Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Fausta Vitkienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (iki reorganizacijos - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) skundą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo (pareiškėjas – I. M. – P. (I. M. – P.)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – ir Tarnyba, NDNT) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija ar Komisija) 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. M. – P.“ skundo“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. M. – P.“ skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VšĮ Centro poliklinika 2022 m. lapkričio 28 d. išrašė pareiškėjui siuntimą į Tarnybą (toliau - ir siuntimas) darbingumo lygio nustatymui ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimui.

Siuntime nurodyta, kad vyrui daug metų padidintas arterinis kraujo spaudimas, skausmai, dūrimas krūtinėje, stuburo juosmeninės dalies skausmai. 1991 m. po traumos atlikta kairiojo kelio sąnario osteosintezė, 2013 m. nustatyta aortos krūtininės dalies išsiplėtimas, dėl to nuolat stebimas kardiologų, 2020 metais tirtas dėl pakitimų plaučiuose, nes kartojasi dažni bronchitai. Konsultuojamas pulmonologų, infektologų, neurologų, traumatologų, kardiologų. Būklė negerėja. Būklės ir gydymo eiga: kamuoja stuburo skausmai, kosulys, skrepliavimas, maudžiantys skausmai krūtinėje, stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies skausmai, rankų tirpimas, kojų mėšlungis. Nepraeina kairiojo kelio sąnario skausmai. Konsultuotas traumatologo, rekomenduota kartoti kelio sąnario operaciją, kol kas atsisako. Objektyviai: širdies tonai ritmiški, pulsas - 82 k./min,, arterinis kraujo spaudimas - 155/80 nimHg, plaučiuose be karkalų, alsavimas pašiurkštėjęs, Lasego simptomas teigiamas kairėje, kairiojo kelio judesiai apriboti, vaikšto šlubuodamas. Elektrokardiostimuliatoriaus - ritmas sinusinis. Tęsia gydymą breksinu 20 mg, skudeksu 75/25 mg, gabapentinu 300 mg, amlodipinu 5 mg, olmesartunu/amlodinu 20/5 mg, doksazozinu 4 mg, pantaprazoliu 20 mg. Taikytas ambulatorinis medikamentinis gydymas. Siuntime nurodytos šios diagnozės, įvardytos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, (duomenys neskelbtini)): Pagrindinė diagnozė: krūtininės aortos aneurizma, nenurodant plyšimo, remiantis (duomenys neskelbtini), įvardyta kodu 171.2. Kitos diagnozės: gleiviškai pūlingas lėtinis bronchitas; suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens ir kryžmens sritis; juosmens ir kryžmens nervą šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur; kita potrauminė gonartrozė; aortos vožtuvo nepakankamumas; hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio); širdies nepakankamumas, nepatikslintas; sąnario kontraktūra, blauzda, kurios įvardytos (duomenys neskelbtini) kodais (duomenys neskelbtini) Kartu su siuntimu pateikti medicininiai dokumentai.

Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nustatyti jam darbingumo lygį ir išduoti neįgaliųjų asmenų statymo kortelę.

Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius 2022 m. gruodžio 8 d. – 2023 m. sausio 5 d. vertino pareiškėjo darbingumo lygį, remdamasis Siuntimo į Tarnybą, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis.

Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius, remdamasis 2023 m. sausio 5 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo nustatė pareiškėjui 55 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos ir būklės“, galiojantį nuo 2022 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 7 d.

Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius taip pat suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis I. M.-P. „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), kai Šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, nuolat pasikartojančiais“.

2023-01-06 Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ informavo pareiškėją, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė neišduodama.

2023-01-18 I. M.-P. apskundė Tarnybos direktoriui Tarnybos Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimą.

2023-01-18 - 2023-02-15 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai vertino I. M.-P. darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į Tarnybą, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis.

2023-02-15 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad darbingumo lygis vertintas iškvietus asmenį, medicininės dokumentacijos, ESPBI 1S duomenimis ir 2023-01-16 su skundu gauta papildoma traumatologo konsultacija. Daug metų padidintas arterinis kraujo spaudimas, skausmai, dūrimas krūtinėje, stuburo juosmeninės dalies skausmai. 1991 m. po traumos atlikta kairiojo kelio sąnario osteosintezė. 2013 m. nustatyta aortos krūtininės dalies išsiplėtimas, dėl to nuolat stebimas kardiologų. 2020 metais tirtas dėl pakitimų plaučiuose, nes kartojasi dažni bronchitai. Konsultuojamas pulmonologų, infektologų, neurologų, traumatologų, kardiologų. Būklė negerėja. Baigiantis terminui, nukreipiamas į Tarnybą. Kamuoja stuburo skausmai, kosulys, skrepliavimas, maudžiantys skausmai krūtinėje, stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies skausmai, rankų tirpimas, kojų mėšlungis. Nepraeina kairiojo kelio sąnario skausmai. Konsultuotas traumatologo, rekomenduota kartoti kelio sąnario operaciją, kol kas atsisako. Objektyviai medicininės dokumentacijos duomenimis; širdies tonai ritmiški, pulsas - 82 k./min., arterinis kraujo spaudimas - 155/80 mmHg, plaučiuose be karkalų, alsavimas pašiurkštėjęs, Lascgo simptomas teigiamas kairėje, kairiojo kelio judesiai apriboti, vaikšto šlubuodamas. Elektrokardiostimuliatoriaus - ritmas sinusinis. Cerebraliniai bulbarintai nervai n. y., Rombergo pozoje stabilus, koordinacijos mėginimus atlieka gerai, ligonis eina šlubuodamas dėl kairio kelio sąnario skausmo. Lasego simptomas iš kairės 40°<, ipestezija kairėje kojoje pagal Ls, Si, parezių nėra, jėga dešinės kojos 5 balai, kairės kojos jėga 4 balai, skausmingi riboti judesiai per kairį kelio sąnarį. Įtempti išilginiai nugaros raumenys, skausmingi ir riboti judesiai iš juosmens srities, vidutinis judesių apribojimas stuburo juosmens srities: ištiesimas /išlenkimas 10°/0/lQ°, sukimas 10°/0/10°, pasilenkimas dešinė/kairė 5°/0/10°. Tęsia gydymą breksinu 20 mg, skudeksu 75/25 mg, gabapentinu 300 mg, amlodipinu 5 mg, olmesartanu/amlodipinu 20/5 mg, doksazozinu 4 mg, pantaprazoliu 20 mg. 2023-01-16 su skundu gauta traumatologo konsultacija; (duomenys neskelbtini) kairėje potrauminė gonartrozė 11°, kelio sąnario kontraktūra: vaikšto šlubuodamas, su pagalbine priemone, kairys kelias nepatinęs, nurodo kairio kelio skausmą. Judesiai riboti ir skausmingi kairio kelio T/0/L - 0/10o/50° - vidutinė kontraktūra rentgenologiškai dešinėje gonartrozė 111°. Dešinio kelio judesiai; T/0/L - 0/5°/120° - nedidelė kontraktūra. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus perskaičiuotas ir įvertintas klausimynas - 33 balai ( koeficientas - 1,0), dėl specialiųjų poreikių klausimynas 25 balai (koeficientas - 1,0). Į posėdį atvyko remdamasis lazdele, einant šlubuoja.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė šias diagnozes ((duomenys neskelbtini) kodai): Pagrindinės diagnozės: 111.9 - Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (PAH, kraujospūdžio padidėjimas 11. LDRG.); 171.2 - Krūtininės aortos aneurizma, nenurodant, plyšimo (Aortos šaknies ir kylančio aortos (5,0 cm) išsiplėtimas). Gretutinės diagnozės: G54.4 - Juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur; 135.1 - Aortos vožtuvo nepakankamumas; 150.9 - Širdies nepakankamumas, nepatikslintas; J41.1 - Gleiviškai pūlingas lėtinis bronchitas (neatitinka vertinimo kriterijų - DL neįtakojo); M17.3 - Kita potrauminė gonartrozė (1991 m. po traumos atlikta kairiojo kelio sąnario osteosintezė); M24.56 - Sąnario kontraktūra, blauzda; M42.17 - Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens ir kryžmens sritis. Funkcijų sutrikimas: kita - lengvas; liemens, kojų, kraujotakos, skausmo – vidutinis.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.7.4. punktu, dėl pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų II 1.9,17I.2,135.1,150.9 ((duomenys neskelbtini) kodai) nustatė 70 procentų bazinį darbingumą, XIV skyriaus 80.1.2. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų G54.4, M42.17 ((duomenys neskelbtini) kodas) nustatė 70 procentų bazinį darbingumą, XIV skyriaus 80.18.3.1. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos M24.56 (TLK-10-Aivi kodas) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, XIV skyriaus 80.18.3.2. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų M 17.3, M24.56 ((duomenys neskelbtini) kodas) nustatė 70 procentų bazinį darbingumą, gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos J41.1 ((duomenys neskelbtini) kodai) nevertino, taikė įtakos koeficientą.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bet būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 33 balais, prilygino koeficientui I.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2023-02-15 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė 2023-02-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. M.-P. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“ (toliau ir sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pakeitė Tarnybos Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimą, ir nustatė 50 procentų darbingumo lygį, 50 procentų netektą darbingumą, galiojantį nuo 2022-12-04 iki 2024-12-07 bei nustatė antrojo lygio specialųjį priežiūros (pagalbos) poreikį nuo 2022-12-04 iki 2024-12-07.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius taip pat paliko galioti suformuluotą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų: „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksmams: kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), kai Šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, nuolat pasikartojančiais“.

Ginčų komisija 2023 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundą patenkino ir įpareigojo Tarnybą per 15 dienų pakeisti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2023-02-15 Tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. M. - P. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“.

Ginčų komisija ginčijamame sprendime, be kita ko, įvertinusi asmens byloje esančius medicininius duomenis, atsižvelgdama į ryškią progresuojančią kardiovaskulinę patologiją, ypač - į progresuojančią aortos aneurizmą, klinikinius simptomus, gretutinius susirgimus, labai didelės rizikos veiksnius, konstatavo, kad vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, taikytinas Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.7.5.3 p., kai nustatomas ryškus organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, esant C stadijos III funkcinės klasės širdies nepakankamumui, ir (ar) progresuojanti aortos aneurizma, ir (ar) nefropatija, esant II-III0 IFN, ir (ar) dažnai pasikartojantys smegenų išemijos priepuoliai (toliau - PSIP) (patvirtinti gydytojo) ar buvę insultai).

Pareiškėjui nustatoma stuburo juosmeninės/kryžmens dalies osteochondrozė, raclikulopatija, hipestezija kairėje pagal L5, SI nervinių Šaknelių eigą kairės kojos jėga 4 b., dešinės -5 b. (norma). Nustatomas juosmeninės stuburo dalies judesių apribojimas; Ištiesimas/O/lšlenkimas 10/0/10° (išlenkimas - mažesnis už didelio apribojimo rodmenis), sukimas į D/0/K 10/0/10°, pasilenkimas į D/0/K 5/0/10° (nustatyti dydžiai yra tarp vidutinio ir didelio apribojimo rodmenų).

Komisija nustatė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos M24.56 ((duomenys neskelbtini) kodai) bei dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kodai) nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.18.3.1. punktu (kuris taikytinas esant griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusioms funkcijoms, kai asmeniui diagnozuojama nedidelė kelio sąnario kontraktūra, T/0/L - 0/0/110°, arba judesio amplitudė - 110°) ir nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, kai galima vienetinė bazinio darbingumo vertė - 80 procentų bei XIV skyriaus 80,18,3.2 p. (kuris taikytinas esant griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusioms funkcijoms, kai asmeniui diagnozuojama vidutinė kelio sąnario kontraktūra, T/0/L - 0/0/90°, arba judesio amplitudė - 90°), ir nustatė 70 procentų bazinį darbingumą, nes asmens byloje esančioje 2022-11-09 ir 2023-01-16 ortopedo-traumatologo konsultacijoje nurodoma, kad pareiškėjui diagnozuojama abiejų kelių sąnarių kontraktūra, kair. kelio sąnario potrauminė artrozė, sukeliančios UI klasės funkcijos, nepakankamumą; vargina kelių sąnarių skausmai, lytinis sąnarių sustingimas, riboti judesiai: kairio kelio sąnario T/0/L 10/0/50° (didelė lenkimo kontraktūra), dešinio - 5/0/120°, judesių apribojimai progresuoja (prieš 2 mėn., t y. 2022­11-09 kairio kelio sąnario judesių amplitudė atitiko vidutinio apribojimo rodmenis: T/O/L 0/0/70°), vaikšto sunkiai, eina šlubuodamas, gali eiti tik pasiremdamas pagalbine ortopedine priemone. Radiologiškai nustatoma deš. kelio sąnario III rent. st. gonarlrozė, kairio kelio sąnario 11 rent. st. artrozė. Siūlomas chirurginis gydymas (kairio kelio sąnario pakartotinė operacija).

Komisija konstatavo, kad, vertinant pareiškėjo darbingumo lygį dėl diagnozuotų kelių sąnarių artrozintų pakitimų, taikytinas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.3.2 p., kai nustatoma III funkcinio nepakankamumo klasės (kai vyrauja dviejų ir daugiau sąnarių didelis judesių apribojimas, vertinant neutralaus 0 metodu) III reni. st. (vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio ostcofitų).

Komisija nusprendė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nevertino kitų siuntime nurodytų diagnozių.

Tarnyba, nesutikdama su Ginčų komisijos 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti šį sprendimą. Tarnyba skundą iš esmės grindžia tuo, kad tik jai išimtinai yra suteikta kompetencija priimti sprendimą, tačiau ne pakartotinai visapusiškai tirti asmens sveikatos būklę. Ginčų komisijai nėra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl negalios (darbingumo lygio, neįgalumo lygio, specialių poreikių) nustatymo. Atsakovės įsitikinimu, Ginčų komisija, nurodydama konkretų kriterijų, kuris turi būti taikomas nagrinėjamu atveju nustatant specialiuosius poreikius, viršija savo kompetenciją.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ginčų komisija nagrinėja ir sprendžia ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos. Pagal to paties įstatymo straipsnio 13 dalį, Komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

Ginčų komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-433 redakcija), (toliau – ir Ginčų komisijos nuostatai) nustato Ginčų komisijos veiklos tikslą, funkcijas, teises ir veiklos organizavimą.

Pagal Ginčų komisijos nuostatų 7 punktą, Komisijos veiklos tikslas – užtikrinti, kad asmenys, pensiją ar išmoką mokanti institucija turėtų išankstinio administracinių asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT ginčų sprendimo ne teismo tvarka galimybę.

Remdamasi Ginčų komisijos nuostatų 8.1 papunkčiu, Komisija, siekdama jai nustatyto veiklos tikslo, išnagrinėja skundą (prašymą), įvertina kartu su juo pateiktus dokumentus bei kitus jam nagrinėti būtinus dokumentus, prireikus papildomai pateiktas ekspertų išvadas ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti, NDNT sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti, įpareigojant NDNT per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020).

Teismo vertinimu, nurodytos ginčo nagrinėjimo ribų nuostatos aktualios ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, t. y. Ginčų komisijoje. Todėl, perkėlus ginčą į teismą dėl Ginčų komisijos Sprendimo, teismo pareiga yra visa apimtimi nagrinėti ir vertinti pareiškėjo skundo, paduoto Ginčų komisijai ir priimto nagrinėti dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2023-02-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. M.-P. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“ pagrįstumą.

Ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).

Remiantis Įstatymo 20 straipsnio 1 ir 7 dalimis, darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį (6 d.); darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (9 d.).

Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Tarnyba nustato darbingumo lygį.

Minėto Įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija) patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio nustatymo metu galiojantys teisės aktai.

Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Kriterijų aprašo 3 punktą, sprendimas dėl asmens darbingumo lygio priimamas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas).

Pagal Kriterijų apraše (3 punktą) ir jo prieduose nustatytą teisinį reguliavimą, asmens darbingumo lygį Tarnybos kontrolės skyrius nustato vertindamas ne vien asmens organizmo būklę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumą), bet ir kitus veiksnius (kriterijus). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybos kontrolės skyrių, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.4 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu (pateikta klausimyno forma), vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują ir būti savarankiškam.

Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį nustatyti bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento.

Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro medicininio kriterijaus vertinimas nustatant pareiškėjo darbingumo lygį.

LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr. pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Teismas, vadovaudamasis Įstatymo ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju vertina, ar pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pagal ABTĮ 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus – ar Tarnyba, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija spręsdami dėl pareiškėjui darbingumo lygio nustatymo laikėsi teisės aktų reikalavimų.

Minėta, kad pagal Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateikti dokumentai apie pareiškėjo sveikatos būklę yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai (įrodymai), kuriais remiantis gali būti įvertintos bei nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su asmens darbingumo lygio nustatymu.

Pažymėtina, kad Tarnybai nesuteikti įgaliojimai tikrinti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę, nes Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Todėl atlikdami vertinimą Tarnybos specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens sveikatos funkcinius sutrikimus.

Akcentuotina ir tai, kad nustatant darbingumo lygį, vertinamos ne atskiros ligos, užšifruotos tam tikrais (duomenys neskelbtini) kodais, ir nustatomas ne sveikatos, o darbingumo lygis, kuriam įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto nustatomas darbingumo lygis.

Šiuo atveju tiek Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius, nagrinėdamas I. M.-P. prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo, tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo dėl darbingumo lygio peržiūrėjimo, konstatavo, kad atliekant darbingumo lygio vertinimą dėl asmeniui diagnozuotos arterinės hipertenzijos ((duomenys neskelbtini) kodai 111.9, 171.2, 135.1 ir 150.9) vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.7.4 papunkčiu, nes I. M.-P. diagnozuota didelės rizikos grupės 11° arterinė hipertenzija, širdies echoskopijos duomenimis išmetimo frakcija - IF 50% (nesutrikusi). Aortos šaknies ir kylančio aortos (5,0 cm) išsiplėtimas. Širdies nepakankamumas B stadijos II funkcinės klasės.

Atsakovė teigia, jog Ginčų komisija įpareigodama Tarnybą pakeisti sprendimą nurodo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.7.5.3 papunktį, kuris nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes I. M.-P. funkciniai sutrikimai neatitinka minėto papunkčio reikalavimų, jam nėra nustatyta sunkiai koreguojama hipertenzija. Medicininiuose dokumentuose nurodytas aukštas arterinio kraujo spaudimas yra nepakankamo gydymo pasekmė, 2022 m. lapkričio 11 d. kardiologo konsultacijoje nurodytas medikamentinis gydymas: amlodipinas 5 mg, bisoprololis 5 mg. Šiuo atveju rekomenduotas gydymas dviejų grupių vaistų derinių: angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) (arba angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARE) + kalcio kanalų blokatoriai (KKB) arba diuretikas. 2022 m. gruodžio 1 d. asmuo pakartotinai konsultuotas kardiologo, buvo koreguotas gydymas: olmesartanas/amlodipinas 20/5mg ryte, amlodipinas 5mg vakare, doksazozinas 4 mg vakare. Paskirtos vidutinės terapinės dozės. Yra galimybė kaip didinti dozę, taip ir skirti papildomą vaistą. Taigi, arterinio kraujo spaudimas koreguojamas, tai patvirtina ir naujausia 2023 m. kovo 21 d. šeimos gydytojo konsultacija (iš ESPBIIS): Apžiūra po tyrimų, arterinio kraujo spaudimas 140/90mmHg;

Kaip matyti iš bylos duomenų, atliekant asmens darbingumo lygio vertinimą dėl asmeniui diagnozuotos kelio sąnario kontraktūros Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.18.3.1 papunkčiu, nes asmeniui nustatyta dešinio kelio IIP artrozė, dešinio kelio judesių amplitudė: tiesimas/O/lenkimas: 0/5/120°, atitinka nedidelę kontraktūrą, o dėl kairio kelio taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.18.3.2 papunktis, nes asmeniui diagnozuota kairės pusės potrauminė gonartrozė 11°, kairio kelio judesių amplitudė: tiesimas/0/lenkimas:0/10/50°. Patvirtinta 2022 m. lapkričio 9 d. ir 2023 m. sausio 16 d. traumatologo-ortopedo konsultacijos ir siuntimo į Tarnybą duomenimis. Tuo tarpu, Ginčų komisija įpareigodama Tarnybą pakeisti sprendimą dėl kelių sąnarių artrozinių pakitimų nurodo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.3.2 papunktį, nors minėtas papunktis taikomas esant III funkcinio nepakankamumo klasei ir III rentgeno loginei stadijai, kai vyrauja dviejų ir daugiau sąnarių didelis judesių apribojimas, vertinant neutralaus nulio metodu.

2022 m. lapkričio 9 d. ir 2023 m. sausio 16 d. ortopedo traumatologo konsultacijos duomenimis I. M.-P. kelio sąnarių judesiai neutralaus nulio metodų: kairio kelio tiesimas/0/ lenkimas 0/10/50 ir 0/10/70°- daugiau duomenų už vidutinį judesių apribojimą; dešinio kelio tiesimas/0/ lenkimas - 0/5/120o - nedidelis judesių apribojimas. Be to, Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 77.3.2 papunktį taikomas esant III funkcinio nepakankamumo klasei ir III rentgenologinei stadijai. Nagrinėjamu atveju asmeniui diagnozuota kairio kelio II, dešinio III rentgenologinė stadija, vyrauja II stadija. Tuo tarpu, Ginčų komisija, įpareigodama Tarnybą pakeisti sprendimą nurodo vertinti medicininius kriterijus (bazinį darbingumą) vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.7.5.3 papunkčiu, motyvuodama, kad „<...>pareiškėjas dirba vairuotoju, darbe yra nuolatinė psichoemocinė įtampa, nors Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.7.5.3 papunktis nenumato tokių kriterijų kaip dirbamas darbas ar kt., todėl tokie Ginčų komisijos motyvai vertintini kritiškai. Be to, nagrinėjant asmens medicininius kriterijus motyvai dėl asmens specialybės ir profesinės kvalifikacijos ir gyvenimo įvykių teisiškai nereikšmingi, nes asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam vertinami atskirai, užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 2 priedas).

Taigi, nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės pozicija, jog Ginčų komisijos Sprendime nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių skundo tenkinimo pagrindą ir nebuvo pateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių Tarnybos priimtų sprendimų pagrįstumu.

LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010). Akcentuotina, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007). Viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012).

Kaip akcentuota LVAT praktikoje, esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principu, nei su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022).

LVAT laikosi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011, 2021 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2021).

Teismo sprendimas neturi būti formalus ir juo turi būti siekiama, kad ginčas būtų išspręstas teisingai ir visiškai (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017). Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti tam tikros institucijos iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta, tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytam) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2448/2011, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011). Tačiau teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą gyventi, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tiek Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo, tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai atlikęs darbingumo lygio vertinimą, atsižvelgdamas į esančius bei papildomai gautus medicininius dokumentus ir įvertinto asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno rezultatus, teisėtai bei pagrįstai nustatė pareiškėjui 50 proc. darbingumo lygį. Teismas nenustatė, kad Tarnybos 2023-02-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atliktas nesilaikant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, sprendimas priimtas pagal kompetenciją ir savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad sprendimus dėl asmens darbingumo lygio priima tik Tarnyba, o Ginčų komisija sprendžia ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų. Ginčų komisija pati darbingumo lygio nenustatinėja. Ji tik turi teisę įpareigoti Tarnybą pašalinti vertinant darbingumo lygį padarytą pažeidimą arba įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą dėl darbingumo lygio.

Darytina išvada, kad Ginčų komisija, priimdama Sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes pati nustatė, koks konkrečiai nagrinėjamu atveju turi būti pritaikytas Kriterijų aprašo punktas (be to, būtinybės šį punktą taikyti Sprendime objektyviai nepagrindė), taip pat aiškiai konstatavo nustatytiną tiek bazinį darbingumą, tiek bendro darbingumo lygio procentą, taigi iš esmės įpareigojo Tarnybą priimti konkretų sprendimą.

Dėl šių priežasčių Tarnybos skundas tenkintinas, Ginčų komisijos 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. M.-P. skundo“, kuriuo Tarnyba įpareigota pakeisti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2023 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas kaip neteisėtas.

Teismas pažymi, kad pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei, jis turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir medicininių dokumentų parengimo dėl naujo darbingumo lygio vertinimo.

ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos prašymą, jame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras ir Lietuvos vyriausiasis archyvaras (ABTĮ 14 straipsnio 3 dalis).

Remiantis šiomis ABTĮ nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra daug duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę, taikytą gydymą, yra pagrindas bylos medžiagą pripažinti nevieša ir neteiktina susipažinti byloje nedalyvavusiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Atsakovės Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą patenkinti.

Panaikinti Ginčų komisijos 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. M.-P. skundo“.

Pripažinti administracinės bylos Nr. eI3-1697-872/2024 medžiagą nevieša ir neteikti susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus proceso dalyvius ir jų įgaliotus atstovus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.