- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- TS-7-571/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. – P skundą dėl 2025 m. liepos 8 d. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. LK-N-570 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Š. – P prašo pakeisti 2025 m. liepos 8 d. Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą ir lygtinio paleidimo netaikyti.
Šalies argumentai
Prokurorė skunde nurodo, kad nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Jam vis dar nustatyta gana nemažai kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis savo pastangų dėka vis dar gali sumažinti ar visai eliminuoti, dėl ko nekiltų pagrįsta abejonė pakankama jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi rizika nei kiek nepakito, t y. išliko vidutinė, tai rodo, jog nuteistasis deda nepakankamai pastangų siekiant ją sumažinti, todėl nuteistojo pažanga negali būti vertinama kaip itin akivaizdi.
Prokurorė nurodo, kad A. G. viso teistas 5 kartus, 3 kartus baustas administracine tvarka. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikalstama veika dėl kurios atlieka laisvės atėmimo bausmę padaryta veikiant kartu su bendrininkais. Bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Buvo pasislėpęs nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jam buvo išduotas Europos arešto orderis. Prokurorės teigimu, minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
A. G. laisvės atėmimo vietoje įgijo pagrindinį išsilavinimą, įgijo specialybę. Duomenų apie darbinę veiklą Lietuvoje nėra, nuteistasis nurodė, jog dirbo užsienyje. Pažymėtina, kad jo padarytos nusikalstamos veikos susiję su neteisėtos finansinės naudos siekimu, nors tuo metu, kaip nurodo nuteistasis, jis dirbo, gaudavo pajamas, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. Šiuo metu jokių objektyvių duomenų dėl galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis nėra pateikęs. Šiuo atveju lėšų tvarkymas, galimybė įsidarbinti išlieka gana aukštu kriminogeniniu veiksniu. Negalima paneigti to fakto, jog ateityje, suprastėjus finansinei situacijai, gali vėl nusikalsti siekdamas didesnės finansinės naudos.
Nustatytu terminu, proceso šalys atsiliepimo į skundą, prašymų ar pareiškimų dėl nušalinimo, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Nustatyta, kad nuteistasis 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 147 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
2022 m. lapkričio 30 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 242 straipsnį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė.
2025 m. liepos 8 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime nurodoma, kad Komisija, įvertino, jog nuteistasis ankščiau teistas 3 kartus, slapstėsi nuo bausmės vykdymo, paskutinė įvykdyti nusikalstama veika bendrininkų grupėje, tačiau jis dalyvauja resocializacijos procese, lanko tikslines elgesio korekcijos programas, analizuoja savo elgesį, sprendžia problemas, dirba. Pastaruoju metu elgiasi nepriekaištingai. Komisijos teigimu, kriminogeniniai poreikiai sėkmingai valdomi. Už daromą pažangą nuteistasis perkeltas iš paprastos grupės, į lengvą, vėliau ir į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Skatintas 6 kartus. Nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (mažėjantis).
Teismo vertinimu, nuteistasis atitinka tiek formalias tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas. Vien padarytų nusikaltimų sunkumas negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis negali turėti esminės reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą.
Tačiau teismas pritaria prokurorės skundo argumentui, jog nuteistasis deda nepakankamas pastangas siekdamas sumažinti nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam nustatyta vidutinė kartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nors ir mažėjanti, tačiau išliko nepakitusi – vidutinė.
Nuteistajam nustatyti net 4 kriminogeniniai poreikiai ir tik vienas apsauginis veiksnys. Nustatyti kriminogeniniai poreikiai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys; nuostatos.
Teismas pažymi, jog nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, jog dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Minėti kriminogeniniai poreikiai nuteistajam nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai poreikiai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių poreikių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius poreikius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Nuteistojo padarytas nusikaltimas, jo pobūdis rodo, jog nusikaltimas nėra atsitiktinis, o dėsningas nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo gyvenimo būdo padarinys. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Be to, nuteistasis bausmės vykdymo metu, išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, kadangi 2023 m. lapkričio 11 d. yra baustas drausmine tvarka. Taip pat, administracinių nusižengimų tvarka baustas vieną kartą 2022 m. rugpjūčio 16 d. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes jis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje negeba laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų reikalavimų, kas kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo tolimesnės pataisos būnant jam lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos.
Teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu dirba, mokėsi, įgijo specialybę, skatintas 6 kartus, tačiau pažymėtina, jog toks elgesys yra privalomas kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam.
Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Komisija ar teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės skundas tenkinamas ir pakeičiamas skundžiamas nutarimas netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Prokurorės J. Š. – P skundą tenkinti.
Pakeisti 2025 m. liepos 8 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. LK-N-570 dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.