Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieškovės M. A. atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., nedalyvaujant ieškovei M. A. ir atsakovui P. A., trečiųjų asmenų (kreditorių) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Laurimeta“, BĮ Civilinės aviacijos administracijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, Kauno rajono policijos komisariato Raudondvario nuovados atstovams, antstolei R. P., antstolei A. A., antstoliui Marekui Petrovskiui, antstoliui Valdui Zubinui, antstoliui Mariui Lekečinskui, antstoliui Sauliui Užkuraičiui, antstolei Rimai Gražienei, antstolei M. G., antstolei Sonatai Vaicekauskienei, antstoliui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui P. A., tretiesiems asmenims (kreditoriams) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Laurimeta“, BĮ Civilinės aviacijos administracijai, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, Kauno rajono policijos komisariato Raudondvario nuovadai, antstolei R. P., antstolei A. A., antstoliui Marekui Petrovskiui, antstoliui Valdui Zubinui, antstoliui Mariui Lekečinskui, antstoliui Sauliui Užkuraičiui, antstolei Rimai Gražienei, antstolei M. G., antstolei Sonatai Vaicekauskienei, antstoliui R. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kreditorinių prievolių ir kt. Išvadą teikianti institucija - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta, ją atstovauja advokatė.

Išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog skyriui šeima nėra žinoma, duomenų apie vaiko nepriežiūrą ar netinkamą elgesį su vaiku skyrius neturi. Jo nuomone, ieškovės ieškinys tenkintinas, nes pilnai atitinka vaiko poreikius.

Teismo posėdyje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, nes tėvas atlieka bausmę, vaikui turi būti priteistas išlaikymas.

Trečiasis asmuo antstolė M. G., antstolė A. A., antstolis S. Užkuraitis ir antstolis R. B. pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Kiti tretieji asmenys (kreditoriai) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuoką sudarė 2012 m. gruodžio 15 d. Kauno rajono CMS, įrašo Nr. 415. Santuokoje 2013 m. birželio 9 d. gimė dukra E. A.. Šalys 2013 m. spalio 23 d. pasirašė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė, kad nustato šeimos, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir asmeninės nuosavybės turto režimus. Po šios sutarties sudarymo šeimos turtu pripažįstamos gyvenamosios patalpos ir jose esantys kilnojamieji daiktai, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas santuokoje įgytas turtas, o asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas iki santuokos įgytas turtas, turtas įgytas vieno sutuoktinio vardu jo asmeninėmis lėšomis, dovanotas ir pan., taip pat sutuoktiniai atsako pagal savo prievoles tik asmeniniu turtu, tiek įgytu iki santuokos, tiek po santuokos, o solidariai atsako už bendras šeimos prievoles ir prievoles šeimos interesais. Minėta turto padalijimo sutartis registruota Vedybų sutarčių registre (Identifikavimo kodas 8/2013/00915). Šalys jokio turto neturi, išskyrus atsakovo vardu registruotą automobilį. Taip pat byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas vaiko išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo dienos 2018 m. vasario 7 d. iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje.

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26 -3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja aplinkybe, kad atsakovas nesirūpino šeima, paliko šeimą, neišlaiko jos, įgijo eilę skolų, dabar atlieka bausmę Vokietijoje.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovas iš tikrųjų nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Teismas pripažįsta, kad šalims gyvenant santuokoje, atsakovas lojalus ieškovės atžvilgiu nebuvo. Atsakovas paliko šeimą, ja nesirūpina, daro nusikaltimus. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, laikytina, jog nagrinėjamoje byloje yra teisinės prielaidos konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes jo netinkamas gyvenimo būdas ir lėmė santuokos iširimą. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką, atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų - tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. A., gimusi 2013 m. birželio 9 d., yra ieškovės M. A. ir atsakovo P. A. dukra. Ieškovė ieškinyje prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Duomenų, jog atsakovas prieštarautų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, nėra. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad nepilnametės E. A., gimusios 2013 m. birželio 9 d., nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su mama M. A.. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukters faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove, kuri ja rūpinasi. Institucija, teikianti išvadą byloje, sutiko, jog nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatoma su ieškove, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiai dukrai sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje pateiktas išvadas, į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nėra, o mergaitė faktiškai gyvena su ieškove, institucija, teikianti išvadą byloje nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl E. A. nuolatinės gyvenamosios vietos su mama M. A. nustatymo nepažeis nepilnametės dukters interesų, todėl tenkintinas. Nepilnametės dukters E. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove M. A. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsniuose, įtvirtinančiuose tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukters poreikiams reikalinga 300,00 - 350,00 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienos reikmenims, medikamentams, laisvalaikiui, ugdymui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti. Nepilnametė mergaitė yra beveik 5 metų amžiaus, specialių poreikių neturi. Atsakovas nepareiškė savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į nepilnametės amžių bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad tokio amžiaus vaikams reikalinga pilnavertė mityba, tinkama apranga ir avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, lavinimas bei ugdymas, teismas sprendžia, kad 300,00 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl ši suma yra reali, būtina ir neviršija nepilnametės dukters poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (Civilinio proceso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, jog ieškovė dirba, taip pat jai padeda ieškovės tėvai, ieškovės vardu nėra registruotų nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, šiuo metu atlieka bausmę Vokietijoje. Kadangi tėvai yra darbingi ir sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl abu gali teikti savo nepilnametei dukrai po 150,00 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai E. A., gimusiai 2013 m. birželio 9 d., priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteisinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos - 2018 m. gegužės 18 d. (nuo ieškinio pteikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo taikyta laikinosios apsaugos priemonės, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai) iki E. A. pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė M. A..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra veiksnūs ir darbingi, todėl išlaikymas nereikalingas ir nereiškiamas reikalavimas, susijęs su išlaikymu, atsakovas savo pozicijos dėl išlaikymo jam priteisimo nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovui santuokos nutraukimo momentu būtų reikalingas išlaikymas, atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (kitokių duomenų byloje nėra), todėl, nutraukus šalių santuoką, išlaikymas atsakovui iš ieškovės nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl asmeninio sutuoktinių ir nedalintino turto

Turto padalijimo sutartyje šalys išsprendė turto padalijimo klausimus, todėl nesant ginčo tarp šalių, turto padalijimo klausimas nespendžiamas.

Dėl bendrai įgyto sutuoktinių turto

Ieškovė nurodė ir byloje pasitvirtino aplinkybė, kad atsakovo vardu yra registruotas automobilis Ford Galaxy, v. n (duomenys neskelbtini) kuris nesant ginčo, priteistinas atsakovui P. A..

Dėl kreditorinių prievolių

Ieškovė prievolių tretiesiems asmenims neturi, tuo tarpu atsakovas P. A. turi kreditorinių įsipareigojimų eilei kreditorių, kurie byloje yra trečiaisiais asmenimis. Ieškovė prašo P. A. prievoles pripažinti asmeninėmis. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime pareiškė, kad sutinka su ieškovės pozicija, kad prievolės yra asmeninės, neprieštarauja ieškinio patenkinimui.

Įstatymai numato, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.101 straipsnis), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011 ir kt.). Sutuoktiniai, norėdami netaikyti tokio turtinio teisinio režimo, turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.82 straipsnis) ir pasirinkti kitus turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 straipsnis). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagrindinis vedybų sutarties tikslas–turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-191/2013).

Byloje konstatuota, kad šalys savo turtą yra pasidalinę sutartimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nuostatas dėl vedybų sutarties sudarymo, yra konstatavęs, kad sutuoktiniai vedybų sutartimi gali ne tik pasirinkti jiems priimtiną turto teisinį režimą, bet ir reglamentuoti savo atsakomybės pagal prievoles klausimus (2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl vedybų sutarties instituto prigimties ir paskirties, išaiškino, kad vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), kuris vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-191/2013) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1.40, p. 458-494)

Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių turtine prievole, kasacinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Nagrinėjamoje byloje šalys turto padalijimo sutarties 5.1 punktu susitarė, jog šalys pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, tiek įgytu iki santuokos, tiek po jos. Esant tokioms aplinkybėms ir aiškinant sutarties 5.1 punkto nuostatas (CK 6.193 straipsnis), yra pagrindas padaryti išvadai, kad vedybų sutartimi sutuoktiniai pakeitė įstatymų nustatytą savo kaip sutuoktinių turto teisinį režimą ir sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles režimą, nustatydami, kad kiekvienas atsako už savo asmenines prievoles. Todėl atsakovo skoliniai įsipareigojimai į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims (kreditoriams) yra atsakovo asmeninės prievolės.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pageidavo palikti pavardę „Vaitkutė“, atsakovas savo pozicijos dėl pavardės nepareiškė. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti šalių santuoką iširus dėl vieno sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – ieškovei – V.ė, atsakovui – A. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dėl pavardžių, iš kurių visi reikalavimai tenkinti visiškai (100 proc.). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, dalyje reikalavimų (dėl išlaikymo priteisimo) bei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl byloje mokėtinas 116,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo P. A. valstybei.

Pagal byloje pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškovei M. A. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (advokato užmokestis 224,25 Eur ir 20,00 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos), todėl valstybė patyrė 244,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą, kurios priteistinos iš atsakovo P. A. valstybei.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) valstybei iš atsakovo priteistinos ir 40,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012 m. gruodžio 15 d. Kauno rajono CMS, įrašo Nr. 415, dėl atsakovo P. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: ieškovei- „V.“, atsakovui- „A.“.

Nepilnametės dukters E. A., gimusios 2013 m. birželio 9 d., gyvenamąją vietą nustatyti su mama M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. A., gimusios 2013 m. birželio 9 d., išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2018 m. gegužės 18 d. iki E. A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti atsakovui P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Ford Galaxy, v. n. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti asmeninėmis P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis jo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Laurimeta“, BĮ Civilinės aviacijos administracijai, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Kauno autobusai“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, Kauno rajono policijos komisariato Raudondvario nuovadai.

Priteisti iš P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 116,00 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 40,67 Eur (keturiasdešimties eurų 67 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 244,25 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 25 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.