Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini), R. R., (duomenys neskelbtini), R. B. ir (duomenys neskelbtini) dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė, Inspekcija) teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybės administracija) 2020 m. spalio 21 d. išduoto leidimo Nr. LSKR-21-201021-00067 (toliau – ir Leidimas) galiojimą; 2) leisti atsakovei (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti pastatą – bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 4A4p, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrabutis, pastatas), pakeičiant negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį į gyvenamą; 3) atsakovei (duomenys neskelbtini) nurodytų veiksmų neatlikus, įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo termino pabaigos, kaltų asmenų, t. y. Savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini), R. R., (duomenys neskelbtini) ir R. B. lėšomis nugriauti / išardyti pagal (duomenys neskelbtini) 2019 metais parengtą statinio projektą Nr. MIC-8-DOMAN-19-(083) „Pastato – bendrabučio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto, keičiant neįrengtos palėpės patalpų paskirtį į gyvenamąją, projektas (unikalaus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini))“ ir Savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 21 d. išduotą Leidimą atliktus statybos darbus ir sutvarkyti statybvietę.

2. Atsakovai Savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir R. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė ji atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės 9 226,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės valstybei 36,00 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4.1. projektuotojas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir projektuotojas) parengė Projektą Nr. MIC-8-DOMAN-19-(083) „Pastato – bendrabučio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, keičiant neįrengtos palėpės patalpų paskirtį į gyvenamąją, projektas (unikalaus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Projektas). Statinio kategorija – ypatingas statinys, statybos rūšis – kapitalinis remontas, statytojas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statytojas).

4.2. (duomenys neskelbtini) ir statinio projekto ekspertizės vadovė R. B. 2020 m. spalio 6 d. bendrosios techninio darbo projekto ekspertizės aktu Nr. 609-EA-1023/G (toliau – ir Ekspertizės aktas), patikrinę Projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir įvertinę, kad ginčo statybos tikslas yra pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), konstatavo, jog Projektas atitinka Reglamento Nr. 305/2011 esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų statybos techninių dokumentų reikalavimus, todėl Projektą galima tvirtinti.

4.3. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, bendrabutis yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), palėpė nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini).

4.4. Pagal Projektą Administracija 2020 m. spalio 21 d. išdavė (duomenys neskelbtini) Leidimą, kuriuo leido atlikti negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios bendrabutyje, kapitalinį remontą.

4.5. 2021 m. gegužės 28 d. ieškovė gavo V. G. pranešimą apie savavališką statybą, kuriame nurodyta, jog IS „Infostatyba“ užregistruotas Leidimas atlikti pastato kapitalinį remontą, tačiau atliekamais statybos darbais yra pažeisti esminiai Projekto sprendiniai, faktiškai vykdomų statybų rūšis yra statinio rekonstravimas.

4.6. Remdamasi Vyto Girdausko pranešimu, Inspekcija 2021 m. birželio 17 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1104 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nustatė, jog vykdomi bendrabučio stogo konstrukcijos (gegnių) stogo dangos keitimo darbai, įrengiami tūriniai stoglangiai (rytinėje ir vakarinėje pusėje pastato). Pastato kiemo vidinėje pusėje tūrinio stoglangio plotis apie 2,50 m, aukštis apie 2 m, išorinėje pusėje (gatvė/ vakarinė pusė) plotis apie 2 m, aukštis apie 1,50 m.

4.7. 2021 m. birželio 14 d. ieškovė gavo autorinės dalies priežiūros vadovo T. R. elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 11 d. buvo atliktas vykdomų darbų kraigo aukščio geodezinės nuotraukos ir Projekto duomenų sutikrinimas. Atlikus patikrinimą padaryta išvada, jog vykdomi darbai atitinka Projekte numatytus sprendinius.

4.8. Inspekcija 2021 m. birželio 23 d. Statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-20-210623-00068 konstatavo, kad Administracijos Leidimas išduotas neteisėtai, nes Projekte, pagal kurį išduotas Leidimas, neteisingai nurodyta statybos rūšis, t. y. Projekte numatyti statybos darbai priskirtini bendrabučio rekonstravimui, nors šie statybos darbai statinio Projekte ir Leidime įvardinti kaip kapitalinis remontas. Tokios išvados buvo padarytos atsižvelgiant į tai, kad: 1) gegnės paaukštintos apie 0,5 m lyginant su senąja stogo konstrukcija ir danga; 2) iki statybos darbų tokių stogo elementų kaip tūriniai stoglangiai nebuvo, todėl buvęs šlaitinis stogas ir jo konstrukcija bus pakeisti; 3) įrengiant tūrinius stoglangius, pasikeis stogo aukštis ir padidės pastato tūris; 4) bus keičiami pažeisti konstrukciniai elementai ir gegnių išramstymo schema, t. y. bus pakeistos ne tik laikančiosios konstrukcijos, bet ir jų išdėstymas; 5) projekto sprendiniai yra dviprasmiški ir prieštaraujantys vienas kitam, nes nesutampa pateikiama informacija apie stoglangius, pastato ir stogo aukštį.

4.9. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė į bylą 2022 m. vasario 17 d. Stogo konstrukcijų tyrimo specialisto išvadą (toliau – ir Išvada), kurią parengė specialistas prof. hab. dr. L. U., kurioje nurodoma, kad projekte numatyti statybos darbai nepakeis statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens. Stogo laikančiųjų konstrukcijų numatyti projektiniai sprendiniai Projekte priskiriami kapitaliniam remontui. Kapitalinio remonto metu įrengti stoglangiai (stogo plokštumoje ir tūriniai) bei stogo konstrukcija nepakeitė pastato išorės matmenų: ilgio, pločio, aukščio, skersmens, buvusių iki statybos darbų pradžios. Pastato aukščiausiosios stogo vietos kraigo dalies aukštis padidėjo nuo 6,33 m iki 6,47 m, t. y. kapitalinio remonto metu įrengus stogo konstrukciją pastato aukštis padidėjo 0,14 m ir toks pokytis priskiriamas prie neesminių statinio Projekto sprendinių. Projektavimo metu fiksuojant esamą pastato aukštį 6,33 m, nebuvo įvertintas stogo konstrukcijų susėdimas dėl esamų deformacijų, išlinkių, puvinių bei stogo dangos nubyrėjimas. Specialistas, įvertinęs numatytus stogo konstrukcijų projektinius sprendinius, nurodė, kad nereikia gauti naujo SLD.

4.10. Ieškovė pateikė į bylą Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Arvydo Robertino Mežvinskio 2022 m. vasario 25 d. tarnybinį pranešimą dėl Išvados vertinimo (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodyta, jog nepritariama Išvadoje nurodytam vertinimui, jog tai yra pastato kapitalinis remontas. Rytinėje pastato pusėje (vidinis kiemas) suprojektuotas tūrinis stoglangis yra naujoje vietoje – stogo laikančiųjų konstrukcijų (gegnių) įrengimo išdėstymo pakeitimas, taip pat ir vakarinėje pastato pusėje įrengtas tūrinis stoglangis keičiant laikančiųjų konstrukcijų (gegnių) išdėstymą, o naujų tūrinių stoglangių įrengimas, keičiant stogo laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą (tūrinių stoglangių įrengimo vietoje pasikeitė stogo konstrukcijos aukštis, ilgis) priskiriamas statinio rekonstravimo statybos darbų rūšiai. Inspekcija patikrinimo metu vizualiai apžiūrėjus ir pamatavus su matavimo rulete nustatė, kad stogo kraigo aukštis pakeltas apie 0,5 m, todėl Išvadoje kontrolinė – geodezinė nuotrauka yra galimai klaidinga.

4.11. Ieškovės įsitikinimu, Projekte bei pagal jį išduotame Leidime nurodyta statybos darbų rūšis neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalies bei STR „Statinio statybos rūšys“ 10 punkto reikalavimų. Nors Savivaldybės administracijos bei (duomenys neskelbtini) atstovai teigia, kad Inspekcijos Patikrinimo aktu nustatyti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip savavališki statybos darbai, tačiau erdvinių tūrinių stoglangių įrengimas, laikančiųjų konstrukcijų perstatymas (gegnių išdėstymas), dėl kurių pasikeičia bendrabučio išorės parametrai stogo dalyje, yra numatyti statinio Projekte. O tai reiškia, jog šie statinio Projekto sprendiniai, pagal kurį išduotas Leidimas, neatitinka kapitalinio remonto sąvokos. Projekto, pagal kurį išduotas Leidimas sprendiniai ir numatyti statybos darbai priskirtini bendrabučio rekonstravimui, todėl Leidimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Dėl ginčo esmės

5. Ieškovė 2021 m. birželio 17 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad stogo gegnės yra paaukštintos apie 0,5 m lyginant su senąja stogo konstrukcijos danga. Įvertinęs šį ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą, teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog gegnių paaukštinimo faktas buvo nustatytas 2021 m. birželio 17 d. Patikrinimo akte. Šiame dokumente padaryta išvada, jog patikrinimo metu nustatyta, kad bendrabutyje vykdomi stogo konstrukcijų (gegnių) stogo dangos keitimo darbai. Įrengiami tūriniai stoglangiai (rytinėje ir vakarinėje pastato pusėje). Pastato kiemo vidinėje pusėje tūrinio stoglangio plotis apie 2,50 m, aukštis apie 2 m, išorinėje pusėje (gatvė/vakarinė pusė) plotis apie 2 m, aukštis apie 1,50 m. Pridedamos senos stogo ortofotonuotraukos. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog patikrinimo metu ieškovės atstovai nefiksavo gegnių aukščio bei nenustatė aplinkybių, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) vykdomas pastato remontas – gegnių keitimas buvo atliekamas pažeidžiant SLD reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad iš minėto dokumento turinio negalima spręsti, jog patikrinimo metu buvo fiksuotas 0,5 m gegnių aukščio padidinimas. Tik prasidėjus teisminiam ginčui ir atsakovams ginčijant gegnių paaukštinimo faktą, ieškovė pateikė į bylą Tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad statybos patikrinimo metu vizualiai apžiūrėjus ir pamatavus su matavimo rulete nustatyta, kad stogo kraigo aukštis pagal senas laikančiąsias konstrukcijas (gegnes) pakeltas apie 0,5 m. Pažymėtina, jog jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, ieškovė nepateikė.

6. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. T. R. 2021 m. birželio 11 d. atliktas vykdomų darbų kraigo aukščio geodezinės nuotraukos ir Projekto duomenų sutikrinimas, patvirtina, jog vykdomi darbai atitinka Projekte numatytus sprendinius. Taip pat aplinkybę, jog Projekte nėra numatytas pastato aukščio padidinimas patvirtina Ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog pastato aukštis po kapitalinio remonto nesikeis, taip pat nurodyta, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.

7. Atsakovai statytojas (duomenys neskelbtini), projektuotojas (duomenys neskelbtini) namo aukščio padidėjimo apie 14 cm būtinumą grindė ta aplinkybe, jog keičiant supuvusias gegnes naujomis, jos buvo atstatytos į buvusių gegnių vietą, vizualus gegnių paaukštėjimas galėjo susidaryti dėl to, jog supuvusios gegnės buvo sulinkusios. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė Išvadą, kurioje nurodoma, kad Projekte numatyti statybos darbai nepakeis statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens. Įvertinus visus Projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus, stogo laikančiųjų konstrukcijų numatyti projektiniai sprendiniai Projekte priskiriami kapitaliniam remontui. Kapitalinio remonto metu įrengti stoglangiai (stogo plokštumoje ir tūriniai) bei stogo konstrukcija nepakeitė nagrinėjamo pastato išorės matmenų: ilgio, pločio, aukščio, skersmens, buvusių iki statybos darbų pradžios. Specialistas, išanalizavęs nagrinėjamo objekto Projektą ir kontrolinę geodezinę nuotrauką, nustatė, kad pastato aukščiausiosios stogo vietos kraigo dalies aukštis padidėjo nuo 6,33 m iki 6,47 m, t. y. kapitalinio remonto metu įrengus stogo konstrukciją pastato aukštis padidėjo 0,14 m ir toks pokytis priskiriamas prie neesminių Projekto sprendinių. Projektavimo metu fiksuojant esamą pastato aukštį 6,33 m, nebuvo įvertintas stogo konstrukcijų susėdimas dėl esamų deformacijų, išlinkių, puvinių bei stogo dangos nubyrėjimas. Specialistas, įvertinęs numatytus stogo konstrukcijų projektinius sprendinius, nurodė, kad nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento.

8. Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus bei byloje nustatytas faktines aplinkybės, teismas sprendė, jog ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė savo argumentų, jog atsakovės (duomenys neskelbtini) statybos darbais ginčo pastato stogo gegnės buvo paaukštintos 0,5 m. Kaip matyti iš Išvados, pastato stogo aukščio pokytis siekia vos 0,14 m. Ieškovė byloje nenuginčijo aplinkybių, jog tokį pokytį lėmė įlinkusių stogo konstrukcijų atstatymas, sustiprintos konstrukcijos įrengimas ir projektavimo metu fiksuotas įlinkusių stogo konstrukcijų aukštis. Išvadoje nenustatyta, kad stogo aukščio 14 cm pokyčiui įtakos turėjo gegnių paaukštinimas.

9. Teismui pateiktame Projekte nurodyta, kad pagal Projekte numatytus sprendinius bendra stogo konstrukcija nesikeičia, t. y. po statybos darbų stogas išlieka šlaitiniu, koks buvo iki statybos darbų. Kaip matyti iš Projekto architektūrinės dalies pateikto stogo plano, bendra stogo konstrukcija išlieka šlaitine. Nors ieškovė nurodo, jog įrengus stoglangius padidės namo tūris, tačiau jokių rašytinių įrodymų šiems argumentams pagrįsti ieškovė nepateikė. Kaip matyti iš Projekto Statinio architektūros dalies brėžinio „Vidaus kiemo, šiaurinis fasadas“, tūrinių stoglangių įrengimas nepakeičia buvusio pastato stogo aukščio. Teismo posėdžio metu paaiškinimus teikęs projektuotojo atstovas taip pat paaiškino, jog atlikus pastato stogo remonto darbus, pastato tūris nepadidėja. Svarbia aplinkybe teismas laikė ir tai, jog už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija tokius Projekto sprendinius, kokie pateikti vertinti teismui, suderino. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, jog įrengus stoglangius, padidėjo namo aukštis ar tūris. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentus, jog ginčo pastato stoge anksčiau nebuvo tūrinių elementų taip pat paneigia byloje surinktos fotonuotraukos.

10. Nors byloje nepateikti rašytiniai įrodymai apie namo tūrio pasikeitimą po remonto, teismas sutiko su atsakovų byloje išreikšta pozicija, jog net ir tuo atveju, jei jis būtų keičiamas, tokia aplinkybė nesudarytų pagrindo teigti, jog statybos darbai priskirtini rekonstravimui. Esminiams statinio projekto sprendiniams priskiriama statinio išorės matmenys: ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan. Kaip nurodyta Išvadoje, šie matmenys yra tiesiniai, dėl to sąvokoje pateikta reikšmė „ir pan.“ rodo, kad vertinami visi kiti likę tiesiniai matmenys, kurie turi įtaką esminiams statinio geometrijos rodikliams. Taigi darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad tūris nėra tiesinis matmuo, jis nėra vertinamas sprendžiant dėl statybos darbų priskyrimo tam tikrai statybos rūšiai.

11. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, jog pagal Projektą projektuojamas vienas 3,5 m³ erdvinis stoglangis stoge rytiniame šlaite, nors jokių tūrinių stoglangių iki statybos darbų nebuvo, o tai reiškia, kad statinio projekte numatyti statybos darbai, dėl kurių buvęs šlaitinis bendrabučio stogas be tokių stogo elementų kaip tūriniai stoglangiai, bus pakeistas, atitinka statinio rekonstravimo sąvoką, kadangi šiais statybos darbais pakeičiamos bendrabučio stogo laikančiosios konstrukcijos.

12. Teismas šį ieškovės argumentą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovė pripažino, kad masyvus betono konstrukcijų dekoratyvinis elementas vis dėlto egzistavo, tik po kapitalinio remonto jis tapo įstiklintas ir dėl to neva tapo tūriniu. Taigi, ieškovei nenuginčijus fakto, jog tūriniai stogo elementai egzistavo tiek iki pastato stogo remonto, tiek po jo, teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog statytojo atlikti darbai vertintini kaip rekonstrukcija.

13. Ieškovė teigia, jog atsakovės atliekami darbai priskirtini rekonstrukcijai dar ir dėl to, jog iš Projekto galima spręsti, kad bus pakeistos stogo laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog ieškovė nei rašytiniais įrodymais, nei teisiniais argumentais nepagrindė šios savo išvados. Ieškovė šį argumentą grindžia tik Patikrinimo aktu, iš kurio turinio negalima spręsti apie pastato stogo laikančiųjų konstrukcijų pakeitimą, jų stogo šlaito ar gegnių išdėstymo pasikeitimus. Byloje nenustatyta, kad atliekami statybos darbai įtakotų statinio išorės matmenų (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) pasikeitimą. Projekte iš esmės numatyta senas, puvinio, pelėsio ir grybo pažeistas konstrukcijas pakeisti, sustiprinti pačias gegnes bei jų atramas, jas impregnuoti, padengti antipirenu ir antiseptiku. Pagal Projektą, stogo konstrukcijos, gegnės, stygos ir grebėstai sustiprinami, pakeičiami ir apšiltinami. Tūrinių stoglangių įrengimas suprojektuotas taip, kad būtų išlaikyta ir identiškai atkartota gegnių išdėstymo schema. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog Projekte nėra numatyti tokie laikančiųjų konstrukcijų pakeitimai, kurie leistų Projekto sprendinius priskirti statinio rekonstravimo darbams.

14. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo panaikinti Administracijos Leidimo galiojimą tuo pagrindu, kad statytojas atliko statybos darbus priskirtinus statinio rekonstrukcijai, o ne kapitaliniam remontui, t. y. ieškovė, įvertinusi statybos darbų rezultatą, sprendė, kad jie neatitinka Leidime įtvirtintų reikalavimų.

15. Administracija, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, jog iš pateikto Projekto medžiagos ginčijamam statybos Leidimui gauti buvo neįmanoma racionaliomis pastangomis nustatyti, kad yra planuojamas pastato išorės matmenų pokytis ir todėl statybos rūšis privalėjo būti pakeista iš kapitalinio remonto į rekonstrukciją, t. y. Administracija neturėjo pagrindo abejoti Projekte pateiktais duomenimis, kad statinio išorės matmenys nėra keičiami. To reikalavo ir derinančiosios institucijos ir pagal šiuos reikalavimus Projektą suderino. Projekto atitikimą statybos techniniams reglamentams patvirtino ir atlikta bei prie Projekto pridėta ekspertizė.

16. Teismas vertino, kad sprendžiant dėl statybos leidimo teisėtumo bei jo galiojimo svarbu nustatyti, ar jo išdavimo metu iš Administracijai pateiktų duomenų, Administracija galėjo spręsti, kad Projekte nurodyta statybos darbų apimtis laikytina ne kapitaliniu remontu, o rekonstrukcija, taip pat ar Administracija pažeidė statybos leidimų išdavimo tvarkos taisykles.

17. Kaip matyti iš Projekto, pagal kurį išduotas Leidimas, nei pastato tūrio, nei aukščio pakeitimų Projekte numatyta nebuvo. Ekspertizės akte nurodoma, kad Projekto sprendiniais keičiama pastogės patalpos paskirtis į gyvenamąją ir suplanuojami nedideli butai su antresolėmis aukštojoje pastogės dalyje. Stogo forma bei pastato tūris nekeičiami. Patalpų apšvietimui įrengiami įstiklinti tūriniai stoglangiai tarp esamų gegnių ir stoglangiai stogo plokštumoje. Sprendiniais išsaugoma išlikusi autentiška materija, objekto pirminė išraiška (išorinis pavidalas, kontūrai, išvaizda, matmenys, dekoro elementai), esamos konstrukcijos bei elementuose panaudotos medžiagos (statybos produktai, sudėtinės daiktų dalys) – eksploatuojamos patalpos bus prižiūrimos, apsaugotos nuo irimo bei nykimo. Ekspertė V. S. konstatavo, kad įrengiami tūriniai stoglangiai tarp gegnių. Taigi, Administracijos atstovai, gavę visus teisės aktuose numatytus dokumentus, būtinus statybos Leidimo išdavimui, teismo vertinimu, neturėjo pagrindo abejoti Projekte, Ekspertizės akte nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikti jokie priešingi šiai išvadai įrodymai, teismas sprendė, jog Leidimo išdavimo metu Administracija neturėjo pagrindo abejoti dėl Leidimo išdavimo teisėtumo. Ieškovė taip pat neįrodė ir to, jog Leidimo išdavimo metu Administracija būtų pažeidusi kokias nors statybos leidimų išdavimo procedūras.

18. Bylos nagrinėjimo metu Inspekcijos atstovė patvirtino, kad neginčija Ekspertizės akto, o tai iš esmės reiškia, kad su ekspertizės išvadomis ieškovė sutinka. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovei neginčijant ir kitų Projekto lydimųjų dokumentų, nėra pagrindo spręsti, jog šių dokumentų pagrindu išduotas Leidimas laikytinas negaliojančiu.

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas ieškovės ieškinį dėl Administracijos išduoto Leidimo galiojimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas nurodė, kad kiti ieškinio reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl atmetus ieškovės ieškinį dėl Leidimo galiojimo panaikinimo, išvestiniai reikalavimai taip pat atmetami, dėl jų pasisakant sutrumpintuose motyvuose.

20. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nesutinka su ieškovės reikalavimu leisti (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti pastatą – bendrabutį, pakeičiant negyvenamosios patalpos paskirtį į gyvenamą, o atsakovei neatlikus šių veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius nuo prieš tai nurodyto termino pabaigos (po 6 mėnesių), kaltų asmenų, t. y. Administracijos, (duomenys neskelbtini), R. R., (duomenys neskelbtini) ir R. B., lėšomis nugriauti/ išardyti pagal Projektą ir Statybos leidimą atliktus statybos darbus ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovė nurodė, jog prašomas 6 mėnesių terminas projektinei dokumentacijai pertvarkyti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra nepagrįstai trumpas. Pažymėjo, kad šių veiksmų atlikimas priklauso ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo kitų asmenų (projektuotojo, statybos leidimus išduodančios institucijos, projektą derinančių subjektų ir pan.) valios, geranoriškumo, pareigingumo ir rūpestingumo.

21. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovės nustatytas terminas nėra objektyviai pagrįstas, jokių duomenų, kad atsakovė turėtų realias galimybes įgyvendinti tokį teismo sprendimą per pakankamai trumpą terminą nepateikta. Neįgyvendintinu, teismo vertinimu, laikytinas ir kitas ieškovės reikalavimas – įpareigoti kaltus asmenis nugriauti/išardyti pagal Projektą ir statybos Leidimą atliktus darbus ir sutvarkyti statybvietę, kadangi tai reikštų, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) nugriovus statinio stogą, buvusi stogo dalis, t. y. supuvusios pertvaros, gegnės turėtų būti grąžinamos į buvusią padėtį.

22. Teismas taip pat sutiko su Administracijos pozicija, kad ieškinio reikalavimas šalinti savavališką statybą kaltų asmenų lėšomis, nenurodant statytojo (duomenys neskelbtini) tarp šių asmenų, iš esmės prieštarauja ieškovės į bylą teiktam įrodymui – 2021 m. rugpjūčio 20 d. Išvadai dėl statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbtini), Nr. 4D-3436. Joje, skiltyse „pažeidimo esmė“, „pažeistas teisės aktas“, „pažeidimo padarymo laikas“ nurodomi keturi subjektai tariamai padarę pažeidimus: projektuotojas, Administracija, ekspertizės rangovas ir statytojas, tačiau ieškinio reikalavimuose statytojas nėra įvardinamas kaip kaltas asmuo, atitinkamai kaltę priskiriant kitiems subjektams. Pažymėtina, jog ieškovė teismui neteikė jokių argumentų kodėl reikšdama reikalavimus, nelaikė statytojo kaltu asmeniu dėl neva padarytų pažeidimų, todėl teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai perkėlė atsakomybę už neva padarytus statybos pažeidimus vien tik asmenims, kurie iš esmės statybos darbų neatliko.

23. Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas ir pažeidžiant procesinės teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT), suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko yra neteisėtas bei naikintinas.

24.2. Apeliantė nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų yra akivaizdu, kad bendrabučio stogo šlaitas buvo pakeistas: t. y. techninio darbo projekto Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies aiškinamajame rašte yra nurodyta jog „Esamas stogas yra šlaitinis su 50-63 % nuolydžiais į pastato išorę“, tuo tarpu Projekto brėžinyje „Pastato vidaus vandentiekio ir buitinių tinklai, stogo planas“ jau yra akivaizdžiai žinoma, kad stogo nuolydis po statybos darbų pietinėje ir vakarinėje pusėje yra jau tik 34-39 %. Projektu yra leidžiama perstatyti laikančiąsias konstrukcijas, sumažinant stogo nuolydį, taip pritaikant palėpės patalpas gyvenimui jose.

24.3. Iš bendrabučio stogo brėžinių yra akivaizdu, kad bendrabučio stogas buvo šlaitinis „laužtas“, tačiau pagal Projekto sprendinius jis nebėra „laužtas“, o tiesiog šlaitinis. Tai patvirtina, kad bendrabučio stogo konstrukcijos buvo perstatytos, o ne senosios konstrukcijos pakeistos naujomis. Projektas yra dviprasmiškas ir klaidinantis, jo tekstinėje dalyje nurodoma viena, o brėžiniuose visai kas kita.

24.4. Statinio kapitalinio remonto atveju statinio laikančiosios konstrukcijos ne perstatomos, bet pertvarkomos. Laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo turinys yra siauresnis nei perstatymo, t. y. pertvarkymo atveju jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Naujo stogo su erdviniais tūriniais stoglangiais bei nauju gegnių išramstymu ir išdėstymu, jų nuolydžio pakeitimu (jau vien tose vietose, kur įrengiami tūriniai stoglangiai ar ties pastatu (duomenys neskelbtini), keliamas stogas taip, kad būtų patogu patekti į palėpę ir antresoles) kaip laikančiosios konstrukcijos, įrengimas yra išimtinai laikančiųjų konstrukcijų perstatymo, taigi – statinio rekonstravimo – požymis.

24.5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y.: 1) statinio projekto architektūrinė dalis, kurioje teigiama, jog „<...> Projektuojamas vienas 3,5 m³ erdvinis stoglangis stoge rytiniame šlaite“, 2) (duomenys neskelbtini) 2020-05-29 statinio techninės būklės tyrimo aktas Nr. 20-05/0?, iš kurio žinoma, kad „Konstrukcinė stogo (su įstrižais atraminiais spyriais) schema neleidžia racionaliai įsisavinti pastogės erdvių, įrengiant gyvenamąsias patalpas, todėl esamas stogo konstrukcijas tikslinga pertvarkyti, keičiant gegnių išramstymo schemą ir pašalinant pažeistus konstrukcinius elementus <...>“, 3) statinio projekto bendrosios dalies brėžinys „Esamos būklės ortofotonuotraukos“, bendrabučio stogo planas, patvirtintas 2014-11-18 VĮ Registrų centro Kauno filialo registro Nr. 44/100/733, Google maps informacija, 2017-10-23 pirkimo-pardavimo sutartis ir prie jos esantys 2013-07-30 kadastrinių matavimų metu užfiksuoti bendrabučio stogo duomenys, V. G. 2022-01-16 elektroniniu parašu patvirtintos nuotraukos, kuriose užfiksuotas bendrabučio vaizdas 2018 m. ir 2021 m., pagal kuriuos bendrabučio stogas tiek vidinėje, tiek ir išorinėje pusėje buvo šlaitinis, tokių stogo elementų kaip tūriniai stoglangiai, nebuvo (buvo tik orlaidės ir dekoratyvus elementas iš (duomenys neskelbtini) pusės), 4) (duomenys neskelbtini) 2018 m. techninio darbo projekto dalies „Statinio konstrukcijos“ pav. Nr. AR-04, iš kurio žinoma, jog statinio projektu keičiamas gegnių išdėstymas, patvirtina, kad Projektu buvo numatyta įrengti erdvinius tūrinius stoglangius, kurių anksčiau nebuvo, dėl ko: 1) keičiasi laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas, ir 2) bendrabučio išorės parametrai – pasikeičia (padidėja) stogo skerspjūvis, tūris (pastogės patalpų erdvė) ir aukštis būtent toje bendrabučio stogo dalyje, kurioje projektuojami erdviniai tūriniai stoglangiai bei ties pastatu (duomenys neskelbtini), kur keliamas stogas taip, kad būtų patogu patekti į palėpę ir antresoles.

24.6. Nagrinėjamu atveju laikančiosios konstrukcijos perstatomos bendrabučio stogo dalyje, todėl dėl erdvinių tūrinių stoglangių įrengimo keičiasi ne tik laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas stoge, bet ir bendrabučio išorės parametrai stogo dalyje – padidėja bendrabučio stogo skerspjūvis, tūris (bendrabučio pastogės patalpų erdvė) ir aukštis. Taigi vien ta aplinkybė, kad erdvinių tūrinių stoglangių, kurių iki statinio projekto rengimo nebuvo, įrengimas, dėl kurių laikančiosios konstrukcijos perstatomos (pakeičiamas gegnių išdėstymas) ir dėl to pasikeičia bendrabučio išorės parametrai stogo dalyje – padidėja bendrabučio stogo skerspjūvis, tūris (bendrabučio pastogės patalpų erdvė) ir aukštis, yra numatyti Projekte, sudaro pagrindą konstatuoti, kad šie Projekto sprendiniai neatitinka Leidime nurodytos statybos darbų rūšies – kapitalinio remonto, ir pažeidžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalies ir STR „Statinio statybos rūšys“ 10 punkto reikalavimus.

24.7. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje ir STR „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte esančią kapitalinio remonto sąvoką laikančiosios konstrukcijos gali būti tik pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Nagrinėjamu atveju laikančiosios konstrukcijos yra perstatomos, nes pagal Projektą pakeičiamas gegnių išdėstymas, atsisakant ilginių. Iki Projekto gegnės buvo „12 x 15 cm kas 1 m, ilginiai 20 x 20 cm“ ((duomenys neskelbtini) 4 psl.), o įgyvendinus Projektą naujos gegnės yra „250 x 50 kas 600“, pagal stogo konstrukcijų planą „Gegnės 50 x 150 ant esamos gegnės, gegnės 120 x 150 – esamos kas 1000 mm“, o ilginių nelieka. Taip pat Projekte numatyti erdviniai tūriniai stoglangiai yra 940 x 1400 mm, 780 mm dydžio, t. y. kad šie erdviniai tūriniai stoglangiai būtų sumontuoti, gegnės, kurios iki statinio projekto buvo 12 x 15 cm bei išdėstytos kas 1 m, turės būti pakeistos, kadangi suprojektuoti erdviniai tūriniai stoglangiai platesni/ siauresni negu tarpgegnis.

24.8. Nors teismas sprendime ir rėmėsi LAT 2022-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-1075/2022, konstatavo, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, tačiau visiškai nepaisė toje pačioje nutartyje esančio dar vieno išaiškinimo ir sprendė, kad tūris nėra tiesinis matmuo, jis nėra vertinamas sprendžiant dėl statybos darbų priskyrimo tam tikrai statybos rūšiai. Priešingai nei nurodo teismas, LAT minėtoje nutartyje nurodė, kad „Antrasis statinio rekonstravimo požymis pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį – statinio išorės matmenų pakeitimas (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytas statinio išorės matmenų sąrašas (ilgs, plotis, aukštis, ir pan.) nėra baigtinis. Reglamento 9 punkte šių matmenų sąrašas papildytas skersmens matmeniu, tačiau taip pat nėra baigtinis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi šie statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai. Pažymėtina, kad dauguma statinio parametrų yra tarpusavyje susiję, t. y. vieno iš jų pasikeitimas lemia kito susijusio parametro pasikeitimą. Pakeitus vieną iš statinio parametrų, pvz., plotį, kartu pasikeičia statinio plotas, tūris ir pan.“.

24.9. Inspekcijos nuomone, yra akivaizdu, kad įrengus du tūrinius švieslangius ir pakėlus stogą toje dalyje, kuri ribojasi su pastatu (duomenys neskelbtini), tiek kad žmogui būtų patogu patekti ne tik į palėpę, bet ir į naujai formuojamą antresolę, matuojant naujai įrengtas patalpas, t. y. dauginat horizontalaus pjūvio plotą iš įkainojimo aukščio Hi, įskaičiuojant nišas tos patalpos(-ų) tūris bus akivaizdžiai pakitęs dėl įrengtų stoglangių ir pakeltos stogo dalies, kuri ribojasi su pastatu (duomenys neskelbtini).

24.10. Inspekcijos nuomone, yra akivaizdu, kad įrengus du tūrinius švieslangius ir pakėlus stogą toje dalyje, kuri ribojasi su pastatu (duomenys neskelbtini), tiek kad žmogui būtų patogu patekti ne tik į palėpę, bet ir į naujai formuojamą antresolę, matuojant naujai įrengtas patalpas, t. y. dauginat vertikalaus pjūvio plotą iš pastogės patalpų ilgio; Vertikalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pagal pastogės patalpų sienų išorinį paviršių, įskaitant nišas, tos patalpos(-ų) tūris bus akivaizdžiai pakitęs dėl įrengtų stoglangių ir pakeltos stogo dalies, kuri ribojasi su pastatu (duomenys neskelbtini).

24.11. Pastato tūris pasikeis dar ir dėl to, kad iki statybos darbų tai buvo vientisa palėpė be jokių vidinių pertvarų, tačiau Projektu yra suprojektuota 13 butų, kurių patalpos jau yra atribotos sienomis, pertvaromis, perdanga dėl antresolės – ir jų tūris jau bus skaičiuojamas jų (t. y. patalpų) viduje. Pastato pastogės įrengta dalis yra sudėtinė viso pastato dalis, todėl statytojas, įrengęs arba praplėtęs pastogę, padidina viso pastato matmenis (plotą, tūrį). Kadangi pastato ploto ir tūrio pakeitimas neišvengiamai susijęs su kitų pastato matmenų (ilgio, pločio, aukščio ar gylio) pakeitimu, tai byloje nustatytos aplinkybės, kad, statybos darbais sukuriant naujas patalpas, padidinamas bendrabučio plotas ir tūris. Pastato plotas bruto – visų pastato aukštų horizontalių pjūvių plotų, taip pat antstatų, pastogės patalpų ir funkcionaliai susietų priestatų horizontalių pjūvių plotų, skaičiuojamų pagal sienų išorinių paviršių matmenis, suma (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), 134 punktas), o pastato plotas pasikeis jau vien tik dėl antresolėje įrengiamų patalpų.

24.12. Teismo sprendimo išvados, kad „tūris nėra tiesinis matmuo, jis nėra vertinamas sprendžiant dėl statybos darbų priskyrimo tam tikrai statybos rūšiai“ negalėjo būti padarytos dar ir dėl to, kad L. U. išvados apie kažkokius „tiesinius matmenis“ yra niekuo nepagrįstos ir niekinės, kadangi L. U. nėra pastatų kadastrinių matavimų ekspertas ir jam nesuteikta teisė vertinti pastatų kadastrinius matavimus.

24.13. Teismo išvados, kad masyvus betono konstrukcijų dekoratyvinis elementas vis dėlto egzistavo, tik po kapitalinio remonto jis tapo įstiklintas ir kad tai neįrodo, jog statinio projektu yra suplanuota bendrabučio rekonstrukcija „paslėpta“ po kapitalinio remonto darbais, prieštarauja logikai, nes pats teismas konstatavo, kad anksčiau egzistavo dekoratyvinis elementas ant stogo ir tokia architektūrinė detalė nesudarė ir negalėjo sudaryti jokio pastato tūrio (Taisyklių 136.3. papunktis), tačiau tą architektūrinę detalę įstiklinus, o tiksliau – virš jos įrengus stogą, iš šonų įrengus sienas, toks, iki tol buvęs dekoratyvinis elementas, įgyja savą skerspjūvį, savą aukštį, savą tūrį, savą plotą.

24.14. Teismo teiginys, kad Inspekcija tariamai nepateikė teismui įrodymų dėl bendrabučio tūrio, yra visiškai nepagrįstas ir paneigiamas visa bylos medžiaga. Teismui tiesiog reikėjo skaityti brėžinius, įvertinti ir išaiškinti, kas yra plotas ir tūris bei tinkamai ir iki galo taikyti LAT 2022-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-1075/2022 pateiktą išaiškinimą, Taisykles ir Statybos įstatymo nuostatas.

24.15. Leidimo patikrinimo aktu nustatyta, jog Projekte, pagal kurį išduotas Leidimas, neteisingai nurodyta statinio statybos rūšis (leidimo patikrinimo akto 3.2 papunktis), t. y. faktiškai suprojektuotas bendrabučio rekonstravimas, nors statinio projekte ir Leidime šie statybos darbai įvardinti kaip „bendrabučio kapitalinis remontas“.

24.16. Teismas sprendime rėmėsi tik ta Projekto dalimi, kurioje melagingai ir klaidinančiai nurodyta, kad „tūris nesikeis“, nors Projekto brėžiniai, juos skaitant ir taikant bei aiškinant Statybos įstatymo ir taisyklių nuostatas, rodo visai ką kitą, t. y., kad Projektu yra suprojektuoti statinio rekonstravimo darbai, tačiau jie yra neteisingai ir klaidinančiai pavadinti kapitalinio remonto darbais.

24.17. Iš bendrųjų statinio Projekto rodiklių, Projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto ir architektūrinės dalies matyti, kad bendrabučio išorės parametrai, tūris, įgyvendinus Projekto sprendinius ir atlikus statybos darbus, neva nepasikeis, o Projekte numatyti statybos darbai tariamai atitinka statinio kapitalinio remonto sąvoką, tačiau teismas šių teiginių nepatikrino.

24.18. Pagal Projektą „Projektuojamas vienas 3,5m³ erdvinis stoglangis stoge rytiniame šlaite“, nors jokių tūrinių stoglangių iki statybos darbų nebuvo, o tai reiškia, kad Projekte numatyti statybos darbai, dėl kurių buvęs šlaitinis bendrabučio stogas be tokių stogo elementų kaip tūriniai stoglangiai, bus pakeistas, atitinka statinio rekonstravimo sąvoką, kadangi šiais statybos darbais pakeičiamos bendrabučio stogo laikančiosios konstrukcijos. Bendrabučio stogo konstrukcija (jos išdėstymas) bus pakeista taip, kad stoge būtų galima įrengti tūrinius stoglangius. Kartu šios aplinkybės reiškia ir tai, kad dėl pakeistų bendrabučio stogo laikančiųjų konstrukcijų, bus pakeltas bendrabučio stogas (toje dalyje pasikeis buvęs stogo aukštis) ir šioje dalyje (kur bus įrengti tūriniai stoglangiai) padidės bendrabučio tūris.

24.19. Iš bendrabučio būklės tyrimo akto žinoma, jog „<...> įrengiant gyvenamąsias patalpas, <...> esamas stogo konstrukcijas tikslinga pertvarkyti, keičiant gegnių išramstymo schemą ir pašalinant pažeistus konstrukcinius elementus <...>“. Šios aplinkybės patvirtina, kad tam, jog bendrabučio palėpė būtų pritaikyta gyvenamajai paskirčiai, turės būti pakeista laikančiųjų konstrukcijų – gegnių – išramstymo schema. Šie statybos darbai atitinka statinio rekonstravimo sąvoką.

24.20. Projekto sprendiniai, pagal kuriuos palėpėje bus įrengtas 3,5 m² erdvinis stoglangis priskirtini rekonstravimo, o ne kapitalinio remonto darbams, kadangi toje bendrabučio stogo dalyje bus pakeistos laikančiosios konstrukcijos bei jų išdėstymas, dėl ko pasikeis ir stogo aukštis bei patalpų tūris ir jų plotas. Minėti statinio projekto sprendiniai priskiriami bendrabučio rekonstravimui ir, atitinkamai, tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį.

24.21. Iš Projekto bendrosios dalies yra žinoma, kad „Palėpės patalpose projektuojamų butų apšvietimui ir vėdinimui projektuojami stoglangiai „Velux“. Visi projektuojami butai palėpėje turės stoglangius su vertikalia ir nuožulnia dalimi“, taip pat Projekto architektūrinėje dalyje nurodoma, jog „Montuojami „Velux“ stoglangiai su nuožulnia ir vertikalia dalimi“. Ir šie sprendiniai sutampa su Projekto architektūrinės dalies 2018 m. gruodžio mėnesio brėžiniu „Projektuojamų palėpės patalpų pjūvis 1-1 M1:100“, žymuo 2018-12-01-TDP-SA-BR3“, t. y. suprojektuoti stoglangiai „Velux“ Standart PLUS bei „Velux“ VFE PK31. Tuo tarpu Projekte esančiame Ekspertizės akte teigiama, kad „Stogo forma bei pastato tūris nekeičiami. Patalpų apšvietimui įrengiami įstiklinti tūriniai stoglangiai tarp esamų gegnių ir stoglangiai stogo plokštumoje“, o prie jo esančiame Projekto 2019 m. sausio mėnesio brėžinyje „Pjūvis 1-1 M1:100“, žymuo MIc-8-KAU-AF-TdP-AS-3“, stoglangių „Velux“ Standart PLUS bei „Velux“ VFE PK31 nėra, o jų vietoje numatyti tūriniai stoglangiai.

24.22. Pagal bendruosius Projekto rodiklius „6. Pastato aukštis“ bendrabučio aukštis – „16,00 m“. Remiantis 2020-03-17 projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi, „Pastato aukštis – 17,5 metrai“. Taip pat iš bendrabučio stogo plano, patvirtinto 2014-11-18 VĮ Registrų centro Kauno filialo registro Nr. 44/100/733, kopijos žinoma, kad bendrabučio stogo aukštis „5,97 m“, o iš bendrabučio stogo plano, patvirtinto T. R. parašu, – bendrabučio stogo aukštis yra „6,75 m“. Maža to, Projekto architektūrinėje dalyje (brėžinys „Projektuojamų palėpės patalpų pjūvis M1:100“, žymuo 2018-12-01-TDP-SA-BR3) nurodytas tik bendrabučio aukštis nuo bendrabučio karnizo apačios iki bendrabučio kraigo ir yra 6,33 m. Vadovaujantis D. P. 2021-06-10 parengta kontroline-geodezine nuotrauka, atstumas nuo bendrabučio karnizo apačios iki bendrabučio kraigo – 6,47 m, tačiau nėra viso bendrabučio aukščio.

24.23. Esant tokiai situacijai, kada Projekto sprendiniai, kuriais siekiama bendrabučio palėpėje įrengti tūrinius stoglangius, dėl ko bus pakeičiamos stogo laikančiosios konstrukcijos, jų išdėstymas ir dėl kurių šioje stogo dalyje pasikeis aukštis bei tūris, patalpų plotas, o ir patys Projekto sprendiniai yra prieštaraujantys vieni kitiems, Administracija galėjo spręsti, kad Projekte nurodyta statybos darbų apimtis laikytina ne kapitaliniu remontu, o rekonstrukcija, tokiu būdu Administracija negalėjo statytojui išduoti leidimo, o Inspekcijos ieškinys turėjo būti tenkintas visiškai ir Leidimas turėjo būti panaikintas.

24.24. Apeliantė nesutinka su teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovei (duomenys neskelbtini) iš Inspekcijos priteisė 9 226,25 Eur bylinėjimosi išlaidas bei atsakovei (duomenys neskelbtini) priteisė 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas turėjo išanalizuoti, ar yra pateikti patirtas ir apmokėtas išlaidas pagrindžiantys detalizuoti rašytiniai įrodymai, tačiau teismas tik abstrakčiai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl yra priteistinos. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nevertino jų realumo, neįsitikino ar pateikti jų dydį detalizuojantys ir patvirtinantys dokumentai, o pateiktuose dokumentuose konkrečiai nenurodyta, koks detalizuotas bylinėjimosi išlaidų dydis buvo realiai atsakovių patirtas ir apmokėtas nagrinėjamoje byloje, todėl laikytina, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo. Be to, iš sprendimo nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas iš Inspekcijos priteisė visas nurodytas išlaidas, sprendime nėra pateikta jokių skaičiavimų, tuo labiau, kad nėra nurodytos advokato laiko sąnaudos nagrinėjamoje byloje, kurios būtinos apskaičiuojant ar bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, neįvertintas išlaidų dydžio atitikimas Rekomendacijoms, nevertinta, ar prašomos priteisti išlaidos pagrįstos ir būtinos, ar nebuvo nepagrįstai išlaidaujama, todėl laikytina, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma nebuvo grindžiama vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais ir teisės aktais.

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Administracija prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Administracija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu dėl ginčo pastato tūrio pokyčio (ne)egzistavimo, kuris tariamai lemtų kitokios statybos rūšies (rekonstrukcijos, o ne kapitalinio remonto) poreikį. Administracija laikosi pozicijos, kad šis motyvas apeliaciniame skunde nėra pagrįstas jokiais realiais konkrečiais faktiniais duomenimis. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra pateikusi absoliučiai jokių pastato tūrio pokytį pagrindžiančių skaičiavimų ar matavimų, jokių ekspertų ar specialistų išvadų dėl šio matavimo vieneto pokyčio.

25.2. Apeliantės nesutikimas su teismo teiginiu apie tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl bendrabučio tūrio, kadangi teismui reikėjo skaityti brėžinius, įvertinti ir išaiškinti, kas yra plotas ir tūris bei tinkamai ir iki galo taikyti LAT 2022-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-l075/2022 pateiktą išaiškinimą, Taisykles ir Statybos įstatymo nuostatas, iš esmės prieštarauja imperatyvioms įrodinėjimo naštos paskirstymo civiliniame procese taisyklėms, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas kas neigia, taip pat CPK 178 straipsnyje įtvirtintai normai.

25.3. Tariamas pastato tūrio pokytis atliekant pastato kapitalinį remontą tikrai nėra priskirtina aplinkybėms, kurių įrodinėti nereikia. Ne pats teismas savarankiškai turėjo skaityti brėžinius, atlikti savarankiškus paskaičiavimus ir išsiaiškinti tariamą pastato tūrio pokytį. Teismas, būdamas aktyvus, bylos nagrinėjimo metu net kelis kartus uždavė ieškovės atstovei klausimą – kokiais byloje esančiais įrodymais grindžiamas motyvas dėl tariamo tūrio pokyčio, tačiau konkrečių, tai patvirtinančių įrodymų byloje nesant, buvo tiesiog paaiškinta, kad tūrinio stoglangio įrengimas savaime padidina pastato tūrį. Teismui suformulavus klausimą ir suteikus ieškovei teisę konkrečiais byloje esančiais įrodymais pagrįsti savo teiginį, ieškovė šia teise nepasinaudojo arba atliko tai netinkamai ir tai laikytina ieškovės dispozityviai pasirinkta procesine elgsena, bet ne pirmos instancijos teismo civilinio proceso normų pažeidimu.

25.4. Pastato tūrio pokytis paneigiamas tiek tiesioginiais rašytiniais įrodymais – Projekto medžiaga, Projekto ekspertize, tiek Išvadoje pateiktu Projekto vertinimu. Projekto architektūrinės dalies 17 lape esančioje lentelėje nurodoma, kad pastato tūris prieš kapitalinį remontą yra 1 1375 kv. m., po kapitalinio remonto – 11375 kv. m., tame pačiame lape pastaboje po lentele nurodoma, kad pastato tūris nedidinamas, stogo konstrukcijos paliekamos esamos; Projekto architektūrinės dalies 18 lape nurodoma, kad „pastato tūris nedidinamas, stogo šlaitas nekeičiamas. Nekeičiami pagrindiniai pastato parametrai.“ Projekto architektūrinės dalies 21 lape esanti 1 lentelė, kurioje nurodoma, kad pastato tūris ..iki 11375 (nesikeičia)“. Išvadoje nurodoma, kad kapitalinio remonto metu įrengti stoglangiai (stogo plokštumoje ir tūriniai) nepakeitė nagrinėjamo pastato išorės matmenų: ilgio, pločio, aukščio, skersmens, buvusių iki statybos darbų pradžios. Ieškovės į bylą pateiktoje Išvadoje dėl statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbtini), nėra net užsimenama apie pakitusį pastato tūrį.

25.5. Administracija nesutinka, kad Projekte melagingai ir klaidinančiai nurodyta, jog „tūris nesikeis“. Jokia teisminė, ikiteisminė ar viešojo administravimo institucija nėra konstatavusi nurodytų duomenų melagingumo ir atitinkami teiginiai laikytini tik apeliantės subjektyviu ir nepagrįstu vertinimu.

25.6. Administracija, nesutikdama su apeliantės motyvu neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad tūrinių stoglangių iki ginčijamų statybos darbų atlikimo nebuvo, atkreipia dėmesį į byloje esančius rašytinius įrodymus, paneigiančius šį motyvą.

25.7. Projekte (aiškinamajame rašte, tekstinėje dalyje), pagal kurį išduotas ginčijamas Leidimas nei pastato tūrio, nei aukščio pakeitimų numatyta nebuvo. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkomųjų darbų ekspertizėje ekspertė V. S. konstatavo, kad įrengiami tūriniai stoglangiai tarp gegnių. Tai iš esmės paneigia motyvus, kad įrengiant naujus stoglangius iš esmės keičiama stogo konstrukcija ir dėl to statybos rūšis Projekte privalėjo būti rekonstrukcija.

25.8. Byloje esantys duomenys (inventoriniai duomenys bei Projekte pateiktas esamų statinio konstrukcijų grafinis fiksavimas) pagrindžia, kad prieš išduodant Leidimą, pastato stogo konstrukcija nebuvo išimtinai šlaitinė, o turėjo vertikalius stogo konstrukcijos elementus, kurie vadinami išėjimais ant stogo.

25.9. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale įregistruotuose bendrabučio inventoriniuose duomenyse nurodomi vertikalūs (atsikišę) stogo konstrukcijos tūriniai elementai žymimi punktyru. Iš inventorinių duomenų nėra galimybės nustatyti tikslių tūrinių stogo konstrukcijų, kurių vietoje įrengtas tūrinis stoglangis, matmenų, tačiau apeliantė taip pat neturi teisinio pagrindo teigti, kad matmenys nuo prieš tai buvusiųjų pakito. Būtent šiuo tikslu ir buvo papildytas Projektas nurodant esamus pastato stogo duomenis su matmenimis. Tačiau pats atsikišusių stogo konstrukcijų, o ne išimtinai šlaitinio stogo faktas yra nekvestionuotinai paneigiamas bendrabučio inventoriniais duomenimis, kurie buvo Projekto sudėtyje.

25.10. Nei ieškinyje, nei jį pagrindžiančiuose pridedamuose dokumentuose nebuvo konstatuota, kad prieš tai buvusių stogo tūrinių konstrukcijų matmenys būtų iš esmės pakitę lyginant su tais, kurie numatyti Projekte, įvertinus šią aplinkybę ir tai, kad apeliantė nepateikė jokių paskaičiavimų dėl tūrinių elementų išmatavimų pokyčio, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybės, kad tūrinių elementų prieš ginčijamus statybos darbus nebuvo, o po jų atsirado. Tai, kad prieš tai buvę tūriniai elementai buvo vadinami ne stoglangiais, o išėjimais ant stogo ar dekoro tūriniais elementais, savaime negali suponuoti poreikio keisti statybos rūšį, kadangi pripažinus tūrinių elementų buvimą, nepaisant to kaip jie vadinami, ir nekonstatavus esminio pastato tūrio pokyčio, nėra teisinio pagrindo reikalauti pakeisti statybos rūšį į rekonstrukciją.

25.11. Ieškinys yra grindžiamas Patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, jog vyksta gegnių keitimo darbai, įrengiami du tūriniai stoglangiai su nurodytais apytiksliais išmatavimais. Pabrėžtina, kad apeliantės specialistai nebuvo konstatavę, kad būtų keičiama stogo konstrukcija, įrengiant kitokios formos ar matmenų gegnes ir kad tai būtų atliekama būtent tūrinių stoglangių vietoje. Iš Patikrinimo akto tegalima konstatuoti, kad taip, kaip ir buvo numatyta Projekte, senos sutrūniję medinės gegnės keičiamos naujomis. Projekte buvo numatytas stoglangių įrengimas tarp esamų gegnių, o tūrinės stogo konstrukcijos (išėjimai ant stogo) egzistavo dar prieš rengiant Projektą ir apeliantei neįrodžius priešingai arba neįrodžius, kad Projektu buvo suplanuotas pastato išorės matmenų, t. y. aukščio ar tūrio pakitimai, pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad statybos darbų rūšis privalėjo būti rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai (duomenys neskelbtini) ir R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. nėra jokio pagrindo sutikti su Inspekcijos teiginiu, kad Ekspertizės akte turėjo būti konstatuota, kad Projekte neteisingai nurodyta statybos rūšis. Ginčo statybos tikslas yra pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), o tai visiškai atitinka kapitalinio remonto sąvoką.

26.2. Atsakovės visiškai sutinka su teismo vertinimu, kad ieškovei neginčijant ir kitų Projekto lydimųjų dokumentų, nėra pagrindo spręsti, jog šių dokumentų pagrindu išduotas statybos Leidimas laikytinas negaliojančiu.

26.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jokių tūrinių stoglangių iki statybos darbų nebuvo ir įrengiant tūrinius stoglangius, pasikeis stogo aukštis ir padidės pastato tūris. Ieškovė teismui pateikė Projekto dalį Statinio architektūra, kurios 2 lape esančiose fotonuotraukose aiškiai matyti, kad iki statybos darbų stoge buvo 4 tūriniai elementai su vertikalia dalimi – išėjimu ant stogo. Pastato inventoriniai duomenys taip pat patvirtina, kad stogas nebuvo išimtinai šlaitinis, bet su atsikišusiomis stogo konstrukcijomis – vertikaliais stogo konstrukcijos tūriniais elementais.

26.4. Projekto dalyje Statinio architektūra aptariant stogą nurodytas Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Kauno teritorinio padalinio reikalavimas „nepalikti kelių dabartiniu metu esančių erdvinių stogo langų – išlipimų ant stogo, tačiau nedidinant tūrio akcentuoti pastato simetriją ir palikti vieną tūrio elementą esantį stogo šlaite nuo (duomenys neskelbtini), ir taip pat projektuoti erdvinį stogo langą – išlipimą ant stogo centrinėje pastato dalyje – kiemo pusės stogo šlaite“. Būtent šis KPD Kauno teritorinio padalinio reikalavimas ir yra įgyvendintas ginčo Projekte.

26.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl tokių stogo elementų kaip tūriniai stoglangiai bus pakeltas statinio stogas ir toje dalyje pasikeis buvęs stogo aukštis bei atitinkamai padidės statinio tūris. Jokių rašytinių įrodymų šiems argumentams pagrįsti ieškovė nepateikė. Projekto dalyje Statinio architektūra aptariant stogą aiškiai nurodyta, kad „nekeičiamas nei stogo kraigo aukštis nei jo padėtis. Nekeičiamas nei pastato, kuriame yra remontuojama patalpa, tūris.“

26.6. Projekte visi numatyti įrengti stoglangiai yra „Velux“ tipo švieslangiai, įrengiami stogo plokštumoje, todėl jų įrengimas tūrio nepadidina ir toks projekto sprendinys jokiu būdu nereiškia pažeidimo. Šie sprendiniai sutampa su Projekto architektūrinės dalies 2018 m. gruodžio mėnesio brėžiniu „Projektuojamų palėpės patalpų pjūvis 1-1 M1:100“, žymuo 2018-12-01-TDP-SA-BR3“.

26.7. Ekspertizės akte nurodoma, jog „Stogo forma bei pastato tūris nekeičiami. Patalpų apšvietimui įrengiami įstiklinti tūriniai stoglangiai tarp esamų gegnių ir stoglangiai stogo plokštumoje“. Šie Projekto sprendiniai nekeičia stogo formos ir pastato tūrio – pastato tūris po kapitalinio remonto lieka toks pats kaip prieš kapitalinį remontą – 11375 m³, taip pat išlieka esamas aukštų skaičius – 4 ir esamas pastato aukštis – 16 m. Akivaizdu, kad švieslangių įrengimas stogo plokštumoje yra patvirtintas Ekspertizės akte.

26.8. Inspekcija neteisingai nurodo, kad Projekto 2019 m. sausio mėnesio brėžinyje „Pjūvis 1-1 M1:100“, žymuo MIc-8-KAU-AF-TdP-AS-3“, stoglangių „Velux“ Standart PLUS bei „Velux“ VFE PK31 nėra, o jų vietoje numatyti tūriniai stoglangiai. Brėžinyje aiškiai pažymėti tiek tūriniai stoglangiai, tiek stoglangiai stogo plokštumoje.

26.9. Jokiais įrodymais nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad įrengiant tūrinius stoglangius pakeičiamos bendrabučio stogo laikančiosios konstrukcijos, jų išdėstymas ir dėl kurių šioje stogo dalyje pasikeis aukštis bei tūris, patalpų plotas. Tūriniai stoglangiai buvo iki Projekto rengimo. Laikančiųjų konstrukcijų – paveiktų puvinio gegnių – pakeitimas atitinka kapitalinio remonto sąvoką. Statinio laikančiąsias konstrukcijas būtina keisti, jei jos netenkina esminių laikančiųjų savybių.

26.10. Atsakovai visiškai nesutinka su ieškove, kad pateiktos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra konkrečios. Patirtų 2 662,00 Eur išlaidų dydį atsakovė pagrindė pridėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodyta išsami išlaidų detalizacija, ir atliktais mokėjimo pavedimais. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad ieškovė į bylą beveik prieš kiekvieną posėdį teikė prašymus dėl įrodymų prijungimo, paaiškinimus su itin didelės apimties įrodymais (2021-11-24, 2022-02-09, 2022-03-01), taip pat į bylą buvo teikiami ir kitų bylos šalių prašymai ir dokumentai, kuriuos reikėjo analizuoti ir vertinti, dėl jų konsultuotis su klientu, rengtis teismo posėdžiams ir juose atstovauti, bylos elektroninę medžiagą sudaro 6 tomai, teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma laikytina protinga ir proporcinga bylos apimčiai ir teismas teisingai sprendė, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio.

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Inspekcija apeliaciniame skunde remiasi naujais argumentais, kuriais nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovės naujai nurodomi argumentai negali būti vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir yra už apeliacinio nagrinėjimo ribų.

27.2. Nei stogo šlaito „laužtumo“ kriterijus, nei argumentai susiję su stogo nuolydžio sumažinimu (pakeitimu) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo keliami, todėl jais remtis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo.

27.3. Minėti argumentai, net ir neatlikus išsamios analizės, nepagrįsti, nes visiškai neaišku, ką reiškia „laužtas“ stogas ir kokią įtaką šis neapibrėžtas kriterijus turi stogo priskyrimui atitinkamai teisės aktuose apibrėžtai formai, ginčo atveju – šlaitinei; visiškai neaišku, kodėl apeliantė sutapatina (ar supainioja?) du skirtingus matavimo vienetus – laipsnius ir procentus (nurodo tik procentus, nors Projekte nurodomi ir laipsniai), ir kas konkrečiai pagrindžia, kad Projekte numatyta sumažinti bendrą stogo šlaito nuolydį.

27.4. Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, susijusios su ginčo pastato stogo dalimi ties pastatu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei procesiniuose dokumentuose, nei rašytiniuose, nei žodiniuose paaiškinimuose, nei Patikrinimo akte nebuvo keliamas klausimas dėl stogo dalies ties pastatu (duomenys neskelbtini). Naujų ir anksčiau nenagrinėtų aplinkybių nurodymas apeliaciniame skunde nėra leistinas ir tokios aplinkybės negali būti vertinamos sprendžiant sprendimo teisėtumo klausimą.

27.5. Apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai, kad pastato plotas pasikeis jau vien dėl antresolėje įrengiamų patalpų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nesirėmė jokiais argumentais, susijusiais su naujai įrengiamomis patalpomis. Apeliantės argumentai nepagrįsti, kadangi bet kokie pastato vidaus parametrų skaičiavimai, kurie neturi jokios įtakos pastato išorės matmenims, negali būti laikomi pastato išorės matmenų pakeitimais.

27.6. Apeliantė nurodo naujas aplinkybes, susijusias su Išvada, kurią parengė prof. hab. dr. L. U.. Inspekcija teigia, kad šios išvados yra niekinės, nes nurodytas ekspertas nėra pastatų kadastrinių matavimų ekspertas ir jam nesuteikta teisė vertinti pastatų kadastrinius matavimus. Eksperto kvalifikacijos, kadastrinių matavimų klausimai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo keliami. Ekspertas atliko stogo konstrukcijų tyrimą ir vertino statybos rūšies kvalifikavimą, todėl jei apeliantė laikė, kad byloje turėtų būti atliekamas kadastrinių matavimų ar eksperto kvalifikacijos tinkamumo vertinimas, šiuos savo argumentus ieškovė privalėjo reikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27.7. Apeliantė nurodo, kad įgyvendinus Projekte numatytus sprendinius, pasikeičia stogo aukštis, padidėja pastato tūris bei perstatomos laikančiosios konstrukcijos, kas apeliantės teigimu, atitinka rekonstravimo požymius. Su tokiais apeliantės argumentais atsakovė nesutinka, kadangi ieškovė nepagrįstai sieja pastato tūrį ir jo pokyčius su statybos rūšies kvalifikavimu.

27.8. Statinio išorės matmenys – tai ilgis, plotis, aukštis ir skersmuo. Pastato tūris nėra apibrėžiamas kaip pastato išorės matmuo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-03-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-24-525/2020 nurodoma, kad statybos darbų rūšis apibrėžiama atsižvelgiant į tai ar keičiami statinio išorės matmenys, o ne atsižvelgiant į statinio tūrį. Apeliantė savo viešai skelbiamuose išaiškinimuose nurodo, kad pastato tūrio padidinimas, nepertvarkant esamų statinio laikančiųjų konstrukcijų, nepriskiriamas statinio rekonstravimui. Taigi šioje byloje pateikiama Inspekcijos pozicija yra nesuderinama su jos pačios viešai skelbiamais išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tūrio nevertino kaip statinio išorės matmens, ir, apskritai, kaip matmens, turinčio įtaką sprendžiant dėl statybos darbų priskyrimo tam tikrai statybos rūšiai.

27.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iki statybos darbų tokių stogo elementų kaip tūriniai stoglangiai nebuvo. Tokie teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams –inventoriniams duomenims, prieš statybos darbus darytoms fotonuotraukoms ir prie Patikrinimo akto pridėtoms ortofotonuotraukoms. Šie įrodymai patvirtina, kad iki statybos darbų stoge buvo tūriniai elementai su vertikalia dalimi – išėjimu ant stogo. Tokių tūrinių elementų, prieš pradedant statybos darbus, buvo keturi: 1 – šiaurinėje dalyje, 2 – rytinėje dalyje (kiemo pusėje) ir 1 pietinėje dalyje. Vakarinėje stogo dalyje (gatvės pusėje) buvo 3 mūro sienos – frontonai, iškylantys virš stogo šlaito.

27.10. Kaip matyti iš stogo rytinėje (kiemo) pusėje fotonuotraukos, iki statybos darbų stoge buvo tūriniai elementai su vertikalia dalimi. Aplinkybę, jog iki statybos darbų stoge buvo tūriniai elementai patvirtina ir Projekto bendrosios dalies aiškinamajame rašte bei Statinio architektūros dalies aiškinamajame rašte nurodyti KPD Kauno teritorinio padalinio reikalavimai.

27.11. Projekte stogo tūriniai elementai numatyti taip, kaip nurodė KPD, t. y., vietoj dviejų stogo rytinėje (kiemo) pusėje esančių elementų suprojektuotas vienas tūrinis stoglangis ir, išlaikant simetriją, stogo vakarinėje ((duomenys neskelbtini)) pusėje taip pat suprojektuotas vienas tūrinis elementas. Beje, ši už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija Projekto sprendinius, kaip atitinkančius iškeltus reikalavimus, suderino. Taigi tiek iki statybos darbų, tiek po statybos darbų stogas išlieka su vertikaliais tūriniais elementais. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ar įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, jog iki statybos darbų stoge nebuvo jokių tūrinių elementų.

27.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įrengiant tūrinius stoglangius, pasikeičia stogo aukštis ir padidėja pastato tūris. Pagal Projekte numatytus sprendinius bendra stogo konstrukcija nesikeičia, t. y. po statybos darbų stogas išlieka šlaitiniu, koks ir buvo iki statybos darbų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įrengus tūrinius stoglangius bendras stogo aukštis nesikeičia. Stoglangis ar bet kokia kita stoge esanti konstrukcija yra stogo elementas. Skaičiuojant bendrą stogo aukštį, atskiri stogo elementų aukščiai izoliuotai nėra vertinami. Šiuo atveju turėtų būti vertinama tik ta aplinkybė, ar įrengus tūrinius stoglangius keičiasi bendras iki projektavimo darbų buvęs stogo aukštis. Kaip matyti iš Projekto Statinio architektūros dalies brėžinio „Vidaus kiemo, šiaurinis fasadas“, rytų ir vakarų pusėse suprojektuoti tūriniai stoglangiai neturi visiškai jokios įtakos bendram stogo aukščiui, nes yra akivaizdžiai žemiau už stogo kraigą.

27.13. Vadovaujantis Taisyklių 136.7 p., į antžeminės dalies pastato tūrį neįskaičiuojamas inter alia sienomis nuo išorės neatitvertų erdvių, lodžijų ir neįstiklintų balkonų tūris. Projektas parengtas specializuotomis priemonėmis (programos, matavimo prietaisai ir pan.) ir specialių žinių turinčio asmens. Projektuotojas, skaičiuodamas projektuojamą pastato tūrį, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir neabejotinai įvertino visas svarbias bei reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir aukščiau nurodytas. Projekte aiškiai nurodoma, kad pastato tūris po kapitalinio remonto nėra didinamas.

27.14. Nors apeliantė cituoja tam tikras Taisyklių 136 punkto nuostatas, susijusias su pastato tūrio skaičiavimu, bei pateikia išvadą apie neva padidėjusį pastato tūrį, tačiau apeliantės pateiktos išvados nepagrindžiamos jokiais atliktais skaičiavimais ar byloje esančiais įrodymais.

27.15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo išvada, kad Inspekcija nepateikė įrodymų dėl pastato tūrio yra nepagrįsta. LAT praktikoje nustatyta, kad įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12 straipsnyje, 178–179 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles tenka tam, kas teigia, t. y. ieškovei. Apeliantės vertinimas ydingas ir prieštarauja civiliniame procese įtvirtintiems rungimosi, dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principams (CPK 12, 13, 17 straipsniai) bei įrodinėjimo pareigą reglamentuojančioms teisės normoms (CPK 178 straipsnis).

27.16. Pasisakant dėl LAT 2022-03-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-1075/2022 taikymo, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi šia kasacinio teismo praktika tiek, kiek tai susiję su kapitalinio remonto ir rekonstravimo atribojimu, tačiau paminėtos bylos tiesioginiam taikymui šioje byloje nėra pagrindo, nes bylų ratio decidendi nesutampa. Kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl savavalinės statybos ir rūsio patalpų padidinimo, tuo tarpu šioje byloje tokio pobūdžio klausimai nėra sprendžiami.

27.17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo atveju bus keičiamas laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas. Pažymėtina, kad kapitalinio remonto darbais nėra draudžiama keisti ir pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas. Atliekant statinio kapitalinį remontą, leidžiama statinio laikančiąsias konstrukcijas pertvarkyti, t. y. jas stiprinti (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninti, pakeisti (dalinai ar visas) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Projekte numatytas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, jas pakeičiant geresnėmis, kokybiškesnėmis ir stipresnėmis konstrukcijomis yra leidžiamas atliekant statinio kapitalini remontą ir visiškai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 p. bei statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p. nuostatas. Projekte nėra numatyti tokie laikančiųjų konstrukcijų pakeitimai, kurie leistų Projekto sprendinius priskirti statinio rekonstravimo darbams.

27.18. Apeliaciniame skunde atkartojami ieškinio argumentai, kad Projekto sprendiniai yra dviprasmiški ir prieštaraujantys vienas kitam.

27.19. Apeliantė nurodo, jog prie Ekspertizės akto pridėtame brėžinyje ir Projekto bendrosios dalies, Statinio architektūros dalies aiškinamuosiuose raštuose ir Statinio architektūrinės dalies brėžinyje nesutampa langų pavadinimai. Pažymėtina, kad Projekto medžiagoje yra visiškai aiškiai nurodyta, jog šlaitiniame stoge bus įrengiami „paprastieji“ ir tūriniai stoglangiai. Taigi Projekto sprendiniai nekelia jokių abejonių, kokie langai bus įrengiami. Apeliantės nurodyti neva dviprasmiški Projekto sprendiniai, iš tiesų, yra aiškiai suprantami ir nekeliantys abejonių, o teiginiai, susiję su Projekto sprendinių prieštaringumu, yra niekuo nepagrįsti ir neturintys jokios įtakos Leidimo teisėtumui.

27.20. Inspekcijos nurodomas 6 mėnesių terminas projektinei dokumentacijai pertvarkyti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra nepagrįstai trumpas ir priklauso ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo kitų asmenų (projektuotojo, statybos leidimus išduodančios institucijos, projektą derinančių subjektų ir pan.) valios ir geranoriškumo. Ieškovės reikalavimas nugriauti/išardyti pagal Projektą ir Statybos leidimą atliktus darbus ir sutvarkyti statybvietę yra nelogiškas, sunkiai įgyvendinamas ir galintis lemti trečiųjų asmenų teisių pažeidimus. Atsakovė turėtų gražinti įlinkusią avarinės būklės senąją stogo konstrukciją, kurią turėtų sumontuoti ant supuvusių gegnių, nes bet kokios naujos konstrukcijos reikštų, kad padėtis nėra grąžinta į buvusią padėtį. Tokia situacija ne tik lemtų deformuotos, pažeistos ir keliančios pavojų stogo konstrukcijos įrengimą (grąžinimą), bet ir trečiųjų asmenų – bendrijos narių, kurie davė sutikimus pagal Leidimą numatytiems darbams atlikti, teisių, interesų ir teisėtų lūkesčių pažeidimą. Inspekcijos nurodomas 3 mėnesių terminas nugriauti/išardyti pagal Projektą ir Statybos leidimą atliktus darbus ir sutvarkyti statybvietę yra nepagrįstai trumpas. Atsižvelgiant į darbų apimtį, teritoriją, kurioje yra statinys, sudėtingus statybos procesus, sezoniškumą, per 3 mėnesių terminą išardyti pagal Projektą ir Leidimą atliktus darbus būtų neįmanoma. Tokio termino nustatymas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams.

27.21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai iš Inspekcijos atsakovei (duomenys neskelbtini) priteisė bylinėjimosi išlaidas, teismas nevertino išlaidų realumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad Inspekcija inicijavo ginčą teisme ir pareiškė nepagrįstą ieškinį, o atsakovė, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, pasinaudojo jai civilinio proceso garantuojama teise turėti atstovą ir rinkti įrodymus. Atsakovės patirtas išlaidas lėmė būtent apeliantės, o ne atsakovės, intencija bylinėtis, todėl atsakovė turi teisėtą lūkestį į patirtų išlaidų atlyginimą. Apeliantės nurodomi argumentai dėl išlaidų dydžio iš esmės grindžiami nuomone, bet ne teisės normomis, pavyzdžiui, apeliantės neįtikina, kad didelės apimties atsiliepimo parengimas (17 lapų) gali užtrukti 12 val.; apeliantė teikia savo vertinimą, kaip, kiek kartų ir kokiomis aplinkybėmis atstovas turėtų susipažinti su byla ir ruoštis bylos nagrinėjimui; apeliantė atlieka atsakovės baigiamosios kalbos vertinimą ir kritikuoja jos parengimui sugaištą laiką; apeliantės nuomone, specialisto išvadai gauti patirtos išlaidos neturėtų būti priteisiamos ir pan. Šie pasvarstymai ir kiti šiame kontekste apeliantės nurodomi teiginiai niekaip nepagrindžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodomus maksimalius dydžius. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas Inspekcijos ieškinys dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Byloje kilo ginčas ar atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, atliko savo pareigas ir tinkamai patikrino Projekto sprendinių atitikimą Projekte nurodytai statybos rūšiai (kapitalinis remontas ar rekonstrukcija). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos dalykas – išduoto Leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą teisėtumas, ir nėra sprendžiama dėl statytojo galimai atliktos savavališkos statybos bei nukrypimo nuo esminių statinio projekto sprendinių.

31. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 21 d. neteisėtai išdavė (duomenys neskelbtini) statybos leidimą pagal (duomenys neskelbtini) 2019 metais parengtą statinio projektą Nr. MIC-8-DOMAN-19-(083), „Pastato – bendrabučio A. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto, keičiant neįrengtos palėpės patalpų paskirtį į gyvenamąjį, projektą (unikalaus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini))“, kuriuo leido atlikti negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate – bendrabutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 4A4p, adresu A(duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą. Ieškovė ieškinį iš esmės grindė aplinkybe, jog pagal parengtą projektą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija negalėjo statytojui išduoti statybos leidimo dėl to, jog buvo netinkamai parinkta statybos rūšis, t. y. statybos leidimas išduotas kapitaliniam remontui atlikti, nors, ieškovės vertinimu, projekto sprendiniai ir atlikti statybos darbai laikytini pastato rekonstravimu.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) atlikdama namo stogo gegnių keitimą, jas paaukštino 0,5 m., o tūrinių stoglangių įrengimas nepakeitė buvusio pastato stogo (namo) aukščio ar tūrio. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie namo tūrio pasikeitimą, net ir tuo atveju, jei tūris būtų keičiamas, tokia aplinkybė nesudarytų pagrindo teigti, jog statybos darbai priskirtini rekonstravimui. Be to, teismas vertino, jog ieškovė neįrodė, kad iš projekto buvo galima spręsti, kad bus pakeistos stogo laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, kurie leistų projekto sprendinius priskirti statinio rekonstravimo darbams.

33. Apeliantė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas netinkamai įvertino visų byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

Dėl projekte nurodytos statybos rūšies ir statybą leidžiančio dokumento galiojimo

35. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta.

36. Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijamas Leidimas teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1dalis).

37. Ieškovės vertinimu, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai nepatikrino Projekto sprendinių atitikimo Projekte nurodytai statybos rūšiai, nors statinio projekto sprendiniai ir faktiškai atlikti statybos darbai neatitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšies (kapitalinis remontas), todėl Leidimo galiojimas turi būti panaikintas.

38. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, jog Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka, be kita ko, tikrina savivaldybės administracija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 5 priedo 1.11 papunktyje (redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu, t. y. 2020 m. spalio 21 d.) nustatyta, kad savivaldybių administracijos, be kita ko, tikrina, ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį.

39. Ginčo atveju savivaldybės administracija Projekto įgyvendinimui išdavė Leidimą, suteikiantį teisę atlikti pastato kapitalinį remontą, nors, apeliantės vertinimu, pagal projekto sprendinius, turėjo būti parengtas statinio rekonstravimo projektas bei nurodyta statybos rūšis – pastato rekonstrukcija, ir išduotas leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

41. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

42. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-1075/2022, 24 punkte, nurodytų Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtų statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo sąvokų turinio analizė atskleidžia, kad šias sąvokas sieja vienas elementas – statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, o kitas elementas – statinio išorės matmenų pakeitimas – šias sąvokas skiria. Kadangi statinio išorės matmenų pakeitimas būdingas tik statinio rekonstravimo sąvokai, pagal pastarąjį bruožą statinio kapitalinis remontas atribojamas nuo statinio rekonstravimo.

43. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – Reglamentas), 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Šio Reglamento 9.6. punkte, kuriame detalizuotas vieno iš statinio rekonstravimo požymių – laikančiųjų konstrukcijų perstatymo – turinys, nurodyta, kad laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytas statinio išorės matmenų sąrašas (ilgs, plotis, aukštis, ir pan.) nėra baigtinis. Reglamento 9 punkte šių matmenų sąrašas papildytas skersmens matmeniu, tačiau taip pat nėra baigtinis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi šie statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai. Pažymėtina, kad dauguma statinio parametrų yra tarpusavyje susiję, t. y. vieno iš jų pasikeitimas lemia kito susijusio parametro pasikeitimą. Pakeitus vieną iš statinio parametrų, pvz., plotį, kartu pasikeičia statinio plotas, tūris ir pan.

45. Pagal nurodyto Reglamento 10 punktą statinio kapitalinio remonto atveju statinio laikančiosios konstrukcijos ne perstatomos, bet pertvarkomos. Laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo turinys yra siauresnis nei perstatymo, t. y. pertvarkymo atveju jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-1075/2022 26 punktas).

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad pagrindas konstatuoti, jog atsakovės (duomenys neskelbtini) suprojektuoti statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo darbams, o projekto sprendiniai neatitiko jame nurodytos statybos rūšies, būtų tik tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, jog pagal projektą buvo numatyta (i) perstatyti pastato laikančiąsias konstrukcijas, (ii) pakeičiant (padidinant) pastato išorės matmenis.

47. Byloje nustatyta, kad ginčijamas Leidimas yra išduotas pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) 2019 metais parengtą statinio kapitalinio remonto projektą Nr. MIC-8-DOMAN-19-(083) „Pastato – bendrabučio A(duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto, keičiant neįrengtos palėpės patalpų paskirtį į gyvenamąjį, projektą (unikalaus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini))“.

48. Statytojas (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcijų bei jo dangos keitimo darbus, kurių metu taip pat įrengė du tūrinius stoglangius (rytinėje ir vakarinėje pastato pusėse). Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, jog stogo konstrukcijos (gegnės) buvo perstatytos, pakeičiant pastato išorės matmenis: stogo kraigo aukštis pagal senas laikančiąsias konstrukcijas (gegnes) buvo pakeltas apie 0,5 m., buvo naujai įrengti tūriniai stoglangiai, todėl tokie statybos darbai laikytini ne kapitaliniu remontu, o statinio rekonstravimu bei būtent tik tokiems darbams atlikti galėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

49. Byloje nekilo ginčo jog statytojas pastato palėpėje įrenginėja (pastatė) du tūrinius stoglangius, taip pat, kad padidėjo pastato (kraigo) aukštis. Byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar suprojektuoti sprendiniai, susiję su naujo stogo su erdviniais tūriniais stoglangiais bei nauju gegnių išdėstymu, priskirtini kapitaliniam remontui ar pastato rekonstrukcijai. Ieškovė įrodinėjo, kad šie darbai laikytini statinio rekonstravimu. Atsakovai teigė, jog pagal statinio projekto sprendinius dėl pakeistų stogo laikančiųjų konstrukcijų ir naujai įrengtų tūrinių stoglangių bendrabučio išorės parametrai nesikeičia, todėl tokie statybos darbai laikytini kapitaliniu remontu. Taip pat atsakovai nurodė, jog aplinkybė, kad kapitalinio remonto metu įrengus stogo konstrukciją pastato aukštis padidėjo 0,14 m, toks pokytis priskiriamas prie neesminių statinio projekto sprendinių, kuriems nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies su atsakovų argumentais sutinka.

50. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad parengtame projekte būtų nurodyti planuojamų įrengti tūrinių stoglangių projektiniai sprendiniai (iš esmės pateikta tik jų vizualizacija), nurodant tik tai, kad: projektuojamas vienas 3,5m³ erdvinis stoglangis stoge rytiniame šlaite; Patalpų apšvietimui įrengiami įstiklinti tūriniai stoglangiai tarp esamų gegnių ir stoglangiai stogo plokštumoje. Nors, viena vertus, iš projekto matyti, kad du tūrinius stoglangius rytinėje ir vakarinėje pastato pusėje buvo numatyta įrengti (bei faktiškai įrengti) visai kitoje vietoje nei jie buvo iki statybos darbų pradžios. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, pagal projektinius sprendinius bei kapitalinio remonto užduotį ir tikslą, galima spręsti, kad jie buvo projektuojami taip, kad bus įrengti tarp esamų (buvusių iki statybos pradžios) gegnių. Projektinių sprendinių iš kurių būtų galima spręsti, kad juos suprojektuota įrengti, perstatant laikančiąsias konstrukcijas, apeliantė neįrodė bei teismas tokių aplinkybių nenustatė. Taigi, nesant vieno (pastato laikančiųjų konstrukcijų perstatymo) iš pastato rekonstrukcijos požymių, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad nepagrįstai statytojui buvo išduotas Leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą.

51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog tūrinių stoglangių įrengimu yra padidinami statinio išoriniai matmenys, nes būtent toje stogo dalyje yra paaukštinamas stogas, pasikeičia stogo skerspjūvis, tūris (pastogės patalpų erdvė), todėl pirmosios instancijos teismo priešinga išvada šiuo klausimu laikytina nepagrįsta. Kita vertus, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes byloje nenustačius, jog tūrinių stoglangių įrengimui buvo suprojektuotas ir laikančiųjų konstrukcijų perstatymas (pvz. gegnių paaukštinimas, pašalinimas, naujų įrengimas), nėra teisinio pagrindo spręsti, kad projekto sprendiniai neatitiko jame nurodytos statybos rūšies. Pabrėžtina, kad apeliantė nėra pateikusi į bylą objektyvių duomenų, kad pagal projektą buvo numatyta pakeisti stogo konstrukcija, įrengiant kitokios formos ar matmenų gegnes ir kad tai numatyta atlikti būtent įrengtų tūrinių stoglangių vietoje. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus dėl stogo nuolydžio laipsnio, jo „laužtumo“ pakeitimo, kurie ieškinyje nenurodyti bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliami, todėl jie apeliacinėje instancijoje nėra vertinami (CPK 312 straipsnis).

52. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pastato rekonstrukciją įrodo projekto dalis „Statinio konstrukcijos“, kurioje nurodyta, kad iki statybos pradžios buvo gegnės 12 × 15 cm kas 1 m, ilginiai 20 × 20 cm (1.3 p.), o naujai bus įrengiamos gegnės 250 x 50 kas 600 mm (1.3 p.), ilginių nepaliekant, taip pat (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 29 d. Statinio techninės būklės tyrimo aktas Nr. 20-05/0?, kuriame nurodyta, jog konstrukcinė stogo (su įstrižais atraminiais spyriais) schema neleidžia racionaliai įsisavinti pastogės erdvių, įrengiant gyvenamąsias patalpas, todėl esamas stogo konstrukcijas tikslinga pertvarkyti, keičiant gegnių išramstymo schemą ir pašalinant pažeistus konstrukcinius elementus, neremiant stogo į perdangą (6 p.). Kaip jau minėta, pagal teisinį reglamentavimą, tik tuo atveju, jeigu pagal projektą numatyta (i) perstatyti pastato laikančiąsias konstrukcijas, (ii) pakeičiant (padidinant) pastato išorės matmenis, būtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) suprojektuoti statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo darbams, o projekto sprendiniai neatitiko jame nurodytos statybos rūšies. Vien tik laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, nekeičiant pastato išorės matmenų, nelaikytina statinio rekonstrukcija. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto dalyje „Statinio konstrukcijos“ duomenys apie gegnes yra nurodyti tik vertinant stogo konstrukcijos svorį, ir vien iš tokių duomenų savivaldybės administracija neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, jog yra siekiama pakeisti (padidinti) statinio išorės matmenis. Akcentuotina, jog projekte yra aiškiai nurodoma, kad nei pastato tūrio nei aukščio pakeitimų nenumatyta, taip pat projekte aiškiai buvo nurodyta, jog nebus keičiamas nei stogo kraigo aukštis, nei jo padėtis; stogo konstrukcijoje bus keičiamos gegnės, kurių savybės netenkina esminių laikančiųjų savybių yra paveiktos puvinio; pažymima, kad visi numatyti stogo konstrukcijos darbai atitinka statinio kapitalinio remonto sąvoką nusakantį apibrėžimą (STR 1.01.08:2002 10 p.). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad statinio projektu buvo numatyta atlikti ne pastato rekonstrukciją, o kapitalinį remontą. Pastebėtina ir tai, kad pagal statytojo techninę užduotį buvo nustatyta projektuotojui parengti būtent kapitalinio remonto techninį darbo projektą. (duomenys neskelbtini) ir statinio projekto ekspertizės vadovė R. B. 2020 m. spalio 6 d. bendrosios techninio darbo projekto ekspertizės aktu Nr. 609-EA-1023/G, patikrinę statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir įvertinę, kad ginčo statybos tikslas yra pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), konstatavo, jog „Techninis darbo projektas atitinka Reglamento ES Nr. 305/2011 esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų statybos techninių dokumentų reikalavimus. Techninį darbo projektą galima tvirtinti“. 2022 m. vasario 17 d. Stogo konstrukcijų tyrimo specialisto išvadoje, kurią parengė specialistas prof. hab. dr. L. U., nurodoma, kad Projekte numatyti statybos darbai (projektiniai sprendiniai) priskiriami kapitaliniam remontui. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti šia į teismo ekspertų sąrašą įtraukto asmens, kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas, išvada. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, pagrįstai sprendė, kad statinio projektu buvo numatyta atlikti statybos darbus, kurie priskirtini kapitaliniam remontui (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis) ir kuriems išduotinas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantės nurodomi argumentai, kad projekto sprendiniai yra dviprasmiški ir prieštaraujantys vienas kitam, nes nesutampa pateikiama informacija apie stoglangius, pastato ir stogo aukštį, nenustačius rekonstrukcijos požymių, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog Savivaldybės administracijos išduotas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą yra neteisėtas.

53. Apeliantės nurodyti argumentai dėl faktiškai atliktų statybos darbų, kurie užfiksuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1104 (fiksuota, jog įrengiami tūriniai stoglangiai (rytinėje ir vakarinėje pastato pusėje): pastato kiemo vidinėje pusėje (rytinėje) tūrinio stoglangio plotis apie 2,50 m, aukštis apie 2,00 m., išorinėje pusėje (gatvė/ vakarinė pusė) plotis apie 2,0 m, aukštis apie 1,50 m, kurių iki tol nebuvo (vakarinėje pastato pusėje stogo šlaite buvo tik betoninis dekoratyvus elementas); į bylą pateiktos tūrinių stoglangių fotonuotraukos, iš kurių matyti naujai įrengti tūriniai stoglangiai, galimai pakeičiant (perstatant) iki tol buvusį gegnių išdėstymą ir kiti faktiniai duomenys dėl atliktų statybos darbų (pvz. kraigo paaukštinimo), teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, nes nukrypimas nuo esminių statinio projekto sprendinių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Akcentuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra savivaldybės išduoto statybą leidžiančio dokumento, pagal parengtą projektą, teisėtumas, t. y. ar atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija išduodama statybą leidžiantį dokumentą atliko savo pareigas ir tinkamai patikrino projekto sprendinių atitikimą projekte nurodytai statybos rūšiai.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog savivaldybės administracija išduodama ginčijamą Leidimą laikėsi teisės aktų reikalavimų bei teisingai nustatė statybos rūšį bei pagrįstai išdavė ginčijamą Leidimą, todėl panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą ir spręsti dėl statybos padarinių šalinimo apeliantės išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, kad išduodant Leidimą būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai bei procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo esmės atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmetęs ieškinį, iš ieškovės atsakovei (duomenys neskelbtini) priteisė 9 226,25 Eur, iš kurių 2 662,00 Eur yra išlaidos už specialisto išvados parengimą ir 6 564,25 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei (duomenys neskelbtini) – 2 662,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

57. Apeliantė nesutinka su iš jos atsakovėms teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes nevertino jų realumo, neįsitikino ar pateikti jų dydį detalizuojantys ir patvirtinantys dokumentai, nevertino ar bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, ar prašomos priteisti išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos.

58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

59. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49–50 punktai ir juose nurodyta praktika).

61. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti jos naudai iš ieškovės 9 226,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 6 564,25 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 2 662,00 Eur išlaidos už specialisto išvados parengimą; kartu su prašymais teismui buvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (teisinių paslaugų ataskaita, PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos išrašas, mokėjimo pavedimai).

62. Pagal Rekomendacijų 8.2, punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 3 916 Eur (1566,4 Eur x 2,5); už pasirengimą teismo posėdžiams – 755,69 Eur (4,5 val. x 0,1) x 1679,30 Eur) (Rekomendacijų 8.19 p.); už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimalus advokato atlygio dydis yra 1 091,55 Eur (1 val. + 0,5 val. + 5 val. x 0,1) x 1679,30 Eur) (Rekomendacijų 8.19 p., 9 p.); už paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 33,59 Eur (0,01 x 1679,30 Eur x 2) (Rekomendacijų 8.18 p.); už prašymo dėl nuostolių užtikrinimo ir baigiamosios kalbos parengimą – 1343,44 Eur (1679,30 Eur x 0,4 x 2) (Rekomendacijų 8.16 p.). Atsakovė prašo priteisti 1 500 Eur (plius 315 Eur PVM) už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 5262,50 Eur (plius 118,13 Eur PVM) už pasirengimą teismo posėdžiams, 812,50 Eur (plius 170,63 PVM) už atstovavimą teismo posėdžiuose, t. y. mažesnes nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos už dokumentų analizę, komunikavimą su projektų vadovu ar kitais specialistais, konsultavimas, susipažinimas su specialisto išvada, laikytinos sudėtine procesinių dokumentų rengimo ir pasirengimo teismo posėdžiams dalimi. Kadangi atsakovės atskirasis skundas buvo atmestas, todėl jos patirtos išlaidos už atskirojo skundo parengimą jai neatlygintinos. Pažymėtina, kad kaip nurodyta atsakovės pateiktoje teisinių paslaugų ataskaitoje, atsakovė taip pat patyrė išlaidas už baigiamosios kalbos parengimą. Sutiktina su apeliante, kad tokios išlaidos pagal nusistovėjusią teismų praktiką traktuojamos kaip nebūtinos, todėl negali būti priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo atveju susiklostė tokia situacija, jog šalys baigus bylos nagrinėjimą iš esmės sutiko su teismo pasiūlymu per nustatytą terminą pateikti baigiamąsias kalbas raštu, tokių kalbų neišklausant teismo posėdyje, todėl turėjo suprasti, kad dėl to gali būti patiriama papildomų bylinėjimosi išlaidų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių patirtų išlaidų nepriteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

63. Susumavus apskaičiuotus ir nurodytus užmokesčio dydžius, atsakovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad pagrindo peržengti Rekomendacijose numatytų uždarbių dydžių ribas nėra, pripažintina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) turi teisę į 4 855,79 Eur (1815 Eur + 680,63 Eur + 983,13 Eur + 33,59 Eur + 1343,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, kas ir yra priteistina iš ieškovės. Atsakovei (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 2 662,00 Eur išlaidų už specialisto išvados parengimą, kurios, įvertinus kilusio ginčo pobūdį, laikytinos pagrįstomis ir būtinomis bei jai atlygintinomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

64. Atsakovės (duomenys neskelbtini) 2 662,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas, atstovavimas trijuose teismo posėdžiuose, patirtos pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra tinkamai pagrįstos bei atitinka bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai priteisė iš ieškovės.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patikslintina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Inspekcijos 9 226,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas sumažinant iki 7 517,79 Eur (4 855,79 Eur + 2 662,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

67. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus dėl patirtų 1089 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš apeliantės.

68. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys (atsakovai, tretieji asmenys) nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas ir šių išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 9 226,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas sumažinant, ir sprendžiant priteisti 7 517,79 Eur (4 855,79 Eur + 2 662,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovei (duomenys neskelbtini) 1089 Eur (tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.