Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-10-30 · Administracinė byla Nr. A-2780-629/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
A-2780-629/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02043-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
R. N.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatorius -kalėjimas, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2780-629/2018Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02043-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 96-1492, 2017 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 96-1653, 2017 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 96-1704, 2017 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 96-1859; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 2S-3630, 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 2S-3701 ir 2017 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 2S-3878; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti pareiškėjui sąlygas dirbti Lukiškių TI-K pagalbiniu darbininku atitinkamus darbus, sudaryti sąlygas išeiti iš kameros į virtuvę (valgyklą) nustatytu darbotvarkėje metu bei laisvalaikiu pasivaikščioti ar užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, taip pat įrengti kameroje, duše, pasivaikščiojimo kiemeliuose, sporto salėse ir kitose nuteistųjų susibūrimo vietose pareigūnų iškvietimo sistemą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, jog Lukiškių TI-K administracija, 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 96-1704 atsakydama į pareiškėjo 2017 m. balandžio 3 d. prašymą ir 2017 m. balandžio 5 d. pareiškimą, nurodė, kad maistas į kameras kamerose laikomiems asmenims arba specialias gamybines patalpas pristatomas termosuose, dalijant maistą nuteistiesiems prie kameros privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai; galiojantys teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems kalėjime rakinamose kamerose, eiti į valgyklą ir savarankiškai laisvai vaikščioti po įstaigą. Taip pat nurodė, kad pasivaikščiojimą vykdo pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, kuri griežtai reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų elgesį, pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje arba kameroje esantys nuteistieji, pasivaikščioti nuteistieji išvedami iš kameros vieną kartą per dieną iki pusantros valandos. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73² punkto nuostata, kurioje numatyti nuteistųjų, laikomų kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose išleidimo atvejai, įgyvendinama atsižvelgiant į bausmės atlikimo režimo reikalavimus, šią nuostatą Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendinama, pareiškėjas iš kameros išvedamas vieną kartą per dieną iki pusantros valandos, todėl pareiškėjas nebus išleidžiamas iš kameros į valgyklą ir laisvalaikio metu pasivaikščioti ir / ar užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Tokį atsakymą pareiškėjas vertina kritiškai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės privalomos visoms pataisos įstaigoms, tarp jų ir kalėjimui. Šių taisyklių 73² punkte aiškiai nustatyta be išimčių, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į valgyklą ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytas laikas pusryčiams, pietums, vakarienei. Pasivaikščiojimas numatytas ne laisvalaikio metu ir nėra numatyta galimybė išeiti iš kameros užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, ką vykdo net Kauno tardymo izoliatoriaus administracija. Vedimas pasivaikščioti pusantros valandos nėra kitokia asmeninio pobūdžio veikla, kuri turi būti vykdoma už kameros ribų. Maistas pristatomas, tačiau neleidžiama pačiam pasigaminti. Taigi Lukiškių TI-K administracija turi sudaryti sąlygas išeiti į valgyklą ar aukšte įrengti virtuvę bei pagal nustatytą tvarką išleisti. Pareiškėjui atliekant bausmę Lukiškių TI-K, 2016 m. gruodžio 23 d. įsigaliojus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms, iki 2017 m. birželio 15 d. iki šiol nevykdomi minėto šių taisyklių 73² punkto reikalavimai. Taip pat Lukiškių TI-K nuo pat pareiškėjo bausmės atlikimo pradžios iki pat šiol (nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2017 m. birželio 15 d.) nesudaro jam sąlygų praleisti tinkamą dienos dalį (8 val. ir daugiau) ir užsiimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose už savo kameros ribų, kaip nustatyta Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto [CPT/Inf (93)12] 47 punkte. Dėl to pareiškėjas praranda bendravimo įgūdžius, netenka savojo aktualumo, paneigiami jo poreikiai, bausmės atlikimas praranda prasmę, tik žlugdo pareiškėją ir kankina jį, sudarant kuo blogesnes bausmės atlikimo sąlygas, bloginama atmosfera tarp nuteistųjų ir administracijos, auga nepasitenkinimas, didėja įtampa, prarandamos žmogiškumo vertybės, dėl ko įvyksta konfliktai. Vieno tokio konflikto metu 2014 m. rugsėjo 17 d. sporto salėje pareiškėjas buvo sumuštas.

1.2. Taip pat nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl prižiūrėtojų iškvietimo sistemos nebuvimo, rašė skundus, prašymus, kad tai būtų ištaisyta, kadangi nesant tokios sistemos, sunku prisišaukti prižiūrėtojus, į duris kai kada tenka belsti 20 ar 30 min., kaliniai belsdami nepertraukiamo miego metu pareiškėją pažadina, po to sunku užmigti, pažeidžiama Lukiškių TI-K nustatyta dienotvarkė, tai pareiškėją išveda iš pusiausvyros. Lukiškių TI-K administracija nėra įrengusi prižiūrėtojų iškvietimo sistemos duše, sporto salėje, bendravimo kambaryje, pasivaikščiojimo kiemeliuose, kameroje ir kitose nuteistųjų susibūrimo vietose, nors tai numato Europos kalėjimų taisyklių 18.2 punktas, siekiant užtikrinti nuteistųjų saugumą. Tam prieštarauja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kadangi jose prižiūrėtojų iškvietimo sistemos įrengimas pasivaikščiojimo kiemeliuose bei duše nenumatytas, tokiu būdu sudaromos galimybės minėtose patalpose ištikus nelaimei pagalbos neprisišaukti. Būtent tai ir nutiko 2014 m. rugsėjo 17 d., kai pareiškėjas sporto salėje buvo sumuštas. Dėl to pareiškėjas patyrė stresą, didžiulį nerimą, dvasines ir kitokias kančias. Taip pat pasivaikščiojimo metu pareiškėjui užsimanius į tualetą nėra galimybės prisišaukti pagalbos, dėl to tenka kentėti didelius nepatogumus, kas yra iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Lukiškių TI-K administracija atsakymuose į skundus ir prašymus (pvz., 2017 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 96-1492) vis tik žada atkurti prižiūrėtojų iškvietimo sistemą, tačiau to nedaro. Dėl prižiūrėtojų iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjo teisių pažeidimas tęsėsi nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. birželio 15 d.

1.3. Teigė, kad nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2017 m. birželio 15 d. nuolat prašo, kad jį priimtų į mokamą darbą, bet Lukiškių TI-K administracija jo nesuteikia, nurodydama, kad įkalinimo įstaigoje darbo vietų nėra. Pavyzdžiui, 2017 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 96-1653 ir 2017 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 96-1859 atsisakant priimti pareiškėją į mokamą darbą, nenurodoma, kokių kriterijų pareiškėjas neatitiko. Tokius atsakymus pareiškėjas taip pat vertina kritiškai. Valstybė nesukuria normalių darbo vietų pataisos įstaigoje, kad pareiškėjas galėtų užsidirbti pinigų, galėtų mokėti mokesčius, padengti skolas, taupyti pinigus išėjimui į laisvę. Dėl nesuteikiamo darbo tenka gyventi iš gaunamos išmokos (kuri mokslo metais siekia 15 Eur, 20 Eur, o kai nesimoko – 11,40 Eur), nes artimieji neišgali pareiškėjui padėti. Dėl to vyksta resocializacija, gaunamos išmokos nepakanka pareiškėjo poreikiams patenkinti, socialiniams ryšiams palaikyti bei išsaugoti (neįmanoma nusipirkti skambinimo kortelių). Kadangi valstybė nepajėgi aprūpinti pareiškėjo ir kitų nuteistųjų, esančių įkalinimo įstaigoje, nuo 2017 m. sausio mėn. nustatė galimą išleisti sumą (115 Eur) nedirbančiam vyrui būtiniausiems reikmenims įsigyti. Matydamas, kai kiti apsiperka už didesnes sumas, pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas, juo labiau, jei kitiems suteikiamas darbas. Dėl to, kad nesuteikiamas darbas, pareiškėjo teisės pažeidžiamos nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. birželio 15 d.

1.4. Pažymėjo, kad dėl minėtų teisės pažeidimų išgyvena dvasines kančias ir sukrėtimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, žeminantį elgesį, diskomfortą, stresą ir nemažą kentėjimo laipsnį, kas prieštarauja Konvencijos 3 straipsniui, Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. birželio 1 d. per prievartą buvo paguldytas į psichiatrijos skyrių. Taip pat Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 7 d. rašte Nr. 96-456 ir 2017 m. kovo 2 d. rašte Nr. 96-805 nurodoma, kad pareiškėjas daug kartų lankėsi pas psichologą (dėl nemigos bei asmenybės sąlygotų sutrikimų), konsultavosi, dalyvavo elgesio pataisos programose. Iki šiol pareiškėjui tenka gerti antidepresantus, paskirtus 2017 m. gegužės 24 d.

Atsiliepimas

2. Atsakovai Lukiškių TI-K ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtojų. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, turi galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, kadangi, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 87 punktu, priežiūros postai prie kamerų ir karcerių yra organizuoti taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15-25 kamerų kurios būtų išdėstytos viena šalia kitos arba viena prieš kitą. Jei patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi būti organizuojamas atskiras priežiūros postas.

2.2. Nurodė, kad dirbti mokamą darbą yra siūloma tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, ir esant laisvų vietų. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale“. Vėliau, suderinus kartu su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistieji įdarbinami valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. N-116 patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus: esamos laisvos darbo vietos, nuteistojo darbingumas, turima specialybė, profesija, polinkiai, motyvacija, darbinė patirtis, rekomendacijos, nuteistojo drausmė, požiūris į kriminalinę subkultūrą ir kt. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 3 d. teikė prašymą-pasižadėjimą (Nr. 7.40(10)-345), jis buvo informuotas 2017 m. kovo 30 d. apie laisvas darbo vietas valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, priėmimo į darbą šioje įmonėje pateikimo tvarką. 2017 m. balandžio 6 d. Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdyje buvo svarstomas nuteistojo prašymas-pasižadėjimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neatitiko nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijų, prašymas-pasižadėjimas nebuvo tenkinamas. Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ yra ribotas darbo vietų skaičius (iki 40), o norinčių dirbti yra daugiau. 2017 m. kovo 2 d. į vieną darbo vietą čia pretendavo 28 nuteistieji, 2017 m. balandžio 6 d. į tris darbo vietas – 23 nuteistieji. Į minėtas darbo vietas buvo atrinkti ir įdarbinti 4 nuteistieji, kitų nuteistųjų, tarp jų ir pareiškėjo, įdarbinti nebuvo galimybės, nes šie asmenys neatitiko nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijų.

2.3. Dėl galimybės išeiti iš kameros teigė, jog 2017 m. balandžio 3 d. bei 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu sudaryti jam galimybę išeiti iš kameros į valgyklą ir laisvalaikio metu pasivaikščioti ir / ar užsiimti kitokia asmenine veikla. Tačiau pareiškėjas yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 3 dalimi, yra laikomas rakinamoje kameroje. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems kalėjime rakinamose kamerose, eiti į valgyklą ir savarankiškai laisvai vaikščioti po įstaigą.

2.4. Dėl Lukiškių TI-K raštų teisėtumo nurodė, kad pareiškėjo skundžiami Lukiškių TI-K raštai yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų šiuo atveju nepažeidė.

2.5. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), (pareiškimo Nr. 74025/01); 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, (pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, (pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, (pareiškimo Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 2S-3630 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 21 d. rašto Nr. 96-1704, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. skundus. Kalėjimų departamentas nurodė, kad teismas pareiškėjui yra paskyręs laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime. Tai suvaržo jo galimybę laisvai judėti, dalyvauti pageidaujamose socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse (b. 1. 14–15). Kalėjimų departamentas 2017 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2S-3701 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 96-1492, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. kovo 13 d. skundą. Paaiškino, kad visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, turi galimybę išsikviesti prižiūrėtoją, kadangi apsaugos postuose nuolat budi pareigūnai. Teisės aktai nenustato įkalinimo įstaigos administracijos prievolės prižiūrėtojų iškvietimo sistemas įdiegti pasivaikščiojimo kiemeliuose ar dušo patalpose. Pažymėjo, kad įkalinimo įstaigų administracijos pareiga yra užtikrinti nuolatinę nuteistų (suimtų) asmenų apsaugą ir priežiūrą. Tam dušo patalpose įrengti stebėjimo langeliai. Įrengdama stebėjimo langelius dušo patalpose, Lukiškių TI-K administracija nepažeidžia teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų (b. 1. 5–6). Kalėjimų departamentas 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2S-3878 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 96-1653 ir 2017 m. gegužės 2 d. rašto Nr. 96-1859, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. balandžio 3 d. prašymą-pasižadėjimą (Nr. 7.40(10)-345). Nurodė, kad 2017 m. birželio 1 d. Kalėjimų departamento ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ darbuotojai lankėsi Lukiškių TI-K ir bendravo su pareiškėju. Per pokalbį pareiškėjui buvo išaiškinta priėmimo į darbą šioje įmonėje tvarka ir paaiškinta, kad tik atsiradus laisvų darbo vietų bei paskelbus apie tai viešai, nuteistieji gali bendra tvarka į jas pretenduoti. Taip pat buvo paaiškinta, kad pagal nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus Lukiškių TI-K Nuteistųjų įdarbinimo komisija vertina kiekvieno nuteistojo galimybes dirbti ir, įvertinusi nuteistojo drausmę Lukiškių TI-K, įstaigos atitinkamų tarnybų ir skyrių rekomendacijas apie nuteistąjį, nuteistojo darbingumą ir jo norą dirbti, priima sprendimą leisti dirbti minėtoje įmonėje (b. 1. 7–8).

5. Dėl pareiškėjo prašymų išleisti iš kameros teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 96-1704, atsakydamas į pareiškėjo skundus dėl išleidimo iš kameros, nurodė, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime paprastosios grupės laikymo sąlygomis. BVK 85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paprastai grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 24 punktu, kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas termosuose. Dalijant maistą nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai. Taigi galiojantys teisės aktai nenustato galimybės nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems kalėjime rakinamose kamerose, eiti į valgyklą ir savarankiškai vaikščioti po įstaigą (b. 1. 20). Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73² punkte yra nustatyti nuteistųjų, laikomų kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, išleidimo atvejai. Pažymėjo, kad ši teisės norma yra įgyvendinama atsižvelgiant į bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 21 d. rašto Nr. 96-1704 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 2S-3630 atmetė. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato pareiškėjui galimybės laisvai judėti po įstaigą. Jis išvedamas pasivaikščioti iš kameros vieną kartą per dieną iki pusantros valandos. Dėl to šios pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 96-1492 atsakydamas į pareiškėjo skundą dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nurodė, jog visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, turi galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, kadangi, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 87 punktu, priežiūros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, išdėstytų viena šalia kitos arba viena prieš kitą. Jei patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi būti organizuojamas atskiras priežiūros postas. Naktį yra nepertraukiamo miego režimas, prižiūrėtojai budi savo postuose ir kviečiami tik būtinais atvejais (b. 1. 22). Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 96-1492 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 2S-3701 nepatenkino. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Atsakovo atstovas nurodė, jog signalizacijos mygtukai kamerose įrengti, tačiau neretai juos gadina patys suimtieji. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų vertino kaip nepagrįstus.

7. Dėl pareiškėjo galimybės dirbti mokamą darbą teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 96-1653 ir 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 96-1859 atsakydamas į pareiškėjo skundus dėl mokamo darbo suteikimo nurodė, kad vadovaujantis Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-16 ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nu 1/05-9 „Dėl Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašo patvirtinimo“, gavus valstybės įmonės „Mūsų amatai“ prašymą dėl laisvų darbo vietų, nuteistieji, pageidaujantys dirbti šioje įmonėje, užpildo nustatytos formos prašymą priimti į darbą ir jį įteikia kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus (toliau – ir SRS) būrio viršininkui. SRS būrio viršininkas gautą nuteistojo prašymą užregistruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale ir pateikia valstybės įmonės „Mūsų amatai“ gamybos cecho viršininkui dėl tarpininkavimo (pritarimo / nepritarimo) priimant nuteistąjį į darbą. Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ gamybos cecho viršininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos privalo išnagrinėti gauto prašymo pagrįstumą. Jei nepritaria, kad prašyme nurodytas nuteistasis būtų priimtas į darbą valstybės įmonės „Mūsų amatai“ gamybos ceche, tai pažymi gautame prašyme ir nurodo išsamius tokio nepritarimo motyvus. Nuteistojo prašymas, kuriame užfiksuotas teigiamas valstybės įmonės „Mūsų amatai“ gamybos cecho viršininko tarpininkavimas (pritarimas) dėl nuteistojo priėmimo į darbą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo valstybės įmonės „Mūsų amatai“ gamybos cecho viršininko pritarimo užfiksavimo jame dienos grąžinamas nuteistąjį kuruojančiam SRS būrio viršininkui. Šis gautą nuteistojo prašymą, suderinęs su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, pateikia Nuteistųjų įdarbinimo komisijai (toliau – ir Komisija). Pareiškėjui buvo paaiškinta prašymo-pasižadėjimo dėl priėmimo į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ pateikimo tvarka. 2017 m. balandžio 3 d. SRS būrio viršininkei buvo pateiktas minėtas prašymas-pasižadėjimas, jis 2017 m. balandžio 6 d. buvo svarstomas Komisijos posėdyje. Kadangi pareiškėjas neatitiko nuteistųjų priėmimo į darbą atrankos kriterijų, jo prašymas nebuvo patenkintas. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 96-1653 ir 2017 m. gegužės 2 d. rašto Nr. 96-1859 2017 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 2S-3878 nepatenkino. Teismas pažymėjo, kad valstybės įmonė „Mūsų amatai“, kurioje siekia būti įdarbintas pareiškėjas, negali priimti visų norinčių dirbti, kadangi joje yra ribotas vietų skaičius. Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K negali įpareigoti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ priimti pareiškėją į darbą. Pareiškėjui paaiškinta, kad atsiradus laisvų darbo vietų šioje įmonėje bei paskelbus apie tai viešai, nuteistieji gali bendra tvarka į jas pretenduoti. Teismo nuomone, pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundžiami Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

9. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, t. y. Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą netenkino.

III.

10. Pareiškėjas R. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio nuostatas, nes aktyviai neištyrė visų aplinkybių, nevisapusiškai vertino įrodymus, palaikė tik atsakovo poziciją, pareiškėjo skundas tirtas iš esmės nebuvo.

10.2. Nacionalinės teisės aktai ir Europos kalinimo taisyklės numato pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau nuo skundo padavimo (2017 m. balandžio 3 d.) iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. kameroje, kurioje sėdėjo pareiškėjas, ši sistema nebuvo įrengta. Tiek pareiškėjui, tiek teismui Lukiškių TI-K nurodė, jog minėta sistema sugadinta ir neveikia. Dėl to teismas nepagrįstai nekonstatavo pažeidimo. Dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjas nuolat skundėsi, tačiau niekas nesikeisdavo, Lukiškių TI-K problemos nesprendė. Tai patvirtina pareiškėjo skundžiami raštai. Pareigūnų iškvietimo sistema turi būti įrengta taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelyje, sporto salėje, dušuose, tačiau Lukiškių TI-K to nebuvo. Pirmosios instancijos teismas to netyrė.

10.3. Nuo 2012 m. pradžios pareiškėjas prašė priimti į mokamą darbą, tačiau nebuvo priimtas, nors kiti nuteistieji, kurie net ir neatitiko nustatytų kriterijų, buvo priimami. Tuo pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Teismas nevertino pareiškėjo nusiskundimų dėl nuolat pažeidžiamų teisių, dėl ko jautėsi atstumiamas, žlugdomas.

10.4. Pareiškėjas daugybę kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, dėl užimtumo stokos, tačiau teismas netyrė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl to.

Atsiliepimas

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

11.2. Šiuo atveju, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti, vadovaujantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, vadovaudamasis teismų praktika priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios pareiškėją laikant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2017 m. birželio 15 d. netinkamomis sąlygomis (neužtikrinant galimybės išeiti iš kameros į valgyklą ir laisvalaikio metu pasivaikščioti ir / ar užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, neįrengus prižiūrėtojų iškvietimo sistemos (pažeidimo laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. birželio 15 d.) bei nesuteikiant mokamo darbo (pažeidimo laikotarpis nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. birželio 15 d.), atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, ir Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad: 1) teisės aktai nenustato pareiškėjui galimybės laisvai judėti po įstaigą, jis išvedamas pasivaikščioti iš kameros vieną kartą per dieną iki pusantros valandos, todėl šios pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo; 2) atsižvelgiant į tai, jog pagal Lukiškių TI-K įrengimo sistemą visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, turi galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, signalizacijos mygtukai kamerose įrengti, tačiau neretai juos gadina patys suimtieji, pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nepagrįsti; 3) pareiškėjas į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ priimtas nebuvo, kadangi neatitiko nuteistųjų priėmimo į darbą atrankos kriterijų, šioje įmonėje yra ribotas vietų skaičius, o Lukiškių TI-K negali įpareigoti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ priimti pareiškėją į darbą, taip pat pareiškėjui paaiškinta, kad atsiradus laisvų darbo vietų šioje įmonėje bei paskelbus apie tai viešai, nuteistieji gali bendra tvarka į jas pretenduoti, todėl pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo. Teismas taip pat nustatė, kad Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundus ir prašymus atsakė tinkamai, atsakymai (raštai ir sprendimai) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, pažeistos ABTĮ 80 straipsnio nuostatos, neišnagrinėtos visos jo nurodytos aplinkybės, netinkamai įvertinti įrodymai, teismas buvo šališkas pareiškėjui. Toliau apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

17. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

18. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

19. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, tik papildo juos tais aspektais, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą.

21. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal Lukiškių TI-K įrengimo sistemą visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, turi galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, signalizacijos mygtukai kamerose įrengti, tačiau neretai juos gadina patys suimtieji. Šiuo aspektu pridurtina, jog teisinis reguliavimas laisvės atėmimo vietų įstaigų neįpareigoja įrengti aliarminius mygtukus dušo patalpose, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir sporto salėje. Tačiau Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad aliarminio iškvietimo įrengimui Lukiškių TI-K kamerose yra būtina atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Priešingai, atsakovas atsiliepime į skundą patvirtino, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, bet teigė, kad suimtieji ir nuteistieji neretai gadina šią signalizaciją. Taigi tai, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo neveikianti aliarminio iškvietimo sistema, neatitiko minėtų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkto reikalavimų, tačiau teisės aktai neįtvirtina reikalavimo aliarminį iškvietimą įrengti kitose laisvės atėmimo vietų patalpose.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018). Pareiškėjas teisingai pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1017-261/2016 nuteistojo patirtą neturtinę žalą dėl iškvietimo mygtukų neįrengimo Lukiškių TI-K įvertino 300 Eur suma, tačiau minėtoje administracinėje byloje konstatuotas pažeidimas truko daug ilgiau nei pareiškėjo atveju (pažeidimo laikotarpį nurodo nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. birželio 15 d.). Pareiškėjas tvirtina dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo patyręs daug neigiamų išgyvenimų, dėl kalinių beldimo į duris būdavo triukšminga, naktį tai trukdydavo miegoti, o kai jį 2014 m. rugsėjo 17 d. mušė sporto salėje, nebuvo galimybės laiku ir tinkamai prisišaukti pagalbą. Kaip minėta, teisės aktai nenustato reikalavimo aliarminį iškvietimą įrengti kitose nei gyvenamosios kameros patalpose, be to, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolė ir apsauga negyvenamosiose patalpose organizuojama ir užtikrinama taikant visumą organizacinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, todėl šiuo aspektu nėra Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galbūt būtų galėjusi kilti žala. Kita vertus, net ir pripažįstant, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo neveikianti aliarminio iškvietimo sistema ir tai neatitiko teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju vertintina, jog pareiškėjas neįrodė, jog dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčo laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečius neigiamus išgyvenimus, sveikatos sužalojimą, jam būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti šia sistema ginčo laikotarpiu kameroje ir pan. Byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą būtent minėtų netinkamų kalinimo sąlygų (pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo) poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Tai, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje yra užfiksuoti tam tikri jo sveikatos sutrikimai, nesant atitinkamų sveikatos priežiūros specialistų išvadų apie šių sutrikimų priežastis, nereiškia, kad šiuos sutrikimus lėmė netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimas.

23. Pareiškėjas tvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo nusiskundimų dėl nuolat pažeidžiamų teisių nepriimant jo į darbą, dėl užimtumo stokos laisvalaikio metu, todėl buvo šališkas, rėmėsi tik atsakovo pozicija. Pastebėtina, kad pareiškėjas neginčijo atsakovo pateiktų duomenų teisingumo, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurias atsakovas galbūt buvo nutylėjęs. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas iš esmės neišnagrinėjo jo skundo), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ABTĮ 44 straipsnyje nustatytų teisėjo nušalinimo pagrindų buvimo šiuo atveju pareiškėjas nepateikia. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

24. Įvertinusi tai, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai išanalizavęs bei įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai konstatavo, kad teisės aktai nenustato pareiškėjui galimybės laisvai judėti po įstaigą, jis išvedamas pasivaikščioti iš kameros vieną kartą per dieną iki pusantros valandos, todėl šios pareiškėjo teisės (išeiti iš kameros į valgyklą ir laisvalaikio metu pasivaikščioti ir / ar užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla) pažeistos nebuvo, o pareiškėjas į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ priimtas nebuvo, kadangi, laikantis priėmimo dirbti į šią įstaigą procedūrų, nustatyta, jog pareiškėjas neatitiko nuteistųjų priėmimo į darbą atrankos kriterijų, šioje įmonėje yra ribotas vietų skaičius, o Lukiškių TI-K negali įpareigoti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ priimti pareiškėją į darbą, taip pat pareiškėjui paaiškinta, kad atsiradus laisvų darbo vietų šioje įmonėje bei paskelbus apie tai viešai, nuteistieji gali bendra tvarka į jas pretenduoti, todėl pareiškėjo teisės ir šiuo aspektu pažeistos nebuvo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo pretenzijos dėl nepakankamo užimtumo, galimybės dirbti nesudarymo, yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl yra laikytinos neįrodytomis ir atmestinomis.

25. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamoje byloje nėra visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str.), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Juo labiau nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamus Lukiškių TI-K bei Kalėjimų departamento raštus ir sprendimus bei įpareigoti Lukiškių TI-K atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus.

26. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė