Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-455-1065/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškime nurodyta, kad 2017 m. kovo 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-271- 284/2017 mažamečio P. R., gim. (duomenys neskelbtini), motinai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apribota motinos valdžia, vaikui nustatyta nuolatinė globa šeimoje. P. R. globėja paskirta L. B., gyv. (duomenys neskelbtini) P. R. tėvas J. R. mirė 2011 m. kovo 14 d. Skyriuje 2018 m. rugpjūčio 10 d. gautas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pranešimas, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. vasario mėn., L. B. su sutuoktiniu K. B. smurtavo prieš nepilnamečius globotinius P. R. ir K. M., dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, įtariamiesiems L. B. ir K. B. pareikšti įtarimai. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eS2-1825-287/2018 išdavė leidimą paimti nepilnamečius vaikus P. R. bei K. M. iš vaikų globėjos L. B.. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo P. R.” mažamečiam P. R. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras, vaiko globos vieta nustatyta kartu su budinčia globotoja N. S.. 2019 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi L. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose pagal laidavimą be užstato, perduodant ją dvejiems metams laiduotojo P. B. atsakomybei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Nesutiktina su teismo padaryta išvada, kad L. B. netinkamai vykdė savo kaip globėjos pareigas P. R. atžvilgiu ir neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų globotiniui. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad L. B. būtų nebetinkama būti globėja, išskyrus faktą, kad jai buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas. 2019 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2019 m. liepos 25 d. nutarimas, kuriuo L. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose. Ši aplinkybė įrodo, kad L. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas, kadangi be šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nebūtų galima taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto. Taip pat pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog apeliantė turi neigiamą nuomonę apie pernelyg ilgai užtrukusią ikiteisminio tyrimo eigą, nereiškia, kad ji nepadarė jokių išvadų po ikiteisminio tyrimo nutraukimo

Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad šeimoje tarp globėjos ir vaiko yra natūralus ir tvirtas emocinis, socialinis ryšys, įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sąlygos. Tenkinus pareiškimą susidarytų situacija, kuomet brolis ir sesuo bus išskirti, tai sukels vaikams stresą ir neužtikrins jų teisėtų lūkesčių, pažeis jų teisę gyventi kartu kaip vienos šeimos vaikai.

Nors laikini globėjai siekė sudaryti įspūdį, kad vaikas buvo pedagogiškai apleistas, šios aplinkybės buvo paneigtos apklaustų pedagogių parodymais, kurios patvirtino, kad vaikas gerai mokėsi ir iš savo bendraamžių neišsiskyrė.

Pagal įstatymo reglamentavimą siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės, o nustačius, kad jų nepakanka, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijuoja vaiko atvejo peržiūrą, tada įvertinamas šeimos rizikos lygis ir inicijuojamas socialinis darbas su šeima bei bendros pagalbos šeimai teikimas. Nagrinėjamu atveju rizikos lygis apeliantės šeimoje nebuvo nustatytas, o pareiškėjas iš karto ėmėsi kraštutinės priemonės – vaiko paėmimo, globėjos statuso naikinimo inicijavimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad apeliantė pažeidė savo kaip globėjos pareigas, nenustatyta, kad ji naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Esminis dalykas nušalinant globėją nuo pareigų yra konstatavimas, jog globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Tai reiškia, kad globėjas privalo užtikrinti ne tik tinkamas buities sąlygas, pasirūpinti vaiko švara, tvarkingumu, bet ir suteikti fizinį ir psichinį saugumą, vystymosi, ugdymosi sąlygas, užtikrinti vaiko sveikatą, bei parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. gyvenamojoje vietoje tarpusavio konfliktų metu globėja ne mažiau nei dešimt kartų taikė mažamečiams nukentėjusiesiems K. M. ir P. R. fizines bausmes už netinkamą jų elgesį, naudodama fizinį smurtą, suduodama smūgius tiksliai nenustatytą skaičių ranka, šlepete, mediniu pagaliu į veidą, sėdmenų sritis, kojas, šiais veiksmais sukeldama fizinį skausmą. Be to, naudodama psichinį smurtą, sistemingai rėkdama ant vaikų už netinkamą elgesį, keikdama juos, vadino juos necenzūriniais žodžiais ir tokiu būdu dėl ilgą laiką naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažamečiams nukentėjusiesiems kitus emocijų sutrikimus vaikystėje F93.8, tai yra nesunkius sveikatos sutrikdymus, nes jų sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei dešimt dienų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl nepilnamečio vaiko nuolatinio globėjo nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, jiems pritaria ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

Teisinių santykių dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (civilinio kodekso 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja civilinio kodekso 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Civilinio kodekso 3.249 straipsnyje nurodyti vaiko globos nustatymo principai. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005, 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, esminis dalykas nušalinant globėją nuo pareigų yra konstatavimas, jog globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Taip pat sutiktina, kad globėjas privalo užtikrinti ne tik tinkamas buities sąlygas, pasirūpinti vaiko švara, tvarkingumu, bet ir suteikti fizinį ir psichinį saugumą, vystymosi, ugdymosi sąlygas, užtikrinti vaiko sveikatą bei parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaiko nuomonė iš tiesų yra svarbi priimant sprendimus (CK 3.249 str. 2 d.). Tačiau CPK 503 str. 5 d. įpareigoja teismą atsižvelgti į vaiko nuomonę tik jeigu ji neprieštarauja jo interesams. Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, įstatymas prioritetiniu laiko vaiko interesus, o ne jo norą.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose, bei kad dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei išklausė pozityvios tėvystės kursus, įrodo, kad L. B. nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog L. B. pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas, buvo pagrindas priimti sprendimą atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių – teistumo ir bausmės. Tačiau teismo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir, jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. B. tarpusavio konfliktų metu dėl kilusio pykčio sistemingai ne mažiau kaip 10 kartų taikė mažamečiams nukentėjusiesiems K. M. ir P. R. fizines bausmes už netinkamą jų elgesį, naudodama fizinį smurtą, tai yra suduodama smūgius K. M. ir P. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų ranka, šlepete, mediniu pagaliu į veidą, sėdmenų sritis, kojas, šiais veiksmais sukeldama K. M. ir P. R. fizinį skausmą. Be to, naudodama psichinį smurtą, tai yra naudojo fizinį smurtą vieno iš minėtų mažamečių vaikų atžvilgiu, tuo metu matant kitam vaikui, be to, sistemingai rėkdama ant jų už netinkamą elgesį, keikdama juos, vartodama necenzūrinius žodžius, taip dėl ilgą laiką naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažamečiams nukentėjusiesiems K. M. ir P. R. kitus emocijų sutrikimus vaikystėje F93.8. Teismas pažymi, kad, nors apeliantė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista, jos sistemingai atliekama veika neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes P. R..

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, globėjui (rūpintojui) tenka itin sunki ir atsakinga užduotis – padėti psichologiškai ir fiziškai atsigauti vaikui, tapusiam netinkamo tėvų rūpinimosi juo auka. Globėjo (rūpintojo) pareigoms asmuo turi būti pasiruošęs tiek fiziškai, tiek morališkai, tiek dvasiškai, nes jis prisiima įstatymo pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį. Vaiko globa (rūpyba) apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą. Todėl teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad L. B. sistemingai ne mažiau nei 10 kartų taikiusi mažamečiams nukentėjusiesiems K. M. ir P. R. fizines bausmes už netinkamą jų elgesį, naudodama fizinį smurtą, netinkamai vykdė savo kaip globėjos pareigas P. R. atžvilgiu ir neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų globotiniui, todėl toliau jo globėja negali būti pagal įstatymą (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu L. B. buvo leista bendrauti ir matytis su vaiku, susitikimai vyko nuolat, vaikas visada noriai vyko į pasimatymus, todėl išreiškė savo nuomonę, kad norėtų gyventi su močiute. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant nustatytai aplinkybei, jog L. B. netinkamai vykdė savo kaip globėjos pareigas P. R. atžvilgiu, vaiko noras likti gyventi su L. B. prieštarautų paties vaiko interesams.

Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, kad ta aplinkybė, jog ji turi neigiamą nuomonę apie, jos manymu, pernelyg ilgai užtrukusią ikiteisminio tyrimo eigą, nereiškia, kad ji nepadarė jokių išvadų po ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą darė ne tik dėl neigiamos apeliantės nuomonės apie ikiteisminio tyrimo eigą, tačiau ir dėl to aplinkybės, kad apeliantė savo netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu priežastimi nurodo vaiko judrumą ir nepaklusnumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pateikta, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.