Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-313-544/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. E. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1492-913/2017 pagal ieškovės E. E. ieškinį atsakovui R. E. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-101-266/2011 iš atsakovo R. E. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai Ū. E. po 86,88 Eur (300 litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis dydį ir priteisė vaiko išlaikymui po 160,00 Eur kad mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Likusią ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nevienodą šalių turtinę ir finansinę padėtį (atsakovo padėtis blogesnė) – ieškovė vidutiniškai per mėnesį gauna 600 Eur, o atsakovas – 470 Eur; ieškovė nuosavybės teise turi butą, o atsakovo nuosavybės teise valdomam butui įregistruota hipoteka ir jis bankui moka įmokas už suteiktą kreditą butui įsigyti; nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikomų asmenų (vaikų) neturi; abi šalys turi būsto išlaikymo bei pragyvenimo išlaidų; šalių nepilnametė dukra yra 13 metų amžiaus, lanko keletą užsiėmimų bei turi sveikatos problemų – jai reikalingas viršutinio ir apatinio žandikaulio ortodontinis gydymas breketais, galima operacija; ieškovė dukrai perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, skiria lėšas ugdymui, lavinimui bei laisvalaikiui. Kartu teismas nurodė, kad nuo 2011 metų, kada buvo priteistas išlaikymas, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo kainos, dėl amžiaus pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, juo labiau, kad tą pripažino ir pats atsakovas. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankui už suteiktą kreditą butui įsigyti bei uždirba mažiau už ieškovę, tačiau kitų išlaikytinių neturi, yra darbingo amžiaus, duomenų apie tai, jog turėtų sveikatos problemų, į bylą nepateikta. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas gali dirbti ir užsidirbti bei teikti dukrai tokio dydžio išlaikymą, kuris atitiktų jos poreikius. Nepaisant to, teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 392 Eur suma, atsižvelgiant į šalyje esamą pragyvenimo lygį bei tėvų turtinę padėtį, yra per didelė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į ženkliai išaugusius nepilnamečio vaiko poreikius, jos amžių (13 metų), šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendė, kad yra pagrindas padidinti ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki 160,00 Eur kasmėnesinį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir iš atsakovo priteisto kasmėnesinio išlaidymo periodinėmis išmokomis dydis nepilnametei dukrai sumažinamas iki 120 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iki 160 Eur padidintas Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimu iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-294/2010; Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą Ū. E. (11 b. l.), kuriai Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimu iš atsakovo R. E. buvo priteistas 86,88 Eur (300 Lt) išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (6 – 7 , 8 – 9 b. l.). Šalių nepilnametė dukra, kuriai skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 13 metų, gyvena kartu su ieškove, lanko keletą užsiėmimų, jai reikalingas ortodontinis gydymas. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė turi nuosavybės teise jai priklausantį butą, kad gauna vidutiniškai 600 Eur per mėnesį darbo užmokestį, kad byloje nėra duomenų apie jos turimus finansinius įsipareigojimus. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovo materialinę padėtį, t.y. kad jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 470 Eur per mėnesį, kad jis nuosavybės teise valdo butą, kuriam įsigyti suteiktas kreditas ir įregistruota hipoteka, kad šalys nepateikė duomenų apie kitus išlaikomus asmenis, tačiau jos abi turi būsto išlaikymo bei pragyvenimo išlaidų. Vertindamas, ar yra pagrindas nustatyti didesnio dydžio išlaikymą iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ekonominės situacijos pasikeitimai bei šalių dukters amžiaus pokytis (yra paauglė), o taip pat numatomos išlaidos ortodontiniam gydymui, sudaro pagrindą priteisti didesnio dydžio išlaikymą iš atsakovo bei pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės nurodyta 392 Eur mėnesio išlaidų suma, reikalinga būtiniems dukros poreikiams užtikrinti, atsižvelgiant į vidutinį atlyginimą šalyje ir pačios ieškovės gaunamų pajamų dydį (apie 600 Eur), yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytus argumentus, vertina, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog šalių nepilnametei dukrai atsakovas turi teikti didesnį, nei 86,88 Eur (300 Lt) kasmėnesinis išlaikymą, kad dėl ekonominės situacijos šalyje yra išaugusios prekių, paslaugų kainos ir pragyvenimo išlaidos, kad dėl amžiaus yra padidėję nepilnamečio vaiko poreikiai bei kad būtiniems buitiniams nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikia mažesnės sumos, negu nurodė ieškovė (šios teismo nustatytos aplinkybės ieškovė neginčija), dėl ko išsamiau šiais klausimais nepasisakoma. Esminis ginčas byloje iškilo dėl to, iki kokios sumos turi būti padidintas iš atsakovo priteisiamas išlaikymo nepilnametei dukrai dydis. Ieškovė prašė iš atsakovo teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį padidinti iki 190 Eur, skundžiamu sprendimu jis nustatytas 160 Eur, apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad turi galimybę ir sutinka mokėti 110 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie nepilnametės šalių dukters būtinus poreikius, galimą mokamų medicininių paslaugų reikalingumą, šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteistas 160 Eur kasmėnesinis išlaikymas neatitinka minėtų duomenų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir yra pernelyg didelis.CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Kaip jau minėta nutarties 18 punkte, byloje nustatyta, kad ieškovės nurodyta 392 Eur mėnesio išlaidų suma, reikalinga būtiniems dukros poreikiams užtikrinti, atsižvelgiant į vidutinį atlyginimą šalyje, pačios ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, yra per didelė. Iš ieškovės pateiktos išlaidų suvestinės matyti, kad dalies prekių ir paslaugų nėra pagrindo vertinti kaip skirtų būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Nepateiktos specialisto išvados, kad tokio jauno amžiaus paauglei yra būtinas poreikis vartoti maisto papildus. Įtikinamais motyvais nepagrįsta, kad yra būtinumas naudoti dalį kosmetikos priemonių, turėti išlaidų gimtadieniams, o sąraše nurodyti drabužiai taip pat paprastai neperkami kiekvieną mėnesį. Šioje vietoje pažymėtina, kad šalių nepilnametė dukra yra 13 metų amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, o atsakovo pajamos jam dirbant pagal darbo sutartį pilnu etatu ir visą darbo dieną yra apie 400 Eur (atskaičius privalomus mokėjimus) (32 b. l.). Byloje nėra paneigti atsakovo argumentai dėl ribotų galimybių gyvenant rajoniniame mieste susirasti geriau apmokamą darbą, kuris leistų teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas dirba VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jo darbo užmokesčio dydžio nustatymas reglamentuotas norminiais aktais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas turi specialybę ar gebėjimus, pagal kuriuos dirbdamas jis turėtų realią galimybę gauti geriau apmokamą darbą, kad jis turi kitų nelegalių pragyvenimo šaltinių ar kitokių papildomų pajamų. Nors gauna nedidelį darbo užmokestį, neskaitant teikiamo išlaikymo pagal teismo sprendimą, atsakovas išsimokėtinai 2016 m. birželio mėnesį dukrai nupirko mobilųjį telefoną už 340 Eur (44 b. l.). Todėl spręsti dėl atsakovo siekio išvengti pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymo ar tikrosios, akivaizdžiai geresnės turtinės padėties, slėpimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad jo materialinė padėtis išties yra blogesnė, nei ieškovės, o teismo skundžiamu sprendimu priteistas 160 Eur dydžio išlaikymas yra neproporcingas jo gaunamoms pajamoms. Kaip jau minėta pirmiau, byloje nustatyta, kad ieškovė gauna apie 200 Eur didesnį darbo užmokestį bei nuosavybės teise turi butą, kitų išlaikytinių neturi. Nors atsakovas taip pat neturi kitų išlaikytinių, tačiau jo gaunamos mėnesinės pajamos yra mažesnės, jis kas mėnesį moka 137 Eur įmoką grąžinti kreditui, kuris suteiktas būstui įsigyti (31 b. l.), apie 70 Eur žiemos metu išleidžia komunaliniams mokesčiams (34 – 42 b. l.) bei 90 Eur moka dukters išlaikymui, dėl ko jam pragyvenimui lieka apie 140 Eur. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas turi objektyvią galimybę mokėti 160 Eur dydžio išlaikymą, kurį mokant jam pragyvenimui liktų mažiau nei 70 Eur per mėnesį. Tokia situacija, kai nepilnamečio asmens išlaikymui abu tėvai skiria 320 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, o vienam iš tėvų mėnesinio pragyvenimui lieka mažiau nei 100 Eur, vertintina, kaip neproporcinga ir neadekvati asmens turtinei padėčiai, dėl ko nustatytas 160 Eur kasmėnesinis išlaikymas yra per didelis. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės išdėstyta pozicija, kad atsakovas, žinodamas, jog turi nepilnametę dukrą, kurią reikia išlaikyti, prisiėmė finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog finansiniai įsipareigojimai buvo prisiimti ne siekiant įgyti prabangos ir ne pirmo būtinumo turtą ar esminiai pagerinti savo turtinę padėtį, bet patenkinti vieną iš esminių ir būtiniausių žmogaus poreikių – turėti būstą (31 b. l.). Pagal bylos duomenis, atsakovas yra apie 40 metų amžiaus, jokio kito būsto bei nekilnojamojo turto neturi, įsigytas butas yra ekonominės klasės, 1970 metų statybos name, 51 kv. m. ploto, dviejų kambarių, 10 500 Eur vidutinės rinkos vertės 2016 m. sausio 14 dienai (29-30 b. l.). Todėl minėta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas elgėsi neatsakingai ar neapdairiai, nes prisiėmė finansinius įsipareigojimus nebūtiniems poreikiams finansuoti ir neįvertino, ar galės tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti nepilnametė vaiką. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas neturėtų būti tenkinamas ir todėl, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 suformuotą teismų praktiką išlaidos, susijusios su kreditorių mokėjimu bankui negali būti sutapatinamos su pareiga materialiai išlaikyti vaikus. Šioje nutartyje teismas tikrai nurodė, kad išlaidos, susijusios su būsto įsigijimu (tarp jų ir kreditų mokėjimo bankui), yra priskirtinos prie bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimo bei šio turto dalijimo klausimų ir negali būti sutapatinamos su CK trečiosios knygos XII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tačiau šios išvados minėtoje byloje padarytos esant nustatytoms kitoms faktinėms aplinkybėms ir sprendžiant ne išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, bet sprendžiant, ar yra pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui išlaikyti už trejus metus tuo pagrindu, kad vaiko tėvas vienas mokėjo bankui kredito įmokas už suteiktą kreditą būstui įsigyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad ortodontinis gydymas nepilnamečiam vaikui nebus kompensuojamas, apie tai, kokios realios išlaidos tam bus būtinos ateityje ir ar kokios nors išlaidos jau faktiškai patirtos (15, 52, 53, 60, 104 b. l.) bei kad nurodomos išlaidos ortodontiniam gydymui tęsis iki dukters pilnametystės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu dar tik sudarinėjamas gydymo planas, kuris bus koreguojamas (104 b. l.). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes dėl atsakovo materialinės padėties, teisėjų kolegija vertina, kad iš atsakovo priteisiamo kasmėnesinio išlaikymo dydžio padidinimas iki 160 Eur kas mėnesį dėl minėtų tik ateityje būsiančių nenustatyto dydžio išlaidų ortodontiniam gydymui, kurio trukmė taip pat nepagrįsta medicininiais dokumentais, nėra proporcingas, juo labiau, kad CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), o prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proporcingas, teisingas ir adekvatus iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai kas mėnesį priteisiamas išlaikymo dydis yra 120 Eur. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės nuostatų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio pakeitimą (CK 3.201 straipsnis), bei dėl netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį bei nepilnametės šalių dukters būtinus poreikius (CPK 187 straipsnis), keičiamas ir iš atsakovo priteisiamo kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis nustatomas 120 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo R. E. apeliacinis skundas yra tenkinamas 80 procentų, iš ieškovės atsakovui priteisiama 16 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 220 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (105 – 107 b. l.), dėl ko iš atsakovo ieškovei šios išlaidos priteisiamos proporcingai atsakovo atmestų reikalavimų daliai (20 procentų), kas sudaro 44 Eur. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiama 28 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys yra tenkinamas apie 32 procentus, iš ieškovės atsakovui, atlikus tarpusavio įskaitymą (32 procentai nuo 180 Eur yra 58 Eur, o 68 procentai nuo 300 Eur yra 204 Eur), priteisiama 146 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kartu iš atsakovo R. E. valstybei priteisiama 11,92 Eur žyminio mokesčio (33,12 x 12 x 3 proc.), kuris apskaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo priteisiamo (120 Eur) ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-101-266/2011 iš atsakovo R. E. priteisto (86,88 Eur) išlaikymo skirtumo. Iš atsakovo ieškinio atmestų reikalavimų daliai proporcingo dydžio išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos 3 Eur dydžio sumos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).Ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas medicinos dokumentų išrašas priimamas, nes jis susijęs su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, jis buvo išsiųstas kitai šaliai ir ji galėjo dėl jo pasisakyti, jis išduotas 2017 m. gruodžio 18 d. po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. E. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai Ū. E. padidintas iki 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2011 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-101-266/2011 priteistą išlaikymą iš atsakovo R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai Ū. E., gim. (duomenys neskelbtini), padidinti iki 120,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. spalio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovės E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 146,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,92 Eur žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.