Klaipėdos apygardos teismo nutartis

3. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, pakeista Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-970/2022 dalis dėl nustatytos skyrium gyvenančio atsakovo A. Č. bendravimo su vaiku A. Č. tvarkos ir nustatyta nauja bendravimo su vaiku tvarka:

1. A. Č. bendrauja su sūnumi A. Č. kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų penktadienį iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartą vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val. savo lėšomis.

2. A. Č. einamųjų metų laikotarpiu su sūnumi A. Č. atostogauja iš eilės ar dalimis iš viso 40 kalendorinių dienų, iš kurių vasaros atostogų metu vaiko tėvas A. Č. turi teisę ir pareigą su vaiku A. Č. praleisti nepertraukiamai ne mažiau 20 kalendorinių dienų, savo lėšomis vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos pirmos atostogų dienos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir, atostogoms pasibaigus, savo lėšomis grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartą vietą paskutinės atostogų dienos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Apie pageidaujamą bendravimo su sūnumi konkretų laiką vaiko tėvas informuoja vaiko motiną 16 punkte nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas. Šalių raštiškas susitarimas dėl vaiko paėmimo konkrečiomis dienomis laikomas pasiektu tik tuomet, kai yra abiejų šalių (A. Č. ir J. K.) raštiški pritarimai 16 punkte nurodytais kontaktais. Šie laikotarpiai gali būti koreguojami bendru vaiko tėvo ir vaiko motinos rašytiniu susitarimu.

A. Č. lyginiais metais turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku A. Č. ugdymo procese skiriamais žiemos (Šv. Kalėdų) ir rudens atostogų laikotarpiais (pagal vaiko mokyklos atostogų grafiką), savo lėšomis vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos pirmos atostogų dienos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir savo lėšomis grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartą vietą paskutinės atostogų dienos nuo18.00 val. iki 19.00 val.

A. Č. nelyginiais metais turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku A. Č. ugdymo procese skiriamų žiemos (ne Šv. Kalėdų) ir pavasario (Šv. Velykų) atostogų laikotarpiais (pagal vaiko mokyklos atostogų grafiką), savo lėšomis vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos pirmos atostogų dienos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir savo lėšomis grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartą vietą paskutinės atostogų dienos nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

3. A. Č. poriniais metais turi teisę bendrauti su sūnumi A. Č. valstybinių švenčių: sausio 1 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1-2 dienomis, savo lėšomis vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos šių šventinių dienų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir savo lėšomis grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartą vietą šventinės dienos nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

A. Č. neporiniais metais turi teisę bendrauti su sūnumi A. Č. valstybinių švenčių: vasario 16 d., Šv. Velykų 1-ą ir 2 ą dienas, liepos 6 d., gruodžio 24-25 dienomis, savo lėšomis vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos šių šventinių dienų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir savo lėšomis grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartą vietą šventinės dienos pabaigoje nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

Apie savo sprendimą neimti arba ketinimą paimti vaiką valstybinių švenčių metu A. Č. privalo raštu pranešti J. K. ne vėliau nei prieš tris kalendorines dienas 16 punkte nurodytais kontaktais.

4. Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti ir dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėse nepriklausomai nuo nustatytos tėvo bendravimo tvarkos savaitgaliais, konkretus bendravimo laikas suderinamas tarp tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų.

5. A. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną, tuo atveju, kai Tėvo diena nepatenka į tėvo bendravimo laiką. A. Č. savo lėšomis pasiima sūnų Tėvo dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos ar kitos abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val., o sugrąžina savo lėšomis vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartą vietą Tėvo dienos pabaigoje nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Apie savo sprendimą neimti arba ketinimą paimti vaiką Tėvo dieną A. Č. privalo raštu pranešti J. K. ne vėliau nei prieš tris kalendorines dienas 16 punkte nurodytais kontaktais.

6. J. K. turi teisę bendrauti su sūnumi A. Č. kiekvienais metais per Motinos dieną, tuo atveju kai Motinos diena patenka į tėvo bendravimo laiką, motina turi teisę savo lėšomis pasiimti sūnų iš A. Č. gyvenamosios vietos ar kitos abiejų tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos Motinos dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. Apie savo sprendimą neimti arba ketinimą paimti vaiką Motinos dieną J. K. privalo raštu pranešti A. Č. ne vėliau nei prieš tris kalendorines dienas 16 punkte nurodytais kontaktais.

7. Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių A. Č. neturi galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, A. Č. prarastas dėl to bendravimo laikas kompensuojamas kitu šalių sutartu laiku, tiek dienų, kiek buvo A. Č. prarasta. Apie priežastis, trukdančias laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, A. Č. privalo informuoti J. K. raštu iš anksto (ne vėliau kaip prieš 24 val. arba (jei toks laiko tarpas yra neįmanomas objektyviai), kai tik šios priežastys paaiškėja), 16 punkte nurodytais J. K. kontaktais.

8. Tėvai ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas informuoja vienas kitą 16 punkte nurodytais šalių kontaktais apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nedelsdami pateikia visą informaciją apie sūnaus sveikatos būklę, priežiūrą ir kitus pokyčius, susijusius su sūnumi.

9. Kiekvienam iš tėvų su sūnumi laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos (kaip tai yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais) nereikalingas neišvykstančiojo su sūnumi tėvo / motinos sutikimas, išskyrus atvejus, kai jis yra būtinas laikantis į konkrečią šalį nustatytos tvarkos, tačiau privalomas informavimas raštu, ne mažiau kaip 7 (septynias) kalendorines dienas iki išvykimo. Tuo atveju, kai A. Č. planuoja buvimą su sūnumi užsienyje ne nustatyto bendravimo metu, o J. K. – A. Č. nustatyto bendravimo metu, tėvas / motina (su kuriuo vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio tėvo / motinos sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus. Dėl tokio sutikimo išdavimo tėvai tariasi tarpusavyje, o nesutarus, tėvas / motina per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo motinos / tėvo prašymo išduoti sutikimą pateikimo šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis dienos pateikia tėvui / motinai raštu motyvuotą atsisakymą. Kilęs ginčas, nepavykus jo išspręsti taikiai, sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Motina / tėvas perduoda tėvui / motinai sūnaus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus sūnaus perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai toks dokumentas būtinas siekiant įgyti kelionės bilietus ar gauti vizą, ar esant kitam pagrindui, apie kurį motina informuojama prieš protingą terminą.

10. Dėl sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo būtinas abiejų tėvų raštiškas susitarimas, šio susitarimo nepasiekus, ginčas sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

11. Ieškovas A. Č. savo bendravimo su sūnumi laiku užtikrina jo bendravimą su kitais artimaisiais giminaičiais.

12. Tuo atveju, kai J. K. dėl objektyvių priežasčių ilgiau nei vieną parą negali pasirūpinti sūnumi (pvz. liga, komandiruotė ir pan.), A. Č. tenka pirmenybė prieš kitus asmenis prižiūrėti sūnų iki išnyks priežastys, trukdančios pasirūpinti vaiku, J. K. apie tokių priežasčių atsiradimą informuoja A. Č. raštu 16 punkte A. Č. nurodytais kontaktais nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja.

13. Abu tėvai turi pareigą užtikrinti, jog kitam iš tėvų būtų sudaryta galimybė susisiekti su sūnumi, išskyrus jai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (pvz. mobiliojo ryšio operatoriaus kaltės). Vaikui patekus į sveikatai / gyvybei pavojingas situacijas / būkles, kiekvienas iš tėvų privalo informuoti apie tai kitą iš tėvų nedelsdamas ir nedelsiant imtis priemonių šioms būklėms pašalinti pasitelkiant atitinkamos srities specialistus.

14. Sūnaus asmens dokumentus (pasą ir/ar asmens tapatybes kartelę) saugoja ir jo išdavimu pasibaigus jo galiojimo terminui ar juos praradus rūpinasi J. K. (kaštai dengiami solidariai).

15. Bendravime vartojamas žodis „raštu“ reiškia, jog tėvai (A. Č. ir J. K.) turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai: elektroniniame laiške arba SMS trumpojoje žinutėje 16 punkte nurodytais kontaktais.

16. Kontaktai bendravimui yra šie: J. K.: tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas -(duomenys neskelbtini), A. Č.: tel., (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini).; SMS trumposiomis žinutėmis.

17. Pasikeitus kuriam nors iš nurodytų rekvizitų, apie pasikeitimą raštu informuoja kita šalis ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo rekvizito (-ų) pasikeitimo. To nepadarius, atsakomybė už galimas pasekmes bei susidariusius nuostolius tenka kaltajai šaliai. Neįvykdžiusi šio reikalavimo šalis negali reikšti pretenzijų dėl kitos šalies veiksmų, kurie buvo atlikti pagal paskutinius žinomus duomenis. Šalims raštu šioje tvarkoje 16 punkte nurodytais kontaktais susitarus galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su sūnumi tvarka.

4. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-41-970/2022 buvo nutraukta ieškovo A. Č. ir atsakovės J. K. sudaryta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui palikta jo pavardė, atsakovei palikta iki santuokos turėta pavardė, padalytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, paskirstytas įsipareigojimų vykdymas, nustatyta nepilnamečio A. Č. gyvenamoji vieta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, taip pat nustatyta A. Č. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka:

1. Ieškovas A. Č. bendrauja su sūnumi A. Č. kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų penktadienį iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietose nuo 18.00 val. ir grąžindamas sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartą vietą iki 18.00 val. savo lėšomis.

2. Ieškovas A. Č. praleidžia su sūnumi A. Č. 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų viso iš eilės ar dalimis einamųjų metų atostogų laikotarpiu. Apie pageidaujamą bendravimo su sūnumi konkretų laiką ieškovas informuoja atsakovę 16 punkte nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas. Tuo atveju, kai ieškovo pageidavimas dėl bendravimo su sūnumi atostogų laikotarpiu sutampa su atsakovės, pirmenybė rinktis neporiniais metais tenka tėvui, poriniais – motinai. Sūnus bendravimui atostogų laikotarpiui ieškovo A. Č. paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 18.00 val. ieškovo lėšomis ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą atsakovės lėšomis.

3. Bendravimas Lietuvos Respublikoje nustatytų švenčių dienomis:

- A. Č. su sūnumi A. poriniais metais praleidžia: gruodžio 31 d. (paskutinę neporinių metų dieną) – sausio 1 d., vasario 15-16 d., kovo 10-11 d., Šv. Velykų 1-ąją ir 2-ąją dienas, balandžio 30 d. – gegužės 1 d., liepos 5-6 d., rugpjūčio 14-15 d., spalio 31 d. – lapkričio 2 d., gruodžio 24-25 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną nuo 18.00 val., savo lėšomis, pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją bendravimo dieną iki 18.00 val. atsakovės lėšomis;

- J. Č., nepriklausomai nuo nustatytos tėvo bendravimo tvarkos savaitgaliais, su sūnumi A. neporiniais metais praleidžia: gruodžio 31 d. (paskutinę porinių metų dieną) – sausio 1 d., vasario 15-16 d., kovo 10-11 d., Šv. Velykų 1-ąją ir 2-ąją dienas, balandžio 30 d. – gegužės 1 d., liepos 5-6 d., rugpjūčio 14-15 d., spalio 31 d. – lapkričio 2 d., gruodžio 24-25 d., tuo atveju kai abi nurodytos dienos patenka į tėvo bendravimo laiką savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį), vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją motinos bendravimo dieną (šeštadienį) iki 18.00 val. atsakovės lėšomis.

4. Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti ir dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėse, nepriklausomai nuo nustatytos tėvo bendravimo tvarkos savaitgaliais, konkretus bendravimo laikas suderinamas tarp tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų.

5. A. Č. bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną, tuo atveju kai Tėvo diena nepatenka į tėvo bendravimo laiką, tėvas pasiima sūnų Tėvo dienos išvakarėse nuo 18.00 val. savo lėšomis, o sugrąžina Tėvo dienos pabaigoje iki 18.00 val. atsakovės lėšomis.

6. J. Č. bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per Motinos dieną, tuo atveju kai Motinos diena patenka į tėvo bendravimo laiką, motina pasiima sūnų Motinos dieną 10.00 val. savo lėšomis.

7. Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių ieškovas A. Č. neturi galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, ieškovo A. Č. prarastas dėl to bendravimo laikas kompensuojamas kitu šalių sutartu laiku, tiek dienų, kiek buvo ieškovo prarasta. Apie priežastis, trukdančias laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, ieškovas privalo informuoti atsakovę raštu iš anksto (ne vėliau kaip prieš 24 val. arba (jei toks laiko tarpas yra neįmanomas objektyviai), kai tik šios priežastys paaiškėja), 16 punkte nurodytais atsakovės kontaktais.

8. Tėvai ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas informuoja vienas kitą 16 punkte nurodytais šalių kontaktais apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nedelsdami pateikia visą informaciją apie sūnaus sveikatos būklę, priežiūrą ir kitus pokyčius, susijusius su sūnumi.

9. Kiekvienam iš tėvų su sūnumi laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos (kaip tai yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais) nereikalingas neišvykstančiojo su sūnumi tėvo/motinos sutikimas, išskyrus atvejus, kai jis yra būtinas laikantis į konkrečią šalį nustatytos tvarkos, tačiau privalomas informavimas raštu, ne mažiau kaip 7 (septynias) kalendorines dienas iki išvykimo. Tuo atveju, kai ieškovas planuoja buvimą su sūnumi užsienyje ne nustatyto bendravimo metu, o atsakovė – ieškovo nustatyto bendravimo metu, tėvas / motina (su kuriuo vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio tėvo / motinos sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus. Dėl tokio sutikimo išdavimo tėvai tariasi tarpusavyje, o nesutarus, tėvas / motina per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo motinos / tėvo prašymo išduoti sutikimą pateikimo šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis dienos pateikia tėvui / motinai raštu motyvuotą atsisakymą. Kilęs ginčas, nepavykus jo išspręsti taikiai, sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Motina / tėvas perduoda tėvui / motinai sūnaus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus sūnaus perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai toks dokumentas būtinas siekiant įgyti kelionės bilietus ar gauti vizą, ar esant kitam pagrindui, apie kurį motina informuojama prieš protingą terminą.

10. Dėl sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo būtinas abiejų tėvų raštiškas susitarimas, šio susitarimo nepasiekus, ginčas sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

11. Ieškovas A. Č. savo bendravimo su sūnumi laiku užtikrina jo bendravimą su kitais artimaisiais giminaičiais.

12. Tuo atveju, kai atsakovė J. Č. dėl objektyvių priežasčių ilgiau nei vieną parą negali pasirūpinti sūnumi (pvz. liga, komandiruotė ir pan.) ieškovui A. Č. tenka pirmenybė prieš kitus asmenis prižiūrėti sūnų iki išnyks priežastys, trukdančios pasirūpinti vaiku, atsakovė J. Č. apie tokių priežasčių atsiradimą informuoja ieškovą A. Č. raštu 16 punkte ieškovo nurodytais kontaktais nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja.

13. Abu tėvai turi pareigą užtikrinti, jog kitam iš tėvų būtų sudaryta galimybė susisiekti su sūnumi, išskyrus jai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (pvz. mobiliojo ryšio operatoriaus kaltės). Vaikui patekus į sveikatai/gyvybei pavojingas situacijas/būkles kiekvienas iš tėvų privalo informuoti apie tai kitą iš tėvų nedelsiant ir nedelsiant imtis priemonių šioms būklėms pašalinti pasitelkiant atitinkamos srities specialistus.

14. Sūnaus asmens dokumentus (pasą ir/ar asmens tapatybės kortelę) saugoja ir jų išdavimu pasibaigus jų galiojimo terminui ar juos praradus rūpinasi atsakovė J. Č. (kaštai dengiami solidariai).

15. Bendravime vartojamas žodis „raštu“ reiškia, jog tėvai turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai – elektroniniame laiške, SMS trumpojoje žinutėje, „Skype“, „FB Messenger“, „WhatsApp“ ar „Viber“ programėlėse siunčiamais 16 punkte nurodytais kontaktais.

16. Kontaktai bendravimui yra šie: J. Č.: tel., „FB Messenger“ - (duomenys neskelbtini), el. paštas - (duomenys neskelbtini), A. Č.: tel., „FB Messenger“ - (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini).

17. Pasikeitus kuriam nors iš nurodytų rekvizitų, apie pasikeitimą raštu informuoja kita šalis ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo rekvizito (-ų) pasikeitimo. To nepadarius, atsakomybė už galimas pasekmes bei susidariusius nuostolius tenka kaltajai šaliai. Neįvykdžiusi šio reikalavimo šalis negali reikšti pretenzijų dėl kitos šalies veiksmų, kurie buvo atlikti pagal paskutinius žinomus duomenis. Šalims raštu šioje tvarkoje 16 punkte nurodytais kontaktais susitarus galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su sūnumi tvarka.

5. Ieškovei Alytaus apylinkes teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo tvarkos, jis antstolės 2023 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-22-139-11592 priimtas vykdyti bei surašytas raginimas dėl sprendimo vykdymo. Antstolė 2023 m. liepos 28 d. surašė patvarkymą, kuriame nurodė, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, todėl tai nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo surašyti sprendimo, įpareigojančio atsakovą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 17 d. antstolės veiksmus apskundė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eYT-18032-918/2023 ieškovės skundas atmestas. Teismas nurodė, jog šalys bendravimo tvarkoje nėra tiksliai ir konkrečiai aptarusios nei atostogų dienų skaičiaus, nei atostogų dienų, laikotarpio, eiliškumo bei iš kur vaikas turi būti paimamas.

6. Teismas taip pat nustatė, kad šalių sūnus nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos priešmokyklinėje grupėje. 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 80 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini), A. Č. paskirtas įspėjimas už pareigos užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties neatlikimą. Taip pat atsakovas nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2024 m. kovo 18 d. sūnaus buvimo pas jį metu neužtikrino, kad vaikas punktualiai ir reguliariai lankytų mokyklą, administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini), duomenų apie procesinio sprendimo įsiteisėjimą byloje nėra.

7. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija, ją patvirtina ginčo šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais (žinutėmis) ir kt., susirašinėjimas su Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir vaiko situacijos vertinimo anketa dėl vaiko negrąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą po bendravimo su tėvu Tėvo dieną, Vaiko vertinimo anketa dėl vaiko negrąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą po atostogų su tėvu, mokėjimo nurodymai, pagrindžiantys vaiko vežimo išlaidas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. balandžio 26 d. ir 2024 m. spalio 4 d. išvadose nurodytos aplinkybės, vykdomosios bylos Nr. 0129/23/00950 duomenys. Teismas nurodė, kad dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-41-970/2022 nustatytos šalių bendravimo tvarkos tarp šalių nuolat kyla nesutarimai, o konkrečiai dėl šalių sūnaus vežiojimo (grąžinimo) į jo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur vaikas lanko ugdymo įstaigą, vaiko paėmimo ir grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laiko, vežiojimo išlaidų kompensavimo, ieškovės nurodomo atsakovo galimo piktnaudžiavimo imant po vieną kasmetinių atostogų dieną sekmadieniais ir prijungiant prie sulygto savaitgalinio bendravimo, nepertraukiamų atostogų laiko skaičiavimo, šalių tarpusavio bendravimo konkrečiomis informacinių technologijų priemonėmis pasirinkimo, todėl kyla poreikis tikslinti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su vaiku.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo keisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2, 3, 5, 6, 15 ir 16 punktus. Atsakovas siūlo patvirtinti jo nurodytą bendravimo tvarką ir patikslinti 2, 3, 5 ir 6 punktus (dėl vaiko grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą finansavimo, vaiko paėmimo atostogauti bei pagrindinių švenčių su tėvu laiką bei trukmę).

9. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendime nustatytas vaiko paėmimo laikas ,,nuo 18.00 val.“ ir jo grąžinimo laikas ,,iki 18.00 val.“. Šalys gyvena skirtinguose miestuose, šalių gyvenamąsias vietas skiria daugiau nei 120 km, jų nepilnametis vaikas gyvena ir lanko mokyklą (duomenys neskelbtini). Įvertinęs vaiko amžių (6 metai), neužilgo sukaks 7 metai, tai, kad jis lanko ugdymo įstaigą, vaiko ir jo tėvų gyvenamąsias vietas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko dienos režimą, teismas nustatė konkrečiai apibrėžtą laiko tarpą, per kurį vaikas turi būti paimamas ir grąžinamas, kuris, teismo manymu, savaitgaliais (po pamokų) maksimaliai užtikrintų pirmiausiai vaiko, o ne tėvų interesus, bet nesuvaržytų ir tėvų interesų, t. y. vaiko paėmimo laikas ,,nuo 18.00 val. iki 19.00 val.“ ir jo grąžinimo laikas – ,,nuo 18.00 val. iki 19.00 val.“, o atskirais atvejais, taip pat ir vasaros atostogų metu, „nuo 10.00 val. iki 11.00 val.“, o grąžinimo laikas – ,,nuo 18.00 val. iki 19.00 val.“ Teismas vertino, kad toks nustatomas laiko intervalas atitiktų abiejų ginčo šalių interesus, nebūtų per ankstus ar per vėlus šalių sūnui, atitiktų tėvų galimybes paruošti vaiką bendravimui su kitu tėvu bei atitiktų laiko sąnaudas, reikalingas bendravimo tvarkos įgyvendinimui, iš esmės neprieštarautų kiekvienos iš šalių siūlomai bendravimo tvarkai ir tuo pačiu užtikrintų apibrėžtumą.

10. Teismas pažymėjo, kad ugdymosi proceso metu vaikams yra numatytos atostogos, kurios kiekvienais metais ir kiekvienoje mokymo bei ugdymo įstaigoje gali skirtis, todėl tikslinga vaiko atostogų leidimą su tėvais derinti pagal vaiko atostogas mokymo įstaigoje ir skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Teismas pažymėjo, jog svarbūs penki kriterijai: vaiko interesai, konkretumas, aiškumas, tėvų ir vaiko maksimalus bendravimas, tinkamas nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas, bet kokių ginčo šalių manipuliacijų pašalinimas. Teismas vertino, kad bendravimas ieškovės siūlomomis tik keliomis valstybinių švenčių dienomis, būtent vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., konkrečiomis ir imperatyviai apibrėžtomis vasaros atostogų datomis nėra racionalus, neatitinka nei augančio šalių sūnaus interesų, nei tėvų užimtumo ir pomėgių, o apibrėžiant konkrečias datas, kuriomis tėvas turi teisę atostogauti su vaiku, t. y. „kiekvienų metų liepos 6-15 dienomis ir rugpjūčio 15-24 dienomis“, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumas bei sūnaus interesai. Teismas pritarė atsakovo priešieškinio pozicijai, jog netikslinga įvardyti nepertraukiamo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienas vasaros atostogų metu, nes šalys turi darbus, todėl taip pat turi planuoti kasmetines atostogas, derinti su darbdaviais.

11. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendime nustatytas ginčo šalių bendravimas informacinėmis priemonėmis (15, 16 punktai), kuriuose numatyta, kad turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai – elektroniniame laiške, SMS trumpojoje žinutėje, „Skype“, „FB Messenger“, „WhatsApp“ ar „Viber“ programėlėse siunčiamais 16 punkte nurodytais kontaktais. Ieškovė kategoriškai nesutinka bendrauti su atsakovu „Skype“, „FB Messenger“, „WhatsApp“ ar „Viber“ programomis, atsakovas teigia, telefone trumpųjų SMS žinučių neskaito, dėl verslo ypatumų jo telefonas yra peradresuojamas, tačiau pašalinti šio bendravimo būdo iš bendravimo tvarkos neprašė. Teismas vertino, kad šalių komunikavimas ir bendravimas šalių nurodytais mobiliaisiais telefonais, elektroniniu paštu ir / ar rašant trumpąsias SMS žinutes telefonu, bus patikimesnis siekiant išvengti ginčų bei pakankamas šalims komunikuoti.

12. Teismas nustatė, kad šalys pripažįsta, jog nesutarimai kyla ir dėl vaiko pasiėmimo ir jo grąžinimo į gyvenamąją vietą išlaidų finansavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, kad abi šalys sveikos ir darbingos, dirba ir gauna pastovias pajamas, atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės, jis turi registruoto turto, o vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, todėl jai neišvengiamai kiekvieną dieną tenka didesnė vaiko priežiūros našta. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio šalių sūnaus paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į ją atgal pareiga tenka atsakovui, kuris turi ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis savo vaiku. Vaiko paėmimo ir grąžinimo pareigą nustatęs atsakovui teismas vertino, jog ginčo atveju priešieškinio reikalavimas nustatyti, kad vaiko vieta, iš kurios motina pasiima vaiką, negali būti nutolusi didesniu nei 150 km atstumu nuo nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos, nėra aktualus ir šiuo klausimu plačiau nepasisakė.

13. Iš dalies patenkinęs tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, tai, kad ginčas kilo ne dėl visos buvusios bendravimo tvarkos, o dėl atskirų jos punktų, su kuriais šalys nesutiko ir dėl kurių šalims geruoju kompromiso rasti nepavyko, teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paliko jas patyrusiai šaliai ir iš vienos šalies kitos šalies naudai nepriteisė.

Žemesnės instancijos teismas

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pakeitė vaiko tėvo atostogavimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką (2 punktas), nors ir nepritarė ieškinio reikalavimams tėvo atostogas su vaiku apriboti konkrečiomis kalendorinėmis dienomis keletą kartų per metus. Teismas įtvirtino vaiko tėvo ne tik teisę, bet ir pareigą vasaros atostogų metu su sūnumi praleisti nepertraukiamai ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų, tačiau nemotyvavo ir nepagrindė tokio ilgio nepertraukiamo laikotarpio, jo neprašė ir ieškovė. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi jo darbo specifika įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį bei įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal civilinę (paslaugų) sutartį. Pagrįsdamas savo pasirinkimą atostogauti su sūnumi dažniau, bet trumpiau ir ne tik vasaros metu, byloje akcentavo būtent didelį užimtumą darbovietėje MB „(duomenys neskelbtini)“ vasaros sezono metu, kadangi šioje įmonėje jis yra vienintelis oro baliono pilotas, jam negalint pilotuoti baliono, stoja visa įmonės veikla. Kita jo darbovietė yra įmonė, kurios pagrindinė veiklos sritis – orlaivių priežiūra, remonto ir kapitalinio remonto paslaugos ir būtent šiltuoju metų sezonu išauga įmonės teikiamų paslaugų paklausa, be to, dažnai tenka vykti į komandiruotes. Nors ieškovė kaltino jį „manipuliatyviu, neteisėtu, apsimestiniu atostogavimu“, tiesa yra ta, kad jis privalo derinti atostogų galimybę su visomis savo veiklomis: pavyzdžiui, savaitgalių, tėvadienių ar kitų laisvadienių metu turi atšaukti visus skrydžius oro balionu, o darbo dienomis, kai skrydžių nėra (dėl gamtinių sąlygų ar kt.), privalo atostogas derinti su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to teismas, pakeisdamas vaiko tėvo atostogavimo su sūnumi tvarką, privalėjo atsižvelgti ir į DK nuostatas dėl atostogų trukmės. Nustatęs jam pareigą atostogauti su vaiku vasaros metu nepertraukiamai ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir DK nuostatas dėl kasmetinių atostogų trukmės, nes be vasaros atostogų jam beveik nelieka kasmetinių atostogų dienų, o teismas jį dar papildomai įpareigojo atostogauti su vaiku mokyklinių atostogų metu. Atsakovo įsitikinimu, yra grubiai suvaržyta jo teisė pasirinkti kasmetinių atostogų trukmę ir konkretų laiką.

18. Pažymi, kad teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi būti realiai įgyvendinama. Teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti, kad skyrium gyvenantis tėvas privalės ją vykdyti, todėl turi būti atsižvelgiama ir į šio tėvo darbo specifiką, grafiką, siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes. Teismas pats skundžiamame sprendime pripažino, kad yra svarbūs kiekvienos iš šalių egzistuojantys darbo santykiai, kasmetinių atostogų planavimas, privalomas atostogų grafiko su darbdaviu derinimas, kitų su atsakovu dirbančių darbuotojų poreikiai, tačiau teismas, skundžiamu sprendimu nustatė atsakovui ne tik teisę, bet ir pareigą, atostogauti su vaiku nepertraukiamai 20 kalendorinių dienų vasaros metu bei papildomą pareigą atostogauti bent dvejų mokyklinių atostogų per metus laiku. Akivaizdu, kad teismo nustatyta pareiga jam atostogauti su vaiku pagal pakeistą bendravimo tvarką yra neįgyvendinama arba itin apsunkinanti jo teisę laisvai pasirinkti darbą. Siekdamas vykdyti pareigą atostogauti jis privalės papildomai imti nemokamas atostogas, nes darbdavio suteikiamų kasmetinių apmokamų atostogų dienų tiesiog neužteks, arba iš viso bus priverstas atsisakyti darbo pagal darbo sutartį ir neteks pagrindinių savo pajamų, iš kurių taip pat teikia išlaikymą vaikui.

19. Nesupranta jam nustatytos pareigos atostogauti su vaiku. Sutinka, kad kaip tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, pagal galimybes nevengia ir ilgesnio bendravimo, nors ne visų jo atostogų laikas tenkina ieškovę, tačiau teismo nustatyta pareiga nepertraukiamai atostogauti su vaiku 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu nėra tinkamai motyvuota, todėl ir ši teismo sprendimo dalis naikintina.

20. Kategoriškai nesutinka su skundžiamame teismo sprendime nustatyta nauja šalių susitarimo dėl atostogavimo su vaiku tvarka, t. y. pagal bendravimo tvarkos 2-o punktą „šalių raštiškas susitarimas dėl vaiko paėmimo konkrečiomis dienomis laikomas pasiektu tik tuomet, kai yra abiejų šalių raštiški pritarimai 16 punkte nurodytais kontaktais”. Atsakovo įsitikinimu, tokia tėvų susitarimo dėl konkrečių vaiko atostogavimo su tėvu dienų tvarka, esant nustatytiems konfliktiniams tėvų tarpusavio santykiams, iš esmės naikina jo galimybę bendrauti su sūnumi jo paties, kaip tėvo, pasirinktomis atostogų dienomis. Akivaizdu, kad jokio šalių tarpusavio sutarimo dėl vaiko paėmimo konkrečiomis dienomis nebus, nes tėvams nepavyksta susitarti net dėl smulkiausių bendravimo tvarkos nuostatų įgyvendinimo. Teismas visiškai be pagrindo ir nemotyvuotai pašalino buvusios bendravimo tvarkos nuostatas dėl pirmenybės pasirinkti atostogų laikotarpius konkrečiais metais ir pakeitė ją komplikuota ir sunkiai įgyvendinama bendro raštiško susitarimo tarp tėvų taisykle.

21. Mano, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės principą iš esmės paneigia skundžiamu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nuostata, suteikianti galimybę jam su sūnumi atostogauti tik vasaros bei mokyklinių vaiko atostogų metu. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-1112 patvirtinto Mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašo nuostatas bent 6 dienas mokslo metų bėgyje vaiko tėvai turi teisę savo nuožiūra leisti laiką su vaiku, nevesdami jo mokyklą ne mokyklinių atostogų metu ir ne dėl ligos. Skundžiamu sprendimu vaiko motinai vienintelei palikta teisė naudotis šia teisės aktų abiem tėvams suteikta galimybe. Be to, teismas, atėmęs iš jo galimybę rinktis atostogų laikotarpius ne vasaros metu, apribojo ir jo teisę pasinaudoti įstatymų jam, kaip tėvui, auginančiam vaiką iki 12 metų, suteikta teise į 4 papildomas laisvas dienas per metus, vadinamuosius „tėvadienius“, kurie yra suteikiami visiems tėvams, neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

22. Nurodo, kad jo pilnametė dukra gyvena užsienyje ir jos grįžimo į Lietuvą laikotarpiai nesutampa su moksleiviams suteikiamų mokyklinių atostogų datomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad abu tėvai turi užtikrinti tęstinį vaiko bendravimą su jam artima aplinka (broliais, seserimis, artimais giminaičiais), tačiau pagal skundžiamu sprendimu nustatytą tvarką užtikrinti šią pareigą bus žymiai sunkiau. Taip pat siekia kuo turiningesnio bendravimo su vaiku, nori jį vežtis į keliones ir mažai tikėtina, kad kelionių datas pavyks idealiai pritaikyti prie vaiko mokyklinių atostogų datų. Mano, kad išskyrus ieškovės skundus, byloje nebuvo konstatuota nė viena reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą riboti teisę atostogauti su sūnumi konkrečiu metų laiku, konkrečia itin ilga atostogų trukme bei apriboti bet kokį vaiko tėvo pasirinkimą, kaip ir kada atostogauti su sūnumi. Ieškovei suteikus išskirtinę teisę raštu pritarti vaiko tėvo pasirinktoms atostogų datoms ir tik vasarą, iš esmės jai suteikta galimybė kiekvienais metais tėvui siūlyti tik tas pačias jos pageidautas vaiko atostogų su tėvu dienas arba tėvas atostogas su vaiku vasarą iš viso praras, o kitais metų laikais (išskyrus mokyklines atostogas), tokios teisės ir neturės. Mano, kad jo priešieškiniu siūlyta vaiko atostogų tvarka yra optimali, užtikrinanti vaiko tėvų lygybę bei paties vaiko geriausius interesus ir turėjo būti teismo patvirtina.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka negali sudaryti galimybių tam tėvui (motinai), su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, riboti kito tėvo (motinos) bendravimą su vaiku. Atsakovo nuomone, griežtų vaiko paėmimo laiko intervalų nustatymas būtent tokią galimybę ir sudarys. Dėl įvairių gyvenimiškų aplinkybių (užsilaikymo transporto spūstyje, vaiko vėlyvesnio grįžimo po susitikimų su draugais ar įvairių kitų mokyklinių bei užklasinių veiklų, tiesiog vaiko noro savaitgalį ilgiau pamiegoti) jis praras visą jam bendravimo tvarkoje numatytą bendravimo su sūnumi laiką, jeigu atvyks sūnaus paimti pavyzdžiui 19:01 val. arba sūnus nespės susiruošti kelionei pas tėvą iki pirmosios atostogų dienos 11:01 val. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat augina vaikus iš ankstesnės santuokos. Be to, jo vyresnis nepilnametis sūnus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, lanko krepšinio treniruotes, kurios penktadieniais baigiasi 18 val., todėl pas jaunesnįjį sūnų į (duomenys neskelbtini) penktadieniais jis paprastai gali atvykti tik parvežęs vyresnįjį sūnų namo iš treniruotės. Teismo sprendimu apribojus jo teisę sūnų paimti kiek vėliau nei po 19 val. bus iš esmės apribota ir atsakovo kito sūnaus teisė į popamokinę veiklą.

25. Argumentuoja, kad pakeisdamas nustatytą bendravimo tvarką pirmosios instancijos teismas neįvertino atstumo tarp vaiko tėvų gyvenamųjų vietų, tarp kurių kelionė trunka apie 2 valandas, todėl vaikas (duomenys neskelbtini) pasiektų tik 12-13 val., o pavyzdžiui, vaikiški spektakliai prasideda 12 val. ir į juos su sūnumi nebespėtų, taip pat būtų atimta galimybė išvykti su vaiku į įvairias poilsines keliones pirmąją jų bendrų atostogų dieną. Mano, kad jo siūlyta vaiko paėmimo atostogų išvakarėse tvarka yra žymiai racionalesnė.

26. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Tarp šalių kilęs ginčas savo apimtimi iš tikrųjų nebuvo itin didelis, šalys teismo buvo informuotos, kad dėl numatomo bylą nagrinėjusio teisėjo pasitraukimo iš teisėjo pareigų sulaukus senatvės pensijos amžiaus bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas iki 2024 m. birželio mėn. pabaigos. Byloje 2024 m. gegužės 23 d. buvo suplanuotas teismo posėdis, kuriame turėjo būti išklausytos šalių baigiamosios kalbos. Nenorėdamas vilkinti bylos nagrinėjimo buvo apsisprendęs nereikšti priešieškinio, laiku pateikė įrodymus, tačiau ieškovė iki 2024 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio į juos nereagavo, o posėdžio metu pareiškė norą pateikti atsiliepimą dėl šių įrodymų. Tai lėmė bylos nagrinėjimo sustabdymą bei užsitęsusį bylos perdavimą naujos sudėties teismui. Tuo metu jis buvo patyręs tik 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. beveik 3 kartais mažiau, nei galutinė patirtų išlaidų sumą, susikaupusi dėl ieškovės delsimo reaguoti į jo 2024 m. gegužės 14 d. teismui pateiktus papildomus rašytinius įrodymus. Taigi, didžioji dalis jo patirtų išlaidų susidarė dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio. Mano, kad iš ieškovės jam nepriteisus bylinėjimosi išlaidų ieškovei sudaromos sąlygos toliau reikšti nepagrįstus ieškinius teisme dėl kiekvieno ją tuo metu netenkinančio bendravimo su vaiku tvarkos punkto.

Žemesnės instancijos teismas

31. Dėl vaiko paėmimo bendrauti su tėvu ir grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą apribojimo konkrečiomis valandomis nurodo, kad atsakovas vengia bendravimo tvarkos konkretumo ir aiškumo, priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos l, 2, 3, 5, 6 punktuose vartojamos aiškiai neapibrėžtas formuluotės, o tai apsunkina bendravimo tvarkos tinkamą įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkoje paliko šalims galimybę iš anksto raštu susitarti dėl kitokio vaiko paėmimo ir pristatymo į namus laiko, o dėl apelianto neapibrėžto elgesio negali nukentėti ir vaiko kasdienė rutina, miego rėžimas bei pan.

32. Kategoriškai nesutinka su apelianto priešieškinio 2, 3, 5, 6 punktuose siūloma bendravimo tvarkos formuluote: ,,Vieta, iš kurios vaiko motina pasiima vaiką pasibaigus bendroms tėvo ir vaiko atostogoms, negali būti nutolusi ilgesniu nei 150 km atstumu nuo tuometinės nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos“. Nurodo, kad atsakovas piktybiškai manipuliuoja tokia tvarka, jai išsiruošus važiuoti iš (duomenys neskelbtini) (vaiko gyvenamosios vietos) į Klaipėdą pasiimti vaiko iš apelianto ir kelionei įpusėjus šis staiga pareiškė, jog vaiko paėmimo vieta bus Vilniuje. Pagal bendravimo tvarką atsakovas pats turėjo pristatyti vaiką į jo gyvenamą vietą, tačiau jis to nedaro dvejus metus. Apeliantas turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir dažnai leidžia laiką su vaiku, tačiau tą pačią dieną, kai vaiką privalo grąžinti, specialiai veža vaiką į Vilnių vien tik tam, kad ji iš paskos važiuodama vaiką turėtų parsivežti atgal. Tokios ir panašios situacijos tęsiasi nuolatos. Taip pat kategoriškai nesutinka bendrauti su apeliantu „Skype“, ,,FB Messenger“, „WhatsApp“ ar „Viber“ programomis, nes jos leidžia be kitos šalies sutikimo ištrinti susirašinėjimo istoriją.

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).