- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2-296-1097/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00040-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Narvija“
- Atsakovas
- M. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Narvija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Narvija“ ieškinį atsakovui M. G. dėl žalos atlyginimo, suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Virtuvių architektai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Narvija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, buvusiam bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Virtuvių architektai“ vadovui, M. G. dėl žalos atlyginimo, prašydama: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 26 223,13 Eur žalos atlyginimo; 2) patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, priteisti iš atsakovo BUAB „Virtuvės architektai“ naudai 230 195,89 Eur žalos atlyginimo; 3) netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo BUAB „Virtuvės architektai“ naudai 256 419,02 Eur žalos atlyginimo.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir bankrutuojanti UAB (toliau – BUAB) „Virtuvių architektai“, kurios vadovas buvo atsakovas M. G., 2023 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 31 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 28 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis susitarė, jog BUAB „Virtuvių architektai“ suprojektuos, pagamins ir sumontuos baldus. Ieškovė pagal sąskaitas išankstiniam apmokėjimui BUAB „Virtuvių architektai“ sumokėjo 25 580 Eur, tačiau BUAB „Virtuvių architektai“ prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Baldai ieškovei nebuvo pagaminti ir pristatyti. Ieškovė 2023 m. spalio 19 d. nutraukė visas sutartis, nes baldai net nebuvo pradėti gaminti ir prašė grąžinti sumokėtus avansus, tačiau sumokėtos sumos nebuvo grąžintos.
3. Ieškovės teigimu, 2023 m. spalio 24 d. ji gavo UAB „Virtuvių architektai“ 2023 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta UAB ,,Virtuvių architektai“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka. Nesutikdama su priimtu sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB „Virtuvių architektai“ 2023 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti, taip pat panaikinti kitus UAB „Virtuvių architektai“ kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie buvo priimti 2023 m. spalio 16 d., ir nutraukti pradėtą UAB „Virtuvių architektai“ bankroto procesą ne teismo tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės skundą patenkino – pripažino UAB „Virtuvių architektai“ 2023 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikino, panaikino kitus 2023 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus ir nutraukė pradėtą UAB „Virtuvių architektai“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
4. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. eL2-12317-971/2023 priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė UAB „Narvija“ iš UAB „Virtuvių architektai“ 25 580 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi BUAB „Virtuvės architektai“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovė per nustatytą terminą kreipėsi į BUAB „Virtuvių architektai“ nemokumo administratorę, pareiškė finansinį reikalavimą, buvo įtraukta į kreditorių sąrašą, tačiau BUAB „Virtuvių architektai“ turimo turto nepakanka kreditorių reikalavimams atlyginti.
5. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pareiškė: 1) tiesioginį ieškinį, prašydama priteisti jai iš buvusio BUAB „Virtuvių architektai“ vadovo 26 223,13 Eur žalos atlyginimo; 2) netiesioginį ieškinį, kuriuo, veikdama BUAB „Virtuvių architektai“ vardu, prašė priteisti BUAB „Virtuvių architektai“ naudai iš buvusio vadovo žalos atlyginimo visai kreditorių finansinių reikalavimų sumai – 256 419,02 Eur. Ieškinys grindžiamas vadovo atsakomybe dėl galimai netinkamai vykdytų pareigų, lėmusių žalą įmonei ir jos kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-467-618/2025, atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui M. G. dėl žalos atlyginimo; išaiškino, kad ieškovė su tiesioginiu ieškiniu atsakovui gali kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia netiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės UAB „Virtuvių architektai“ (toliau – ir bendrovė, skolininkė) vadovui ir nurodo, jog BUAB „Virtuvės architektai“ nemokumo administratorius nesiima jokių veiksmų dėl žalos atlyginimo iš atsakovo reikalavimo; mano, jog aplinkybės, kad nemokumo administratorius nesiima ir neketina imtis veiksmų ginti pažeistas likviduojamos bendrovės teisės, reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo, yra pakankamos konstatuoti esant sąlygą, jog ieškovė, kaip kreditorė, turi teisę siekti skolininkės BUAB „Virtuvės architektai“ vardu įgyvendinti pastarosios savarankiškai neįgyvendinamas teises ir pareikšti netiesioginį ieškinį.
8. Teismas nurodė, kad bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį, civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas nemokumo administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo. Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais. Teismas taip pat pažymėjo, kad, norint pareikšti netiesioginį ieškinį, būtina, kad kreditorius turėtų reikalavimo teisę į skolininką, o pats netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas siekiant sukurti skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, jei tokia teisė dar neegzistuoja. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra visų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, nes ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį bankrutavusios bendrovės vardu – ji yra kreditorė, o kreditorių interesams atstovauja nemokumo administratorius. Teismo vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas – netiesioginis ieškinys, kuriuo siekiama bankrutuojančiai bendrovei priteisti žalos atlyginimo visai finansinių reikalavimų sumai, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
9. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė, be kita ko, nurodė, jog teismų praktikoje yra pripažįstama galimybė tiesioginį ir netiesioginį ieškinius bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo nagrinėti toje pačioje byloje, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis ieškovės nurodomomis bylomis kaip precedentinėmis šiai bylai, nes šios ir išnagrinėtų civilinių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.
10. Teismas, spręsdamas tiesioginio ieškinio buvusiam bendrovės vadovui priėmimo klausimą, nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl 26 223,13 Eur žalos atlyginimo, pareikšto ieškinio suma mažesnė nei 100 000 Eur, todėl ieškinys priskirtinas apylinkės teismo kompetencijai (CPK 26 straipsnis). Kitų teismingumo pagrindų, dėl kurių ieškinys galėtų būti nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme, ieškovė nenurodė ir teismas ex officio nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui, teismas tiesioginį ieškinį atsisakė priimti, išaiškindamas, kad ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą (CPK 29 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Narvija“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį atsakovui M. G. dėl žalos atlyginimo arba įpareigoti Klaipėdos apygardos teismą priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismo išaiškinimas, kad apeliantės pareikštas netiesioginis ieškinys negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes ieškovė neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios bendrovės vardu ir interesais, o bankrutuojančiai bendrovei ir visiems kreditoriams atstovauja nemokumo administratorius, paneigia pačią netiesioginio ieškinio koncepciją. Vadovaujantis tokiu teismo išaiškinimu, nė vienas kreditorius negalėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsniu ir pareikšti netiesioginį ieškinį, nes atstovauti veikiančią bendrovę (skolininką) įgaliojimus turi nemokumo administratorius. Tokiu atveju kreditorius visada būtų laikomas neturinčiu įgaliojimų atstovauti bendrovę ir jos vardu pareikšti ieškinį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad netiesioginio ieškinio esmė – kreditorius už skolininką jo vardu priverstinai pareiškia ieškinį, kurio skolininkas pats nereiškia. Aiškinant šią teisės normą taip, kad kreditorius turėtų turėti oficialius įgaliojimus veikti skolininko vardu, būtų iškreipta pati teisės normos esmė ir prasmė.
11.2. CK 6.68 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais). Taigi, įstatymas įtvirtina, kad būtent kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį tuo atveju, jei bendrovei yra iškeliama bankroto byla. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad, skolininkui iškėlus bankroto bylą, kreditorius netektų teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Nei pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nei pagal kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant netiesioginio ieškinio institutą, nereikalaujama, kad kreditorius gautų bankrutuojančio (likviduojamo) skolininko nemokumo administratoriaus atsisakymą reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo skolininkei iš jos vadovų.
11.3. BUAB „Virtuvės architektai“ nemokumo administratorius nesiima jokių veiksmų dėl žalos atlyginimo iš atsakovo reikalavimo. Aplinkybė, kad nemokumo administratorius nesiima ir neketina imtis veiksmų ginti pažeistas likviduojamos bendrovės teisės, reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo, yra pakankama konstatuoti esant sąlygą, jog ieškovė, kaip kreditorė, turi teisę siekti skolininkės BUAB „Virtuvės architektai“ vardu įgyvendinti pastarosios savarankiškai neįgyvendinamas teises ir pareikšti netiesioginį ieškinį.
11.4. Nors teismas nurodė, kad, norint pareikšti netiesioginį ieškinį, būtina, jog kreditorius turėtų reikalavimo teisę į skolininką, o pats netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas siekiant sukurti skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, jei tokia teisė dar neegzistuoja, tačiau pareiga atlyginti nuostolius atsiranda ne nuo teismo sprendimo juos atlyginti priėmimo, bet nuo pažeidimo atlikimo ir žalos juo padarymo momento. Taigi, neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės nebūtina konstatuoti teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai, skolininkui vengiant prisiteisti žalos atlyginimą, liktų neapginti kreditorių interesai. Todėl apeliantė turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui, kaip skolininkės BUAB „Virtuvės architektai“ buvusiam vadovui, ir reikalauti priverstinai įgyvendinti skolininkės teisę bei reikalauti skolininkės vadovui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, tuo pačiu reikalaudama atlyginti skolininkei padarytą žalą.
11.5. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, bylos, kuria remiasi apeliantė ieškinyje, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra panašios – ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu, kuriuo reiškia reikalavimus atsakovui, bankrutuojančios įmonės buvusiam vadovui, dėl žalos atlyginimo tiesioginio ir netiesioginio ieškinio pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teismas yra pripažinęs, kad tam pačiam atsakovui, bankrutuojančios įmonės buvusiam vadovui, to paties kreditoriaus reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo tiesioginio ir netiesioginio ieškinio pagrindais gali būti nagrinėjami toje pačioje civilinėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-174-302/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta ieškovės netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui, buvusiam BUAB „Virtuvių architektai“ vadovui, M. G., atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nustačius, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka), o tiesioginį ieškinį nutarta atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (ieškinys neteismingas tam teismui).
Dėl atsisakymo priimti netiesioginį ieškinį
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, nes nėra visų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, t. y. apeliantė neįrodė neabejotinos ir vykdytinos savo skolininkės BUAB ,,Virtuvės architektai“ reikalavimo teisės buvusiam bendrovės vadovui – M. G. Taip pat teismas nurodė, kad bankrutuojančią bendrovę bei kreditorius, kaip byloje dalyvaujančius asmenis, civiliniame procese atstovauja nemokumo administratorius, todėl, teismo teigimu, apeliantė neturi teisės reikšti ieškinį bankrutavusios bendrovės vardu.
16. Apeliantė su tokiais apskųstos nutarties argumentais nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai iš esmės paneigia pačią netiesioginio ieškinio koncepciją. Pasak apeliantės, vadovaujantis tokiu teismo aiškinimu, nė vienas kreditorius negalėtų pareikšti netiesioginio ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
18. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 60 punktas). Taip pat ieškinį atsisakoma priimti, jei pareiškimą (ieškinį) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
19. Kai juridinis asmuo tampa nemokus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) prasme ir jam iškeliama bankroto byla, pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokaus juridinio asmens vadovui dėl žalos atlyginimo yra nemokumo administratorius. Tačiau, jeigu nemokumo administratorius neįgyvendina JANĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą, gindamas kreditoriaus interesus, teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu įgyja bendrovės kreditorius.
20. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pagal CK 6.68 straipsnio 2 dalį, pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal šią įstatymo nuostatą kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ne bet kuriuo, bet tik šiais išvardytais atvejais, ir tik dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui.
21. Taigi, netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Dėl to asmuo, kreipdamasis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, visų pirma privalo pagrįsti savo civilinį procesinį subjektiškumą, t. y. teisės priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu turėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-622-912/2023).
22. Reikalavimas turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui nustatytas kreditoriui, kuris nori pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko skolininkams. Tai akcentuota taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008). Reiškiant netiesioginį ieškinį užtenka nustatyti, kad skolininko reikalavimo teisė savo skolininkui neįgyvendinama, o tai, kaip pasireiškia jo neveikimas, yra fakto klausimas, sprendžiamas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-622-912/2023).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).
24. Asmeniui neįrodžius pirmiau aptartų prielaidų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja jo teisės reikšti teismui netiesioginį ieškinį atsiradimą, tokio subjekto pateiktas netiesioginis ieškinys laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka, ir, atitinkamai, tai yra teisinis pagrindas teismui šį ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jei ieškinys buvo priimtas – nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 5 punktas), nes asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (t. y. subjektus, ginančius viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022, 26, 28, 29 punktai).
25. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nesant nors vienos netiesioginio ieškinio sąlygų, jo pareiškimas negalimas, tačiau, kita vertus, padarydamas išvadą, jog apeliantė negali reikšti netiesioginio ieškinio, nes bankrutuojančią bendrovę atstovauja nemokumo administratorius, taip pat, nes apeliantė neįrodė neabejotinos ir vykdytinos savo skolininkės BUAB ,,Virtuvės architektai“ reikalavimo teisės atsakovui, netinkamai aiškino bei taikė CK 6.68 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė į šias nuostatas aiškinančią aktualią teismų praktiką.
26. Pirma, vien tai, kad bankrutuojančią bendrovę pagal įstatymą civiliniame procese atstovauja nemokumo administratorius, nepaneigia apeliantės teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, nors pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokaus juridinio asmens vadovui dėl žalos atlyginimo, yra nemokumo administratorius, tačiau jei nemokumo administratorius neįgyvendina šios pareigos, teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu įgyja bendrovės kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad netiesioginio ieškinio instituto taikymas pasižymi tam tikra specifika – šiuo teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama specialiam subjektui – kreditoriui, kurio materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškia tuo, kad jis siekia, jog tokiu, nors ir netiesioginiu, būdu būtų įmanomas jo paties neabejotino bei vykdytino reikalavimo patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 37 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl apeliantės, kaip BUAB „Virtuvės architektai“ kreditorės, reikalavimo teisės bendrovei galiojimo ir vykdytinumo. BUAB „Virtuvės architektai“ bankroto byloje patvirtintas 26 223,13 Eur apeliantės finansinis reikalavimas. Duomenų, kad nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo priteisimo byloje pateikta nebuvo. Nei CK, nei teismų praktikoje nėra reikalaujama, jog kreditorius, prieš pareikšdamas netiesioginį ieškinį, pareikalautų, kad skolininkas pats įgyvendintų turimą teisę, ir gautų aiškų atsisakymą tai padaryti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-622-912/2023, 49 punktas). Taigi, apeliantė pagrindė teisės priverstinai įgyvendinti skolininkės teises pareiškiant ieškinį skolininkės vardu turėjimą.
28. Antra, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės pareikštas netiesioginis ieškinys neatitinka trečiosios netiesioginio ieškinio sąlygos, t. y. apeliantė negali reikšti netiesioginio ieškinio, nes atsakovas nėra BUAB ,,Virtuvės architektai“ skolininkas, o ji nėra jo kreditorė, t. y. apeliantė tik siekia sukurti BUAB ,,Virtuvės architektai“ turtinį reikalavimą į atsakovą taikant civilinę atsakomybę ir priteisiant jai iš atsakovo žalos atlyginimą.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento (žalą padaręs asmuo tampa skolininku nuo žalos padarymo momento), o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Priešingu atveju susidarytų situacija, kai, ieškovo skolininkui vengiant prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakovo ir nusprendus, kad ieškovas negali pareikšti netiesioginio ieškinio, liktų neapginti ieškovo, kaip kreditoriaus, interesai, o žalą padaręs atsakovas nepagrįstai išvengtų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 29 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai apeliantė savo skolininkės BUAB ,,Virtuvės architektai“ vardu siekia prisiteisti žalą iš buvusio BUAB ,,Virtuvės architektai“ vadovo, kuri, apeliantės įsitikinimu, kilo atsakovui laiku neinicijavus nemokumo bylos, sąmoningai didinant bendrovės finansinius įsipareigojimus ir taip pažeidžiant bendrovės kreditorių interesus. Nurodytos aplinkybės ir pirmiau aptarti kasacinio teismo išaiškinimai pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė turėtų teisę siekti savo skolininkės BUAB „Virtuvės architektai“ vardu įgyvendinti pastarosios savarankiškai neįgyvendinamas teises (jas apginti taikant deliktinės civilinės atsakomybės institutą) ir pareikšti netiesioginį ieškinį atsakovui. Aplinkybė, ar ginčo atveju egzistuoja atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos ir (ar) apeliantės ieškinys galiausiai būtų patenkintas, būtų bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, neturintis įtakos sprendžiant netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą.
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs netiesioginio ieškinio ypatumus ir neatsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką dėl šio ieškinio prigimties bei sąlygų, nepagrįstai vertino, jog apeliantės ieškinys pareikštas tokios teisės neturinčio subjekto ir neatitinka trečios netiesioginiam ieškiniui pareikšti būtinos sąlygos (BUAB „Virtuvės architektai“ reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu nebuvimas), todėl nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti šiuo pagrindu.
Dėl atsisakymo priimti tiesioginį ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo
32. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti netiesioginį ieškinį, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog tuo pačiu faktiniu pagrindu apeliantės kartu su netiesioginiu ieškiniu pareikštas tiesioginis ieškinys neteismingas apygardos teismui dėl ieškinio reikalavimo sumos. Pagal CPK 33 straipsnio 4 dalį, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas netiesioginio ieškinio pagrindu atsisakytas priimti nagrinėti nepagrįstai, nėra pagrindo teigti, jog tam pačiam asmeniui, tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštas reikalavimas tiesioginiu ieškiniu turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme.
33. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-174-302/2023, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, negali būti laikomos precedentu šioje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip identiškos, tačiau pripažintina, kad apeliantė pagrįstai nurodo, jog minėtų bylų medžiaga patvirtina, kad tiesioginis ir netiesioginis ieškiniai gali būti nagrinėjami vienoje byloje.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.68 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė į šias nuostatas aiškinančią aktualią teismų praktiką, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį teismo nutartyje nurodytais pagrindais. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), šis klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. Papildomai pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu BUAB ,,Virtuvių architektai“ bankroto byloje Nr. eB2-164-889/2025, nusprendė pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Virtuvių architektai“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Šios aplinkybės vertintinos kaip naujai paaiškėjusios, todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą, jas taip pat turėtų įvertinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Narvija“ ieškinio atsakovui M. G. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.