Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. Z. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. Z., kuris yra suinteresuoto asmens M. Z. ir nepilnametės B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškėja E. Z., būdama nepilnametės B. Z. įstatyminė atstovė, į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros vardu per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Be to, pareiškėja E. Z. nesikreipė į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės B. Z. vardu po jos tėvo L. Z. mirties. B. Z. yra pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 d. 1 p.). Į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo po tėvo L. Z. mirties priėmimo kreipėsi suinteresuotas asmuo M. Z.. Antstolis Mindaugas Dabkus, Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro 2021-06-01 vykdomojo pavedimo Nr. 2728 pagrindu 2021-09-01 sudarė Paveldimo turto apyrašą Nr. 0028/21/00772 2021.

Dėl termino atnaujinimo

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad L. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nepilnametė B. Z. yra mirusio L. Z. dukra. Nepilnamečio vaiko B. Z. motina E. Z. yra jos atstovė pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina po palikėjo mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisių. Iš pareiškime nurodytų argumentų ir bylos medžiagos nustatyta, kad prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad E. Z. neturi teisinio išsilavinimo, apie būtinybę priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu sužinojo tik iš notaro, kai dėl palikimo priėmimo kreipėsi suinteresuotas asmuo M. Z.. Byloje nustatyta, kad L. Z. mirė užsienyje, Vokietijoje. Pareiškėjos E. Z. ir L. Z. santuoką nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad apie L. Z. mirtį E. Z. galėjo ir nežinoti. Be to, pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 22 d., t. y. terminas praleistas nežymiai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į paties nepilnamečio vaiko interesus, įvertinus tai, jog suinteresuotas asmuo M. Z. prašymui neprieštaravo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnis), pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis). Pareiškėjai atnaujintas terminas palikimui nepilnamečio vardu priimti pratęstinas 3 mėnesių laikotarpiui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes, kaip minėta, suinteresuotas asmuo M. Z. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškėjos E. Z. pareiškimu sutinka.

Dėl teismo leidimo

Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą.

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą pareiškėjai nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko B. Z. interesus bei atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, jog CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniais laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Aukščiau minėtą, jog antstolis Mindaugas Dabkus, Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro 2021-06-01 vykdomojo pavedimo Nr. 2728 pagrindu 2021-09-01 yra sudaręs Paveldimo turto apyrašą Nr. 0028/21/00772 2021.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnametės dukros B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti pareiškėjai E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio Mindaugo Dabkaus 2021-09-01 sudarytą Paveldimo turto apyrašą Nr. 0028/21/00772 2021.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.