Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-440-266/2016 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui S. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. K. kreipėsi su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą ir prašė iš atsakovo S. V. priteisti jai 5000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą.Nurodė, kad atsakovas įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl jos išžaginimo, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.283 str., 6.250 str. pagrindais reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, nes nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išžaginta, padarytas kūno sužalojimas, sukeltas fizinis ir dvasinis skausmas, dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, depresiją, buvo pažeista jos lytinio apsisprendimo laisvė, po įvykio gydėsi ligoninėje, jai buvo sukeltas fizinis ir dvasinis skausmas. Paaiškino, jog iki šiol neigiamas emocijas kelia ciniškas atsakovo elgesys, nes jis nesigaili, toliau ją žemina tvirtindamas, kad ji santykiavo savo noru.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei E. K. iš atsakovo S. V. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu atsakovas S. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-10-16 d. ieškovės atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, pagriovė ją ant automobilio sėdynės ir, fizine jėga atėmęs galimybę priešintis, ją išžagino. Teismas, vadovaudamasis CK 6.263, 6.250 str. nuostatomis, nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad neturtinė žala padaryta. Nustatydamas priteisiamos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu panaudojo grubią jėgą, ją išžagino, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį ir dvasinį skausmą bei neigiamus išgyvenimus, baimę, nesaugumo jausmą, depresiją, ji dvi savaites gydėsi (duomenys neskelbtini) rajono centrinės ligoninės neurologijos skyriuje. Be to, ieškovė patyrė papildomus nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus ir stresą, nes turėjo keletą kartų vykti į apklausas, prisiminti ir išgyventi veikos padarymo metu patirtą stresą. Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovei jokių liekamųjų reiškinių bylos nagrinėjimo dienai nėra nustatyta, nepateikta duomenų, jog tai neigiamai atsiliepė jos darbinei veiklai ar šeimyniniam gyvenimui, turtinė žala jai padaryta nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, į ieškovės teisę į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimą, į protingą abiejų šalių interesų pusiausvyros užtikrinimą, o taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 1000 Eur.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko ieškovei atlyginti 1000 Eur, kurie, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytas aplinkybes bei į jo turtinę padėtį, yra adekvatus ir teisingas neturtinės žalos dydis.Pabrėžia, kad jo turtinė padėtis yra bloga, jis gauna minimalų atlyginimą ir yra vienintelis šeimos maitintojas, žmona dirba pagal terminuotą darbo sutartį tik sezono metu, o iki šiol nedirbo. Kitų pajamų negauna, prašo paramos iš tėvų. Turi du vaikus, kurių vienas yra mažametis, o kitas yra išlaikytinis, nes mokosi kolegijoje. Atsiliepimu pateiktą apeliacinį skundą ieškovė E. K. prašo atsakovo S. V. apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų žinojęs ir įvertinęs priimant skundžiamą sprendimą. Negana to, paskutiniu metu atsakovas įsigijo gyvenamąjį namą ir ruošėsi jį remontuoti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d. numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Iš nagrinėjamos civilinės ir prijungtos baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas S. V. 2014 m. spalio 16 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančiame miške, automobilyje (duomenys neskelbtini) pavartodamas ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, pargriovęs ją ant automobilio galinės sėdynės, numovęs kelnes, laikydamas jos kojas ir rankas, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, ją išžagino. Dėl šių nusikalstamų veiksmų atsakovas S. V. Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2016 m. vasario 22 d., buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 1 d. ir nubaustas atitinkama bausme. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.263 bei 6.250 straipsnių nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, o taip pat atsižvelgdamas į atsakovo padaryto nusikaltimo pobūdį, ieškovei dėl to kilusias pasekmes, atsakovo turtinę padėtį bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendė, jog, siekiant užtikrinti protingą abiejų šalių interesų pusiausvyrą, ieškovei priteistina 1500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija tik priteistos neturtinės žalos dydį, t. y. reikalauja sumažinti priteistą neturtinę žalą 500 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo sąlygų egzistavimo nekyla, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas nustatant ieškovei priteisiamos neturtinės žalos dydį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Dėl to teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 2 d. išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-103/2009; Nr. 3K-3-371/2003; Nr. 3K-3-450/2006; Nr. 3K-3-210/2007).Kaip jau minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgė ne tik į prieš nukentėjusiąją padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmės, patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, tačiau ir į atsakovo turtinę padėtį, jo paties poziciją dėl neturtinės žalos dydžio ir kitas CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, nustatant neturtinės žalos dydį, buvo įvertinta, kad ieškovė buvo jauno, tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokėsi (duomenys neskelbtini) I kurse, kad prieš ją buvo padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas, pažeista lytinio apsisprendimo laisvė, kad dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o po įvykdytos nusikalstamos veikos ji nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. gydėsi VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ Neurologijos skyriuje (Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-104-266/2016 49, 50, 53 b. l.). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad turtinė žala ieškovei padaryta nebuvo, neliko liekamųjų reiškinių, kurie būtų iš esmės pakenkę jos darbiniam, profesiniam ar šeiminiam gyvenimui. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis sutiko atlyginti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą ieškovei, tačiau Anykščių rajono apylinkės teismo informacinėje pažymoje ir teismo posėdžio garso įraše, dėl kurių pastabų nepateikta, tiek atsakovas, tiek jo atstovas advokatas nurodė, kad ieškovės atstovui savanoriškai buvo siūlę sumokėti 1000 – 1500 dydžio neturtinę žalą. Taigi, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog pats atsakovas S. V. pripažino, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra teisingas ir ne per didelis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog, įvertinus nagrinėjamoje byloje egzistuojančių aplinkybių visumą, teisingas neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur, yra atmetami kaip nepagrįsti.Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde priteistos neturtinės žalos dydį prašo sumažinti vadovaudamasis sunkia turtine padėtimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį, kurią tyrė ir nagrinėjo teismo posėdžio metu. Taigi, galima pagrįstai vertinti, jog, nustatant žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį, kad turi du išlaikomus vaikus bei neįvykdytų finansinių įsipareigojimų bankui. Šios aplinkybės įtakoja turtinės žalos dydžio nustatymui, tačiau neeliminuoja pareigos atlyginti neturtinę žalą bei neleidžia atsižvelgti išimtinai tik į atsakovo turtinę padėtį. Kaip jau minėta, teismas turi įvertinti ir nukentėjusiojo asmens padėtį, jo patirtus išgyvenimus bei sukeltą stresą. Priešingu atveju priimtas teismo sprendimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų, o taip pat pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jo turtine padėtimi bei turimais įsipareigojimais, kurios nebūtų buvę atskleistos ir įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, iš esmės visos apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo sunkios materialinės padėties egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu. Todėl atsakovas, būdamas atsakingu asmeniu, dar iki darydamas nusikalstamą veiką turėjo žinoti ir suprasti, kad jo įvykdytų nusikalstamų veiksmų pasekoje neabejotinai kils neigiamos pasekmės, tarp jų – ir turtinės, jam ir jo šeimai. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi visas galimybės gauti geriau apmokamą darbą. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.