Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbti“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirbti“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 22 330 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog 2020 m. gruodžio 9 d. su atsakove sudarė preliminariąją nepastatyto 2 kambarių 45 m² ploto buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T28A-2020-09. Sutartyje turto pirkimo–pardavimo kaina nustatyta 64 930 Eur, ieškovas sumokėjo 10 000 Eur avansą. Atsakovės prašymu šalys pasirašė 2021 m. rugpjūčio 12 d. sutarties priedą dėl kainos pakeitimo ir turto kaina padidinta 5 740 Eur, o bendra turto kaina sutarta 70 670 Eur. Ieškovas papildomai sumokėjo atsakovei 5 740 Eur avansą. Atsakovė 2022 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku informavo, kad yra įregistruotas 85 proc. pastato baigtumas ir tie, kurie planuoja pirkti butus per banką, prašo informuoti turto vertintoją P. J. dėl poreikio vertinimui. Ieškovas 2022 m. birželio 27 d. dėl turto vertinimo paskambino turto vertintojui P. J., kuris informavo, kad negali atlikti vertinimo dėl neįregistruoto turto didesnio baigtumo procento. Ieškovui laukiant, kol bus įregistruotas turto baigtumo procentas viešajame registre, kad būtų galima atlikti turto vertinimą ir po to ieškovui gauti banko kreditą turtui pirkti, atsakovė 2022 m. liepos 6 d. raštu paprašė vėl sudaryti papildomą susitarimą, nustatant naują turto kainą – 85 140 Eur. Kartu atsakovė 2022 m. liepos 20 d. įdėjo dėl sutarto turto pardavimo skelbimą savo tinklalapyje, taip pat portale www.aruodas.lt nurodydama turto kainą 99 999 Eur. Su atsakovės 2022 m. liepos 6 d. rašte siūlymu dar kartą padidinti turto kainą ieškovas nesutiko ir 2022 m. liepos 28 d. raštu pareikalavo pašalinti atsakovės turto pardavimo skelbimus iš savo bei nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapių bei informavo, kad ieškovas atvyks į 2022 m. rugpjūčio 6 d. derybas. Atsakovei atsisakius pašalinti turto pardavimo skelbimus, nepavykus susitarti 2022 m. rugpjūčio 6 d. derybose bei atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo– pardavimo sutartį, ieškovas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakovei rašytinį reikalavimą dėl avanso ir netesybų pagal preliminariąją sutartį sumokėjimo. 2022 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė ieškovui grąžino pagal sutartį sumokėtą 15 740 Eur avansą bei 2 000 Eur kompensaciją. Atsakovė šalių sutartą butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui už 95 000 Eur kainą. Atsakovė kalta dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo ir pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi nepagrįstai vengė ją sudaryti nei įstatyme, nei sutartyje nenumatytais pagrindais, vadovaudamasis tik savo ekonominės naudos – numatyto pelno išsaugojimo motyvais. Atsakovei pardavus patalpas kitam asmeniui už 95 000 Eur kainą, ieškovas neteko tokios vertės turto. Atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal sutartyje nustatytas sąlygas, jo nuostoliai pasireiškia atsakovės gauta nauda, atsiradusia perleidus turtą kitam pirkėjui už didesnę kainą, nei buvo sutarta su ieškovu pagal sutartį. Ieškovas prašė ginti nesudarytos pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesą jam priteisiant 24 330 Eur kainų skirtumą tarp jo nesudarytos pagrindinės sutarties kainos (70 670 Eur) ir atsakovės sudarytos sutarties su trečiuoju asmeniu kainos (95 000 Eur). Kadangi atsakovė ieškovui sumokėjo 2 000 Eur kompensaciją, ieškovas prašomą priteisti nuostolių atlyginimą šia suma mažina iki 22 330 Eur (24 330 – 2 000).

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. su ieškovu sudarė preliminariąją nepastatyto nekilnojamojo turto sutartį. Pasirašius preliminariąją sutartį ieškovas pervedė atsakovei 10 000 Eur avansą. Vėliau šalys sudarė papildomą susitarimą dėl kainos keitimo ir patikslino preliminariosios sutarties kainą, šiuo patikslinimu nustatyto turto kaina sudarė 70 670 Eur. Ieškovas papildomai pervedė atsakovei 5 740 Eur avansą, iš viso atsakovei pervestas 15 740 Eur avansas. Atsakovė sąžiningai vykdydama preliminariąją sutartį ieškovui preliminariojoje sutartyje nurodytu elektroniniu paštu 2022 m. kovo 25 d. išsiuntė pranešimą apie tai, kad atsakovė turi buto bylutę, unikalų buto numerį ir suteiktą savivaldybės adresą ir nori pradėti ruošti pagrindinę sutartį su ieškovu, pagrindinės sutarties parengimui notarui reikia ieškovo ID kortelės arba paso duomenų; taip pat nurodė, kad reikia aptarti apmokėjimo sąlygas, kadangi preliminariojoje sutartyje šios sąlygos nebuvo detalizuotos. Atsakydamas į atsakovės pranešimą ieškovas elektroniniu paštu 2022 m. kovo 29 d. pateikė prašomus duomenis ir dėl apmokėjimo sąlygų informavo atsakovę, kad butas bus perkamas su banko paskola, todėl negali atsakyti, per kokį terminą atsiskaitys. Atsakovė informavo ieškovą, kad reikia žinoti, kokiomis sąlygomis finansuoja bankas; taip pat nurodė, kad netrukus atliks viso pastato teisinę registraciją ir registruos pastato 80 proc. baigtumą, kad nori pradėti sudarinėti notarines sutartis, kad jokių trukdžių sudaryti pagrindinę sutartį nėra. Atsakydamas į šį pranešimą ieškovas 2022 m. balandžio 1 d. pranešime nurodė, kad jam reikia dokumentacijos, kurią galėtų pateikti bankui, t. y. ieškovui prieš gaunant būsto paskolą reikėjo atlikti standartinę procedūrą ir pateikti bankui turto (buto) vertinimą, kad bankas žinodamas buto kainą galėtų įvertinti paskolos dydžio poreikį ir nuspręsti dėl būsto paskolos suteikimo ieškovui. Atsakovė elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 22 d. pasidalijo su ieškovu turto vertintojo kontaktais, kad ieškovas susitartų dėl turto vertinimo, kad galėtų gauti paskolą iš banko. 2022 m. birželio 22 d. atsakovė išsiuntė ieškovui ir dar keliolikai kitų pirkėjų pranešimą, kad pirkėjai kreiptųsi į atsakovės atstovą susiderinti dėl notarinės sutarties sudarymo laiko, o tiems, kas ketino pirkti butą su paskola, nurodė vertintojo kontaktus, taigi ieškovas turėjo laiko susitvarkyti visus formalumus su banku ir įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas, kad galėtų iki 2022 m. birželio 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį su atsakove. Ieškovas nesikreipė į atsakovę susiderinti dėl pagrindinės sutarties sudarymo laiko, nepateikė preliminariojoje sutartyje nurodytų privalomų dokumentų atsakovei, neprašė nukelti pagrindinės sutarties sudarymo termino, neinformavo ir nenurodė atsakovei jokių kitų aplinkybių, dėl ko negali sudaryti pagrindinės sutarties. Pagrindinė sutartis iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino 2022 m. birželio 30 d. nebuvo sudaryta. Atsakovė neužsiminė ir nebandė keisti papildomu susitarimu sutartos turto kainos ir buvo pasirengęs parduoti turtą sutarta kaina. Atsakovė buvo pašalinusi visas kliūtis ir realiai galėjo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2022 m. birželio 30 d., tai patvirtina suformuota buto 2021 m. spalio 18 d. kadastrinių matavimų byla ir atlikta buto teisinė registracija, t. y. turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre dar 2022 m. balandžio 11 d., ir Klaipėdos m. administracijos direktoriaus įsakymas dėl adreso suteikimo butui, patikslintų kadastrinių matavimų byla įrodo, kad buto 85 proc. baigtumas (kadangi ieškovas ketino įsigyti butą su daline apdaila) buvo jau 2022 m. birželio 10 d. Todėl atsakovė negali būti atsakingas už tai, kad ieškovas neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nepateikė atsakovei privalomų dokumentų ir iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pabaigos neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties su atsakove.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovės 22 330 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 22 330 Eur (sumos nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir 1 526,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės 20,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas nurodė, kad ieškovas preliminariąją sutartį sudarė dėl pirmojo nuosavo gyvenamojo būsto, skirto ne nuomai, bet savo gyvenamojo būsto poreikių tenkinimo reikmėms, įsigijimo, kito nuosavo gyvenamojo būsto ar tinkamo gyventi kitokio nekilnojamojo turto ieškovas neturi. Byloje nustatyta, jog atsakovė yra verslininkė, užsiimanti namų statyba. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo. Atsakovė neteikė duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo veiksmuose, sudarant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, buvo / būtų versliškumo požymių. Atsižvelgdamas į tai, nusprendė, jog sudarant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai.

4.2. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad iki šalių preliminariąja sutartimi sutarto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos atsakovė ėmėsi / būtų atlikusi aktyvius konkrečius veiksmus, jog Turtas būtų perduotas valstybinei komisijai ir būtų užregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei užregistruotas būtent 85 proc. baigtumu. Nors atsakovė ir nurodo, kad 2022 m. birželio 22 d. informavo ieškovą, jog vyksta 85 proc. baigtumo registracijos procesas, tačiau byloje neteikė jokių įrodymų, kad 85 proc. baigtumas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre iki šalių Sutartimi sutarto termino – 2022 m. birželio 30 d. Iš byloje pateiktų 2022 m. balandžio 11 d. ir 2023 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad tuo metu buvo įregistruotas tik 56 proc. buto baigtumas. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui – neįregistravo buto 85 proc. baigtumo, todėl vien dėl šios priežasties nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė buvo sudariusi realias sąlygas, prielaidas bei pagrindą pagrindinei sutarčiai pasirašyti.

4.3. Pažymėjo, kad nors atsakovė 2022 m. birželio 22 d. el. laišku ieškovą kvietė pasirašyti pagrindinę sutartį, tačiau iš byloje pateikto 2022 m. birželio 22 d. el. laiško turinio matyti, kad laiške notarų biuras, laikas, vieta nenurodyti. Teismo vertinimu, šis laiškas laikytinas tik informaciniu pranešimu apie sutarties vykdymo eigą, t. y. kad galima pradėti turto vertinimą ir kad vyksta 85 proc. baigtumo registracijos procesas. Nors, pasak atsakovės, kiti adresatai, kuriems buvo siunčiamas tokio pobūdžio laiškas, susisiekė su atsakove ir pranešė apie tai, kada gali atvykti pas notarą, ir sudarė pagrindinę sutartį su atsakove ir su mažesniais procentiniais baigtumais, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad atsakovė tinkamai, taip, kaip kad šalys susitarė Sutartimi, įvykdė / buvo įvykdžiusi tinkamai savo įsipareigojimus bei informavo ieškovą apie pagrindinės sutarties sudarymą sutartomis Sutartimi sąlygomis, tuo labiau, jog ieškovo netenkino atsakovės nurodytos sąlygos, kad atsakovė nėra nustatyta tvarka įregistravusi Turto 85 procentų baigtumo.

4.4. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų laiku ir tinkamai pagal Sutartį – nepabaigė objekto statybos iki 2022 m. gegužės 31 d. Iš byloje pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad 2022 m. birželio 22 d. atsakovė informavo ieškovą, kad dar vyksta registracijos procesas, todėl, vadovaujantis protingumo principu, atsakovė turėjo numatyti, kad dėl nesutvarkytos dokumentacijos iki 2022 m. birželio 30 d. nepavyks sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau, bylos duomenimis, atsakovė nepasinaudojo Sutartyje numatyta teise, esant objektyvioms priežastims, sutartyje nustatytus terminus atsakovės (pardavėjo) iniciatyva pratęsti protingam terminui (Sutarties 5.3–5.6. punktai).

4.5. Padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, nes įsipareigojimas pirkėjui (ieškovui) buvo parduoti butą su 85 proc. baigtumu, tačiau Sutartyje nustatytu terminu 2022 m. birželio 30 d. buto baigtumas buvo tik 56 proc., todėl pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

4.6. Konstatavo, kad ieškovas aktyviai domėjosi statybų eiga, komunikavo su atsakove, turėjo pagrįstą lūkestį sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą.

4.7. Nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė trečiajam asmeniui už 95 000 Eur. Pagal šalių 2020 m. gruodžio 9 d. sudarytą preliminariąją sutartį su paskesniais pakeitimais minėto buto pardavimo kaina šalių nustatyta 70 670 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą tarp atsakovės gautos naudos sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu ir nesudarytos tarp kasatoriaus ir atsakovės sutarties kainos (95 000 Eur – 70 670 Eur – 2 000 Eur = 22 330 Eur). Teismo vertinimu, šioje byloje akivaizdu, kad, atsakovei pardavus patalpas trečiajam asmeniui už tam tikrą kainą, kuri labiau tikėtina galbūt ir reiškia šio turto rinkos vertę, ieškovas neteko bent jau tokios vertės turto. Kadangi ieškovas už tokios vertės turtą būtų sumokėjęs preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, tai jo reikalaujami atlyginti nuostoliai laikytini pagrįstai tikėtinais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nuostolių apskaičiavimas atliekamas naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnio 2 dalyje, laikytinas pagrįstu, t. y. pagrindžiančiu ieškovo praradimus. Ieškovo patirti nuostoliai sudaro 22 330 Eur, kadangi, atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu, 2022 m. rugsėjo 9 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta pirkimo– pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo turtas buvo parduotos už 95 000 Eur. Taigi ieškovo patirtais nuostoliais pripažintini 22 330 Eur, kuriuos turi atlyginti atsakovė kaip skirtumą tarp preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties kainos ir tarp atsakovės bei trečiojo asmens 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties kainos.

4.8. Nurodė, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.9. Nurodė, kad ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas, ieškovui iš atsakovės priteista 1 526,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose dėl prarastos galimybės piniginės vertės kaip iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimo būdo ir sukūrė ydingą precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje e3K-3-241-381/2022).

5.2. Nurodo, kad šalių pasirašytoje preliminariojoje sutartyje buvo nustatytos sąžiningos ir protingo dydžio (5 000 Eur) netesybos, todėl, jei būtų įrodyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, ieškovui priteistinų nuostolių dydis turėtų apsiriboti 5 000 Eur suma.

5.3. Pažymi, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį atsakovė buvo įvykdžiusi laiku, t. y. realus ir faktinis pastato baigtumas 2022 m. birželio 30 d. buvo 85 proc., tai patvirtina pateikti kadastriniai matavimai, kurie buvo atlikti 2022 m. birželio 10 d. Nurodo, kad pastato baigtumą nustato ir įvertina matininkai, o Registrų centras atlieka ne faktų nustatymo, o tik jų išviešinimo funkciją.

5.4. Nurodo, kad pagal preliminariosios sutarties 4.1.2 punktą ieškovas privalėjo pateikti atsakovei finansų įstaigos garantinį raštą ar sudarytą kredito sutartį. Tačiau iki preliminariosios sutarties galiojimo pabaigos tokie dokumentai atsakovei nebuvo pateikti, o jų pateikimas niekaip nebuvo susijęs su pastato 85 proc. baigtumo registravimu, šie dokumentai buvo reikalingi, kad atsakovė galėtų įsitikinti, kad ieškovas atitinka paskolos gavėjo kriterijus ir jam bus suteikta paskola ir pinigai bus pervesti į ieškovo sąskaitą, tačiau savo įsipareigojimų ieškovas nevykdė.

6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Pažymi, kad negalima remtis apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, nes iš esmės skiriasi bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).

6.2. Nurodo, kad apeliantė kalta dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo ir pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi nepagrįstai vengė ją sudaryti nei įstatyme, nei sutartyje nenumatytais pagrindais, vadovaudamasi tik savo ekonominės naudos – numatyto pelno išsaugojimo motyvais, pardavus patalpas kitam asmeniui už 95 000 Eur kainą.

6.3. Pažymi, kad apeliantė viso proceso šioje byloje metu negalėjo paaiškinti, kodėl 2022 m. birželio 10 d. turėdamas kadastrinių matavimų duomenis su 85 proc. buto baigtumu, jų neregistravo viešajame registre, kaip numatyta preliminariosios sutarties 8.6 punkte, kokios kliūtys trukdė įregistruoti 85 proc. baigtumą, taip ir nenurodė. Jei iš tiesų apeliantei trūko laiko, iškilo kažkokios kliūtys sudaryti pagrindinę sutartį laiku, ji, pasinaudodama sutarties 5.3 punktu, galėjo sutarties terminą pratęsti 6 mėnesiams ir taip pratęsti galėjo net 2 kartus, tačiau tuo nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2020 m. gruodžio 9 d. sudarė preliminariąją nepastatyto 2 kambarių 45 m² ploto buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T28A-2020-09 (toliau – Sutartis); šalys sutarė dėl turto pirkimo–pardavimo kainos – 64 930 Eur; ieškovas sumokėjo 10 000 Eur avansą (Sutarties 4.1.1. punktas). 2021 m. rugpjūčio 12 d. šalys sudarė papildomą susitarimą dėl kainos pakeitimo, kuriuo Turto kainą padidino 5 740 Eur ir bendra Turto pirkimo–pardavimo kaina nustatyta 70 670 Eur; ieškovas papildomai sumokėjo 5 740 Eur avansą. Iš viso ieškovas pagal Sutartį atsakovei sumokėjo 15 740 Eur avanso. Atsakovė 2022 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog yra įregistruotas 85 proc. pastato baigtumas (vyksta registracijos procesas), ir nurodė, jog tie, kurie planuoja pirkti parduodamus butus per banką, turi informuoti turto vertintoją P. J. dėl poreikio vertinimui. Ieškovas 2022 m. birželio 27 d. dėl turto vertinimo paskambino atsakovės elektroniniame laiške nurodytais kontaktais turto vertintojui P. J., tačiau pastarasis ieškovą informavo, kad negali atlikti Turto vertinimo dėl neįregistruoto turto didesnio baigtumo procento. Ieškovo paaiškinimu, jam laukiant, kol bus įregistruotas Turto baigtumo procentas viešajame registre, siekiant atlikti Turto vertinimą, ir taip ieškovui gauti banko kreditą Turtui pirkti, atsakovė 2022 m. liepos 6 d., motyvuodama aukšta infliacija bei išaugusiomis statybinių medžiagų kainomis, ieškovui vėl pasiūlė keisti Sutartį, sudaryti papildomą susitarimą ir nustatyti naują Turto kainą – 85 140 Eur. Bylos duomenimis, nesulaukusi ieškovo atsakymo dėl susitarimo didinti Turto pirkimo–pardavimo kainos, dar nepasibaigus deryboms, atsakovė 2022 m. liepos 20 d. savo tinklalapyje paskelbė skelbimą dėl Turto pardavimo, taip pat nekilnojamojo turto pardavimo portale www.aruodas.lt, nurodydamas 99 999 Eur Turto pardavimo kainą. Ieškovas 2022 m. liepos 28 d. atsakymu raštu atsakovei nesutiko su atsakovės 2022 m. liepos 6 d. rašte siūlymu dar kartą didinti Turto kainą ir pareikalavo atsakovės pašalinti jos įdėtus Turto pardavimo skelbimus iš savo bei nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapių, taip pat informavo, kad ieškovas atvyks į 2022 m. rugpjūčio 6 d. derybas. Atsakovei atsisakius pašalinti turto pardavimo skelbimus, nepavykus susitarti 2022 m. rugpjūčio 6 d. derybose ir atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas pateikė atsakovei 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašytinį reikalavimą dėl avanso ir netesybų pagal preliminariąją sutartį sumokėjimo. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu ieškovui nurodė, kad laiko Sutartį pasibaigusia ir grąžins ieškovui pagal Sutartį sumokėtas avanso sumas bei 2 000 Eur kompensaciją. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. grąžino ieškovui pagal Sutartį sumokėtą 15 740 Eur avansą ir sumokėjo 2 000 Eur kompensaciją. Atsakovė pardavė Turtą 2022 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi kitam pirkėjui už 95 000 Eur kainą.

Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos

11. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje e3K-3-241-381/2022, suformuotai praktikai analogiškose bylose dėl prarastos galimybės piniginės vertės kaip iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimo būdo.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-241-381/2022 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 3-241-381/2022 išnagrinėjo bylą dėl iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimo ir joje nustatė, kad ginčo šalys (juridiniai asmenys) sudarė preliminariąją sutartį, kurioje susitarė sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja (atsakovė) parduotų, o pirkėja (ieškovė) pirktų butą už 3 500 000 Lt (l 013 670,06 Eur). Pirkėjui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pardavėja kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Pardavėja savo patirtų nuostolių atlyginimą, įvardydama juos prarastos galimybės pinigine verte, skaičiavo kaip skirtumą tarp buto kainos, nurodytos preliminariojoje sutartyje, ir šio turto rinkos vertės (o ne pardavimo trečiajam asmeniui kainos, kaip yra nagrinėjamoje byloje). Teismas konstatavo, kad pardavėja nepateikė jokių duomenų ir neįrodinėjo, kad turėjo realų alternatyvų pasiūlymą iš trečiojo asmens, kuris būtų norėjęs įsigyti butą už konkrečią kainą, kurią būtų galima palyginti su kaina, už kurią vėliau pardavėja pardavė butą, todėl konstatavo, kad prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės kainų skirtumo metodas negali būti taikomas, ir dėl to ieškinį atmetė.

15. Apeliantės nurodomoje kaip precedentinėje byloje nuostolių atlyginimą priteisti reikalavo ne pirkėjas, bet pardavėja. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) ieškovo (pardavėjo) buvo nustatinėjama palyginus preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą ir buto rinkos kainą. Nors, pasak kasacinio teismo, kainų skirtumas turėjo būti nustatinėjamas remiantis ne buto rinkos verte, tačiau palyginus su kaina, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, to ieškovė (buto pardavėja) net neįrodinėjo. Dėl to, kad pardavėja nepateikė jokių duomenų ir neįrodinėjo, kad turėjo realų alternatyvų pasiūlymą iš trečiojo asmens, kuris būtų norėjęs įsigyti butą už konkrečią kainą, kurią būtų galima palyginti su kaina, už kurią vėliau pardavėja pardavė butą, kasacinis teismas konstatavo, kad negalima taikyti prarastos galimybės piniginės vertės kainų skirtumų metodo. Priešingai, nei išnagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K- 3-241-381/2022, šioje byloje nuostolių atlyginimas buvo apskaičiuotas kaip skirtumas tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties su jos pakeitime nustatytos buto pardavimo kainos (70 666 Eur) ir atsakovės 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos to paties buto pardavimo trečiajam asmeniui už 95 000 Eur kainos. Taigi, remtis atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 nėra pagrindo, nes nesutampa šių bylų ratio decidendi.

16. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iš esmės vadovavosi kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 suformuota praktika, kurios, priešingai nei apeliantės minimos, ratio decidendi sutampa su nagrinėjama byla. Nagrinėjamoje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieškovo nuostolių apskaičiavimas naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnio 2 dalyje, laikytinas pagrįstu, t. y. pagrindžiančiu ieškovo praradimus. Išnagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų: paties sutarties dalyko (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį. Ginčo turtas trečiajam asmeniui parduotas už didesnę kainą, nei buvo nustatyta preliminariojoje sutartyje. Remdamasi tuo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių derybos dėl pagrindinės sutarties buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį bei pagrįstą šalių tarpusavio pasitikėjimą, todėl ieškovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą.

17. Teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-241-381/2022 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi.

Dėl nuostolių atlyginimo apimties, kilus civilinei atsakomybei ikisutartinių santykių atveju, kai preliminariojoje sutartyje nustatytos netesybos

18. Apeliantė nurodo, kad šalių pasirašytoje preliminariojoje sutartyje buvo nustatytos sąžiningos ir protingo dydžio (5 000 Eur) netesybos, todėl, jei būtų įrodyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, ieškovui priteistinų nuostolių dydis turėtų apsiriboti 5 000 Eur suma.

19. CK 6.165 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį; jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. CK 6.165 straipsnyje expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją neįvykdžius preliminariosios sutarties, tačiau atsakymą į klausimą, kokia yra atlygintinų nuostolių apimtis neįvykdžius preliminariosios sutarties, pateikia teismų praktika.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013). Taigi pripažįstama, jog nuostoliai ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju turi būti apriboti nukentėjusios šalies grąžinimu į buvusią padėtį iki derybų tokia apimtimi, kokia ji patyrė praradimų dėl pasitikėjimo kita šalimi, kad nukentėjusi šalis nepagrįstai neatsirastų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo ikisutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai netaptų baudiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 50 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje, nusprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą). Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas nuspręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 37 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 konstatuota, kad prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu sau blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatomas palyginus kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jeigu nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).

23. Pažymėtina, kad dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje). Tačiau vien tik šie veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat vieninteliai kriterijai, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę. Kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

24. Aiškindamas netesybų santykį su galimais nuostoliais preliminariųjų sutarčių pažeidimo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti, nes šalys juos nustato iš anksto susitardamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Reikalauti papildomų nuostolių atlyginimo galima, kai pateikiami tokių nuostolių realumo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009).

25. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl Sutarties ir (ar) jos 9.8 punkto galiojimo nekilo, todėl Sutartis yra galiojanti, saistanti šalis. Darytina išvada, Sutarties 9.8 punktu pardavėjui nustatyta pareiga grąžinti avansą ir sumokėti 5 000 Eur dydžio kompensaciją yra pardavėjo pareiga atlyginti minimalius ieškovo nuostolius. Sutartimi nustatytos netesybos neriboja ieškovo reikalauti papildomų nuostolių atlyginimo, tačiau, kaip akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje, tokiu atveju privalo būti pateikti šių nuostolių realumo įrodymai.

26. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nuostolių apskaičiavimas atliekamas naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnio 2 dalyje, laikytinas pagrįstu, t. y. pagrindžiančiu ieškovo praradimus.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertino kaip kainų skirtumą tarp atsakovės gautos naudos sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu ir nesudarytos tarp ieškovo ir atsakovės sutarties kainos (95 000 Eur – 70 670 Eur – 2 000 Eur = 22 330 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina, kad atsakovei pardavus patalpas trečiajam asmeniui už tam tikrą kainą, kuri, labiau tikėtina, galbūt ir reiškia šio turto rinkos vertę, ieškovas neteko bent jau tokios vertės turto. Kadangi ieškovas už tokios vertės turtą būtų sumokėjęs preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, tai jo reikalaujami atlyginti nuostoliai laikytini pagrįstais.

28. Apeliantė teigia, kad ji įvykdė Sutarties sąlygas, pašalino visas kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį ir siuntė pranešimus ieškovui sutartyje nurodytu el. paštu dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pažymi, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį atsakovė buvo įvykdžiusi laiku, t. y. realus ir faktinis pastato baigtumas 2022 m. birželio 30 d. buvo 85 proc., tai patvirtina pateikti kadastriniai matavimai, kurie buvo atlikti 2022 m. birželio 10 d. Nurodo, kad pastato baigtumą nustato ir įvertina matininkai, o Registrų centras atlieka ne faktų nustatymo, o tik jų išviešinimo funkciją.

29. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus, kadangi įvertinus tai, kad atsakovė neįregistravo šalių sutarto Sutartimi 85 proc. buto baigtumo, dėl nurodytos priežasties notarine tvarka negalėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis dėl Turto, nes šios sąlygos netenkino ieškovo, dėl kurių šalys susitarė Sutartimi. Ieškovas be išviešinto patalpų baigtumo procento negalėjo kreiptis į turto vertintoją dėl patalpų vertinimo akto sudarymo ir dėl to negalėjo kitu žingsniu kreiptis į banką dėl paskolos gavimo garantinio rašto. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali pritarti apeliantės teiginiams, jog ji tinkamai, sutartu laiku įvykdė visas Sutarties sąlygas ir pašalino kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, nes įsipareigojimas pirkėjui (ieškovui) buvo parduoti butą su 85 proc. baigtumu, tačiau Sutartyje nustatytu terminu 2022 m. birželio 30 d. buto baigtumas buvo tik 56 proc., todėl pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta. Tai patvirtina ir byloje pateikta 2022 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria apeliantė pardavė ginčo butą trečiajam asmeniui. Š. S. 5.1.5 punkte aiškiai nurodyta, kad tiek buto, tiek statinio baigtumo procentas yra tik 56 proc., o ne 85 proc., kaip teigia apeliantė.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad nors ir yra susitarimas dėl netesybų, tačiau nustatytas atsakovės nesąžiningas elgesys bei ieškovo įrodytas patirtas realus nuostolių dydis suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, jog egzistuoja teisėtas pagrindas ieškovui reikalauti ir kitų, nei nustatyta Sutarties 9.8 punkte, nuostolių atlyginimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

34. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš apeliantės ieškovui turi būti priteista 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbti“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.