- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- 1-18-477/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48261-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Nukentėjusysis
- K. Z.
- Advokatai
- Valdas Levinas, Valdas Bivainis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)
- 4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ trinkelių klojėju, teistas: 2008-09-22 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, (4 MGL) bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika 2023-03-10), BK 140 straipsnio 2 dalį (veika 2023-12-14).
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. 2023 m. kovo 10 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame, sudavė du kartus kumščiu sutuoktinei K. Z. į veido sritį, be to, ne mažiau nei vieną kartą sudavė smūgį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu į kairę plaštaką, tokiu būdu nukentėjusiajai K. Z. sukėlė fizinį skausmą bei dėl poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairės plaštakos nugariniame paviršiuje K. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.???
Be to, D. Z. 2023 m. gruodžio 14 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, sugriebė ranka sutuoktinei K. Z. už dešinės rankos riešo ir jį ne mažiau dviejų kartų pasuko, vėliau suėmęs K. Z. už abiejų rankų riešų, nepaleisdamas, ne mažiau dviejų kartų pastūmė K. Z., ko pasekoje ji atsitrenkė nugara į duris, tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje tyčia prispaudė durimis K. Z. dešinę ranką ties žastu, vėliau, būdamas kambaryje, suėmė ranka K. Z. už dešinės rankos riešo ir ją pastūmė, ko pasekoje ji nugara atsitrenkė į duris, tokiais veiksmais nukentėjusiajai K. Z. sukėlė fizinį skausmą bei dėl poodinių kraujosruvų riešuose, dešiniame petyje, dešinėje rankoje K. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. Z. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies nurodė, kad 2023-03-10 K. Z. susirašinėjo su meilužiu, dėl to tarp jų įvyko konfliktas, jis iš jos rankų paėmė telefoną, fizinio poveikio nebuvo. Ji važinėdavo pas meilužius, pas ją atsirasdavo mėlynes, nebuvo fizinio kontakto. 2023-12-14 ji šmeižė jį dėl meilužio. Ji su puodu bandė trenkti jam per galvą, išpylė sriubą. Jis paėmė ją už rankų, kad netrenktų ir atstūmė. Nestūmė jos, ji neatsitrenkė į duris. Jis buvo blaivas, tik paskutinį kartą, kai buvo policija buvo silpno alaus išgėręs. Jis nesikabinėja prie vyresnio K. Z. sūnaus, ji primokė mama. Su vaikais sutarė gerai, padėdavo jiems ruošti namų darbus. Ieškinio nepripažįsta. Durų jis nesugadino, vaikai jas nuolat daužydavo. Durys buvo be rankenos, kad socialinė neužeitų ir betvarkės nematytų. Skydinė ne nauja buvo. Šiuo metu yra byla dėl santuokos nutraukimo. Jis prisidėjo prie durų įdėjimo, buvo bendri pinigai. Durys su stakta kainavo apie 300 Eur.
Nukentėjusioji K. Z. teismo posėdyje parodė, kad 2023-03-10 apie 23.00 val. namuose, ji gulėjo lovoje su vaiku, D. Z. tuo metu buvo išgėręs. Jai naršant telefone, D. Z. atėmė iš jos telefoną, pradėjo ginčytis ir trenkė du kartus jai į veidą. Viskas vyko miegamajame, gulint lovoje, šalia buvo mažiausias vaikas, kiti vaikai buvo kitame kambaryje, tačiau vėliau ir jie išgirdę triukšmą. Antras įvykis įvyko virtuvėje. 2023-12-14, apie 21.30 val., konfliktas įvyko, kai neblaivus D. Z. pradėjo priekabiauti prie vyresnio sūnaus, ji pradėjo D. Z. raminti, tada D. Z. su ranka sugriebė jos ranką už riešo ir du kartus pasuko, paskui suėmė už abiejų rankų riešų ir nepaleisdamas jos du kartus ją pastūmė. Ji atsitrenkė nugara į duris, tada jis koridoriuje tyčia prispaudė durimis dešinę ranką ties žastu, vėliau būdamas kambaryje suėmė ranka jai už dešinės rankos riešo ir pastūmė ją ir ji nugara atsitrenkė į duris. Virtuvėje buvo du vyriausi vaikai. Vaikai visi matė konfliktą. Vaikai verkė, buvo išsigandę. Ji D. Z. nepuolė, jam nebuvo pagrindo gintis. Konflikto metu buvo sugadintos dvejos durys, išlaužta skydinė. D. Z. ar spyrė į duris, ar su kumščiu sudavė, padarė skylę duryse ir išlaužė staktą. Durys įrengtos senai, nuo namo remonto. Jos stovi apie porą metų, gyvenant kartu buvo įstatytos. Prašo priteisti 1 700 Eur turtinę žalą, 200 Eur kainavo vaistai, durys buvo sudaužytos ir skydelio remontas kainavo 1 500 Eur. Mano, kad tokia suma jai padaryta žala, tačiau įrodymų neturi. Jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra surašyti teisingai.
Liudytoja V. Č. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju jokių santykių neturi, nukentėjusiąją pažįsta, jos yra draugės. Maždaug prieš du metus, kai pas ją buvo atėjusi K. Z. ir pasakė, kad susimušė su vyru. Dėl ko įvyko konfliktas nežino, jai K. Z. parodė rankas ant kurių buvo mėlynės, nukentėjusiosios veidas taip pat buvo sužalotas, matėsi mėlynės. Patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja, dirba (duomenys neskelbtini), ji pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, dirba su jų šeima nuo 2024-01-04. Z. šeimoje ji taikė vadyba, pastebėjo mėlynes, K. Z. sakė, kad buvo konfliktas su D. Z., jis smurtavo prieš ją. D. Z. tuo metu gyveno pas motiną. K. Z. sakė, kad vyras buvo neblaivus ir jie konfliktavo, o liepos mėnesį D. Z. grižo namo. Buvo mediacija taikoma. Gruodžio mėnesį vaikų teisės kreipėsi dėl paslaugų teikimo jų šeimai. D. Z. negyveno jau namuose. D. Z. teigė, kad konfliktas kilo dėl trečio asmens, jis norėjo paimti nuo K. Z. telefoną ir sužalojo jai alkūnę, pas ją buvo didelė mėlynė ant alkūnės. Vyresnis vaikas N. sakė, kad sutaria su D. Z., tačiau kai jis išgeria, tada būna priekabus ir nebendrauja su juo. D. Z. buvo siūlytas priklausomybių konsultantas, tačiau jis atsisakė. Buvo nustatytas bendras pagalbos poreikis šeimai, buvo teikiama konsultacija. K. Z. lankėsi pas psichologą, jai reikalinga psichologo pagalba. Patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja G. V. teismo posėdyje parodė, kad dirba psichologe (duomenys neskelbtini). Jai nekilo abejonių, kad vaikai sako tiesą. Vaikai sako apie savo traumines pasekmes, jie neišsigalvoja. Vaikai dažnai neprisimena tikslaus laiko, gali aplinkybių neatsiminti, tačiau patį faktą jie prisimena ir nesukuria. Vaikai pasakojo apie ilgalaikius trauminius įvykius. Vaikas trauminių patirčių negali sufantazuoti, tokių dalykų jie nefantazuoja. Apie smurtinius įvykius vaikai nefantazuoja. Jai nekilo abejonių, kad apklausos metu vaikai nefantazavo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. K. Z. yra jo žmona, kartu jie yra 3 metus, susituokę 1,5 metų, turi bendrą vaiką. K. Z. taip pat turi 3 vaikus. Jie visi kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise namas priklauso K. Z., jis padėjo jai jį įrengti. Jų tarpusavio santykiai sudėtingi, kadangi ji turi kitą vyrą. Iš pradžių jis nieko neįtarė, vėliau ji pati jam pasakė. Su pertraukomis jis gyveno tai pas K. Z., tai pas savo mamą. Mano, kad 2023 m. kovo 10 d. jie kartu negyveno. Tikrai nebuvo tokio įvykio, kad jis būtų kumščiu sudavęs smūgius K. Z. į veidą, tikrai ne. Netrenkė jai į plaštaką. Mano, kad K. Z. kaltina jį tokiais dalykais, nes nori kuo greičiau jį išvaryti ir gyventi su kitu vyru. 2023 m. kovo 10 d. jis prieš K. Z. nenaudojo jokių veiksmų, kurie jai sukeltų fizinį skausmą. 2023 m. gruodžio 14 d., vakare, negali tiksliai pasakyti kiek buvo valandų, virtuvėje tarp jo ir K. Z. įvyko žodinis konfliktas dėl K. Z. kito vyro. Tuo metu K. Z. paėmė nuo viryklės puodą su sriuba ir išpylė ją jam ant galvos. Tada jis paėmė ją už rankos riešų, nes bijojo, kad ji su puodu trenks jam per galvą. Bijojo dėl to, kad turėjo galvos operaciją, mažiausias smūgis į galvą gali sukelti dideles pasekmes. Kai paėmė jai už riešų, atstūmė ją nuo savęs, negali pasakyti ar pastūmimo metu ji kur nors atsitrenkė, nematė. Taip nebuvo, kad jis būtų suėmęs jai už rankos riešo ir jį pasukęs, taip pat nebuvo, kad nepaleisdamas K. Z. būtų kelis kartus ją pastūmęs ir ji atsitrenktų į duris. Pripažįsta tik tai, kad buvo suėmęs jai už rankų riešų ir vieną kartą ją nuo savęs pastūmė. Tikrai nenorėjo jos užgauti ir sukelti fizinio skausmo. Taip padarė, nes bijojo, kad ji gali tuo puodu suduoti jam į galvą. Tuo konfliktas tą vakarą ir baigėsi. Tą vakarą apie tai su K. Z. nekalbėjo. Kitą dieną, vakare, ėjo į parduotuvę. K. Z. buvo išvažiavusi į darželį pasiimti vaikų. Jam grįžus namo, pastebėjo, kad namų durys užrakintos. Jis prašė K. Z. įleisti jį, tačiau ji pasakė jam važiuoti pas mamą. Jis pats išsikvietė policiją. Jam buvo skirtas orderis nesiartinti prie K. Z.. Tą dieną buvo išgėręs, maždaug nuo pietų iki vakaro buvo išgėręs apie 5 skardines, 0,5 litro talpos, 5 laipsnių stiprumo, alaus, girtu nesijautė. Jis pateiks susirašinėjimą su K. Z., kuriame ji provokuoja jį, rašo apie kitą vyrą ir panašiai, nori, kad tai būtų ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Kai tarp jų vyko žodinis konfliktas, niekas to nematė. Vaikai tuo metu buvo kitame kambaryje. Pripažįsta, kad 2023 m. gruodžio 14 d. jis tik pastūmė rankomis K. Z. ir buvo suėmęs jai už riešų, tačiau tą padarė, nes ji apipylė jį sriuba ir norėjo puodu suduoti per galvą. Jis pastūmė ją nuo savęs, kad ji taip nepadarytų. Daugiau jokių veiksmų prieš ją nenaudojo (2 t., b. l. 36-37, 82).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. Z. parodė, kad rašydama pareiškimą per e.policiją ji pridėjo vaizdo įrašus ir nuotraukas, kur užfiksuoti jos kūno sužalojimai. Šios nuotraukos buvo darytos 2023 m. kovo 11 d. Jos draugė V. Č. užfiksavo kokius sužalojimus ji patyrė po to, kai jos vyras D. Z. 2023 m. kovo 10 d., namuose buvo ją sumušęs. Pamena, kad tą dieną jis taip pat buvo neblaivus, konfliktas įvyko dėl to, kad vėlai vakare, neprisimena kiek buvo valandų, gal apie kokią 23.00 val., gulėdama lovoje ji naršė telefone. D. Z. pradėjo reikšti jai pretenzijas, kad ji tik sėdi telefone ir nežiūri vaiko. Jie abu gulėjo lovoje. Vyras pasikėlė, pasilenkė virš jos ir ne mažiau kaip du kartus smūgiavo jai kumščiu į veido sritį. Šiuo metu neprisimena kuo ir kiek kartų tą vakarą vyras jai smūgiavo į kairę ranką, tačiau ant plaštakos buvo likusi didelė mėlynė. Tiek smūgiai į veidą, tiek smūgiai į ranką sukėlė jai fizinį skausmą, buvo likusios didelės mėlynės. Dėl to, kad vyras prieš ją fiziškai smurtavo, į policijos įstaigą ji nesikreipė, kadangi pagailėjo vyro ir tikėjosi, kad jis daugiau šitaip nesielgs. Dėl kovo mėnesį patirtų sužalojimų ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini), ten nurodė, kad ją sužalojo vyras, tačiau dėl šio įvykio su policijos pareigūnais nebendravo, joks tyrimas pradėtas nebuvo. 2023 m. gruodžio 14 d., apie 17.30 val., grįžęs namo iš darbo, jos vyras D. Z. pradėjo gerti alkoholį. Gėrė vienas. Būdamas neblaivus vyras elgiasi agresyviai, priekabiauja prie jos ir jos vyriausio sūnaus N. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nebeapsikentusi tokio vyro elgesio, t. y. priekabiavimų, paprašė jo nusiraminti ir eiti miegoti arba eiti pas savo mamą. Tuomet vyras rankomis pradėjo rodyti jai nepadorius gestus, vadindamas įžeidžiančiais žodžiais. Pradėjo jai aiškinti, kad jis išvarys iš namų ją ir jos vaikus, vienas liks čia gyventi. D. Z. jos sūnų N., jam girdint, vadino dikaduoniu, aiškino, kad sūnus nieko nedaro namuose, nesitvarko. Apie 21.30 val. jis sėdėjo virtuvėje ant kėdės ir reiškė nepasitenkinimą. Ji paprašė jo liautis. Tuomet jis atsistojo ir sugriebė ją ranka už jos dešinės rankos riešo ir labai smarkiai suėmęs laikė bei pasuko kelis kartu (du ar tris kartus). Jai labai skaudėjo, ji mėgino išsivaduoti. Tuomet jis suėmė ją už abiejų rankų riešų ir nepaleisdamas jos rankų smarkiai, kelis kartus pastūmė į vonios kambario duris. Ji kelis kartus atsitrenkiau nugara į jas ir ją užsigavo, jai skaudėjo, ant dešinės mentės liko mėlynė. Visas šis susistumdymas truko apie kelias minutes. Kai vyras ją paleido, pradėjo kalbėti, kad iškvies policiją, paėmęs telefoną su kažkuo kalbėdamas išėjo į koridorių. Ji nuėjo iš paskos, kadangi manė, kad jis nori išeiti iš namų ir ji norėjo užsirakinti namuose su vaikais. Tačiau vyras pamatė, kad ji mėgina uždaryti namų duris ir jai būnant namuose, o vyrui būnant koridoriuje, jis namų durimis primygo jai dešinę ranką ties žastu. Taip pat buvo likusi mėlynė, skaudėjo ranką. Vyras iš namų eiti neketino. Po to, kai primygo jai ranką durimis, jis nuėjo į vaikų kambarį. Kambaryje tuo metu buvo D. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini). Tiksliai nežino ko vyras ėjo į vaikų kambarį, gal norėjo atjungti internetą, nes būdamas girtas jis nuolatos taip daro. Vėl pamatęs N. ėmė ant jo burbėti, vadindamas tinginiu, dikaduoniu, kad dėl jo jie turi problemų mokykloje ir panašiai. Ji ėmė vyrą raminti, prašė jo nelysti prie N., tačiau vyras atsikalbinėjo. Jie stovėjo vienas priešais kitą ir jis vėl suėmė ją už dešinės rankos riešo ir trenkė ją į kambario duris, kurios buvo uždarytos. Vyras vis klausinėjo jos ar nori, kad jis jai trenktų į veidą, sakė, kad kai trenks, tai ir užmuš ją. Ji atsakė jam, kad jei nori, tai tegul ir trenkia. Tačiau į veidą vyras smūgių jai nesudavė. Eidamas iš kambario vyras kažkuo trenkė į duris, tačiau ji nematė kuo. Tada atsidarė duris ir išėjo iš kambario. Ji uždarė kambario duris, po ko, išgirdo smūgį į duris, jos atsidarė, po ko, ji vėl jas uždarė. Tuomet vyras dar kartą trenkė į duris. Įtaria, kad vyras į duris trenkė kumščiu, tačiau pačio veikslo ji nematė. Ant durų liko sugadinimai. Nei ji, nei vaikai daugiau tą vakarą ir naktį iš miegamojo kambario nebeišėjo. Dėl D. Z. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Policijos pareigūnų nekvietė, kadangi vyras sakė, kad iškvietė pats. Nepasirodžius policijai, manė, kad kitą rytą jie patys išsiaiškins. Ji tik džiaugėsi, kad vyras nurimo ir nebelindo prie jos, nenorėjo jo dar labiau audrinti kviesdama policijos pareigūnus. 2023 m. gruodžio 15 d., jai pabudus D. Z. dar miegojo. Apie 06.30 val. ji pažadino jį ir klausė ar jis nesiruošia darban. D. Z. atsakė, kad jam į darbą nereikia ir liko lovoje. Ji suruošė ir išvežė vaikus į mokyklą ir darželį. Sugrįžusi namo, matė, kad D. Z. jau geria alų. Jis girtavo visą dieną, tačiau jokių konfliktų iki 16.00 val. nebuvo. Apie 16.00 val. jai su N. grįžus namo, vyras vėl pradėjo priekabiauti prie jos ir sūnaus. Jis vėl įžeidinėjo tiek ją, tiek jos sūnų, tačiau fizinio smurto nebenaudojo. Apie 20.00 val. D. Z. išėjo iš namų, kaip suprato į parduotuvę. Pasinaudojusi proga, bijodama, kad nepasikartotų vakarykštės dienos įvykiai, ji užrakino namų duris, kad vyras nepatektų į namus. Jam grįžus namo, jis suprato, kad ji užsirakino. Būdamas lauke jis rėkavo, elgėsi agresyviai, bandė išlaužti elektros skaitliuko skydinę ir ją apgadino. Tačiau į namų vidų ji jo neįleido. Vyras pats iškvietė policijos pareigūnus, kurie jam išrašė orderį. Šiuo metu vyras prie jos nesiartina. Po patirto fizinio smurto jai skaudėjo dešinį riešą ir dešinės pusės petį. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas (1 t., b. l. 62-64, 124-125).
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas N. V. parodė, kad jo mama yra K. V., susituokusi Z.. Jie gyvena su mama, jis ir sesės. Didesnė sesė D., kur čia yra, dar sesė D., ji darželyje, dar vienas broliukas, kuriam 2 metai. Mama susituokusi su D. Z.. Jis dabar su mumis negyvena, seniau gyveno su jais. Į jį kreipdavosi vardu – D.. Jis buvo prisigėręs, gąsdino kitus, rėkdavo ant mamos, ant jo. Atrodo kovo 10 d., šių metų, neprisimena kada, žino, kad kovo 10 d., mama priminė datą. Buvo triukšmas namuose. Ankščiau buvo įvykis, gal 2023 m. kovo mėnesį. Atsimena, kad jis mušė mamą, apsuko ranką, šiek tiek kaip ir sulaužė duris prie jų kambario. 2023 m. kovo 10 d., neatsimena kokia diena buvo, buvo vakaras, gal kokios 20.00. Viskas vyko namuose, viduje, (duomenys neskelbtini). Virtuvėje vyko. Jis buvo savo kambaryje. Matė kaip D. išsuko mamos rankas, iš pradžių jis grįžo namo, išgėrė kelias skardines alaus. Matė kaip gėrė alų. Jis pasidarė girtas. Matė kaip mamai užsuko rankas, abi rankas. Rodos griebė savo abiem rankom mamai už rankų riešų ir suko, jis buvo mamai už nugaros, laužė už nugaros (rodo). Mamai skaudėjo, ji pradėjo klykaut. Ji pasakė, kad nustotų. D. keikėsi, sakė visokius žodžius mamai. Daugiau neatsimena. Tada mama paskambino policijai, paskambino iš savo telefono. Čia viskas įvyko kai dar buvo žiema. Pamena, kad viskas įvyko žiemą, gal gruodžio mėnesį. Susimaišė. Du kartus tai tikrai D. skriaudė mamą. Kovo mėnesį ir dar žiemą. 2023 m. gruodžio mėnesį, dienos neprisimena. Po švenčių, gal prieš šventes. Viskas vyko namuose, virtuvėje. Šnekėjo, vienas kitą siuntė keiksmažodžiais, jis buvo girtas. Nebeprisimena kas dar buvo. Jam atrodo veiksmų neatsimena. Jis buvo pas seses kambaryje. Nematė, kad mamą skriaustų. Buvo pas mamą mėlynės, neatsimena kada, buvo ant rankos (rodo). Rodo dešinės rankos dilbį, gal ant abiejų rankų. Ant veido nieko nebuvo. Nežino nuo ko tos mėlynės atsirado. Mama nėra pasakojusi apie tai, mamos neklausė iš kur atsirado. Matė mamą verkiančią, nežino, gal nuo pykčio su D.. Blogai jaučiasi kai jie pykstasi, nejaukiai. Nežino dėl ko jie pykstasi. Girdi tik keiksmažodžius, D. būna girtas. Kartais būna ir negirtas, vis tiek pykstasi. Galvoja, kad tai buvo žiemą, kai mamai rankas suko. Nepamena. Sesė D. mačiusi, viską matė beveik, kaip pykstasi. Mama nieko nesakė ką pasakoti ir jis neklausė, ką papasakoti (1 t., b. l. 141-143).
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytojas D. V. parodė, kad gyvena su mama K. Z., broliu N. V., sese D., mažiuku broliu V. Z.. Seniau su jais gyveno D. Z.. Ji kreipiasi į jį D.. Mamai paėmė už rankos ir trenkė. Ji matė. Tai buvo kovo 10 dieną. Ji prisiminė, užsirašė. Šiais metais. Prieš vakarą atsitiko, seniai. Dabar ji antrokė, tada buvo pirmokė. 2023 m. kovo 10 d. buvo, kai buvo savaitgalis, šeštadienis. Buvo 18.00 ar tai 20.00 val. Vakare, jų namuose įvyko, (duomenys neskelbtini). Kai buvo kovo 11 diena, jis naktį grasino mamai ir gąsdino juos. Kovo 11 dieną įvyko, naktį. D. grasino mamai ir juos gąsdino. Visi namuose buvo, ji buvo savo kambaryje. Mama buvo su ja. D. grasino jiems. Sakė, tu neiškviesi policijos. Kai D. buvo su mama lauke, numetė mamos telefoną ir sudaužė kamerą. Kovo 20 dieną buvo, seniau. Matė kaip D. skriaudė mamą, mušė, trenkė mamai. Trenkė kumščiu (rodo dešinį kumštį). Trenkė į petį, tikrai taip buvo. Skaudėjo mamai, pamatė mamos akis ir burną. D. sakė, kad mama „durnė“ ir „debilė“. Kovo 30 dieną tai buvo. Ji viską užsirašė į savo paslapčių sąsiuvinį. Tų įrašų labai daug. Rašo kada bloga diena, kada D. grasina ir muša mamą. Daug įrašų, kelis šimtus turi. Griebė už nugaros mamai, už rankų ir trenkė. (Rodo) paėmė rankas už nugaros ir trenkė labai skaudžiai, trenkė į va čia (rodo nugarą). Tai buvo penktadienį. Mama su D. bendrauja, tik su broliuku. Matė, kad D. mušė mamą, 10 kartų, nes matė. Nenori, kad D. su jais gyventų, nes jis prisigėręs, nes gąsdina juos ir grasina, trenkia ranka. Matė, kad D. mamą mušė. Buvo naktis, apipylė su vandeniu D. mamą. Buvo pirmadienį. Ji klausė mamos ką pasakoti, mama sakė apie tą įvykį, kad trenkė kovo 10 dieną, kad D. buvo prisigėręs. Taip mama prašė, kad pasakytų, kad grasino. Nesakė ko nesakyti. Kad D. gąsdino, kad muša kartais mamą. Muša į nugarą ir į petį, pati matė. Buvo pirmadienį, o kai mušė į petį buvo ketvirtadienis (1 t., b. l. 145-147).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Č. parodė, kad K. Z. yra jos draugė, jos gyvena kaimynystėje. Žino, kad K. Z. yra susituokusi su D. Z., šiuo metu jie kartu negyvena, tačiau oficialiai jie dar neišsiskyrę. Tiksliai neatsimena kada tai buvo, tačiau atsimena, kad K. Z. atėjo pas ją į namus ir papasakojo, kad išvakarėse tarp jos ir D. Z. įvyko konfliktas, kurio metu D. Z. ją sužalojo. Šiuo metu negali pasakyti kiek ir į kokias kūno vietas D. Z. sudavė K. Z.. Atsimena tik tiek, kad K. Z. skaudėjo rankos riešą, buvo mėlynės, tačiau šiuo metu negali pasakyti kuriose kūno vietose. Atsimena, kad K. Z. pasiūlė nufilmuoti jos sužalojimus, kad jei ji sugalvotų kreiptis į policiją, turėtų įrodymus. Gali pasakyti, kad ji filmavo ją kitą dieną po įvykio. Negali pasakyti kokiu telefonu filmavo, tačiau ji to vaizdo įrašo neturi. Pati įvykio nematė, todėl daugiau nieko papasakoti negali. K. Z. nėra labai atvira kalbėti apie šeimyninius santykius, todėl ar buvo daugiau kažkokių smurto atvejų, nežino (1 t., b. l. 152-153).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja darbui su šeimomis. K. ir D. Z. šeimai yra taikoma atvejo vadyba. K. Z. šeima (duomenys neskelbtini) yra žinoma ir stebima nuo 2021 m. liepos mėnesio. K. Z. šeimoje buvo lankomasi, tuo metu buvo susipažinta su D. Z., jie gyveno kaip sugyventiniai, vėliau susituokė. Gali pasakyti, kad 2023 m. kovo 14 d. buvo lankytasi K. Z. namuose. Bendraujant su K. Z., pastebėjo ant jos plaštakos ir delno labai didelę vientisą mėlynę, daugiau akivaizdžių sužalojimų ant jos kūno nematė ir ji jai nerodė. K. Z. jai prasitarė, kad prieš ją smurtavo vyras D. Z.. Pagal K. Z. pasakojimą, D. Z. norėjo iš jos atimti telefoną, tačiau ji nedavė jam telefono, todėl įvyko konfliktas, ko pasekoje D. Z. sužalojo K. Z. ranką. Konkrečiai kokiu būdu D. Z. sužalojo jai ranką, ji nepasakė. K. Z. buvo siūloma kreiptis į policiją dėl tokių D. Z. veiksmų, nuvykti pas medikus apžiūrėti sumušimus. Tačiau K. Z. konkrečiai nenurodė jai ar vyks pas medikus ir praneš apie įvykį policijai. Tuo metu D. Z. su K. Z. negyveno jos namuose, mano dėl šios priežasties ji nesikreipė į policiją. K. Z. šeimai paslaugos buvo teikiamos iki 2023 m. spalio mėnesio. D. Z. su K. Z. negyveno nuo kovo mėnesio iki rugpjūčio mėnesio. Nuo rugpjūčio mėnesio D. Z. gyveno pas K. Z. namuose, jų santykiai buvo normalūs. Nuo spalio mėnesio jų paslaugos buvo nutrauktos nesat poreikiui. Šeima nebuvo stebima. 2023 m. gruodžio 16 d. po vaiko teisių pranešimo, buvo vykta į šeimą poreikių vertinimui. Buvo įvertinta, kad šeimai reikalinga pagalba. 2024 m. sausio 4 d. buvo bendrauta su K. Z. ir pastebėtos mėlynės ant rankos, vėliau moteris parodė mėlynes ant kūno, jos buvo pavienės ir ant viso kūno. Nugaros ji jai nerodė. K. Z. sakė, kad D. Z. ją stumdė, ji atsitrenkė į duris. Ji pasiūlė K. Z.vyktų pas medikus ir į policiją dėl sužalojimų. Ji neturi duomenų, kad įvykį matė vaikai. Šiuo metu ji vis lankosi pas K. Z. namuose, bendrauja ir su D. Z., tarpininkauja dėl vaiko lankymosi pas tėtį tvarkos, nes jie savarankiškai susitarti negeba. Žino, kad D. Z. yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie K. Z., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (1 t., b. l. 158-159).
2024-03-13 akistatos tarp nukentėjusiosios K. Z. ir įtariamojo D. Z. protokole, nukentėjusioji K. Z. parodė, kad 2023 m. kovo 10 d., vėlai vakare, šiuo metu tikslaus laiko negali pasakyti, ji, vyras D. Z. ir jų kūdikis, visi gulėjo lovoje. Tuo metu ji naršė telefone. Tai pamatęs D. Z. pradėjo jai reikšti priekaištus dėl to, kad ji neprižiūri vaiko, nors tuo metu vaikas jau snaudė. Ji jam nieko nesakė. Tuo metu D. Z. iš jos rankų paėmė telefoną ir sudavė ne mažiau vieno smūgio kumščiu į galvą, pataikydamas į kairės pusės smilkinį. Tuo metu ji bandė užsidengti galvą, kad kuo mažiau ją sužalotų. D. Z. sužalojo jai ranką, tačiau kuriuo metu tai įvyko, negali pasakyti, nes buvo labai didelis stresas, bet ranka jai buvo sužalota būtent tuo metu, kai D. Z. ją užpuolė. Po D. Z. suduotų smūgių, jai liko mėlynės kairio smilkinio srityje, ant kairės rankos plaštakos, buvo kirstinė žaizda, taip pat ant kairės rankos plaštakos. Po šio įvykio ji buvo nuvykusi pas medikus į (duomenys neskelbtini), kur ją apžiūrėjo. Tuo metu namuose buvo ji, D. Z. ir vaikai. Negali tvirtinti ar jie matė kaip D. Z. sudavė jai smūgius, tačiau mano, kad galėjo girdėti. Tuo metu ji į policiją nesikreipė, nes bijojo D. Z.. 2023 m. gruodžio 14 d., apie 18.00 val., D. Z. buvo grįžęs po darbo, gėrė alų. Konfliktas kilo dėl to, kad D. Z. pradėjo kabinėtis prie jos vyriausiojo sūnaus N.. Ji paprašė D. Z. nusiraminti, nesikabinėti prie vaiko, kad nebūtų konfliktų. Viskas vyko virtuvėje. Ji stovėjo, D. Z. paėmė jai už dešinės rankos riešo, kelis kartus jį pasuko, tada jis suėmė ją už abiejų rankų riešų ir kelis kartus pastūmė, ko pasekoje ji nugara trenkėsi į tualeto duris. Tada D. Z. ją paleido ir išėjo į prieangį. Ji ėjo jam iš paskos. Jai nespėjus išeiti į prieangį, D. Z. darė duris, o tuo metu ji buvo ištiesusi ranką, D. Z. specialiai uždarė duris, kad prispaustų jai ranką. Jai buvo suspausta dešinė ranka ties pažastimi. Tada jis ją paleido, ji ištraukė tą ranką, o jis liko prieangyje. Ji nuėjo į vaikų kambarį. Tada ten atėjo ir D. Z., vėl pradėjo kabinėtis prie N.. Ji prašė jo išeiti, tačiau jis toliau kėlė konfliktą. Tada D. Z. vėl suėmė jai už rankos, o galbūt ir už abiejų, šiuo metu tiksliai negali pasakyti, nes nepamena, ir kelis kartus pastumdamas ją trenkė į vaikų kambario duris. Tada D. Z. nustūmė ją į miegamąjį ant lovos ir pasakė, kad: „Kai aš trenksiu vieną, užmuščiau“. Tada ji pasakė jam, kad trenktų jai. Po jos pasakytų žodžių, jis išėjo iš miegamojo kambario, eidamas jis trenkė į vaikų kambario duris. Negali pasakyti kuo trenkė, nes nematė, buvo apgadintos durys. Tą vakarą ji nekvietė policijos, nes nenorėjo nemalonumų. D. Z. buvo išvažiavęs, po kiek laiko grįžo, tačiau prie jų nebesikabinėjo. Gali pasakyti, kad įvykį matė sūnus N. V., kuriam yra 11 metų, dukra D. V., kuriai yra 8 metai, D. G., jai bus tik 5 metai, ir sūnus V. Z., jam tik 2 metukai. Po įvykio dėl sužalojimų ji kreipėsi į medikus (duomenys neskelbtini). Buvo daromos riešo ir pečio rentgeno nuotraukos. Įtariamasis D. Z. parodė, kad nesutinka su K. Z. parodymais. 2023 m. kovo 10 d., vėlai vakare, tarp jų buvo ginčas, vyko konfliktas virtuvėje. K. Z. susirašinėjo su meilužiu. Tą pamatęs jis paėmė jos telefoną. Tada K. Z. nagais apdraskė jam veidą, delnu ir kumščiais daužė per galvą. Jam bandant išvengti konflikto, jis išbėgo į lauką. K. Z. atbėgo iš paskos, trenkė jam per galvą, ko pasekoje, ji pati susižalojo ranką. Grįžus namo, atidavė K. Z. telefoną. Kitą dieną jie jau gyveno atskirai. Jis persikraustė pas mamą. Visą situaciją žinojo vaiko teisių apsaugos specialistai. Jis tikrai nesudavė K. Z. smūgių į galvą, ranką ji pati susižalojo trenkdama jam į galvą, kad jai atiduotų telefoną. K. Z. apie jį meluoja, nori pašalinti jį iš jų namų, kad galėtų gyventi su meilužiu. Negali paaiškinti iš kur pas K. Z. atsirado mėlynės ant smilkinio. 2023 m. gruodžio 14 d., vakare, tarp jo ir K. Z. įvyko konfliktas dėl trečio asmens, taip pat jos meilužio. Tas meilužis pradėjo jam rašinėti. K. Z. paprašė jo pameluoti, kad tarp jų nieko nevyksta. Prasidėjo žodinis konfliktas. Tuo metu K. Z. paėmusi puodą su sriuba, ją ant jo išpylė, tada ji užsimojo puodu prieš jį. Manė, kad ji trenks jam į galvą. Jo galva buvo operuota, todėl jis buvo suėmęs jai už abiejų rankų riešų ir vieną kartą ją pastūmė. Puodas nukrito ant žemės. Nematė ar K. Z. kažkur atsitrenkė ar nugriuvo, nes tuo metu iš karto išėjo į lauką parūkyti. Jam grįžus namo, nuėjo miegoti. Jis K. Z. buvo suėmęs tik už abiejų rankų riešų ir atstūmė nuo savęs, kad ji nesuduotų jam puodu per galvą. Jokio konflikto tarp jų nebuvo nei miegamajame, nei vaikų kambaryje. Mano, kad vaikai galėjo matyti jų konfliktą. Jis nesuko K. Z. rankos, nestumdė jos, kad ji atsitrenktų į duris, durų tikrai neuždarinėjo, kad jai prispausti ranką. Mano, kad sužalojimai pas K. Z.atsirado kai jis buvo suėmęs jai už riešų, buvo stipriai suėmęs, kad ją atstumti. Po pastūmimo K. Z. galėjo kažkur atsitrenkti ir sužaloti, tačiau tvirtinti negali, nes buvo išėjęs į lauką ir nematė (1 t., b. l. 166-168).
2023-12-20 įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1). Šiaurės rytų kryptimi matyti pagrindinio įėjimo į gyvenamąsias patalpas durys (nuotrauka Nr. 2). Prie įėjimo į gyvenamąsias patalpas durų, kairėje pusėje, ant namų sienos matyti metalinė elektros skydinė (nuotrauka Nr. 3). Matyti, kad elektros skydinės viršutinė dalis yra sulankstyta (nuotrauka Nr. 4). Į gyvenamąsias patalpas patenkama praeinant lauko koridorių (nuotraukos Nr. 5, Nr. 6). Atidarius koridoriaus duris, matyti svetainės ir virtuvės kambarys, kurie yra vienoje erdvėje (nuotraukos Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12). Erdvė nėra tvarkinga, tačiau akivaizdžių grumtynių ar nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. Iš svetainės ir virtuvės erdvės matyti vonios kambario durys (nuotrauka Nr. 13) ir durys į vaikų kambarius (nuotrauka Nr. 14). Iš svetainės ir virtuvės erdvės įeinama į vaikų kambarį (nuotraukos Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18). Kambarys nėra tvarkingas, tačiau akivaizdžių grumtynių ar nusikalstamos veikos pėdsakų jame nėra. Apžiūrint įėjimo į vaikų kambarį duris, žvelgiant į jas iš vaikų kambario, durų varčioje matyti paviršiaus pažeidimas (nuotrauka Nr. 19). Žvelgiant į durų varčią iš svetainės ir virtuvės erdvės taip pat matyti varčios paviršiaus pažeidimas (nuotrauka Nr. 20). Durų staktoje, ties priešspyniu matyti pažeidimas (nuotrauka Nr. 22) (1 t., b. l. 44-45, 47-58).
2023-12-19 asmens apžiūros protokole, užfiksuota, kad buvo atlikta nukentėjusiosios K. Z. kūno apžiūrą. Pasak K. Z. sužalojimus 2023 m. gruodžio 14 d. padarė jos vyras D. Z.. Ant K. Z. abiejų rankų riešų matyti gelsvai rudos spalvos hematomos. Ant K. Z. dešinės rankos, ties pažastimi, matyti dvi gelsvos spalvos hematomos. Ant K. Z. nugaros, dešinės pusės, menties srityje, matyti gelsvos spalvos hematoma ir odos pažeidimas, nubrozdinimas (1 t., b. l. 67, 70-74).
2024-04-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad K. Z. nustatyta poodinės kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Nustatyti sužalojimai padaryt kietu, buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. kovo 12 d. Sužalojimai, visumoje ir atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais), neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kumščiais. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 109-110).
2024-04-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad K. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos riešuose, dešiniame petyje, dešinėje rankoje. Nustatyti sužalojimai padaryt kietu, buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. gruodžio 20 d. Sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais). Tikėtina, kad kraujosruvos riešuose galėjo būti padarytos suimant ir spaudžiant pirštais (t. y. kietais bukais daiktais) riešus. Sužalojimų nugaroje nenurodyta. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3-imis trauminiais poveikiais. Nesant detalių makromorfologinių sužalojimų aprašymų nėra galimybės pasisakyti detaliau (1 t., b. l. 98-99).
2024-05-19 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta K. Z. prie 2023-12-18 pareiškimo pateikta vaizdo medžiaga ir 8-ios nuotraukos. Pirmoje nuotraukoje matoma K. Z. kairės rankos plaštaka, ant kurios yra galimai hematoma, taip pat nedidelė kirstinė žaizda. Antroje nuotraukoje matoma K. Z. veido kairė pusė. Ties kairiu smilkiniu, prie akies, matoma galimai mėlynos spalvos hematoma. Trečioje nuotraukoje matoma ant sofos, ištiesusi kairę ranką į priekį, sėdinti K. Z.. Ant kairės rankos plaštakos matoma galimai hematoma. Ketvirtoje nuotraukoje matomos pilkos spalvos durys su medžio imitacijos apdaila. Durys yra apgadintos. Penktoje nuotraukoje matyti ketvirtoje nuotraukoje užfiksuotų durų apgadinimas iš arčiau. Šeštoje nuotraukoje matoma durų stakta, kuri yra apgadinta. Septintoje nuotraukoje matomos galimai pilkos spalvos durys, kurios yra apgadintos. Aštuntoje nuotraukoje matoma metalinė elektros skydinė. Skydinės viršus galimai yra apgadintas. Vaizdo įrašas pavadinimu „received_375649418316999“, yra 43 s trukmės. Įrašo pradžioje matoma K. Z. kairės rankos plaštaka, ant kurios yra galimai hematoma ir nedidelė kirstinė žaizda (nuotrauka Nr. 1). Įraše girdimas V. Č. balsas, ji filmuoja vaizdo įrašą. V. Č. laikydama ranka K. Z. ranką, sukioja ją ir sako: „Va po vakar, vakar kelinto buvo, kovo dešimta“. Tada vaizdo kamerą nusuka ties K. Z. veidu, sakydama: „Kovo dešimtą dieną K. vyras D. smurtavo prieš K.“. Filmuojama K. Z. veido kairė pusė, ties smilkiniu, prie akies matoma galimai hematoma (nuotrauka Nr. 2). V. Č. klausia: „Dar kur nors yra?“, o K. Z. tuo metu parodo kairės pusės petį, ant kurio matoma galimai hematoma (nuotrauka Nr. 3). V. Č. sako: „Va prašom“, o K. Z. atsako: „Visas kūnas mėlynas“, rodydama dešinę ranką, ant žasto matoma galimai hematoma (nuotrauka Nr. 4). V. Č. pasako: „Dabar kovo vienuolikta, va mėlynės, realiai geriau matosi, bet kaip sakant. Va čia va mėlyna“, filmuodama K. Z. veido kairę pusę, ties smilkiniu, prie akies. V. Č. sako: „Kol kas nesikreipė, nežinau dėl ko, lauksim žiūrėsim“ (1 t., b. l. 29-36, 37-38, 40-42).
2024-06-06 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos įtariamojo D. Z. pateiktos nuotraukos (6 vnt.), kuriose užfiksuotas susirašinėjimas su nukentėjusiąją K. Z.. Apžiūrėjus visas susirašinėjimo nuotraukas, matyti, kad susirašinėjimas vyksta tarp nukentėjusiosios K. Z. ir įtariamojo D. Z.. Susirašinėjime ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos apie 2023 m. kovo 10 d. ir 2023 m. gruodžio 14 d. įvykių aplinkybes nėra (2 t., b. l. 66-71, 74-75).
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.2 d.
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020).
Kaip matyti, kaltinamasis D. Z.teisme kaltės dėl jam inkriminuojamų dviejų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, jis visiškai nepripažino, kad 2023-03-10 naudojo smurtą K. Z. atžvilgiu. D. Z. pripažino, kad 2023-12-14 kilusio konflikto metu su sutuoktine, jis paėmė jos rankas už riešų, nes bijojo, kad ji netrenktų jam puodu per galvą. Tačiau teismas sprendžia, kad tokius kaltinamojo parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų prieštaringumą byloje surinktiems įrodymams, yra pagrindas juos vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą kaltinamojo gynybos taktinę poziciją. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina kaltinamojo D. Z.kaltę dėl visų jam inkriminuojamų smurtavimo atvejų.
Teisme duodamas parodymus D. Z. buvo linkęs save teisinti, kaltinti nukentėjusiąją ir jokio savo elgesio K. Z.atžvilgiu kritiškai nevertino. Visos šios aplinkybės, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, tik sustiprina teismo manymą dėl kaltinamojo parodymų nepatikimumo.
Teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji užtikrintai teigė dėl fizinio smurto prieš ją vartojimo 2023-03-10 ir 2024-12-14. Pasak K. Z.2023-03-10 D. Z.kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus – sudavė du kartus kumščiu jai į veidą, taip pat ne mažiau nei vieną kartą sudavė smūgį nenustatytu daiktu į kairę plaštaką. Apie šiuos prieš ją atliktus veiksmus nukentėjusioji užsiminė savo draugei V. Č., kuri matė ant K. Z. kūno mėlynes, jai K. Z. skundėsi, kad skauda riešą. Smurto žymes ant K. Z. kūno matė ir socialinė darbuotoja A. K., kuri 2023-03-14 lankėsi K. Z. namuose. A. K. nurodė, kad tada ant K. Z. plaštakos ir delno matė labai didelę vientisą mėlynę. K. Z. A. K. nurodė, kad prieš ją smurtavo D. Z.. 2023-03-10 įvykį matė K. Z. nepilnametė dukra D. V., kuri nurodė, kad matė kaip D. Z. trenkė kumščiu mamai jai skaudėjo. Liudytoja psichologė G. V. parodė, kad jai nekilo abejonių, jog vaikai sako tiesą. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu vykdytų apklausų protokoluose, jos iš esmės neprieštarauja ir nuotraukų bei vaizdo įrašų apžiūrų protokolų duomenims. Taip pat nukentėjusioji K. Z. parodė, kad fizinis smurtas jos atžvilgiu buvo vartotas ir 2023-12-14. Pasak K. Z.2023-12-14 D. Z.kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus – sugriebė ranka jai už dešinės rankos riešo ir jį ne mažiau dviejų kartų pasuko, vėliau suėmęs jai už abiejų rankų riešų, nepaleisdamas, ne mažiau dviejų kartų pastūmė K. Z., ko pasekoje ji atsitrenkė nugara į duris. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. Z. koridoriuje tyčia prispaudė durimis jai dešinę ranką ties žastu, vėliau, būdamas kambaryje, suėmė ranka jai už dešinės rankos riešo ir ją pastūmė, ko pasekoje ji nugara atsitrenkė į duris. 2023-12-19 asmens apžiūros protokole, užfiksuota, kad buvo atlikta nukentėjusiosios K. Z. kūno apžiūrą ir ant K. Z. abiejų rankų riešų matyti gelsvai rudos spalvos hematomos. Ant K. Z. dešinės rankos, ties pažastimi, matyti dvi gelsvos spalvos hematomos. Ant K. Z. nugaros, dešinės pusės, menties srityje, matyti gelsvos spalvos hematoma ir odos pažeidimas, nubrozdinimas. 2024-04-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. Z. nustatyta poodinės kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais), neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kumščiais. 2024-04-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad K. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos riešuose, dešiniame petyje, dešinėje rankoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais). Tikėtina, kad kraujosruvos riešuose galėjo būti padarytos suimant ir spaudžiant pirštais riešus. 2023-12-14 įvykį matė K. Z. nepilnametis sūnus N. V., kuris nurodė, kad matė kaip D. Z. užsuko K. Z. abi rankas, griebė savo abiem rankom jai už rankų riešų ir suko rankas. Nurodė, kad mamai skaudėjo, ji pradėjo klykaut. Smurto žymes ant K. Z. kūno matė ir socialinė darbuotoja A. K., kuri 2024-01-04 lankėsi K. Z. namuose. A. K. nurodė, kad tada ant K. Z. kūno matė mėlynes, jos buvo pavienės ir ant viso kūno. K. Z. A. K. nurodė, kad prieš ją smurtavo D. Z., kuris ją stumdė, dėl ko ji atsitrenkė į duris. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu vykdytų apklausų protokoluose, jos iš esmės neprieštarauja ir nuotraukų apžiūrų protokolų duomenims.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis D. Z.kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis, atskirais kaltinimuose nurodytais laikais prieš sugyventinę K. Z. naudojo fizinį smurtą, abiem atvejais sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad D. Z.atliktieji kaltinimuose nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – atliekant kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus, sukėlė K. Z.nežymius sveikatos sutrikdymus. Tokie kaltinimuose nurodyti kaltinamojo D. Z.prieš sutuoktinę atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka dviejų atskirų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.
Dėl bausmės skyrimo
Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo D. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. Z. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau kartą teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, šiuo nuosprendžiu teisiamas už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. Z. tokias nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam D. Z.už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę už kiekvieną veiką atskirai nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu, įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę, jam skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje buvo pareikštas K. Z. civilinis ieškinys dėl 1 700 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 104-108). Ieškinyje K. Z. nurodė, kad D. Z. jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, taip pat poodines kraujosruvas riešuose, dešiniame petyje, dešinėje rankoje. Šiuo metu, jos patirti sužalojimai jau sugijo, tačiau liko padariniai – paniškai bijo priklausomybę alkoholiui turinčio kaltinamojo, kuris toliau ją persekioja žinutėmis ir ieško būdų, kaip jai pakenkti. K. Z., padaryta turtinė žala gydymo, sveikatos priežiūros paslaugoms išlaidos, gydymo, sveikatos priežiūros paslaugų asmeninės išlaidos ir neturinė žala. Turtinė žala viso 1 700 Eur dydžio. Neturtinė žala yra 4 000 Eur dydžio. Vaikas pasakoja, kad vaikui sunku morališkai, psichiškai, dėl patirtų išgyvenimų, dėl tėvo veiksmų, nes vaikas matė ir girdėjo tėvo agresiją, smurtavimą, buvo tėvo prigąsdintas ir jam padarytą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur. Kadangi K. Z. yra įstatyminė dukros atstovė, todėl tiek jai, tiek dukrai padarytą žalos kompensaciją teismo prašo priteisti K. Z. naudai iš civilinio atsakovo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.
Nukentėjusioji K. Z. dėl kaltinamojo D. Z.tyčinių smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, sužalojimus, pažeminimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu jai turi būti atlyginta neturtinė žala.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus prieš nukentėjusiąją, kuriai abiem atvejais nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji įvykių metu ir po jų jautė skausmą. D. Z. savo kaltę pripažino, iš dalies.
Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Kita vertus, byloje nėra objektyvių duomenų (medicinos dokumentų ar kt.), kad K. Z. pradėjo vartoti vaistus dėl suprastėjusio miego ar kitų (pavyzdžiui, psichikos) ligų simptomų, lankėsi pas psichologą. Teigti, kad yra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl nusikalstamų veikų padarymo K. Z. kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai, negalima. To negalima pripažinti vien remiantis nukentėjusiosios parodymais ar civilinio ieškinio bendro pobūdžio teiginiais. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiąją persekiojo kaltinamasis ir bando jai pakenkti, tačiau nenustatyta, kad D. Z. po paskutinio nagrinėjamo įvykio, kaip nors kontaktavo su ja ar persekioja ją iki šiol.
Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018), 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020). Teismų praktikoje paprastai nėra priteisiama 4 000 Eur už nežymų sveikatos sutrikdymą. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti tenkintas visiškai civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, šioje byloje nėra. Nei K. Z. nei jos atstovas taip pat nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jai dėl patirto nežymių sveikatos sutrikdymų būtų pagrindas priteisti prašomą 4 000 Eur sumą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo veiksmus, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, jos sveikatos būklę, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 4 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra neproporcingai didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate.
Nukentėjusioji K. Z. taip pat prašo priteisti 2 000 Eur neturinę žalą dukrai D. V. dėl D. Z. neteisėtų veiksmų. K. Z. nurodo, kad vaikas patyrė D. Z. psichologinį smurtą, nes kaltinamasis smurtavo psichologiškai ne tik prieš ją, tačiau ir prieš vaiką.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Neabejotina, kad dėl K. Z. padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų, kurie buvo padaryti tuo metu, kai nukentėjusiosios dukra buvo namuose ir matė bei girdėjo kaltinamojo ir motinos konfliktą, vaikas D. V. patyrė nerimą, nepatogumus, tačiau tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes nėra pagrindo. Be to, iš nepilnametės D. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nepilnametė dešimtis kartų matė ar girdėjo kaip D. Z. ir motina K. Z. konfliktavo, ar D. Z. naudojo smurtą prieš motiną K. Z.. Taigi 2023-03-10 ir 2023-12-14 įvykę smurto atvejai buvo vieni iš daugelio, kurie buvo nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Be abejo, tėvų konfliktai kelia grėsmę vaikų savijautai ir gerovei, tačiau kaip jau minėta neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Kad tokiu atveju neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis Nr. 2K-270/2014, 2015-04-07 nutartis Nr. 2K-212-693/2015, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-12-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-509-966/2020). Be to, nepilnametė D. V., šioje byloje nepripažinta nukentėjusiąja. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nukentėjusiosios ir nepilnametės D. V. įstatyminės atstovės K. Z. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. V. atmestinas.
Nukentėjusioji K. Z. taip pat prašo priteisti 1 700 Eur turinę žalą, kurią sudaro 200 Eur už vaistus ir medikamentus, bei 1 500 Eur už sugadinto turto remontą.
Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, 2K-68-489/2020). Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-1073/2019, 2K-105-495/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-976/2024).
Teismas pažymi, kad šioje byloje D. Z. buvo pareikštai kaltinimai ir jis pripažintas kaltu dėl skausmo sukėlimo ir nežymių sveikatos sutrikdymų padarytų K. Z.. Kaltinamajam nebuvo inkriminuotas svetimo (nukentėjusiosios) turto sugadinimas kaip nusikalstama veika (BK 187 straipsnis), taip pat kaltinime nenurodyta jokių aplinkybių, susijusi su durų ar elektros skydinės sugadinimu. Nukentėjusioji prašo priteisti 200 Eur už vaistus ir medikamentus, tačiau jokių šių vaistų įsigijimo dokumentų prie ieškinio nepateikia. Kaltinamasis su reiškiamu ieškiniu nesutinka, o nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė jokių šių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų. Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad D. Z. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl K. Z. turto sužalojimo. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala, galimai buvo padaryta kitais atvejais, nesusijusiais su šioje byloje pareikštais kaltinimais. Tokius turtinio pobūdžio reikalavimus, K. Z. gali pareikšti D. Z., civilinio proceso tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies. Iš kaltinamojo D. Z.priteistina nukentėjusiosios K. Z. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmestinas. Nukentėjusiosios K. Z. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmestinas.
Dėl kardomųjų priemonių
Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023-12-21 nutarimu D. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 40-42). Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-11-13 nutartimi, D. Z. nuo 2024-11-13 iki 2025-02-13, paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. Z. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 25 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir nesilankyti nukentėjusiosios K. Z. gyvenamojoje vietoje (3 t., b. l. 16-17). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (vokas Nr. 1), kuriame įrašytas 2023-12-18 K. Z. pateiktas vaizdo/garso įrašas, saugomas prisegtas prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, kompaktinis diskas (vokas Nr. 2), kuriame įrašytas 2024-03-26 nepilnametės liudytojos D. V. apklausos vaizdo/garso įrašas, saugomas prisegtas prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, kompaktinis diskas (vokas Nr. 3), kuriame įrašytas 2024-03-26 nepilnamečio liudytojo N. V. apklausos vaizdo/garso įrašas, saugomas prisegtas prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,
nusprendžia:
D. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika 2023-03-10), ir nuteisti – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika 2023-03-10), ir nuteisti – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. Z. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti jas iš dalies sudedant, ir D. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, bausmės laikotarpiu įpareigoti D. Z. :
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. Z. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 25 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. Z. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 25 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir nesilankyti nukentėjusiosios K. Z. gyvenamojoje vietoje, ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios K. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. Z. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiosios K. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios K. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti.
Išaiškinti K. Z., kad turtinio pobūdžio reikalavimus D. Z., ji gali pareikšti atskiru ieškiniu, civilinio proceso tvarka.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (vokas Nr. 1), kuriame įrašytas 2023-12-18 K. Z. pateiktas vaizdo/garso įrašas, saugomą prisegtą prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, kompaktinį diską (vokas Nr. 2), kuriame įrašytas 2024-03-26 nepilnametės liudytojos D. V. apklausos vaizdo/garso įrašas, saugomą prisegtą prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, kompaktinį diską (vokas Nr. 3), kuriame įrašytas 2024-03-26 nepilnamečio liudytojo N. V. apklausos vaizdo/garso įrašas, saugomą prisegtą prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.