos teisę priimti palikimą, yra teisiškai nereikšminga, nes, kaip nurodyta aukščiau, pareiškėja trijų mėnesių termino eigoje apie jos naudai sudarytą testamentą bei savo teisę paveldėti butą žinojo. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas negali būti atnaujinamas.
7. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas pažymėjo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai: automobilio nuomos sutartis, PVM sąskaita faktūra, UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, atliekų priėmimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną pažyma, Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. lapkričio 27 d. pažyma, nuotraukos, 2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje liudytojų R. V., S. D., A. Č. duoti parodymai patvirtina tai, kad suinteresuotas asmuo R. D. trijų mėnesių laikotarpyje nuo palikėjos D. B. mirties sutvarkė palikėjos butą, išvežė iš jo šiukšles, sumontavo naujas duris, pakeitė išdaužtą langą, rūpinosi D. B. laidotuvėmis. Teismas konstatavo, kad tokiais aktyviais veiksmais trijų mėnesių laikotarpyje nuo D. B. mirties faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, suinteresuotas asmuo R. D. išreiškė valią priimti D. B. palikimą, todėl teismas sprendė, kad R. D. savarankiškas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos J. J. pareiškimą tenkinti ir pratęsti pareiškėjai J. J. terminą palikimui, atsiradusiam po D. B. mirties 2017 m. gruodžio 12 d., priimti, nustatant, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o R. D. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti (2 t., e. b. l. 39-48). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiamas sprendimas atmesti pareiškėjos prašymą yra grindžiamas iš esmės tik viena aplinkybe – liudytojo S. D. duotais parodymais 2019 m. gegužės 6 d. vykusiame teismo posėdyje, kad 2018 m. vasario pradžioje kapinėse sutiko pareiškėją ir ši jam nurodžiusi, kad yra testatorės įpėdinė pagal testamentą ir savo žinioje turi testamentą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad liudytojas S. D. yra suinteresuoto asmens R. D. sutuoktinis, taigi neabejotinai suinteresuotas bylos baigtimi, nes nurodė, kad tikėjosi, jog testatorė jam su žmona paliks jai priklausiusį butą. Dėl šios priežasties, tokio asmens duodami parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, jiems nesuteikiant reikšmingos įrodomosios galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). Pareiškėja tiek teismui pateiktame pareiškime, tiek ir vykusio teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, jog apie jos naudai sudarytą testamentą ji sužinojo tik 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje iš testatorės kaimynų ir notarės, o apie testamento tikslų turinį tik gavusi jo dublikatą, t. y. 2018 m. liepos 2 d. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šias pareiškėjos parodymus ir dėstomas aplinkybes vertino kaip nepatikimas, nes pareiškėjos teisme duoti parodymai tik papildė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir negali būti laikomi prieštaraujančiais pareiškime nurodomoms aplinkybėms. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šio akivaizdaus prieštaravimo tarp liudytojo S. D. ir pareiškėjos parodymų nepašalino, nes nenurodė kuo remiantis vadovavosi liudytojo S. D. parodymais. Pirmosios instancijos teisme nepašalinus akivaizdžių prieštaravimų tarp faktinių duomenų buvo neginčijamai pažeistos įrodymų tyrimo ir įrodymų vertinimo taisyklės galiojančios civiliniame procese.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad ji buvo suklaidinta suinteresuoto asmens R. D. teiginių apie palikimo priėmimo faktą. Pareiškėja suklaidinimo metu nežinojo apie sudarytą testamentą, todėl neturėjo jokių objektyvių galimybių įvertinti, kad ji turi įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę paveldėti prieš įstatyminius testatorės įpėdinius. Dėl šios priežasties visiškai atmestini pirmosios instancijos teismo argumentai, jog suklydimas dėl to, ar testamentu paliktas palikimas yra paveldėtas įstatyminės įpėdinės, negali būti laikomas objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausančia aplinkybe.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo CK 5.33 straipsnyje nustatytą notaro pareigą paskelbti apie testamentą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog testamentas niekuomet nebuvo paskelbtas, o apie jo egzistavimą pareiškėja buvo informuota tik po termino palikimui priimti pabaigos, t. y. 2018 m. gegužės mėn. Pareiškėja yra įsitikinusi, jog ši aplinkybė yra esminė vertinant jos pareiškimo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 5.28 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad „informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali.“ Tai lemia, jog teisę atskleisti testamento sudarymo faktą turi tik jį sudaręs asmuo, taigi šiuo konkrečiu atveju tik testatorė D. B.. Testatorė niekuomet neužsiminė pareiškėjai, jog jos naudai yra sudariusi testamentą, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo imtis kokių nors veiksmų palikimo priėmimui atsiradusiam po testatorės mirties 2017 m. gruodžio 12 d. Savo ruožtu, CK 5.33 straipsnyje įtvirtintas testamento paskelbimo institutas įpareigoja palikimo atsiradimo vietos notarą paskelbti testamentą vos tik sužinojus apie testatoriaus mirtį ir tokiu būdu sudaryti galimybę priimti palikimą asmeniui, kurio naudai yra sudarytas testamentas. Tokiu būdu yra užtikrintas testatoriaus valios įgyvendinimas ir jo turto perėjimas ne įstatyminiams įpėdiniams, o testamente nurodytiems asmenims. Pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuojama suinteresuoto asmens R. D. pateiktame atsiliepime su savarankišku reikalavimu nurodoma aplinkybė, jog ji per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą (Kauno 12-ojo notaro biuro notarę G. K.) su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Aplinkybę, jog kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę suinteresuotas asmuo R. D. grindė įrodomąją galią turinčiais duomenimis – 2018 m. kovo 9 d. pašto kvitu, kuriame adresatu nurodoma Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarė G. K.. Taigi, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog notarė G. K. buvo informuota apie testatorės D. B. mirtį, tačiau nepaisant to, testamento niekuomet nepaskelbė ir tokiu būdu nesudarė galimybės pareiškėjai J. J. per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą pagal jos naudai testatorės sudarytą testamentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog šios notarams numatytos testamento paskelbimo pareigos neįgyvendinimas lemia, tai jog yra apribojama asmens, kurio naudai sudarytas testamentas galimybė paveldėti jam paliktą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino šių aplinkybių.
1.4. Atkreipė dėmesį, kad jog šiuo konkrečiu atveju terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai. Trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2018 m. gegužės 12 d., pareiškėja J. J. į notaro biurą kreipėsi 2018 m. gegužės mėn., o į teismą – 2018 m. liepos 11 d., praėjus vos keturiems mėnesiams po termino palikimui priimti pabaigos. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikoma, kad viena iš priežasčių atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą gali būti tai, kad terminas praleistas nežymiai. Akcentuotina ir tai, jog Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikoma, kad terminas priimti palikimą praleistas nežymiai net tada, kai palikimą pavėluota priimti ir ilgiau (pvz. 6 mėnesius). Taigi, šios bylos atveju laikytina, kad termino palikimui priimti praleidimas yra mažareikšmis ir pareiškėjos teisės priimti palikimą paneigimas remiantis vien minimaliai praleistu terminu yra neproporcingas bei visiškai formalus.
1.5. Dėl nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, kad suinteresuotas asmuo R. D. priėmė D. B. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, pažymėjo, jog R. D. nuosekliai tvirtino, kad įstatymu nustatytu terminu kreipėsi į notaro biurą bei pateikė tai patvirtinantį pašto kvitą. Tai neginčijamai rodo, jog juridinę reikšmę turintį faktą suinteresuotas asmuo R. D. galėjo patvirtinti gaudama dokumentus iš notaro biuro, t.y. ne teismo tvarka, todėl nebuvo būtinųjų sąlygų šio klausimo nagrinėjimui teisme.
1.6. Be to, suinteresuoto asmens R. D. į bylą pateikti dokumentai jokiu būdu nepatvirtina, jog ji pradėjo faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą nepraleidusi įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti. Suinteresuoto asmens pateiktos transporto priemonės nuomos sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. 125 bei atliekų priėmimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną pažyma nepatvirtina, jog nurodytos atliekos buvo surinktos ir gabenamos iš testatorės buto, nes atliekos buvo paimtos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pabrėžtina ir tai, jog negalima nustatyti į bylą pateiktų nuotraukų padarymo datos, todėl negalima konstatuoti, kad šiukšlės buvo išgabentos ir darbai atlikti per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą. Dėl šios priežasties, konstatuotina, jog suinteresuotas asmuo R. D. į bylą nepateikė jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji pradėjo faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą nepraleidusi įstatymu nustatymo trijų mėnesių termino, todėl reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą negalėjo būti nustatytas. Be to, suinteresuotas asmuo R. D. į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog mokėjo su butu susijusius mokesčius, ką patvirtino ir pati R. D. Taigi, R. D. įvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir neįrodė prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumo bei teisėtumo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo jį spręsti teismo nuožiūra, nes neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi, kadangi tiek pareiškimo tenkinimo atveju, tiek atmetimo atveju mirusios D. B. palikimas bus priimtas (2 t., e. b. l. 50-51).
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. D. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą (2 t., e. b. l. 65-76). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Taigi, teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, o jis turi pasisakyti dėl ginčo esmės, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjai trijų mėnesių termino eigoje nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. kovo 12 d. buvo žinoma tiek apie testamentą, tiek apie testatorės mirtį, tiek apie palikimą sudarantį turtą, tiek apie tai, kad ji turi teisę šį butą paveldėti. Taigi, pareiškėjos nurodoma aplinkybė – nežinojimas apie testamentą ir jo turinį termino eigoje – neegzistavo, dėl ko teismas pagrįstai sprendė pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti pagal testamentą pratęsimo atmesti.
3.2. Nėra pagrindo abejoti liudytojo S. D. parodymais, nes S. D. paaiškinimai buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys kitų liudininkų paaiškinimams bei objektyviems bylos duomenims. Tuo tarpu pareiškėja pateikė teismui melagingus paaiškinimus dėl esminių aplinkybių, t. y. dėl momento, kada pareiškėja sužinojo apie tai, jog testatorė D. B. jos naudai buvo sudariusi testamentą, kuriuo paliko pareiškėjai po savo mirties visas savo turtą, todėl pareiškėjos paaiškinimai negali būti laikytini patikimais. Pareiškėjos pozicija dėl esminių bylos aplinkybių nuolatos keitėsi. Iš pradžių pareiškėja įrodinėjo, jog apie testamento sudarymo faktą sužinojo tik iš trečiųjų asmenų, t.y. testatorės kaimynų, gegužės mėn. pabaigoje. Tuo tarpu 2018 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje jau teigė, kad apie sudarytą testamentą ji sužinojo iš notarės, pastarajai pareiškėją informavus telefonu (2018 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 4 min.). Galiausiai, visos bylos nagrinėjimo metu pareiškėja laikėsi versijos, jog apie velionės sudarytą testamentą sužinojo 2018 m. gegužės mėn., tačiau šios versijos nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Pareiškėja negalėjo paaiškinti, kokie konkretūs kaimynai ją suklaidino, jog velionės palikimą priėmė suinteresuotas asmuo R. D., ar kokie kaimynai jai pranešė apie tai, kad vis tik testatorė jiems buvo sakiusi apie tai, jog velionė pareiškėjos naudai buvo sudariusi testamentą. Jei iš tiesų pareiškėja apie testamentą būtų sužinojusi iš kaimynų, ji mažų mažiausiai būtų šiuos kaimynus iškvietusi liudyti byloje, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, o byloje atvykęs paliudyti bylai reikšmingų aplinkybių velionės kaimynas A. Č. nurodė, jog pareiškėjos net nepažįsta. Be to, pareiškėja atstovavimo sutartį šioje byloje su advokate A. Ž. sudarė dar 2018 m. kovo 26 d., t .y. dviem mėnesiais anksčiau nei neva tai sužinojo apie sudarytą testamentą. Taigi, kyla pagristas klausimas, jei pareiškėja iš tiesų apie sudarytą testamentą sužinojo tik 2018 m. gegužės mėn., kodėl dar 2018 m. kovo mėn. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Suinteresuoto asmens R. D. įsitikimu, tai taip pat patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjai buvo žinoma apie velionės D. B. testamentą.
3.3. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika pagrindą pratęsti pareiškėjai terminą palikimui priimti pagal testamentą sudaro vien tai, kad šiuo konkrečiu atveju terminas praleistas nežymiai. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja trijų mėnesių eigoje žinojo tiek apie jos naudai sudarytą velionės testamentą, tiek apie velionės mirti, todėl ji turėjo visas sąlygas priimti velionės turtą per ?statymo nustatytą trijų mėnesiu terminą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Taigi, nesant realiai sutrukdžiusiu kliūčių, laikytina, kad pareiškėja kaip testamentinė įpėdinė, turėdama apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Tuo tarpu pareiškėjos vėlesnis nuomonės pakeitimas, dėl noro priimti velionės aplikimą, vertintinas kaip nerūpestingas ir aplaidus jos teisių įgyvendinimas, kuris vadovaujantis kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo atnaujinti (pratęsti) praleista terminą palikimui priimti. Juolab atsižvelgiant į tai, kad byloje suinteresuotas asmuo yra pareiškęs savarankišką reikalavimą pripažinti juridinę reikšmę turinti faktą, jog ji priėmė velionės palikimą faktiškai pradėdama valdyti velionės turtą.
3.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog notarė CK 5.33 straipsnio nustatyta tvarka neinformavo pareiškėjos apie sudarytą testamentą ir jos teisę priimti palikimą, yra nereikšminga, taip pat pagrįsta, nes įrodyta, jog pareiškėja trijų mėnesių termino eigoje žinojo apie jos naudai sudarytą testamentą bei savo teisę paveldėti butą. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė nei vieno teismų precedento, kuriame nustačius, jog testamentiniam įpėdiniui buvo žinoma apie jo naudai sudarytą testamentą, teismai vis tiek laikė teisiškai reikšminga aplinkybę, jog testamentas nebuvo paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip visiškai nepagristi apeliacinio skundo argumentai neva pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo nuosekliai formuojamos kasacinio teismo praktikos. Be to, testamentas buvo oficialus, patvirtintas notarės, įregistruotas testamentų registre, todėl CK 5.33 straipsnyje numatyta testamento skelbimo tvarka apskritai netaikytina, t.y. notaras turėjo teisę, bet ne pareigą informuoti paveldėtojus apie sudarytą testamentą, o aplinkybė, jog testatorė buvo sudariusi testamentą, buvo išviešinta.
3.5. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama būtinybė teisme nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo R. D. priėmė mirusiosios D. B. palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, pažymėjo, jog paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios D. B. palikimą nebuvo neužvesta. Todėl R. D. negalėjo pateikti teismui juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinantį dokumentą ne teismo tvarka, kadangi tokie duomenys neegzistuoja.
3.6. Taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai neva neįrodyta, kad suinteresuotas asmuo R. D. priėmė mirusiosios D. B. palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nors suinteresuotas asmuo R. D. nepateikė byloje įrodymų, jog apmokėjo už buto komunalines paslaugas, byloje buvo surinkta eilė kitų duomenų leidžiančių susiformuoti teismo įsitikinimui, jog R. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas velionės turtą valdyti kaip savo. Byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad butas buvo itin netvarkingas, kupinas šiukšlių ir kitų nereikalingų daiktų, tačiau suinteresuotas asmuo butą sutvarkė, suremontavo ir paruošė gyventi, kadangi valdydama velionės turtą kaip savo, tikėjosi pati šiame bute apsigyventi. Nors pareiškėja kelia abejones, kada šios nuotraukos buvo padarytos ir ar butas buvo suremontuotas trijų mėnesių eigoje po velionės mirties, pagrindo abejoti nėra, kadangi tokius duomenis byloje patvirtino liudininkai S. D., R. V., A. Č., kurie visi kartu nuosekliai paaiškino, jog suinteresuotas asmuo R. D. trijų mėnesių laikotarpyje nuo palikėjos D. B. mirties sutvarkė palikėjos butą, išvežė iš jo šiukšles, sumontavo naujas duris, pakeitė išdaužtą langą, rūpinosi, kad tinkamai ir laiku būtų atlikti būti išorės renovacijos darbai. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo abejoti ir kitais suinteresuoto asmens byloje pateiktais paaiškinimais ir pateiktais įrodymais. Be to, suinteresuotas asmuo R. D. perėmė valdyti velionės asmeninį turtą (šeimos relikvijas, nuotraukas, rūbus) kaip savo. Taigi byloje surinktų rašytinių įrodymų bei liudininkų paaiškinimų pakako daryti pagrįstai išvadai, jog suinteresuotas asmuo R. D. aktyviais veiksmais trijų mėnesių laikotarpyje nuo D. B. mirties faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, išreiškė valią priimti D. B. palikimą, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, nustatė, kad tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl testamento paskelbimo fakto. CK 5.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį (CK 5.33 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedūrą ir notaro pareigą nustatyti visus įpėdinius bei pranešti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, jog būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 5.33 straipsnio nuostatas aukščiau nurodyta notaro pareiga paskelbti testamentą kyla palikimo atsiradimo vietos notarui. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad palikimo atsiradimo vietos notarė nagrinėjamu atveju yra notarė G. K. (1 t., e. b. l. 14-15, CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir būtent jai kyla CK 5.33 straipsnyje įtvirtinta pareiga paskelbti testatorės D. B. testamentą, sužinojus apie testatorės mirtį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šios pareigos įvykdymą nepagrįstai siejo su D. B. testamento sudarymo faktą tvirtinusios notarės R. I. (1 t., e. b. l. 7-9) veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme palikimo atsiradimo vietos notarė G. K. nebuvo įtraukta į civilinę bylą kaip suinteresuotas asmuo, nors pareiškėja J. J. nurodė, kad apie testatorės D. B. testamentą jai nebuvo pranešta.
14. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktas).
15. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notarė G. K. turėjo pareigą paskelbti testatorės D. B. testamentą. Pareiškėja J. J. įrodinėjo aplinkybę, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie testatorės D. B. testamentą, todėl prašė atnaujinti terminą palikimui priimti. Šia aplinkybe pareiškėja remiasi ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog notarė CK 5.33 straipsnio nustatyta tvarka neinformavo pareiškėjos apie sudarytą testamentą ir jos teisę priimti palikimą, nepagrįstai vertino kaip teisiškai nereikšmingą, nes į šią aplinkybę teismas privalėjo atsižvelgti vertindamas, ar yra svarbios priežastys atnaujinti terminą palikimui priimti. Kita vertus, teismui atsisakius tenkinti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir nustačius, kad palikimo atsiradimo vietos notarė netinkamai įvykdė CK 5.33 straipsnyje nustatytą pareigą, pareiškėja įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui pagal testamentą priimti į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu turėjo įtraukti palikimo atsiradimo vietos notarę. Teismui sprendimu nusprendus atmesti prašymą atnaujinti terminą priimti palikimą, esant notarės G. K. pareigai paskelbti testatorės D. B. testamentą, toks sprendimas gali turėti reikšmės notarės teisėms ir pareigoms, galimai notarės civilinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 443 straipsnio 3 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje turėjo būti tiriama ir vertinama aplinkybė, ar palikimo vietos atsiradimo notarė G. K. įgyvendino CK 5.33 straipsnyje nustatytą pareigą paskelbti testatorės D. B. testamentą. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga, nes nustačius, kad palikimo atsiradimo vietos notarė neįvykdė pareigos paskelbti testamentą, ši aplinkybė būtų reikšminga vertinant termino palikimui priimti praleidimo priežastis, jo atnaujinimo pagrindus, kadangi netinkamas nurodytos pareigos vykdymas objektyviai apriboja asmens galimybes priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Ši aplinkybė taip pat svarbi vertinant, ar suinteresuotas asmuo R. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, kadangi apie testamento paskelbimą pranešama ne tik įpėdiniams, bet ir suinteresuotiems asmenims, o šioje byloje suinteresuotas asmuo R. D. yra testatorės D. B. įstatyminė įpėdinė. Pirmosios instancijos teismui netyrus ir nevertinus aukščiau nurodomų aplinkybių, taip pat suinteresuoto asmens R. D. nurodomos aplinkybės, kad ji kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę G. K. dėl testatorės D. B. palikimo priėmimo, liko neatskleista bylos esmė ir nustatytus pažeidimus galima ištaisyti tik bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų teisinių išvadų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas nustačius tiek absoliutų jo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tiek dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus nesant galimybės jos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismui padarius nurodytas teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodomų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes jie neturi teisinės reikšmės apeliacinės bylos baigčiai.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pakartotinai nagrinėdamas bylą ir spręsdamas pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto, kad suinteresuotas asmuo R. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, nustatymo, pirmosios instancijos teismas turi įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu palikimo atsiradimo vietos notarę G. K., nustatyti, ar notarė vykdė savo pareigas paskelbti apie testamentą (CK 5.33 straipsnis), kokią įtaką tai turėjo termino palikimui priimti praleidimui, nustatyti, ar suinteresuotas asmuo R. D. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę, ar palikimo atsiradimo vietos notarė užvedė paveldėjimo bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios D. B. palikimą ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
21. CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundą. Pareiškėja pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 38 Eur dydžio žyminį mokestį. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, grąžinamas pareiškėjai.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti pareiškėjai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.