Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. E. ieškinį atsakovui R. E. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą Ū. E., gim. (duomenys neskelbtini), (b. l. 11). Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimu iš atsakovo R. E. dukros Ū. išlaikymui buvo priteista 300 Lt suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 6-7, 8-9).

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 - 3.203 str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo kriterijai įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 str. 1d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Kita vertus, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas. Šios išlaidos pakankamai dažnai net negali būti įvertinamos konkrečiomis sumomis, pagrindžiančiomis rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais ir pan.).

Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su dukra Ū. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo 1796,85 Eur (vidutiniškai apie 600 Eur per mėnesį) (b. l. 12). Kitų įrodymų, apibūdinančių ieškovės turtinę bei finansinę padėtį į bylą nėra pateikta.

Atsakovas dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. buvo 4219,72 Eur (vidutiniškai apie 470 Eur per mėnesį) (b. l. 32-33). Taip pat atsakovas pateikė įrodymus apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka, bei apie turimus finansinius įsipareigojimus bankui būstui įsigyti (b. l. 29-30, 31). Kitų įrodymų, apibūdinančių atsakovo turtinę bei finansinę padėtį į bylą nėra pateikta.

Nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikomų asmenų (vaikų) neturi. Abi šalys taip pat turi būsto išlaikymo išlaidų, taip pat išlaidų, reikalingų pragyvenimui.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Šalių dukra Ū. yra 13 metų amžiaus. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) ugdymo grupę (b. l. 13), bei Anykščių kultūros centro merginų šokių kolektyvą „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14). Mergaitė turi sveikatos problemų – jai reikalingas viršutinio ir apatinio žandikaulio ortodontinis gydymas breketais (b. l. 15, 60). Ieškovės teigimu, mergaitei gali reikėti operacijos prieš pradedant ortodontinį gydymą breketais. Taip pat ieškovė dukrai perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis. Be to, mergaitė lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Ieškovė raštu pagrindė dukters Ū. išlaidas, nurodydama, kad vaikui per mėnesį vidutiniškai išleidžia 392,25 Eur (b.l. 59, 62-72, 16-19). Pažymėtina, jog į šią sumą nėra įtrauktos būsimos išlaidos, kurios bus reikalingos šalių dukters ortodontiniam gydymui.

Įvertinus abiejų šalių turinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, teismas daro išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra vienoda, kadangi iš pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovo turtinė bei finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės.

Nuo 2011 metų, kada buvo priteistas išlaikymas nepilnametei šalių dukrai, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, ženkliai padidėjo kainos, neabejotinai pasikeitė ir nepilnamečio vaiko poreikiai, mergaitė tapo paaugle, kurios išlaikymui reikalinga didesnė lėšų suma negu septynerių metų vaikui. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas padidinti 2011 m. vasario 25 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, ką pripažino ir atsakovas. Atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, pragyvenimo ir kainų lygį šalyje, akivaizdu, kad 86,88 Eur suma yra nepakankama paauglės mergaitės išlaikymui. Nors atsakovas nurodė, kad dukros išlaikymui sutinka mokėti po 110,00 Eur per mėnesį, tačiau teismo vertinimu, tokia suma, atsižvelgiant į mergaitės poreikius, yra nepakankama. Nors atsakovas ir turi finansinių įsipareigojimų bei uždirba mažiau už ieškovę, tačiau kitų išlaikytinių asmenų jis neturi, yra darbingo amžiaus, duomenų apie tai, jog turėtų sveikatos problemų, į bylą nepateikė. Taigi, atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, galintis dirbti ir užsidirbti, bei teikti dukrai tokio dydžio išlaikymą, kuris atitiktų jos poreikius.

Ieškovė nurodo, jog dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 392 Eur suma (b.l. 59, 62-72). Teismas neneigia, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinos nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, tačiau, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, pačios ieškovės gaunamas pajamas, bendrą šalies ekonominę situaciją, kai vidutinis atlyginimas šalyje atskaičius mokesčiu siekia tik apie 615,00 Eur, manytina, kad ieškovės nurodyta išlaikymo dukrai suma galėtų būti ir mažesnė. Teismas sutinka, kad 13 metų paauglės poreikiai yra ženkliai didesni nei septynerių metų amžiaus vaiko. Kasdieniams buitiniams poreikiams: maistui, asmens higienai, kosmetikai, rūbams, avalynei paauglei reikalinga ženkliai didesnė suma nei mažesnio amžiaus vaikui. Tačiau, kaip jau minėta, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į ženkliai išaugusius nepilnamečio vaiko poreikius, jos amžių (13 metų), ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis pakeistinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai Ū. E. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2017-10-03) iki dukros pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, yra 58,00 Eur (160 Eur × 12 mėn. × 3%) (CPK 85 str. 1 d. 3 p.), todėl iš atsakovo priteistina 58,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (96 str. 1 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 5,80 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 180,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b.l. 76-77, 78-79). Pagal į bylą pateiktus įrodymus atsakovas patyrė 300,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b.l. 80). Teismui patenkinus 81 % ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 145,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteistina 57,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistini 88,80 Eur išlaidų už advokato suteiktas paslaugas (145,80 Eur – 57,00 Eur = 88,80 Eur).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-101-266/2011 iš atsakovo R. E. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai Ū. E. po 86,88 Eur (300 litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis dydį ir priteisti iš atsakovo R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai Ū. E., gim. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos 2017-10-03 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 88,80 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 63,80 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 80 ct) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400 (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.