- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2S-2014-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00333-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „POLIVEKTRIS“
- Ieškovas
- R. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „POLIVEKTRIS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. automatizuotų informacinių sistemų komanditinės ūkinės bendrijos „AIVA SISTEMA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „POLIVEKTRIS“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,POLIVEKTRIS“ priešieškinį ieškovei R. Š. automatizuotų informacinių sistemų komanditinei ūkinei bendrijai „AIVA SISTEMA“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. Š. automatizuotų informacinių sistemų KŪB „AIVA SISTEMA“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nagrinėti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatyta dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės UAB „POLIVEKTRIS“ (toliau – atsakovė) priteisti 9 518,97 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4732-1130/2021 ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 9 518,97 Eur skolą, 107,00 Eur žyminio mokesčio.
3. 2021 m. gegužės 20 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4732-1130/2021, prašant: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4732-1130/2021; 2) ieškinį atmesti; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 10 817,99 Eur sumą, 690,10 Eur delspinigių, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nepakankant – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 11 508,09 Eur sumos.
5. Nurodė, kad atsakovės reikalavimo preliminarų pagrįstumą patvirtina tiek prieštaravimuose, tiek ir priešieškinije nurodomų faktinių ir teisinių argumentų pobūdis, taip pat į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie akivaizdžiai pagrindžia atsakovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – reali grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kurią patvirtina nesąžiningas ieškovės elgesys bei vengimas vykdyti prievoles. Ieškovę 2021 m. kovo 10 d. pranešimu informavus apie sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, vietoj to, kad geranoriškai vykdytų savo prievoles ir bendradarbiautų su atsakove, ieškovė parengė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuriame nurodė aplinkybes, prieštaraujančias tiek faktinėms aplinkybėms, tiek tarp šalių susiklosčiusiems santykiams. Ieškovė ieškinyje sąmoningai nuslėpė esmines ir tarp šalių kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, atsakovės teiktas pretenzijas, sutarties nutraukimo faktą bei pateikė teismui tik selektyviai parinktus įrodymus. Ieškinys pareikštas ne dėl savo neva pažeistų teisių gynimo, o kaip gynimosi priemonė nuo atsakovės teisėtų reikalavimų. Ieškovė ne kartą atsakovei yra patvirtinusi, kad prašomos grąžinti sumos ji neturi ir tokia grąžintina suma jai yra per didelė. Šias aplinkybes pagrindžia į bylą pateikti garso įrašai. Tad kyla abejonių dėl geros ir stabilios ieškovės finansinės padėties, be kita ko, ieškovei neturint ir nekilnojamojo turto. Priešieškiniu reiškiamo reikalavimo dydis bei ieškovės nesąžiningas elgesys sąlygoja realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, t. y., akivaizdų poreikį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą. Priešingu atveju, ieškovei nebus jokių kliūčių perleisti, paslėpti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint nesąžiningą siekį (tikslą) išvengti galimai atsakovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4732-1130/2021 atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovės priešieškinis buvo priimtas 2021 m. gegužės 25 d., reiškia, kad minėtas procesinis dokumentas formaliai atitiko priešieškinio turinio ir formos reikalavimus, todėl ir atsakovės reikalavimai ieškovei tikėtinai gali būti tenkinami.
8. Teismas pažymėjo, jog ieškovės atžvilgiu nuo 2020 metų nebuvo išnagrinėta bylų dėl skolos priteisimo; viešai prieinamais duomenimis, ieškovė turi 13 darbuotojų, 6 automobilius, taigi, ieškinio reikalavimų suma ieškovei iš esmės nėra didelis turtinis reikalavimas.
9. Teismas pabrėžė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė slapstosi ar kitu būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti, apsunkinti išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto. Teismas pažymėjo, jog ieškovei vengiant atsiskaityti su atsakove ir nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, ši turi teisę kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas teigė, jog byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovės nemokumą, slapstymąsi, buveinės pakeitimą ir (ar) panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad ieškovė siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu.
11. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė realios teismo sprendimo nevykdymo grėsmės ir nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4732-1130/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Atsakovė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės reikalavimo tikėtiną (prima facie) pagrįstumą. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – preliminarus (prima facie) priešieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumas.
12.2. Pirmosios instancijos teismas tik iš viešai prieinamų www.rekvizitai.lt duomenų sprendė, jog priešieškinio suma ieškovei nėra didelė, tačiau visiškai neatsižvelgė į atsakovės prašyme nurodomas aplinkybes. Ieškovė ne kartą atsakovei yra nurodžiusi, kad prašomos grąžinti sumos ji neturi, tokia suma jai – per didelė, ką pagrindžia į bylą pateikti garso įrašai. Pats ieškovės vadovas pripažino, jog neturi piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, taip pat ir grąžinti atsakovei priešieškiniu prašomą priteisti sumą, t. y. pripažino sunkią finansinę padėtį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei paties ieškovės vadovo pasisakymai patvirtina aplinkybę, kad priešieškiniu reiškiamų reikalavimų suma ieškovei yra neabejotinai didelė.
12.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės veiksmus (elgesį) iki ieškinio / priešieškinio pateikimo, kas sąlygoja išvadą dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų konstatavimo. Ieškovę 2021 m. kovo 10 d. pranešimu informavus apie 2016 m. rugsėjo 30 d. sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, vietoj to, kad geranoriškai vykdytų savo prievoles ir bendradarbiautų su atsakove, ieškovė parengė ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuriame nurodė aplinkybes, prieštaraujančias tikrovei bei tarp šalių susiklosčiusiems santykiams. Ieškovė ieškinyje sąmoningai nuslėpė esmines ir tarp šalių kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes, tokias kaip: atsakovės teiktas ieškovei pretenzijas; 2016 m. rugsėjo 30 d. sutarties, kurios pagrindu ieškovė ieškiniu prašo priteisti neva susidariusį įsiskolinimą, nutraukimo faktą, bei pateikė pirmosios instancijos teismui selektyviai parinktus įrodymus. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne dėl savo neva pažeistų teisių gynimo, o kaip gynimosi priemonę nuo atsakovės teisėtų reikalavimų.
12.4. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, siekia tik „pratęsti“ laiką savo prievolių vykdymui, ką patvirtina ir garso įrašas, kuriame ieškovės vadovas atsakovės vadovui nurodė, jog: „dabar man geriau vaikščioti po teismus, <...>, kadangi aš neturiu pinigų iš ko mokėti“. Taigi ne tik nesąžiningas ieškovės neva pažeistų teisių gynimas, bet ir tai, jog ieškovė nuslėpė nuo teismo bylai esmines aplinkybes, sudaro pagrindą ieškovės nesąžiningumo konstatavimui.
12.5. Atsakovė su priešieškiniu pateikė pirmosios instancijos teismui VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, o istoriniai įrašai patvirtina, jog turtas yra perleistas. Nurodyti ir pirmosios instancijos teismui pateikti VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina ieškovės turto sudėties pasikeitimą, be kita ko, ir ieškovės siekį ateityje vengti galimų turtinių įsipareigojimų vykdymo.
12.6. Ieškovės turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai atsakovei, nes būtent ieškovė, siekdama įrodyti savo mokumą ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, t. y. pagrįsti, kad priešieškinio suma jai nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4732-1130/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Telefoninio pokalbio metu ieškovės vadovo R. Š. išsakytas teiginys, kad reikalaujama grąžinti suma – labai didelė, yra gynybinė pozicija, nepatvirtinanti ieškovės finansinės padėties.
13.2. Atsakovė teigė, kad nutraukia sutartį, tačiau vėl davė užsakymus papildomiems programavimo darbams atlikti, atsisakydama uz? juos pagal sutarties sa?lygas sumoke?ti.
Šalies argumentai
13.3. Ieškovė programai suteikusi garantiją dešimčiai metų; tai reiškia, jog nurodytu laikotarpiu ieškovė privalo sutvarkyti ir diegimo eigoje is?rys?ke?jusias programavimo klaidas.
Atsiliepimas
13.4. Atsakovė siekia suklaidinti teismą, teigdama, kad ieškovė neturi jokio turto. Iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jai neįrodžius realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taigi bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
18. Kadangi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčo dėl to, jog atsakovės priešieškinis yra prima facie pagrįstas, nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako išimtinai tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nemokumą, buveinės pakeitimą ir (ar) panašius veiksmus, kuriais būtų ketinama paslėpti, realizuoti ir apsunkinti išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto, vykdant atsakovei galimai palankų teismo sprendimą, sprendė, kad atsakovė neįrodė realios teismo sprendimo nevykdymo grėsmės ir nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
20. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad pateike? i? byla? duomenis, pagrindz?ianc?ius sunkia? ies?kovės turtine? pade?ti? bei tai, jog pries?ies?kinio suma jai yra didele? (reiks?minga), taip pat i?rodymus apie ies?kovės elgesi? iki bylos is?ke?limo, kas akivaizdz?iai patvirtina ies?kovės nesa?z?ininguma?, be kita ko, ir realios gre?sme?s teismo sprendimo i?vykdymui egzistavimą.
21. Ieškovė, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, nurodo, kad telefoninio pokalbio metu ieškovės vadovo R. Š. išsakytas teiginys, jog reikalaujama grąžinti suma – labai didelė, yra gynybinė pozicija, nepatvirtinanti ieškovės finansinės padėties sunkumo; be to, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovei turi nekilnojamojo turto, t. y. jai nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų išvadai daryti, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
23. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
24. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
25. Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
26. Nors atsakovė akcentuoja ieškovės turtinę padėtį, kuri, jos vertinimu, yra sudėtinga, ieškovei neturint ne tik jokio nekilnojamojo turto (ką, be kita ko, reikėtų pažymėti paneigia VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamo turto registro duomenys, kuriais remiantis ieškovė nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius), bet ir piniginių lėšų darbo užmokesčiui mokėti ir grąžinti atsakovei priešieškiniu prašomą priteisti sumą, ši savaime nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Be to, iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad ieškovė yra realiai veiklą vykdantis juridinis asmuo, 2021 metų gegužės mėnesį turėjo 12 apdraustųjų darbuotojų, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. liepos 1 d. sudarė 13 633,52 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 20 d. socialinio draudimo įsiskolinimų nebuvo.
27. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
28. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės nesąžiningą elgesį sieja su toliau nurodytomis aplinkybėmis, kad 2021 m. kovo 10 d. pranešimu informavus apie 2016 m. rugsėjo 30 d. sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, ieškovė geranoriškai nevykdė savo prievolių, nebendradarbiavo su atsakove, parengė ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, sąmoningai nuslėpdama esmines ir tarp šalių kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes, tokias kaip atsakovės teiktas ieškovei pretenzijas, 2016 m. rugsėjo 30 d. sutarties, kurios pagrindu ieškovė ieškiniu prašo priteisti neva susidariusį įsiskolinimą, nutraukimo faktą, bei pateikė pirmosios instancijos teismui selektyviai parinktus įrodymus.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, nenustačius papildomų aplinkybių, kurios pagrįstų, kad savo teisėmis asmuo naudojosi nesąžiningai. Iš dalies galima būtų sutikti su atsakove, kad nenurodytos aplinkybės dėl atsakovės ieškovei teiktų pretenzijų, 2016 m. rugsėjo 30 d. sutarties nutraukimo kelia tam tikrų abejonių dėl ieškovės sąžiningumo, tačiau pirmosios instancijos teismui nenagrinėjus ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo iš esmės, netyrus ir nevertinus minėtų procesinių dokumentų faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios, kad realaus atsakovės įsiskolinimo nebuvo, nėra pagrindo šiuos ieškovės veiksmus laikyti nesąžiningu elgesiu.
30. Dėl to, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir šalių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė ieškovės nesąžiningumo, jos ketinimo perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Neįrodžius grėsmės atsakovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra ir teisėto pagrindo ieškovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingu atveju, pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
31. Kiti atsakovės atskirojo skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4732-1130/2021 palikti nepakeistą.