- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 2-440-266/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00304-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- S. V.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas, Saulius Kučys
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui S. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. K. ieškiniu atsakovui S. V. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti jai iš atsakovo 5000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškovės ieškinį visiškai palaikė ir paaiškino, jog atsakovas teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl ieškovės išžaginimo. Teismo nuosprendis įsiteisėjęs, todėl ieškovė sutinkamai su LR CK 6.263 straipsnio reikalavimais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu ieškovė buvo nežymiai sužalota, buvo pažeista jos lytinio apsisprendimo teisė, Po įvykio ji gydėsi ligoninėje, jai buvo sukeltas fizinis ir dvasinis skausmas. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai nurodė, kaip ieškovė jautėsi po įvykio, kaip ji buvo sukrėsta, išgyveno. Po įvykio atsakovas skleidė žinias, jog ji pati yra kalta ir tai ją dar daugiau skaudinimo. Ieškovės atstovas nurodė, jog ir šiuo metu ieškovė bijo, nenori atsakovo matyti, net išvyko iš Lietuvos. Atstovas mano, jog ieškovės paprašyta neturtinės žalos atlyginimui suma nėra per didelė, ji atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio priteisimo , atsakovo turtinė padėtis negali turėti lemiamos reikšmės. Žalos dydį lemia ieškovės patirti išgyvenimai, nepatogumai ir tai turi būti įvertinta pinigine išraiška . Prašė ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas, jo atstovas ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, jog jie sutinka, jog nusikaltimu ieškovei padaryta neturtinė žala. Šiuo metu teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, tačiau atsakovas nenori sutikti , jog ir jis yra kaltas, nes atliekant ikiteisminį tyrimą prokurorai buvo priėmę sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Atsakovas ir atstovas nurodė, jog jie sutiktų ieškovei sumokėti neturtinės žalos atlyginimui nuo 1000 iki 1500 eurų, o ieškovės paprašyta 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Visų pirma tokios sumos atsakovas negalės ieškovei sumokėti, nes šiuo metu jo turtinė padėtis nėra gera. Jis dirba, tačiau gauna minimalų atlyginimą. Žmona įsidarbinusi, tačiau tik laikinai, sūnus mokosi kolegijoje ir reikia mokėti už mokslą, o dukra lanko mokyklą. Be to, atsakovas yra paėmęs paskolą būsto pirkimui ir ją moka, todėl priteisus iš atsakovo ieškovei 5000 eurų , atsakovo šeima linktų be jokių pajamų. Be to, atsakovo atstovas nurodė, jog šiai dienai nėra jokių duomenų, jog ieškovei po nusikaltimo padarymo yra liekamieji reiškiniai. Ji gydėsi ligoninėje, tačiau tai buvo po įvykio, o šiuo metu praėjo beveik du metai . Prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo nuo 1000 iki 1500 eurų neturinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga, ieškovės atstovo, atsakovo, jo atstovo paaiškinimais, prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2014m. spalio 16d., apie 18 valandą, (duomenys neskelbtini), automobilyje (duomenys neskelbtini), atsakovas pavartodamas ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, pargriovęs ją ant automobilio galinės sėdynės , numovęs kelnes, laikydamas jos kojas ir rankas, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, ją išžagino. 2015m. spalio 30d., Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas S. V. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Šiuo metu teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl ieškovė teismui pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo jį tenkinti. Atsakovas atsiliepime ir nesutiko su ieškovės ieškiniu. Teismo posėdžio metu atsakovas jo jo atstovas ieškinį pripažino iš dalies, teigdami , jog sutinka ieškovei sumokėti nuo 1000 iki 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.263 straipsnio nuostatos numato pareigą atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta kas sudaro neturtinės žalos turinį , tai, kad neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir yra numatyti kriterijai , į kuriuos teismas privalo atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį. Šioje byloje nėra ginčo , jog ieškovei neturtinė žala padaryta nusikaltimu, kurį padarė atsakovas . Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovas, panaudodamas grubią jėgą, išžagino atsakovę, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis ir dvasinis skausmas. Dėl to ji patyrė neigiamus išgyvenimus, emociją depresiją, iš jos, kaip moters buvo pasityčiota, ji buvo pažeminta, nes prieš jos valią atsakovas atliko lytinį aktą . Dėl atsakovo smurtinių veiksmų , prievartinio lytinio akto, ieškovę kamavo depresija, baimė, nesaugumo jausmas, ji dvi savaites gydėsi Ukmergės rajono centrinės ligoninės neurologijos skyriuje. Be to, ieškovė patyrė ir papildomus nepatogumus, papildomus dvasinius išgyvenimus ir stresą, nes turėjo keletą kartų vykti į apklausas, prisiminti ir išgyventi veikos padarymo metu patirtą stresą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį vertina ir tai, jog ieškovei nusikalstamos veikos metu buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikimas, jokių liekamųjų reiškinių šiai dienai nėra nustatyta. Ieškovė gydėsi ligoninėje, tačiau tai buvo tik po nusikalstamos veikos padarymo. Šiai dienai tokių duomenų ieškovė nepateikė. Turtinė žala ieškovei nebuvo padaryta. Ieškovė nepateikė duomenų, jog tai neigiamai atsiliepė jos darbinei veiklai ar šeimyniniam gyvenimui. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir siekdamas nepažeisti ne tik ieškovės teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingos interesų pusiausvyros, bei į teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, jog yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.
Sutinkamai su LR CPK 93 straipsnio nuostatomis ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė 1500 eurų, ieškinį patenkino iš dalies., t. y., 30 procentų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 60 eurų advokato išlaidų. ( 200 x30 : 100= 60 eurų)
Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis , iš atsakovo S. V. į valstybės biudžetą išieškotinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista pagal įstatymą, -45 eurai ir teismo turėtos pašto išlaidos- 4,83 eurai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti E. K. iš S. V. 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 60 eurų advokato išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išieškoti iš S. V. į valstybės biudžetą 45 eurus žyminio mokesčio ir 4,83 eurus teismo turėtų pašo išlaidų. ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.