- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-348-483/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00072-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, kuria užstato davėjo I. V. prašymas dėl jo sumokėto užstato už A. M. grąžinimo patenkintas, panaikinta A. M. Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. balandžio 4 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – užstatas ir užstato dalykas – 14 481 Eur grąžintas I. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį; 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį; 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė - 21 842,80 Eur dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuspręsta A. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, kardomąją priemonę - užstatą 50 000 Lt (14 481 Eur), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo įvykdymo – A. M. paskirtos baudos sumokėjimo.
1.1. Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. balandžio 4 d. nutarimu A. M. paskirta kardomoji priemonė – 50 000 Lt užstatas, kurį sumokėjo I. V. Nutarime nurodyta, kad užstatas paskirtas siekiant užtikrinti A. M. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme (T. 24, b. l. 25-27).
1.2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi užstato davėjo I. V. prašymą dėl jo sumokėto užstato už A. M. grąžinimo patenkino, panaikino A. M. Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. balandžio 4 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – užstatą ir užstato dalyką – 14 481 Eur grąžino I. V. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, jog A. M. laikėsi jam kartu su užstatu paskirtų įpareigojimų, netrukdė nei ikiteisminiam tyrimui, nei bylos nagrinėjimui teisme, nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. balandžio 4 d. nutarime buvo nurodyta, kad užstatas skiriamas siekiant užtikrinti A. M. dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą (o ne teismo sprendimo vykdymą). Apygardos teismas nurodė, kad nuosprendis A. M. atžvilgiu yra įsiteisėjęs, todėl nėra objektyvaus pagrindo toliau užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatavo, jog tolesnis užstato taikymas yra netikslingas bei nepagrįstas.
Šalies argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - užstato davėjo I. V. prašymo dėl jo sumokėto užstato už A. M. grąžinimo netenkinti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde nurodoma, kad kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos įtariamajam, kaltinamajam, siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 119 straipsnyje nustatytų tikslų, vienas kurių - užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nuspręsta A. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, kardomąją priemonę - užstatą 50 000 Lt (14 481 Eur), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo įvykdymo – A. M. paskirtos baudos sumokėjimo. Prokuroras teigia, kad nuteistasis A. M. iki šiol jam paskirtos piniginės baudos nesumokėjo, t. y. nėra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio. Pasak prokuroro, niekas iš proceso dalyvių, tame tarpe A. M., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalyje dėl A. M. paskirtos kardomosios priemonės - užstato 50 000 Lt (14 481 Eur) palikimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo įvykdymo - paskirtos baudos sumokėjimo, neskundė, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 23 d.
Motyvuojamoji dalis
3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundas atmetamas.
4.1. Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis reglamentuoja su užstato taikymu susijusius klausimus. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą turi būti nurodyta, jog įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir, kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad, jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Visų kardomųjų priemonių, taip pat ir užstato, taikymas yra susijęs su BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų siekimu, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
4.2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. balandžio 4 d. nutarimu A. M. paskirta kardomoji priemonė – 50 000 Lt užstatas, siekiant užtikrinti A. M. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme (T. 24, b. l. 25-27), o ne nuosprendžio įvykdymą. Užstato davėjas I. V. sutiko sumokėti užstatą būtent tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. balandžio 4 d. nutarime ir įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnyje. Byloje nėra užstato davėjo sutikimo, nei teisinio pagrindo palikti paskirtą kardomąją priemonę – užstatą iki nuosprendžio įvykdymo – A. M. paskirtos baudos sumokėjimo. A. M. laikėsi jam kartu su užstatu paskirtų įpareigojimų, netrukdė nei ikiteisminiam tyrimui, nei bylos nagrinėjimui teisme, nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos medžiagos matyti, kad apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjęs ir jau pradėtas bausmės vykdymas, todėl kardomoji priemonė – užstatas turi būti baigta taikyti (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 3 dalis). Sumokėdamas užstatą, I. V. prisiėmė su užstato davimu susijusią riziką, tačiau įsiteisėjus teismo nuosprendžiui tikėjosi užstato grąžinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.