Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. J. ir A. J. ieškinį atsakovei I. D. dėl žalos priteisimo bei atsakovės I. D. priešieškinį atsakovams L. J., A. J. ir trečiajam asmeniui V. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl S. J. teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo šiuo aspektu panaikinti skundžiamo teismo sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017-07-20 mokėjimo nurodyme S. J. mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodė, kad mokama už „PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) A. J.“.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės priteisė skolą už stogo keitimą, ar tinkamai išsprendė klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovams ir R. D. bei V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). R. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Pateikus teisių perėmimą patvirtinančius dokumentus, atsakove vietoje R. D. byloje pripažinta I. D.. V. D. savo gyvenamojo dalį padovanojo I. D.. Nuo 2019-01-23 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 34/100 dalių savininkė yra I. D..

17. R. D. ir V. D. sutiko dėl namo stogo rekonstrukcijos, tačiau su jais nebuvo tartasi dėl tolesnių veiksmų, sutikimai vykdyti stogo rekonstrukciją buvo abstraktūs, su R. D. ir V. D. nebuvo suderintos medžiagų kainos, darbų atlikimo terminai. R. D. ir V. D. sutiko, kad gyvenamojo namo stogo remonto darbai yra būtini ir šiems darbams atlikti davė rašytinius sutikimus, prieš pradėdami vykdyti stogo keitimo darbus ieškovai pateikė darbų sąmatą, kurioje išvardyti visi darbai bei jiems atlikti būtinos medžiagos bei jų kiekiai, o R. D. bei V. D. jokio atsakymo nepateikė.

18. 2016 m. gruodžio 9 d. Plungės rajono 1-ojo notaro biure buvo patvirtintinas pareiškimas, kuriame V. D. sutiko, kad gyvenamojo namo bendraturtė L. J. atliktų gyvenamojo namo kapitalinius stogo rekonstrukcijos darbus (demontuotų stogą, nuardytų ir permūrytų kaminus) ir atliktų kitus būtinus veiksmus, susijusius su stogo remontu. Įsipareigojo atlyginti L. J. stogo remonto darbų kainos dalį, tenkančią pagal jai priklausančią gyvenamojo namo dalį pagal pateiktas fizinių ar juridinių asmenų sąskaitas.

19. R. D. 2016 m. rugsėjo 30 d. pranešime nurodė, kad sutinka prisidėti prie stogo remonto darbų jam priklausančiai nuosavybės teise 17/100 namo daliai. Ieškovai išsiuntė R. D. ir V. D. pranešimą, kuriame nurodė, kad darbai bus pradėti 2017 m. liepos 12 d., pateikė numatomų atlikti darbų sąmatą bei nurodė, kad darbų kaina nėra galutinė, nes remonto darbai dar nėra atlikti. R. D. 2017 m. liepos 17 d. parašė ieškovams pageidavimą dėl kamino pastatymo vietos bei verandos stogo šlaito ilgio, pločio ir nuolydžio. Tik pradėto teisminio proceso metu R. D. ir V. D. pradėjo laikytis pozicijos dėl sutikimų stogo rekonstrukcijos darbams atlikti nedavimo.

Dėl ginčo esmės

20. Atsakovė teigia, kad teismas nesivadovavo CK 4.75 str. 1 d. ir 4.76 str., reglamentuojančiais bendraturčių pareigas, bei CK 1.5 str.

21. CK 1.5 straipsnis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (1 d.); teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (4 d.).

22. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016 28 punktą).

23. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).

24. Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016, 13 punktas).

25. CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

26. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog byloje negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. nereagavo į ieškovų pasiūlymus dėl stogo rekonstrukcijos darbų atlikimo, kad D. neteikiant konkrečių prieštaravimų dėl ieškovų pateiktos numatomų atlikti darbų sąmatos ir esant bendro pobūdžio elgesiu ir veiksmais išreikštiems sutikimams dėl stogo remonto darbų atlikimo, negalima daryti išvados, kad D. su jais nesutiko.

27. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių (nutarties 16-18 punktai) matyti, kad bendraturčiams buvo žinoma, jog reikia keisti stogą, bendraturčiai sutiko, kad stogas būtų keičiamas. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovai stogo remonto darbus pradėjo savavališkai. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovai ir R. D. bei V. D. dėl stogo remonto nebendradarbiavo tarpusavyje, ieškovė 2017 m. liepos 11 d. išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. liepos 12 d. bus pradėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbai, pridėjo orientacinę sąmatą, kurios kaina negalutinė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovai negavo šio laiško su orientacine sąmata, todėl negalima teigti, kad apie preliminarią remonto kainą nebuvo žinoma atsakovams.

28. Pažymėtina, kad namo stogo keitimo remontas buvo būtinas, todėl bendraturčių nebendradarbiavimas, jokių motyvuotų prieštaravimų neteikimas, nulėmė tai, kad ieškovai savo lėšomis bei jėgomis atliko namo stogo keitimo remontą ir atsakovei priklausančioje namo dalyje, nes priešingu atveju pakeisti stogo nebuvo galimybės, o nepakeitus jis bet kuriuo metu galėjo sugriūti.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus), įvertino, kad gyvenamas namas yra labai senas (statybos metai 1936), nusidėvėjęs net 68 procentus. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į byloje apklaustų liudininkų parodymus, kurie patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad stogas buvo prakiuręs, lietus užliedavo vidaus patalpas, akivaizdu, jog tokios būklės stogą buvo būtina remontuoti dėl saugumo.

31. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsisakymas prisidėti prie namo stogo remonto (keitimo) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei būtų protingai motyvuotas, pvz., kaip nurodo ieškovai, jei apeliantė į bylą būtų pateikusi specialisto išvadą ar kitus patikimus duomenis, jog namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju bendraturčiai nepateikė jokio pagrindimo, kodėl yra nesutinkama su ieškovų pasiūlymais pradėti gyvenamo namo stogo remonto darbus.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad buvo išreikštas akivaizdus nesutikimas dėl stogo keitimo darbų, dėl darbų vykdymo laiko ir terminų, dėl netinkamų medžiagų ar jų kainos, todėl laikytina, kad R. D. ir V. D. pritarė ieškovų vykdomiems darbams ir jų atlikimui buvo davę išankstinius sutikimus.

35. Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai bei liudytojas V. S. buvo įpareigotas pateikti išplėstinę 2017-08-29 lokalinę sąmatą, su ja susipažinus nustatyta, jog joje įtrauktos ieškovo išlaidos, kurių ieškovai faktiškai nepatyrė, naudoti mechanizmai bei darbo priemonės, kurių faktiškai ieškovai nenaudojo. Teigia, kad ieškovų pateiktoje 2017-08-29 V. S. lokalinėje sąmatoje numatytos išlaidos, kurias teismas priteisė iš atsakovės už krano nuomą, smulkių mechanizmų bei keltuvo nuomą, tačiau ieškovai šių įrenginių nesinuomojo bei išlaidų nepatyrė.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė į bylą nepateikė domenų, galinčių paneigti išplėstinę 2017-08-29 lokalinę sąmatą, neįrodė, kad kainos nurodytos netinkamai, taip pat byloje neįrodė, kad ne visi joje numatyti darbai buvo atlikti. Teismas procesinį sprendimą byloje priima remdamasis turimais įrodymais, kadangi apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ne visi 2017-08-29 lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti (kad ne visos nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos), teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

37. Taigi, byloje ieškovai įrodė ieškinio pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės priteisė 2996,82 Eur sumą už stogo keitimo darbus, kadangi A. J. turi darbo patirties stogo keitimo procese (šių aplinkybių apeliantė nenuginčijo). Teismas pagrįstai nurodė, kad tikslinga priteisti iš atsakovės už atliktus darbus bei medžiagas, reikalingas stogo remonto darbams atlikti, atitinkamai, jos nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo daliai. Pažymėtina, kad už kiekvieną darbą turi būti tinkamai atlyginama, todėl aplinkybė, jog visus darbus ieškovas atliko savo jėgomis, padedamas ieškovės, dviejų dukrų ir uošvio, negali paneigti fakto, kad už atliktus stogo remonto (keitimo) darbus turi būti sumokėta.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, pagrįstai ir tinkamai rėmėsi CK 4.76 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, t. y. daiktinės teisės normomis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

39. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė jos reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo. Mano, kad teismas netinkamai vertino reikalavimo, bei pateiktų rašytinių dokumentų, kuriais buvo grindžiamas ne tik mirusio R. D. sveikatos pablogėjimas, bei jo esamos ligos paūmėjimas, dėl patirtos nervinės įtampos nuo 2016 metų, kuomet ieškovai ir atsakovai nuolat konfliktuodavo dėl stogo darbų poreikio bei kainos, tačiau buvo pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta, jog dėl vykstančio teisminio proceso, bei dalyvavimo teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavimas buvo pripažintas teismo būtinu būtent ieškovų prašymu, nors atsakovė I. D. buvo atstovaujama teisininko ir jiems tai buvo žinoma, pablogėjo ir atsakovės I. D. sveikata. Teismas šių pateiktų rašytinių įrodymų nevertino, bei apsiribojo tik mirusio R. D. ligos istorija.

40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtine žala pripažintina tik tada, kai nustatoma, kad neteisėtas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

41. Apeliantė priešieškinyje prašė priteisti 1000,00 Eur neturtinės žalos, nes ieškovams pakeitus namo stogą bei neatstačius kamino, atsakovės tėvai negalėjo jiems tuo metu nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, kad nuo 2017 m. vasaros tėvai gyveno pas artimus giminaičius, labai dažnai pas ją, kad R. D. labai pablogėjo sveikata dėl sukelto streso bei nuolatinių konfliktų su ieškovais, dėl ko jis mirė.

42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė vertina neturtinę žalą ieškovų piktybiškais veiksmais bei patirtais išgyvenimais, tačiau duomenų, patvirtinančių šiuos atsakovės teiginius, nepateikta. Taip pat teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė nurodo, jog R. D. pablogėjo sveikata ir jis mirė būtent dėl konfliktų su ieškovais, tačiau iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog mirties priežastis yra kita. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl ieškovų neteisėtų veiksmų pablogėjo atsakovės, V. D. ir R. D. sveikata ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų padarinių. Byloje nustatyta, kad namo stogas buvo prastos būklės ir jį reikėjo keisti. Aplinkybė, kad I. D. gydytojams nurodė, kad būtent dėl vykstančių teisminių procesų pablogėjo jos sveikata, nėra pagrindas priteisti jai neturtinę žalą, kadangi byloje nėra nustatyta neteisėtų ieškovų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui, teisėtai siekiant saugoti savo nuosavybę (šiuo atveju dėl saugumo keičiant stogą), nenustačius neteisėtų veiksmų, negali kilti prievolė atlyginti kitam asmeniui neturtinę žalą dėl pablogėjusios sveikatos vykstant teismo procesams. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl kitų argumentų

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iš esmės pritariant teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu, sprendžia, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovų naudai iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.