Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs antstolės Daivos Prunskienės prašymą dėl kardomosios priemonės – užstato – panaudojimo M. D. paskirtai baudai padengti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-562/2015 be kitų asmenų, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą nuteistas M. D.. Be kita ko, šiuo nuosprendžiu M. D. paskirta kardomoji priemonė – 15 000 litų (4 344,3 Eur) užstatas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo įvykdymo – M. D. paskirtos baudos sumokėjimo. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 23 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-449/2017, kuria atmesti apeliantų apeliaciniai skundai ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistu).

2. Būtina pabrėžti, jog 2018 m. kovo 29 d. antstolė Daiva Prunskienė (toliau – antstolė) buvo pateikusi prašymą Vilniaus apygardos teismui, kad minėta užstato suma būtų panaudota M. D. minėtu teismo nuosprendžiu paskirtai baudai padengti. Visgi Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi šio prašymo netenkino, konstatuodamas, jog tam, kad už nuteistąjį sumokėtas užstatas būtų nukreiptas padengti jam baudžiamojoje byloje skirtai baudai sumokėti, būtinas aiškus ir nedviprasmiškas užstato davėjo sutikimas, o jo byloje nėra.

3. 2018 m. spalio 18 d. antstolė pateikė teismui naują prašymą nurodydama, jog po minėto teismo sprendimo priėmimo 2018 m. spalio 17 d. buvo gautas užstato už M. D. mokėtojo R. B. sutikimas, panaudoti minėtą piniginę sumą išieškant baudą iš M. D.. Kartu su šiuo prašymu pridedamas ir pasirašytas R. Brazaičio sutikimas.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės prašymas tenkintinas

4. Teismas, įvertinęs antstolės prašymą bei teismui pateiktą bylos Nr. 1-58-562/2015 medžiagą, konstatuoja, kad jog šioje situacijoje antstolės pateiktas prašymas, kartu su informacija, jog užstato davėjas R. Brazaitis sutinka, kad už M. D. sumokėtas užstatas būtų panaudotas padengiant pastarajam skirtą baudą, yra pakankamas ir pagrįstas atlikti tokį procesinį veiksmą.

5. Kaip jau minėta, 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas analogišką prašymą atmetė dėl to, kad nebuvo išreikšta aiški užstato davėjo R. Brazaičio valia dėl tolesnio jo įmokėto užstato lėšų likimo. Prašymą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo metu šis trūkumas yra pašalintas – vykdomojoje byloje yra 2018 m. spalio 16 d. R. B. pasirašytas sutikimas, leisti šias lėšas nukreipti M. D. paskirtai baudai padengti. Byloje yra pateikti ir R. B. asmens dokumentai bei kiti duomenys, kurie neleidžia abejoti, jog šio asmens valia yra tinkamai išreikšta ir pakankama jo sutikimui konstatuoti (vykdomos b. l. 224-226).

6. Atsižvelgiant į tai, ir esant aiškiai išreikštai užstato davėjo valiai dėl tokio pobūdžio veiksmų atlikimo – sutikimui ir leidimui panaudoti jo už M. D. sumokėtą 4 344,30 EUR sumą išieškant (padengiant) M. D. paskirtą baudą, konstatuotina, jog antstolės prašymas yra pagrįstas ir teisėtas bei leistina atlikti tokio pobūdžio vykdomuosius veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išvardintomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 ir 362 straipsniais,

nutaria:

leisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-562/2015 M. D. paskirtą kardomąją priemonę – 4 344,30 EUR (15 000 Lt) užstatą, panaudoti M. D. minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos dengimui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.