- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- A-1305-1062/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01178-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. vasario 14 d. raštą Nr. 96-554; 2) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 96-642; 3) panaikinti Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 96-659; 4) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2S-1878; 5) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti jam sąlygas gauti teisę laikinai išvykstant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) su savimi pasiimti daiktų, kurių bendras svoris neviršytų 10 kg, o daiktus, kurių laikinai išvykdamas neims, saugoti Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje, į kurią jis paskirtas; 6) įpareigoti Lukiškių TI-K įrengti pareiškėjo gyvenamojoje kameroje, duše, pasivaikščiojimo kiemelyje bei sporto salėje prižiūrėtojo iškvietimo sistemą bei gyvenamojoje kameroje vietinį telefoną kitiems pareigūnams išsikviesti, paskambinti medikams, psichologams; 7) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti pareiškėjui sąlygas gauti teisę visą parą nevaržomai naudotis elektros tiekimu Lukiškių TI-K teiktame prašyme nurodytiems tikslams įgyvendinti; 8) ištirti Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Tvarkos aprašo 27.1 punkto teisėtumo klausimą; 9) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. gegužės mėn. pradėjo atlikti teismo paskirtą bausmę Lukiškių TI-K, tačiau ne kartą teko vykti į LAVL. Vykdamas į konsultacijas pasiimdavo tik būtiniausius daiktus. Likusius daiktus pareigūnai atsisakė saugoti, nurodydami juos nešti saugoti į sandėlį. Pareiškėjui dėl to tektų patirti didelį nepatogumą, nes turi sveikatos problemų, o daiktai sunkūs. Be to, sandėlis nepritaikytas jų saugojimui. Kameroje, kurioje pareiškėjas kalinamas, pareigūnai atsisako saugoti jo daiktus, kol jis grįš iš gydymo įstaigos. Nurodė, kad 2017 m. sausio 30 d. Lukiškių TI-K administracijai pateikė skundą dėl atsisakymo saugoti daiktus kameroje, kurioje jis paskirtas atlikti bausmę. Atsakymą gavo 2017 m. vasario 14 d., kuriame buvo nurodyta, jog išvykstant daiktus privaloma pasiimti iš kameros. Pareiškėjo aiškinimu, teisės aktuose nėra nurodyta, kad iš kameros daiktus privaloma pasiimti ir atiduoti juos saugoti į sandėlį. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2017 m. vasario 6 d. Lukiškių TI-K administracijai pateikė skundą dėl to, kad įstaigoje nėra įrengto prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko gyvenamojoje patalpoje ir pasivaikščiojimo kiemeliuose. Dėl to neužtikrintas jo saugumas. Paaiškino, kad pasijutus blogai, įvykus kanalizacijos avarijai, nebuvo galimybės greitai sulaukti pagalbos. Pažymėjo, jog 2011 m. negalėjo išsikviesti prižiūrėtojo, dėl to patyrė fizinį smurtą konflikto su kitais nuteistaisiais metu. Skunde pabrėžė, jog po šio konflikto niekas nesiėmė priemonių jo saugumui užtikrinti. Pareiškėjas paaiškino, jog keletą kartų norėjo anksčiau išeiti iš sporto salės, bet dėl sistemos nebuvimo to padaryti negalėjo. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. atsakymas į pareiškėjo prašymą dėl mygtukų įrengimo vertintinas kritiškai. Lukiškių TI-K be teismo įpareigojimo įrengti mygtukus atsisako. Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. vasario 6 d. atsakovo direktoriui teikė prašymą sudaryti sąlygas naudotis elektra visą parą, kadangi kameroje yra laikomas vienas. Elektros tiekimas reikalingas užvirinti vandenį reikalingą kavai ir arbatai paruošti, užgerti vaistus, pasišildyti sumuštinius. Nurodė, jog atsakovas 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. 96-659 atsisakė tenkinti šį prašymą. Prašymas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, formaliai, neteisingai ir neskaidriai. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-125 27.1 punkto nuostatas, suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu. Pagal Lukiškių TI-K dienotvarkę laisvalaikio metas yra nuo 18.30 iki 21.30 val., o nepertraukiamas miegas yra nuo 22.00 val. iki 06.00 val., o prieš poilsio ir švenčių dienas nuo 23.00 val. iki 07.00 val., todėl elektros prietaisais gali naudotis apskritai tik tris valandas per dieną. Pareiškėjo teigimu, dėl tęstinių ir nepertraukiamų, sąmoningų atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo jis patyrė didelių nepatogumų, dvasinių kančių, orumo pažeminimą, emocinę depresiją ir nepilnavertiškumo jausmą. Teigė, jog patyrė 16 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas ir atsakovo atstovas nurodė, kad 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, jog jam nesudaroma galimybė laikinai išvykstant iš įstaigos į LAVL palikti asmeninius daiktus kameroje, kurioje jis laikomas. Atsakovas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮVTT), 57¹ punktas numato, kad laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių nuteistiesiems leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o laikinai išvykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą – greitai gendančių maisto produktų ir PĮVTT 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Laikinai išvykstančių iš pataisos įstaigos nuteistųjų pasiimamų daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kg, į šį svorį nėra įskaičiuojama administracinės, civilinės, baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai, kurių nuteistasis nepasiima laikinai išvykdamas iš pataisos įstaigos, perduodami saugoti ir grąžinami jam sugrįžus į pataisos įstaigą, nuteistojo palikti greitai gendantys maisto produktai sunaikinami. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. 96-554 pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie minėtą teisinį reglamentavimą, taip pat buvo pranešta, kad Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų daiktai yra saugomi specialiai jų saugojimui pritaikytoje patalpoje – sandėlyje, suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodant specialiosios formos Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktą. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų veiklą, nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos skirti nuteistiesiems kameras pagal jų pageidavimus arba suteikti galimybę visą bausmės atlikimo laiką atlikti vienoje kameroje, todėl kiekvieną kartą nuteistiesiems atvykus į Lukiškių TI-K, kamerų skyrimo nuteistiesiems klausimas teisės aktų nustatyta tvarka yra nagrinėjamas iš naujo. Dėl prižiūrėtojų iškvietimo sistemos atsakovas paaiškino, kad daugumoje Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Atsakovas 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. 96-642 pareiškėją informavo apie prižiūrėtojų iškvietimo sistemos įrengimo darbus Lukiškių TI-K. Taip pat buvo išaiškinta, kad visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, turi galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Nuteistiesiems, paliktiems ūkio darbams atlikti, darbo vietose yra įrengti vietiniai telefonai, kurie reikalingi šių nuteistųjų tiesioginių pareigų vykdymui, t. y. pagal jų darbo pobūdį iškviesti juos į reikiamą darbo vietą. Minėti telefonai nenaudojami asmeniniams tikslams. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. vasario 21 d. raštu informavo pareiškėją, kad administracija, atjungdama elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus, užtikrina, jog įstaigoje laikomi suimtieji ir nuteistieji laikytųsi režimo reikalavimų. Atsakovo manymu, skundžiami raštai parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų, nepažeidžiant pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl nėra teisinio pagrindo minėtus raštus naikinti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sąlygos.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, jog byloje spręstinas ginčas dėl Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 14 d. rašto Nr. 96-554, 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. 96-642, 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. 96-659 ir Departamento 2017 m. kovo 24 d. rašto Nr. 2S-1878 teisėtumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. pareiškimu prašė įrengti jo gyvenamojoje kameroje, duše, pasivaikščiojimo kiemelyje iškvietimo mygtuką ir vietinį telefoną. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. 96-642 atsakė į pareiškėjo 2017 m. vasario 6 d. pareiškimą ir nurodė, jog daugumoje kamerų buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kurią nuolat gadina suimtieji ir nuteistieji, todėl dalis mygtukų šiuo metu neveikia. Esant finansinėms galimybėms prižiūrėtojo iškvietimo sistema nuolat atnaujinama. Be to, iškvietimo sistemos įrengimas pasivaikščiojimo kiemeliuose ir duše nėra numatytas. Visi asmenys turi galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti, darbo vietose yra įrengti vietiniai telefonai, kurie reikalingi jų tiesioginių pareigų vykdymui. Minėti telefonai nenaudojami nuteistųjų asmeniniams tikslams. Pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. prašymu prašė sudaryti sąlygas nepertraukiamo miego metu nevaržomai naudotis elektros tiekimu, kuris nepagrįstai būna nutraukiamas į kištukinius lizdus. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. 96-659 atsakė į pareiškėjo 2017 m vasario 6 d. prašymą ir nurodė, jog atjungdama elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus taip užtikrina, kad nuteistieji laikytųsi rėžimų reikalavimų. Be to, paaiškino, jog išimtinais atvejais, kai vyksta sporto varžybos ar kiti visuomenėje didelį susidomėjimą turintys renginiai, įstaigos vadovas, siekdamas pagerinti laikomų asmenų sąlygas, priima sprendimą pratęsti elektros tiekimą. Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. skunde prašė objektyviai iširti aplinkybes ir imtis atitinkamų veiksmų bei paaiškinti ir pagrįsti padėtį bei savo pavaldinių galbūt neteisėtus veiksmus. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. 96-554 atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. sausio 30 d. skundą nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57¹ punkte numatyta, jog daiktai, kurių nuteistasis nepasiima laikinai išvykdamas iš pataisos įstaigos, perduodami saugoti ir nuteistajam grąžinami jam sugrįžus į pataisos įstaigą. Nurodė, jog nuteistieji, laikinai išvykstantys į sveikatos priežiūros įstaigas, gali pasiimti ne daugiau nei 10 kg daiktų, o likę daiktai saugomi sandėlyje ir jiems sugrįžus grąžinami. Daiktų saugojimas kamerose, kai nuteistieji išvykę į kitas įstaigas, Lukiškių TI-K nevykdomi, todėl iš kameros turi pasiimti visus asmeninius daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125, 27.1 papunktyje numatyta, jog suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu. Pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. raštu prašė sudaryti jam išskirtines galimybes naudotis elektros prietaisais nepertraukiamo miego metu. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas pripažino, jog Lukiškių TI-K pagrįstai nurodė, jog, atjungdamas elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus, užtikrino, kad būtų laikomasi nustatyto režimo. Taigi, ši pareiškėjo skundo dalis laikytina pagrįsta.
9. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.11 papunktyje numatyta, jog kamerose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Minėtame teisės akte nenumatyta, jog duše, pasivaikščiojimo kiemelyje bei sporto salėje būtų privaloma įrengti prižiūrėtojų iškvietimo sistemą. Be to, pareiškėjas net ir neprašė Lukiškių TI-K sporto salėje įrengti šios sistemos. Teismas pažymėjo, jog atsakovai nepaneigė, jog pareiškėjo kameroje nėra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Iš kitos pusės, administracija neatsisakė tokios sistemos įrengti kameroje, tačiau nurodė, jog bus atliekami naujos prižiūrėtojų sistemos diegimo darbai. Teismas pripažino, jog atsakovo įgaliota institucija pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog įrengs kameroje šią sistemą bei pagrįstai nurodė, jog teisės aktuose nenumatyta, kad ji būtų įrengta pasivaikščiojimo kiemeliuose ir duše. Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose nėra numatyta, jog nuteistiesiems kamerose turėtų būti įrengiami telefonai, kuriais galėtų susisiekti su bet kuriuo skyriaus darbuotoju, psichologais, galėtų išsikviesti būrio viršininką ir pan. Taigi šis pareiškėjo prašymas nepagrįstas.
10. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57¹ punkte numatyta, jog laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių nuteistiesiems leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o laikinai išvykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą – greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Laikinai išvykstančio iš pataisos įstaigos nuteistojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų. Daiktai, kurių nuteistasis nepasiima laikinai išvykdamas iš pataisos įstaigos, perduodami saugoti ir nuteistajam grąžinami jam sugrįžus į pataisos įstaigą. Atsižvelgdamas į nustatytą reglamentavimą, teismas pripažino, jog Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. 96-554 pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo asmeniniai daiktai negali būti paliekami kameroje.
11. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 14 d. raštas Nr. 96-554, 2017 m. vasario 21 d. raštas Nr. 96-642 ir 2017 m. vasario 21 d. raštas Nr. 96-659 yra teisėti ir pagrįsti, o jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tokias pačias išvadas padarė ir Departamentas 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2S-1878, todėl ir jo naikinti nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių atmesti išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Įvertinęs tai, jog atitinkami Lukiškių TI-K veiksmai pripažinti teisėtais, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kadangi nenustatyta viena ir privalomų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai). Taigi pareiškėjo skundas atmestinas.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą ar šį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nesudarė sąlygų iš esmės būti išklausytam, neobjektyviai ir neskaidriai tyrė įrodymus dėl jo nurodytų pažeidimų. Teismas nieko nepasisakė dėl Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. J-125 patvirtinto Tvarkos aprašo 27.1 punkto teisėtumo ištyrimo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas ir atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovas ir atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Apeliantas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Apelianto reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų. Teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. vasario 14 d. rašto Nr. 96-554 dėl daiktų palikimo kameroje, 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. 96-642 dėl prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. 96-659 dėl elektros tiekimo, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2S-1878, kuriame konstatuota, kad pareiškėjo 2017 m. vasario 24 d. skundo dalis dėl prižiūrėtojų iškvietimo sistemos yra iš dalies pagrįsta, o skundo dalis dėl asmeninių daiktų palikimo gyvenamojoje kameroje ir elektros energijos tiekimo yra nepagrįsta, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo.
19. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nes nustatė, kad Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, Lukiškių TI-K veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, o nenustačius vienos ir privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nesudarė sąlygų iš esmės būti išklausytam, neobjektyviai tyrė įrodymus dėl jo nurodytų pažeidimų, taip pat teismas nieko nepasisakė dėl Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 27.1 punkto teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė sąlygų iš esmės būti išklausytam.
23. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2017 m. rugsėjo 20 d. 14.00 val. pirmosios instancijos teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu (posėdžio pradžia 14.05 val. posėdžio pabaiga 14.29 val.), byla iš esmės buvo išnagrinėta 2017 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos Nr. I-3232-426/2017 nagrinėjimą iš esmės, įpareigodamas Lukiškių TI-K iki 2017 m. spalio 24 d. pateikti pareiškėjo 2017 m. sausio 30 d. skundą, 2017 m. vasario 6 d. prašymą ir 2017 m. vasario 6 d. pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertinęs tai, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas turėjo teisę pateikti paaiškinimus teismui, įrodymus ir įgyvendinti kitas savo procesines teises, įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. spalio 24 d. išreikšti poziciją dėl galimybės administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 10 d. nutartį, pranešė, kad sutinka dėl galimybės toliau bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2017 m. gruodžio 20 d. 9.40 val.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2017 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas turėjo teisę pateikti paaiškinimus teismui dėl skunde nurodytų aplinkybių, įrodymus ir įgyvendinti kitas savo procesines teises, todėl atmestini kaip nepagrįsti jo teiginiai dėl teisės būti išklausytam pažeidimo.
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl apeliaciniame skunde pateiktas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
26. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2780-629/2018).
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.
28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su elektros energijos tiekimu, pažymi, kad pagal Tvarkos aprašo 27.1 punktą, suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu. Pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. raštu prašė sudaryti jam išskirtines galimybes naudotis elektros prietaisais nepertraukiamo miego metu. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Lukiškių TI-K pagrįstai nurodė, jog, atjungdamas elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus, užtikrino, kad būtų laikomasi nustatyto režimo.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl Tvarkos aprašo 27.1 punkto teisėtumo ištyrimo.
30. Ginčas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo turėtų būti nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 str.). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine byla, gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.), arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 str. 3 d.). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.
31. Pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais.
32. Taigi norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas minėtų norminių administracinių teisės aktų teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra abstraktus, nepagrįstas teisiniais argumentais, todėl negali būti tenkinamas. Pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Tvarkos aprašo teisėtumu.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su daiktų palikimu kameroje, nepatvirtina šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis minėtu aspektu. Atsižvelgdamas į nustatytą reglamentavimą (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57¹ p.), teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo asmeniniai daiktai negali būti paliekami kameroje.
35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, pažymi, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.11 punkte numatyta, jog kamerose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Minėtame teisės akte nenumatyta, jog duše, pasivaikščiojimo kiemelyje bei sporto salėje būtų privaloma įrengti prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Atsakovas nurodė, kad daugumoje gyvenamųjų kamerų įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kurią nuolat gadina suimtieji ir nuteistieji, todėl dalis iškvietimo mygtukų neveikia. Esant finansinėms galimybėms iškvietimo sistema nuolat atnaujinama. Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nuolat vykdomi kamerų kapitaliniai remontai bei atliekami naujos prižiūrėtojo iškvietimo sistemos darbai. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
36. Sprendžiant, ar dėl nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atlyginti neturtinę žalą iš esmės grindžia bendro pobūdžio argumentais dėl prižiūrėtojų iškvietimo sistemos. Tačiau pareiškėjas visiškai neindividualizuoja, kokį konkretų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichologinei būklei padarė būtent šis pažeidimas ginčo laikotarpiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatyto pažeidimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Pareiškėjo išgyvenimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl konstatuotina, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
37. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamus Lukiškių TI-K raštus bei Departamento sprendimą bei įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus. Nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str.), nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
38. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.