Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002-04-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003-05-01, 272 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimu su 1/3 dalies turto konfiskavimu; 2004-01-12 teismo nutartimi veika iš BK, galiojusio iki 2003-05-01, 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas;

2) 2002-08-01 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 272 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, - 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, paskirta bausmė subendrinta su 2002-04-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2004-03-15 teismo nutartimi veika iš BK (galiojusio iki 2003-05-01) 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, ir veika iš BK (galiojusio iki 2003-05-01) 118 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 149 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su 2002-04-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;

3) 2008-01-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta bausme - 4 metų laisvės atėmimo;

4) 2008-02-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2008-01-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) 2008-03-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda;

6) 2008-08-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2008-11-12 nuosprendžiu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmė subendrinta su 2008-02-29 nuosprendžiu ir 2008-03-05 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė - 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 30 MGL (3 900 Lt) bauda;

7) 2016-10-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2017-07-28;

8) 2018-05-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - 40 parų areštu, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-01-24 2 val. iki 2018-01-24 15.23 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, bausmės neatlikęs, taip pat teistas užsienyje (Šveicarijos Konfederacijoje) - Ženevos teismo 2019-05-24 nuosprendžiu 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme dėl plėšimo, turto sugadinimo, viešosios tvarkos pažeidimo, pažeidžiant ginklų įstatymą, tokių pat nusikaltimų daugeto, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. apie 21.00 val. iki 2016 m. liepos 27 d. apie 10.00 val. tarp namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo E. S. priklausančio automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė vairuotojo pusės galinį ratą (padanga 75 eurų vertės, ratlankis - 80 eurų vertės) ir 20 vienetų varžtų, kurių 1 vieneto vertė 2,50 euro, iš viso 50 eurų vertės, t. y., pagrobė E. S. priklausančio turto už bendrą 205 eurų vertės sumą. Šiais veiksmais jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Pagal 2017-06-23 surašytą kaltinamąjį aktą A. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. apie 21.00 val. iki 2016 m. liepos 27 d. apie 10.00 val. tarp namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo E. S. priklausančio automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė vairuotojo pusės galinį ratą, 75 eurų vertės, 1 ratlankį, 80 eurų vertės, 20 vienetų varžtų, kurių 1 vieneto vertė yra 2,50 eurų, viso 50 eurų vertė, t. y., iš viso pagrobė E. S. priklausančio turto už 205 Eur, bei šios vagystės metu apgadino minėto automobilio keleivio pusės galinį sparną, 150 eurų vertės. Šiais veiksmais A. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu 2022 m. sausio 7 d. prokurorė nurodė, kad nuo 2018-01-01 pasikeitė vieno MGL dydis, t. y. nuo 37,66 Eur padidėjo iki 50,00 Eur, todėl A. S. veikos pagal pateiktus kaltinimus turi būti perkvalifikuotos. Kadangi pagal BK 187 straipsnio 3 dalį sugadinto turto už 150 Eur vertė neviršija 3 MGL, nuo kurio prasideda baudžiamasis nusižengimas, ši veika laikytina administraciniu nusižengimu, o nusikalstama veika pagal inkriminuotą BK 178 straipsnio 1 dalį (vagytė) už 205 eurų, pasikeitus MGL vertei, tapo baudžiamuoju nusižengimu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, todėl naujas kaltinimas A. S. yra toks, kad jis nurodytu laiku, nurodytoje vietoje pagrobė turto 205 Eur vertės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 (TAR, 2017-09-05, Nr. 14215) nutarta nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinti bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (atitinkamai ir MGL) - 50 eurų, kuris iki tol buvo 37,66 eurų. Todėl nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė ir minimalaus gyvenimo lygio (MGL) skaičiavimas pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, t. y. BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (12 500 Eur), ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) sumos. Kai pagrobto ar sugadinto turto vertė neviršija 150 Eur sumos, tokia veika nuo 2018 m. sausio 1 d. laikytina administraciniu nusižengimu.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, A. S. turi būti taikomas po nusikalstamos veikos padarymo priimtas įstatymas, keičiantis pagrobto ar sugadinto turto vertę bei lengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pasikeitusį pagrobto ar sugadinto turto vertės skaičiavimą, į valstybinio kaltintojo (prokuroro) poziciją dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, A. S. pradiniame kaltinime inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė) perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 4 dalį (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą), o nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kai sugadinto turto vertė neviršija 150 Eur, laikytina administraciniu nusižengimu ir A. S. baudžiamojon atsakomybėn už šią veiką negali būti traukiamas. Šiuo atveju jam turėtų būti pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 115 straipsnį (Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas), tačiau jau yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo dviejų metų terminas, numatytas ANK 39 straipsnyje, todėl administracinė teisena negali būti pradėta. Taigi šioje baudžiamojoje byloje A. S. kaltinamas tik dėl nedidelės vertės svetimo turto už 205 Eur pagrobimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Ši baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme (teisėja Eglė Gruodienė) kaltinamajam A. S. dalyvaujant 2017-08-30, 2017-09-12 ir 2017-09-25 teismo posėdžiuose, jis dalyvavo liudytojo V. S. apklausoje, jam buvo išaiškintos kaltinamojo teisės pagal BPK 22 straipsnį, buvo pagarsintas kaltinimas kuo yra kaltinamas ir davė teisme parodymus, turėjo valstybės paskirtus gynėjus advokatą A. S. ir advokatę A. G., kurie dalyvavo teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 79-80, 99, 102-104, 108-109, 124-125, 131, 132-133), tačiau į vėlesnius teismo posėdžius (2018-05-29, 2018-07-05, 2018-07-18) kaltinamasis A. S. neatvyko, jo atvesdinti su policija nepavyko, nes nesurastas savo gyvenamosios vietos adresu, todėl 2018-07-20 teismo nutartimi jam paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (1 t., b. l. 130, 134-135).

Vykdant kaltinamojo A. S. paiešką, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-asis skyrius 2018 m. gruodžio 7 d. informavo teismą, kad paieškomas A. S. yra Šveicarijos kalėjime, kur atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikaltimą šioje šalyje (1 t., b. l. 145-148).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kreiptis į užsienio valstybės kompetentingą įstaigą išduoti minėtą asmenį. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. liepos 9 d. kreipėsi į Šveicarijos Konfederacijos Federalinį teisingumo biurą dėl A. S. ekstradicijos, tačiau iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos buvo gautas 2019 m. liepos 30 d. pranešimas, kad SIRENE Šveicarijos nacionalinis biuras pranešė, jog kompetentinga Šveicarijos institucija patvirtino A. S. ekstradiciją supaprastinta tvarka, bet asmens perdavimas atidedamas iki bus baigtas jo baudžiamasis persekiojimas Šveicarijoje (1 t., b. l. 149, 165-166).

Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba informavo teismą, kad A. S. yra laikomas Šveicarijos Champ–Dollon kalėjime dėl juvelyrinės parduotuvės apiplėšimo ir, kad jis nuteistas Šveicarijoje 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pabaiga 2023 m. lapkričio 30 d., lygtinis paleidimas galimas nuo 2022 m. sausio 29 d. (1 t., b. l. 174, 179, 184, 186).

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2020 m. sausio 20 d. patvarkymu baudžiamoji byla automatizuotu atrankos būdu perduota nagrinėti kitam teisėjui (teisėjui Rolandui Bužinskui), nes bylą nagrinėjusi teisėja Eglė Gruodienį perėjo dirbti į kitą teismą (1 t., b. l. 180).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi į Šveicarijos Konfederacijos kompetentingą instituciją su savitarpio pagalbos prašymais dėl kaltinamojo A. S. apklausos vaizdo konferencijos būdu, tačiau Šveicarijos atsakinga institucija 2021 m. spalio 13 d. ir 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė atsakymus, kad įkalinimo įstaigoje nėra galimybės surengti kaltinamojo A. S. apklausą vaizdo konferencijos būdu (2 t., b. l. 5-6, 62, 90-91, 111-112).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi A. S. buvo paskirtas valstybės gynėjas advokatas Vidmantas Baumila, nurodant gynėjo kontaktus, ir kaltinamasis 2021 m. rugsėjo 23 d. pasirašytinai informuotas apie gynėjo paskyrimą ir teismo posėdį, tačiau jokių prašymų teismui nepareiškė, apie paskirtą gynėją ir teismo posėdį žinojo (2 t., b. l. 34, 46, 51-52, 60-63).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 246 straipsnio 1 dalimi, 433 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam A. S. nedalyvaujant teismo posėdyje, kadangi jis, žinodamas apie teisme nagrinėjamą jo baudžiamąją bylą ir pareikštus kaltinimus (kaltinamasis aktas A. S. pasirašytinai įteiktas 2017-06-26), suvokė, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau išvyko į užsienio valstybę ir vengė dalyvauti baudžiamajame procese, užsienio valstybėje padarė naują nusikalstamą veiką dėl ko buvo nuteistas ir uždarytas į kalėjimą su kuriuo surengti nuotolinį teismo posėdį nebuvo galimybės. A. S. į teismą nesikreipė, viso proceso metu turėjo valstybės paskirtą gynėją, todėl kaltinamojo teisės nebuvo pažeistos (pvz., Kauno apygardos teismo 2015-05-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-290/2015).

Kaltinamasis A. S. 2017-09-25 apklaustas teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis nusikaltimo nepadarė. Anksčiau yra teistas už plėšimą, narkotikų platinimą, išžaginimą ir vagystes. Vogdavo kavą, skutimosi peiliukus ir pan. Jis galėjo būti netoli automobilio ir galėjo ant automobilio atsirasti jo kraujo, nes vartojo narkotines medžiagas ir galėjo kraujo užtikšti, kai leidosi narkotikus. Gal ranką buvo susipjaustęs ir šalia automobilio ėjo, nežino. Visko galėjo būti. Žino, kad Darbininkų gatvė yra Naujininkų mikrorajone, ten dažnai būna. Negali paaiškinti, kaip jo kraujas atsirado ant automobilio. Jis pats automobilio neturi. Jeigu būtų padaręs nusikaltimą, prisimintų. Tuo metu vartojo narkotikus (heroiną), šiuo metu nevartoja. 2016 vasarą vartodavo du kartus per dieną, dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau narkotikų vartojimas darbui netrukdydavo. Sutinka duoti kraujo papildomam specialisto tyrimui (1 t., b. l. 108-109).

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. S. 2017-03-28 parodė, kad tokio įvykio neatsimena, kur buvo inkriminuojamo nusikaltimo metu nepamena. Kaip ant automobilio galėjo atsirasti jo kraujo, nežino (1 t., b. l. 42-43).

Nukentėjusioji E. S. 2021-10-28 teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. birželio rytą ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad nėra vieno rato, automobilis apgadintas, išlenktas bamperis, buvo bandymas paimti kitą ratą, kraujo pėdsakų buvo palikta ant ratlankio. Iš vakaro mašina buvo tvarkinga palikta. Ji iškvietė policiją, kuri atvykusi surašė protokolą, užfiksavo. Kiek žino, pagal kraujo tyrimą pavyko surasti asmenį. Automobilis „Ford Focus“ jos vyro vardu registruotas, bet yra bendra nuosavybė. Automobilis buvo paliktas Darbininkų gatvėje, neaptvertoje aikštelėje prie „Maximos“, ten vaikšto daug visokių asmenų. Paliko automobilį vakare apie 21 val., o rado apgadintą ryte apie 8 val., tiksliai laiko neatsimena. Buvo nuimtas vairuotojo pusės galinis ratas, pagrobti varžtai, pagrobtų daiktų vertė 205 Eur. Mašina buvo nukritusi, atramai niekas nepanaudota, gal apsvaigę buvo. Buvo bandyta kitus ratus plėšti, ratlankiai buvo gražūs, bet nepavyko, nes mašiną reikėjo pakelti. Vagys sugebėjo paimti tik vieną ratą, po kėbulu nieko nebuvo padėta, automobilis liko stovėti ant trijų ratų. Ant kito galinio rato buvo kraujo pėdsakai, buvo išlenktas sparnas (parodo nuotraukoje), matėsi apgadinimai, ant rato, kurį bandė stipriai plėšti, matėsi kraujo. Ant kėbulo ar buvo kraujo, nepamena. Kraują matė ir policija. Bandymų įsilaužti į mašinos vidų nebuvo. Po įvykio vyras remontavo automobilį, pirko ratų komplektą, nes tokio pačio rato, kaip pavogtas, pirkti nerado. Ar kasko draudimu buvo drausta mašina, neatsimena, lyg ne, nes jokios draudimo išmokos negavo. Dėl automobilio remonto gavosi nemaža suma, kurią nurodė civiliniame ieškinyje. Pirkimo čekių prie ieškinio nepridėjo. Jau daug metų praėjo, viskuo rūpinosi vyras, ji tik prašymą parašė. Kai atvažiavo pareigūnai, vyras skubėjo i darbą, todėl viskas suforminta buvo jos vardu. Jeigu suras mokėjimo kvitus ar išrašus iš el. bankininkystės, pateiks prie civilinio ieškinio. Kiek atsimena, už viską mokėjo vyras (2 t., b. l. 75-77).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. 2017-07-27 parodė, kad laikotarpyje nuo 2016-07-26 apie 21 val. iki 2016-07-27 apie 10 val. nuo jai priklausančio automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini) namų esančioje aikštelėje, buvo pavogtas vairuotojo pusės galinis ratas, visi kiti ratai palikti atsukti. Apgadintas keleivio pusės galinis sparnas. Padaryta 700 Eur žala (1 t., b. l. 19).

E. S. 2016-07-27 nutarimu pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 20).

Liudytojas V. S. 2017-09-12 teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis registruotas jo vardu, tačiau yra šeimos nuosavybė. Pirmoje dienos pusėje, apie 12 val. jam paskambino žmona ir pasakė, kad mašina stovi be rato. Jis pasakė, kad neliestų ir iškviestų pareigūnus. Ji paskambino į policiją, jis atvažiavo už 20-30 min., pareigūnai jau buvo atvykę ir įvykis buvo užregistruotas. Atvykęs pamatė, kad nebuvo vieno automobilio rato, kiti ratai buvo atsukti ir varžtai dingę. Mašina buvo nukritusi ir ratai prispausti. Dar buvo sugadintas vienas posparnis, nes mašina nukrito ant jo ir buvo subraižyti sparnai. Likę ratai nebuvo sugadinti, bet toliau nebuvo galima eksploatuoti automobilio, nes nebuvo vieno ratlankio, o jie buvo lieti ir reikia keisti visą komplektą. Kadangi vieno rato nebuvo kartu su padanga, reikėjo pirkti dvi naujas padangas, nes su skirtingomis padangomis negalima eksploatuoti mašinos. Jis pirko 4 naujus ratlankius ir 2 ratus. Buvo iškviesta techninė pagalba, nes pats negalėjo pakelti mašinos. Jis neturi dokumentų, patvirtinančių kiek sumokėjo, bet visos kainos paimtos iš parduotuvių. Pirko padangas, ratlankius, kvitų nepasiliko. Tai yra vidutinė, ne maksimali kaina. Ratus jam uždėjo servise, o paskui perdažė mašiną kitame servise. Viską žmona surašė civiliniame ieškinyje. Įvykio vietoje vagis nepasinaudojo nei domkratu (pakėlėju) nei plytomis, kad padėtų po ratais ir kadangi ant sparnų buvo kraujas, reiškia, kad rankomis bandė pakelti mašiną. Ten negalėjo būti nei jo, nei žmonos kraujas. Susižalojo tas, kas bandė ratus nuimti. Mašiną vairuoja jis ir žmona. Dar iš vakaro apie 21 val. mašina buvo su ratais. Kad nėra ratų jam pranešė apie kitą dieną apie 10-12 val. Naktį jokių įtartinų garsų negirdėjo. Nežino, kodėl buvo paimtas tik vienas ratas. Prie mašinos jis nematė, kad būtų domkratas ar plytos, nes be jų buvo sunkiau pavogti ratus. Mano, kad buvo ne vienas žmogus, nes vienam pakėlus mašiną už sparno, kitas žmogus turi ratą nuimti, mašina yra sunki. Ratą galima realizuoti, jis yra iš aliuminio ir galima priduoti kaip spalvotą metalą, o pavogus visus keturis ratus galima parduoti kaip komplektą. Įvykio vietoje jis matė kraują ant galinio sparno. Ant kitų detalių galbūt irgi matė, bet dabar neprisimena. Dėl įvykio buvo padaryta 720 eurų padaryta žala, kuri neatlyginta, kasko draudimo neturėjo (1 t., b. l. 102-104).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2016-07-27 11.24 val. buvo gautas pranešėjos E. S. pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme po nakties nuo automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavogtas vienas ratas, kiti trys atsukti. Nuostolis tikslinamas (1 t., b. l. 15).

Protokole – pareiškime 2016-07-27 E. S. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2016-07-26 apie 21.00 val. iki 2016-07-27 apie 10.00 val. nuo jai priklausančio automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) namų, esančioje aikštelėje, pavogtas vairuotojo pusės galinis ratas, visi kiti ratai atsukti, apgadintas keleivio pusės galinis sparnas. Padaryta 700 Eur žala (1 t., b. l. 12-13).

Vyriausiojo patrulio D. K. 2016-07-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal pranešimą dėl apvogto automobilio (duomenys neskelbtini), su kolega V. T. atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja E. S. ir nurodė, kad nuo jai priklausančio automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas vienas ratas, o likę trys atsukti. Taip pat pranešėja nurodė, kad ant automobilio dešinės pusės galinio sparno esančius pirštų antspaudus, kurie galimai priklauso vagiui. Taip pat ant vieno iš ratų buvo galimai kraujo žymės. Įvykio vietą jie saugojo iki NVRS pareigūnų atvykimo (1 t., b. l. 16).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo registruotas V. S. vardu (2 t., b. l. 42).

Įvykio vietos ir automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-07-27 apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio priekiniai ratai yra atsukti ir išjudinti iš savo vietos, iš vairuotojo pusės nėra galinio rato, o keleivio pusės galinis ratas atsuktas ir išjudintas. Ant šio rato ratlankio matyti rausvos spalvos dėmė, nuo jos paimtas mėginys su galimais biologiniais pėdsakais. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 23-26).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2016-12-15 specialisto išvadoje Nr. 140-(3818)-IS1-6880 nurodyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo automobilio ratlankio, padaryta 2016-07-27 apžiūrint automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus 2016-12-20 rašte nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova nuo automobilio ratlankio, padaryta 2016-07-27 apžiūrint „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29-31).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2018-04-30 specialisto išvadoje Nr. 140-(2030)-IS1-2430 nurodyta, kad ant tampono su nuoplova nuo automobilio ratlankio, padaryta 2016-07-27 apžiūrint automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), vyro kraujo genotipas (žr. LPKTC 2016-12-15 specialisto išvadą Nr. 140-(3818)-IS1-6880) sutampa su A. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,000000000000000001 proc. (1 t., b. l. 121-122).

Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad A. S. laikotarpiu nuo 2015-02-14 iki 2016-09-01 administracine tvarka baustas 19 kartų, iš jų 12 kartų baustas už administracinius pažeidimus, įvykdytus autobusų stoties - geležinkelio stoties - čigonų taboro apylinkėse, 50 m - 1,3 km atstumu nuo aikštelės (duomenys neskelbtini), kur buvo apvogtas automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56-64).

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Už šį baudžiamąjį nusižengimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, t. y. laikotarpiu nuo 2016-07-26 apie 21.00 val. iki 2016-07-27 apie 10.00 val. tarp namų, esančių adresu Darbininkų g. 16 ir 18, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo E. S. priklausančio automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė vairuotojo pusės galinį ratą (padanga 75 eurų vertės, ratlankis - 80 eurų vertės) ir 20 vienetų varžtų, kurių 1 vieneto vertė 2,50 euro, iš viso 50 eurų vertės, t. y., pagrobė turto už bendrą 205 eurų vertės sumą.

Nors kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis automobilio neapvogė, tokio įvykio neatsimena ir nežino kaip jo kraujas galėjo atsirasti ant automobilio, galimai užtiško, kai leidosi narkotines medžiagas, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusios E. S. ir liudytojo V. S. duoti parodymai apie apvogtą jų šeimos automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vakare buvo palikę tvarkingą, o po nakties rado, kad pavogtas vienas automobilio ratas, atsukti ir pavogti visų ratų varžtai, bandyta pavogti kitą galinį ratą, tačiau įvykdyti vagystės nepavyko, buvo sulankstytas galinis automobilio sparnas. Taip pat nurodė, kad ant automobilio matėsi kraujo žymės. Specialistų išvados patvirtina, kad ant automobilio rastas kraujas priklauso A. S.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios ir liudytojo duotais parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir specialistų išvadomis, todėl konstatuoja, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą (205 Eur), kai turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarinius ir kitas aplinkybes (įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, padarė žalą, kurios neatlygino, tačiau nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė, pretenzijų neturi), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, kaip pats nurodė, tuo metu vartojo narkotines medžiagas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydį nustato artimesnį tokios bausmės vidurkiui. Skirti švelnesnes bausmes (viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą) nėra pagrindo, nes A. S. išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl švelnesnės bausmės nebus veiksmingos ir nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 20 straipsnio 1 dalį arešto bausmę vykdė areštinės, todėl nustatytina, kad A. S. bausmę turi atlikti areštinėje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi panaikinta A. S. kardomoji priemonė – suėmimas, išnykus jos skyrimo sąlygai, numatytai BPK 122 straipsnio 8 dalyje (2 t., b. l. 119-121). Nauja kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. raštu atšaukta A. S. ekstradicija (2 t., b. l. 124-125).

Dėl bylos nutraukimo dėl senaties ar mažareikšmiškumo

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė teismo svarstyti klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo dėl senaties ar mažareikšmiškumo, nes buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, nuo jo padarymo praėjo daugiau nei 3 metai, nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė ir pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi. Gynėjas prokurorės pozicijai pritarė.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą nustato nusikalstamos veikos padarymo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-226-976/2020).

BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2016-07-14 iki 2016-11-17) nustatyta, kad asmeniui negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos; jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą (BK 95 straipsnio 2, 4 dalys). Pagal BK 95 straipsnio 6 dalies 2 punktą bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei. BK 95 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Byloje nustatyta, kad A. S. baudžiamąjį nusižengimą padarė 2016-07-27. Po šio nusižengimo padarymo 2018-01-24 jis padarė naują nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, už kurią buvo nuteistas 2018-05-23 nuosprendžiu. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, A. S. pasislėpė nuo teismo ir 2018-07-20 nutartimi jam paskelbta paieška bei paskirtas suėmimas. 2018-12-07 tapo žinoma, kad A. S. yra sulaikytas Šveicarijoje padarius šioje šalyje nusikalstamą veiką (duomenų, kada tiksliai buvo padaryta nusikalstama veika, byloje nėra), todėl 3 metų senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018-12-07 iki 2021-12-07. Tačiau 2018-12-14 buvo kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu dėl A. S. ekstradicijos, kuris nebuvo įvykdytas ir 2022-01-25 atšauktas, todėl nuo 2018-12-14 iki 2022-01-25 senaties eiga buvo sustojusi ir šis laikotarpis į senaties terminą nėra įskaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nuosprendžio paskelbimo dieną (2022-02-08) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nėra pasibaigusi, todėl nutraukti baudžiamąją bylą dėl senaties nėra pagrindo.

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys ? ???Nr. 2K-577/2011, 2K-658/2011, 2K-364/2013 ir kt.). Kai nusikalstama veika padaroma žala, būtent žalos pobūdis ir dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018, 2K-86-628/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamais veiksmais A. S. pagrobė 205 Eur vertės turtą, tačiau padaryta žala buvo žymiai didesnė, nes, kaip nurodė nukentėjusioji E. S. savo civiliniame ieškinyje ir teismo posėdyje, jai buvo padaryta 720 Eur turtinė žala, nes tokio pačio, kaip pagrobto automobilio rato, nusipirkti nerado, todėl teko pirkti visą komplektą (4 vnt.) ratlankių po 80 Eur (320 Eur) ir dvi padangas po 75 Eur (150 Eur), buvo sugadintas galinis automobilio sparnas 150 Eur vertės, pavogti ratų varžtai 20 vnt. po 2,50 Eur, viso 50 Eur vertės, reikėjo automobilį transportuoti į servisą, nes negalėjo važiuoti, tai kainavo 50 Eur. Bendras nuostolis sudaro 720 Eur. Pažymėtina ir tai, kad veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, buvo veikiama nakties metu, kad niekas nepastebėtų vagystės ir būtų apsunkintas jos išaiškinimas, buvo bandyta pavogti ir kitus automobilio ratus (visi varžtai buvo išsukti, nuimtas kitas galinis ratas), taigi buvo noras pavogti daugiau turto ir padaryti didesnės žalos. Šios aplinkybės rodo, kad padaryta veika buvo pavojinga visuomenei, o konkrečiai - automobilio savininkui, nes buvo pažeista įstatymo saugoma vertybė (nuosavybė), todėl nėra pagrindo pripažinti šią veiką mažareikšme.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė E. S. 2017-01-11 pareiškė civilinį ieškinį dėl 720 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 21, 22), tačiau 2021-11-11 pareiškimu savo civilinio ieškinio atsisakė, pretenzijų kaltinamajam neturi (2 t., b. l. 98). Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su tamponu po tyrimo 2017-05-22 nutarimu pagal 2017-06-12 kvitą B Nr. 2PK002549 perduotas saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (1 t., b. l. 32, 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 302-305, 307-308, 433-437 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį A. S. pradės atlikti arešto bausmę (bus sulaikytas).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Bylą dalyje dėl civilinės ieškovės E. S. pareikšto civilinio ieškinio dėl 720 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su tamponu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.