- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1298-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45540-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Servico“
- Atsakovas
- K. P. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ ieškinį atsakovui K. P. S. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Servico“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. P. Subačiaus 404,82 Eur įsiskolinimo, penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistinos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad skola susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas administravimo ir kitas paslaugas, bei nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas administravimo ir kitas paslaugas. Reikalavimas buvo grindžiamas 2014 m. spalio 31 d. ieškovės su uždaro tipo specialiojo nekilnojamojo turto investiciniu fondu „My residence“ sudaryta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo ir priežiūros paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2014-10-31/482, kurios pagrindu ieškovė nurodo, kad teikė administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams. Ieškovė nurodo, kad atsakovas paslaugų teikimo laikotarpiu buvo nurodytų butų savininku, todėl jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 3 dalimi, tenka pareiga tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 404,82 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (404,82 Eur) nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą dėl termino pareiškimui pateikti atnaujinimo, kuriame nurodė, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, taip pat nurodė, kad atsakovas apmokėjo ieškovės išrašytas sąskaitas laiku, t. y. gavęs duomenis apie mokėtinas sumas. Sąskaitos buvo apmokėtos iki sprendimo už akių priėmimo. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutinka, kadangi atsakovas apmokėjo įsiskolinimą prieš pat sprendimo už akių priėmimą ir neinformavo ieškovės apie atliktą mokėjimą. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių atsakovas neapmokėjo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi panaikino 2016 m. sausio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
5. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė nurodo, kad 404,82 Eur skolą atsakovas yra sumokėjęs, todėl skolos priteisti neprašo. Liko nesumokėta tik bylinėjimosi išlaidų 215 Eur suma, dėl kurios šalys nesusitaria (e. b. l. t. 1 t., b. l. 143–148). Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė palikti galioti priimtą teismo sprendimą, nurodydama, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas bei papildė, kad šiuo metu yra nesumokėtos tik bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė daugiau nei du metus mokestiniuose pranešimuose raštu patvirtindavo, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei. Paaiškino, kad ieškinio priedai (pretenzija, priminimas, įspėjimas) yra surašyti atgaline data, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie priedai buvo siųsti atsakovui. Be to, po sprendimo už akių priėmimo, ieškovė ilgą laiką tylėjo. Nurodo, kad statybos metu ginčo name nebuvo pašto dėžučių arba jos buvo apdengtos plėvele, todėl fiziškai nebuvo kur įdėti mokestinių pranešimų, o elektroniniu paštu atsakovas iš ieškovės jokių pranešimų taip pat negavo, nors statytojas UAB „Hanner“ ir ieškovė yra susijusios įmonės, o visi atsakovo duomenys buvo perduoti ieškovei. Pažymėjo, kad sąskaitos buvo apmokėtos iki sprendimo už akių priėmimo.
7. Atsakovas paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 19 d. jis įsigijo du butus nebaigtame statyti pastate adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjas – nekilnojamojo turto investicinis fonas „My residence“. Butų pardavėjo darbuotojai suteikė atsakovui neteisingą informaciją apie statinio, kuriame yra jo įsigyti butai, administratorių, t. y. neinformavo atsakovo apie tai, kad yra sudaryta sutartis su UAB „Servico“. Atsakovui priklausančių butų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad namą ateityje administruos ieškovė ar kitas pardavėjo pasirinktas statinių administratorius, taip pat nurodyta, kad už bendro naudojimo patalpų eksploatavimą mokėtinos sumos mokamos tiesiogiai pardavėjui arba namo administratoriui (2014 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.8 punktas, 7.4 punktas; 2014 m. gruodžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties 9.4 punktas, 9.8 punktas).
8. Atsakovas butų įsigijimo metu nebuvo informuotas apie tai, kad jau buvo sudaryta sutartis su ieškove, tokios informacijos jis negavo ir vėliau. Atsakovui nebuvo aišku, kam reikia mokėti už administravimo paslaugas. Po statybos darbų užbaigimo per protingą terminą atsakovas nuvyko į UAB „Hanner“ (bendrovės, kuri realiai atliko nurodytų pastatų statybos darbus ir vykdė projektą) ir pasiteiravo, kokiam subjektui jis turi sumokėti 2015 metais statybos metu bendrojo naudojimo patalpų aptarnavimo išlaidas. UAB „Hanner“ darbuotojai jam nurodė, kad namą aptarnauja ieškovė, taip pat nurodė, kad atsakovas turi sulaukti 2016 m. sausio viduryje pateikiamos sąskaitos už 2015 m. gruodį, kur bus nurodytos visos mokėtinos sumos už praėjusį laikotarpį.
9. 2016 m. sausio viduryje, gavęs duomenis apie mokėtinas sumas, 2016 m. sausio 19 d. per AB „Lietuvos paštas“ atsakovas padarė du mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma buvo netgi didesnė, negu ieškinyje nurodyta suma.
10. Atsakovas prašo ieškovei skirti 3000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 proc. prašo priteisti atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2018 m. spalio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „Servico“, j. a. k. 302520465, atsakovo K. P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 50,26 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; ieškovei UAB „Servico“, j. a. k. 302520465, skirti 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 procentų priteisti atsakovo K. P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai; priteisti iš ieškovės UAB „Servico“, j. a. k. 302520465, į valstybės biudžetą 5,62 Eur teismo pašto išlaidų, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, gavėju Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos, bei teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė su Uždaro tipo specialiojo nekilnojamojo turto investiciniu fondu „My residence“ (statytoju) 2014 m. spalio 31 d. sudarė daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), administravimo ir priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014-10-31/482 (t. 1, b. l. 45-49). Nurodytos sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad sutarties objektas yra santykiai, atsirandantys tarp administratoriaus ir statytojo (kaip vieno iš savininkų) ir savininkų (kuriems yra parduoti butai ar kitos patalpos), administratoriui teikiant namo administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas. Šios sutarties 6.2.4. punkte nurodyta, kad statytojo atžvilgiu ši sutartis pasibaigia, kai jis notarine sutartimi perleidžia iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas patalpas įsigyjantiems naujiems savininkams.
13. Atsakovas du butus, esančius ginčo name, Nr. 13 ir Nr. 36, įsigijo atitinkamai 2014 m. lapkričio 19 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d., t. y. po 2014 m. spalio 31 d. Nurodytų butų pirkimo – pardavimo sutarčių 7.4. ir 9.4. punktuose nurodyta, kad namą ateityje administruos ieškovė ar kitas pardavėjo pasirinktas statinių administratorius, taip pat nurodyta, kad už bendro naudojimo patalpų eksploatavimą mokėtinos sumos mokamos tiesiogiai pardavėjui arba namo administratoriui. Atitinkamai 2014 m. spalio 31 d. ginčo namo administravimo sutarties 6.2.4. punkte nurodyta, kad ši sutartis statytojo atžvilgiu pasibaigia, kai jis notarine sutartimi perleidžia iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas patalpas įsigyjantiems naujiems savininkams, kurie tampa šios sutarties šalimi. Tai sąlygoja išvadą, kad nurodytos sutarties pakeitimas/papildymas atsakovo atžvilgiu turėjo būti atliktas tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta 2014 m. spalio 31 d. sutartis, t. y. raštu.
14. Atsakovas butus įsigijo po 2014 m. spalio 31 d. ieškovo su namo statytoju sudarytos administravimo sutarties sudarymo, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodyta, kad šiomis sutartimis atsakovui yra perleidžiamos butų savininko (namo statytojo) 2014 m. spalio 31 d. sutartimi įgytos teisės ir prisiimtos pareigos namo administratoriaus (ieškovo) atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas kreipimosi į teismą momentu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą jo pateiktos 2014 m. spalio 31 d. sutarties pagrindu.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovui taip pat paskyrė baudą grįsdamas tuo, kad ieškovo pateiktose sąskaitose už suteiktas paslaugas nurodomi prieštaringi, galimai tikrovės neatitinkantys duomenys - neatitinka informacija apie mokėtinas sumas, apie nurodomas skolas, apie nurodomus delspinigius, kai grafose „skola“ nurodama „0“, ir tose pačiose sąskaitose nurodomos paskaičiuotų delspinigių sumos. Kritiškai įvertintas ieškovo procesinis sprendimas, turint duomenis apie paslaugų apmokėjimą tiek 2015 m. lapkričio 24 d., tiek 2016 m. sausio 19 d., apie tai neinformuoti teismo, o 2016 m. sausio 28 d. priėmus teismui sprendimą už akių, 2017 m. spalio mėnesį paprašyti išduoti vykdomąjį raštą, kurį pateikė vykdymui antstoliui dėl visų teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė apeliaciniame skunde su 2018 m. spalio 30 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Servico“ ieškinį; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su tokiu teismo sprendimu, kuris yra visiškai nemotyvuotas, be to, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas - pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų aplinkybių ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė iš viso neturėjo pagrindo kreiptis su ieškiniu į teismą dėl skolos, nors skolos egzistavimo, jos dydžio šalys neginčijo (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis). Teismas be jokių motyvų skyrė ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, nors jokio piktnaudžiavimo nebuvo.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas nemotyvuodamas sprendimo bei nurodydamas, kad ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą. Byloje kartu su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pateiktos ieškovės sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinančios šaknelės, tai patvirtina, kad atsakovas niekada neginčijo, kad paslaugos buvo teikiamos. Taip pat byloje nėra pateikta atsakovo priešieškinio dėl netinkamų paslaugų teikimo ar dėl paslaugų neteikimo ar, kad ieškovė neturėjo teisės teikti administravimo paslaugų pastatui. Byloje nekilo klausimas dėl pagrindinės skolos teisėtumo ir dydžio, atnaujinus bylos nagrinėjimą tarp šalių ginčas kilo tik dėl bylinėjimosi atlyginimo klausimo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismui nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, nebuvo pateikti jokie nauji įrodymai, kad ieškovė iš viso neturėjo teisės reikalauti skolos apmokėjimo, atvirkščiai, teismas tik gavo įrodymus, kad atsakovas skolą apmokėjo.
19. Byloje esančios notarinės sutartys patvirtina, kad atsakovas žinojo, kad administravimo paslaugas teikia būtent ieškovė, taip pat, žinojo kad atsakovas yra įpareigotas mokėti bendrų pastato patalpų išlaikymo išlaidas, nes tai yra numatyta, pavyzdžiui, 2014 m. lapkričio 19 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 7.8 punkte. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2014 m. gruodžio 10 d. buto, esančio M(duomenys neskelbtini), notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje (9.4 ir 9.8 punktai).
20. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas peržengė reikalavimo ribas, nes ginčo tarp šalių dėl mokėtinų sumų nebuvo, be to, teismas nemotyvavo išvados, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, tik nurodė, kad atsakovas su ieškove nebuvo pasirašę rašytinės administravimo paslaugų sutarties. Tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad tarp šalių susiklostė administravimo paslaugų teisiniai santykiai.
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, įtvirtintas CK 4.76, 4.82, 4.83, 4.84, kuriose nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti imperatyviai privaloma arba steigti bendriją, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba paskirti namo administratorių, t. y. daugiabučio namo savininkai privalo vykdyti nustatytą imperatyvą ir negali iš viso neadministruoti bendro naudojimosi patalpų. Tuometinis butų savininkas buvo uždarojo tipo specialaus nekilnojamojo turto investicinis fondas „My residence“, su kuriuo ieškovė sudarė daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administravimo ir priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014-10-31/482, kurios pagrindu ieškovė pradėjo teikti administravimo paslaugas.
22. Administravimo paslaugų sutarties 6.2.4. punktas numatė, kad statytojo atžvilgiu ši sutartis pasibaigia, kai jis notarine sutartimi perleidžia iš šios sutarties kylančias teises bei pareigas patalpas įsigyjantiems naujiems savininkams. Statytojui perleidžiant teises ir pareigas šios sutarties savininkams, savininkai tampa šios sutarties šalimi. Pabrėžtina, kad šiuo atveju naujieji butų savininkai, pasirašydami notarines sutartis, buvo tinkamai informuoti apie tai, kad yra paskirtas pastato administratorius ir, kad privalės jam pagal pateiktas sąskaitas faktūras apmokėti būtinąsias pastato bendrų patalpų administravimo išlaidas. Atsakovas, jeigu ne ieškovei, tai statytojui, turėjo pareigą šiuos mokesčius mokėti, tačiau šių mokesčių nemokėjo niekam.
23. Vien tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo tiesiogiai nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, nepaneigia atsakovui iš įstatymo imperatyvių kylančios prievolės mokėti už pastato administravimą ir iš kitų įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovo atsirado sutartiniai teisiniai santykiai.
24. Su visų butų savininku buvo sudaryta sutartis, kuri nėra nuginčyta ir galiojanti. Pastate esančių butų savininkams pasikeitus, tačiau nesusitarus ir neįsteigus bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat neišsprendus bendrosios nuosavybės kito administratoriaus paskyrimo, ieškovė liko pastato administratoriumi ir toliau teikė paslaugas gyventojams, kurios visų gyventojų yra iki šios dienos mokamos laiku ir tinkamai.
25. Pagal CK 4.238 straipsnio 1 dalį, turto administratorius turi teisę į atlyginimą, o vien tai, kad tarp ieškovės ir vieno gyventojo - atsakovo nebuvo sudaryta administravimo paslaugų teikimo sutartis raštu, nereiškia, kad atsakovas nebuvo informuotas apie tokius sutartinius santykius ir kad apskirtai neturėjo pareigos mokėti už tinkamai teikiamas paslaugas.
Šalies argumentai
26. Apeliantas nesutinka su teismo jam paskirta nuobauda ir nurodo, kad laikėsi civilinio proceso principų - teismui pateikė visus turimus dokumentus, reikšmingus bylai ir tikrai sąmoningai neveikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas vykdomajame procese siekė iš atsakovo išieškoti visą skolą, nes byloje yra pateikti dokumentai, kad antstoliui buvo pateiktas prašymas išieškoti tik bylinėjimosi išlaidas.
27. Ieškovė niekada nereikalavo, kad atsakovas apmokėtų jau apmokėtą skolą, tai nurodė ir kito mėnesio sąskaitoje, tą patį nurodė ir teismo posėdžio metu atnaujinus bylos nagrinėjimą, t. y. pripažino ir neginčijo, kad skola yra sumokėta. Ieškovė būtent dėl atsakovo neveikimo buvo priversta kreiptis į teismą ir siekė, kad jai butų atlygintos bylinėjimosi išlaidos. Teismų praktikoje nurodoma, kad net jeigu skolininkas apmokėjo skolą pavėlavęs, o per tą laiką kreditorius ruošėsi bylai ir jau patyrė bylinėjimosi išlaidų, tai skolininkas privalo jas atlyginti, o jo pareiga kyla deliktinės atsakomybės pagrindu.
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė piktnaudžiavo procesu, nes nepranešė teismui, kad atsakovas 2015 m. lapkričio 24 d. apmokėjo sąskaitą faktūrą už 2015 m. spalio mėn. suteiktas paslaugas, yra nelogiška, kadangi tai net nepatenka į ginčo laikotarpį.
29. Be to, pats atsakovas nurodo, kad jis dar 2015 m. lapkričio 24 d. apmokėjo sąskaitą faktūrą už ieškovės suteiktas paslaugas. Tai paneigia atsakovo poziciją, kad jis iš ieškovės negaudavo sąskaitų ar kad jis nežinojo, kad privalo ieškovei mokėti už suteiktas administravimo paslaugas. Atsakovas tyčia nemokėjo sąskaitų ir jas apmokėjo tik 2016 m. sausio 19 d. prieš pat teismui priimant sprendimą už akių, nors apie tokius mokesčius tikrai žinojo, nes dar 2015 m. lapkričio mėn. atliko ieškovei mokėjimą.
Atsiliepimas
30. Atsakovas atsiliepime į apelianto skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą; priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas; priimti ir prijungti į civilinės bylos medžiagą priede pridedamus papildomus rašytinius įrodymus; nustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis civiliniame procese apeliacinės instancijos teisme faktus skirti jai papildomai 1 000 Eur piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 proc. priteisti atsakovo K. P. S. naudai.
31. Atsakovas nurodo, kad pagal 2014 m. lapkričio 19 d. tarp atsakovo ir statytojo „My residence“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurios 7.4 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti už suteiktas komunalines paslaugas tiesiogiai pardavėjui arba namo administratoriui, pagal sutarties 7.8 punktą, namą administruos UAB „Servico“ ar kitas pardavėjo parinktas statinių administratorius. Situacija buvo analogiška ir pagal 2014 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį (9.4 ir 9.8 punktai).
32. Atsakovas 2015 m. gruodžio mėnesį susisiekė su pardavėju gauti informaciją, kaip jis turėtų kompensuoti pardavėjui už statybos metu statytojui suteiktas bendrųjų patalpų valymo ir kitas komunalines remonto metu suteiktas paslaugas. Jam buvo paaiškinta, kad tikslinga apmokėti už suteiktas komunalines paslaugas gavus 2015 m. gruodžio mėn. sąskaitą, todėl atsakovas apmokėjimą už visas suteiktas komunalines paslaugas įvykdė 2016 m. sausio mėn. Vėliau visos sąskaitos buvo apmokamos, tačiau 2018 m. balandžio 16 d. iš antstolio buvo gautas raginimas susimokėti 619,82 Eur įsiskolinimą, raginimas buvo patikslintas nurodžius 215 Eur sumą.
Atsiliepimas
33. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas negaudavo sąskaitų nei į pašto dėžutę, nei paštu, nes iki 2015 m. lapkričio mėn. pašto dėžučių ir gyventojų šiame name iš viso nebuvo, kaip ir pašto dėžučių. Atsakovo gyvenamosios (deklaruotos) vietos adresą ieškovė nurodė klaidingai, o paieška buvo vykdyta formaliai. Nebuvo nustatytas atsakovo gyvenamosios (deklaruotos) vietos adresas, tačiau atsakovo elektroninio pašto adresas ieškovei buvo žinomas. Taip pat proceso metu nebuvo siekiama atsakovui įteikti procesinius dokumentus kitomis priemonėmis.
34. Atsakovas nesutinka, jog gyventojai buvo informuoti apie buto administratorių, kadangi pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodyta, kas yra namo administratorius, o tik planuojama, kad administratorius galimai bus UAB „Servico“ ar kitas pardavėjo parinktas statinių administratorius. Atsakovui pasirašant sutartis, jos turėjo būti patikslintos, nurodant, kad pastatui administruoti jau yra pasirinktas UAB „Servico“ (t. y. pirkimo-pardavimo sutarčių 7.4 ir 7.8 punktai ir atitinkamai 9.4 ir 9.8 punktai turėjo būti pakeisti pagal esamą situaciją) ir aiškiai įvardinta, kam gali būti mokamos patalpų eksploatavimo išlaidos, tačiau ieškovė to nepadarė ir tokiu būdu suklaidino atsakovą. Sutartis rengė pardavėjas, atsakovas buvo silpnesnioji šalis ir jam nebuvo aišku, kam jis turi mokėti patalpų eksploatacines išlaidas.
35. Notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse yra numatyta, kad mokėtinos sumos mokamos tiesiogiai pardavėjui arba namo administratoriui. Kadangi nurodyta, kad mokama arba vienam, arba kitam asmeniui, tai pagal sutartis atsakovas turi teisę pasirinkti, kuriam asmeniui mokėti įmokas. Atsakovo pasirinkimu mokėtinos sumos ir buvo laiku derinamos su turto pardavėju, kuriam nurodžius, kad įmokas mokėti reikia administratoriui, jam buvo sumokėtos per protingą terminą.
36. Atsakovas nebuvo informuotas, kad jau yra pasirašyta namo administravimo sutartis, o notarinės sutartys nebuvo atitinkamai patikslintos pagal esamą situaciją. Ieškovė šiame punkte nurodo, kad informacija apie paslaugos tiekėjus buvo skelbiama papildomai pastato bendrų patalpų esančioje skelbimo lentoje, tačiau kadangi namas nebuvo baigtas ir jame nuolat vyko statybiniai darbai atsakovas name nesilankė ir iš viso skelbimų lentos nematė, bet to, buvo atliekami kiti statybos darbai bendro naudojimo patalpose iki 2015 m. lapkričio mėn.
37. Atsakovas su administravimo paslaugų sutartimi, sudaryta tarp pardavėjo ir ieškovės, nebuvo supažindintas, todėl atsakovas negalėjo žinoti apie jokias jam perleidžiamas teises ir pareigas pagal tą sutartį. Tarp ieškovės ir pastato statytojo sudaryta administravimo paslaugų sutartis negali perleisti trečiai šaliai teisių ir pareigų, kai apie tokią sutartį atsakovui nėra žinoma.
38. Nurodoma, kad atsakovas nevengė mokėti mokesčių ir visuomet juos mokėjo. Mokėjimų pradžios organizavimas ir vadyba buvo su trūkumais, t. y. „My residence“, kuris vystė šį pastato statybos projektą, veikė aplaidžiai, o UAB „Servico“, kurios pastatų administravimo veikla yra įprastinė, veikė neprofesionaliai ir nesuteikė reikiamos informacijos atsakovui, užtikrinant, kad atitinkami mokesčiai būtų pradėti mokėti kaip pageidauja ieškovė.
Atsiliepimas
39. Atsiliepime atsakovas taip pat teigia, kad bauda ieškovui buvo skirta pagrįstai, be to, nurodo, kad ieškovė turėjo galimybę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką arba su atsakovu sudaryti atitinkamą taikos sutartį, tačiau toliau siekia prisiteisti iš atsakovo neegzistuojančią skolą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
40. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
41. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. už butui, esančiam M(duomenys neskelbtini), teiktas administravimo ir kitas paslaugas, bei nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas administravimo ir kitas paslaugas.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
43. CK 4.84 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. CK 4.240 straipsnis reglamentuoja turto paprastąjį administravimą, o pagal bendrą CK 4.238 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Pagal CK 4.236 straipsnio 2 dalį administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu.
44. Byloje teismas pagrįstai nustatė (skundžiamo sprendimo 18 punktas), kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad skola ieškovui buvo sumokėta, o ginčas yra išlikęs dėl 215 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti, ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 30 d., įsiskolinimas galutinai apmokėtas 2016 m. sausio 19 d., pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė 2016 m. sausio 28 d. Tačiau, atsakovui pateikus prieštaravimus ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovė neatsisakė reikalavimo dėl skolos priteisimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis), nors reikalavimas buvo įvykdytas, kas būtų pagrindas civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsakovui įvykdžius prievolę, laikytina, kad materialinis ieškovės reikalavimas yra patenkintas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), taigi tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors skirtingais motyvais, tačiau priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį atmesdamas.
45. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra procesinio pobūdžio reikalavimas, kuris yra tiesiogiai priklausomas nuo materialinio reikalavimo byloje patenkinimo (šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Pirmosios instancijos teismas ieškovei paskyrė baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Su tokia teismo išvada negalima sutikti.
47. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-256-915/2016).
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
49. Šiuo aspektu pažymėina, kad UAB „Servico“ su Uždaro tipo specialiojo nekilnojamojo turto investiciniu fondu „My residence“ (statytoju) 2014 m. spalio 31 d. sudarė daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), administravimo ir priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014-10-31/482 (t. 1, b. l. 45-49). Nurodytos sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad sutarties objektas yra santykiai, atsirandantys tarp administratoriaus ir statytojo (kaip vieno iš savininkų) ir savininkų (kuriems yra parduoti butai ar kitos patalpos), administratoriui teikiant namo administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas. Šios sutarties 6.2.4 punkte nurodyta, kad statytojo (Uždaro tipo specialiojo nekilnojamojo turto investiciniu fondu „My residence“) atžvilgiu ši sutartis pasibaigia, kai jis notarine sutartimi perleidžia iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas patalpas įsigyjantiems naujiems savininkams (t. 1, b. l. 48). Taip pat šiame punkte nurodyta, kad statytojui perleidžiant teises ir pareigas šios sutarties savininkams, savininkai tampa sutarties šalimi.
50. Atsakovas 2014 m. lapkričio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-9833 įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš statytojo „My residence“. Sutarties 7.4 punkte nurodyta, kad namą ateityje administruos ieškovė ar kitas pardavėjo pasirinktas statinių administratorius, taip pat nurodyta, kad už bendro naudojimo patalpų eksploatavimą mokėtinos sumos mokamos tiesiogiai pardavėjui arba namo administratoriui. 7.8 punkte nurodyta, kad pirkėjas yra informuotas, kad namą, kuriame yra perkamas butas, administruos UAB „Servico“ (identifikavimo kodas 302520465, buveinės adresas Savanorių pr. 193, Vilnius) ar kitas pardavėjo pasirinktas statinių administratorius. Pirkėjas įsipareigoja laiku mokėti už namo administratoriaus teikiamas paslaugas, laikytis namo administratoriaus parengtų galiojančių namo bendrojo naudojimo objektų/bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo taisyklių, reikalavimų; proporcingai savo nuosavybės teise valdomo turto daliai apmokėti išlaidas, susidariusias dėl namo administratoriui perduotų pasaugai bendro naudojimo objektų sugadinimo, sužalojimo, žuvimo, sugedimo ir panašiais atvejais, jei tai įvyktų ne dėl namo administratoriaus kaltės.
51. Atsakovas 2014 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-7574 įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš statytojo „My residence“. Sutarties 9.4 punkte analogiškai nurodyta, kad namą ateityje administruos ieškovė ar kitas pardavėjo pasirinktas statinių administratorius, taip pat nurodyta, kad už bendro naudojimo patalpų eksploatavimą mokėtinos sumos mokamos tiesiogiai pardavėjui arba namo administratoriui. Analogiška nuostata dėl buto priežiūros išlaidų mokėjimo UAB „Servico“ įtvirtinta šios sutarties 9.4 ir 9.8 punktuose.
52. Tiek 2014 m. lapkričio 19 d., tiek 2014 m. gruodžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartyse (atitinkamai sutarčių 7.8. ir 9.8. punktai) nurodyta, kad pirkėjas (šioje byloje – atsakovas) yra informuotas, kad namą, kuriame yra perkamas butas, administruos UAB „Servico“ ar kitas pardavėjo parinktas statinių administratorius.
53. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Servico“ 2014 m. spalio 31 d. sutarties pagrindu buvo įgijusi teisę į atlyginimą už teikiamas administravimo paslaugas, byloje nėra ginčo, kad ji paslaugų būtų neteikusi ar teikusi netinkamai, todėl atitinkamai 2014 m. lapkričio 19 d., tiek 2014 m. gruodžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu UAB „Servico“ buvo įgijusi teisę į atlyginimą iš atsakovo. Atsakovui laiku nemokėjus sąskaitų, UAB „Servico“ turėjo teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į teismą buvo kreiptasi nepagrįstai. Vien ta pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros buvo su trūkumais, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo piktnaudžiauta procesu, tai būtų pagrindas nebent ieškinio netenkinti. Taip pat nepagrįsta skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovė, net ir esant skolai apmokėtai, siekė išieškoti ją visą, kadangi 2018 m. balandžio 17 d. antstolio raginimas yra įvykdyti tik 215 Eur skolos išieškojimą (t., 1., b. l. 150).
54. Atsižvelgiant į tai, kad piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis galima konstatuoti tik išimtiniais atvejais, o šiuo atveju ieškovė turėjo pagrįstą teisę, negaudama apmokėjimo, kreiptis į teismą gindama savo teises, proceso metu piktnaudžiavimo aplinkybių nenustatyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovės UAB „Servico“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies - pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Servico“ paskirta 500 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinti. Likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.
55. Atsakovas taip pat prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų CPK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl šis prašymas netenkintinas.
56. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nors ir prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tą patvirtinančių įrodymų, todėl šis prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ (į. k. 302520465) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“ (į. k. 302520465) paskirta 500 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.