Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2985-1137/2021, kuria sustabdyta civilinė byla, pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei AB „Panevėžio keliai“ dėl valdybos posėdžio dalies pripažinimo negaliojančiu ir išeitinės išmokos pritiesimo ir atsakovės AB „Panevėžio keliai“ pareikštą priešieškinį ieškovui V.P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

12. Net pasitvirtinus sąlygoms, reikalingoms stabdyti bylos nagrinėjimą priešieškinio dalyje, teismas turi laikytis imperatyvo, nurodyto CPK 413 straipsnyje, priimti dalinį sprendimą dėl ieškinio. Priešingu atveju būtų pažeistos buvusio darbuotojo, silpnosios santykio šalies, teisės į operatyvų ir efektyvų teisių atkūrimą – išeitinės išmokos priteisimą. Atsakovė nesąžiningais veiksmais siekdama užvilkinti išeitinės išmokos priteisimą, savo vidinės valios aktu (2021 m. vasario 8 d. sprendimu) panaikindamas 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimą, dirbtinai susikūrė prielaidas reikšti priešieškiniu turtinį reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas, būdamas aktyvus darbo bylose, turėjo įvertinti šalių reikalavimų savarankiškumą, suteikiant prioritetą bylos nagrinėjimui.

13. Pažymi, kad bylos sustabdymo atvejis negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, kad byla negali būti nagrinėjama, ir turi būti stabdoma dėl to, kad kitoje byloje bus nustatyti faktai, kurių bylą nagrinėjantis teismas neturi ir nustatyti negali. Šiuo atveju nėra sąlygos – negalimumo nagrinėti bylos pagal pareikšto ieškinio reikalavimus, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla, kuri galimai sietina tik su priešieškiniu.

14. Nurodo, kad nutartis nemotyvuota, priimta formaliais pagrindais, teismui neištyrus, ar tikrai yra pagrindas stabdyti šią bylą, todėl naikintina vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

17. Ieškinio reikalavimai dėl išeitinės išmokos priteisimo ir dėl 2021 m. vasario 8 d. valdybos sprendimo dalies, numatančios 1 mėnesio VDU išmoką, panaikinimo taip pat kildinami iš 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimo, jo pagrindu pakeista apelianto darbo sutartis, inter alia, numatant ir 12 mėnesių VDU išeitinę išmoką darbo sutarties nutraukimo atveju. Pats apeliantas, formuluodamas ieškinio pagrindą, sieja savo ieškinį su 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimu, jo teisėtumu ir dėl šių aplinkybių teismas turės pasisakyti. Patenkinus reikalavimą dėl 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimo ginčijamos dalies pripažinimo negaliojančia civilinėje byloje Nr. e2- 117-400/2021, nebus galima tenkinti ieškovo reikalavimų šioje byloje, kadangi 2015 m. gegužės 6 d. sprendimas, iš kurio kildinami ieškovo reikalavimai, nebegalios. Nustačius faktus, patvirtinančius, kad ginčijamu valdybos sprendimu buvo neproporcingai ir nesąžiningai pakeltos su darbo santykiais susijusios išmokos bendrovės vadovams, jie turės teisinę reikšmę sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendime numatytos išeitinės išmokos priteisimo. Civilinėje byloje Nr. e2-117-400/2021 nustatytinos faktinės aplinkybės yra tiesiogiai susiję ir su priešieškinio reikalavimais. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad tarp civilinės bylos ir teisinio rezultato jau išnagrinėtoje civilinėje yra prejudicinis ryšys.

18. Pažymi, kad pats apeliantas yra pripažinęs, kad tarp šių dviejų bylų yra teisinis ryšys, kadangi prašė stabdyti civilinę bylą Nr. e2-117-400/2021 kol yra nagrinėjama ši civilinė byla.

19. Ieškovas sutiko, kad atsakovės 2021 m. vasario 8 d. valdybos sprendimo (ne)teisėtumas gali būti nustatytas tik įvertinus 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimo (ne)teisėtumą, tik nepagrįstai prioritetiniu laikė valdybos sprendimo (ne)teisėtumo nustatymą, dėl ko prašė stabdyti kitą civilinę bylą. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė tai padaryti, priimtas 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.

20. Pažymi, kad esant privalomam bylos sustabdymo pagrindui, teismas pagal įstatymą privalo stabdyti bylos nagrinėjimą nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjamas darbo ginčas, ar kitokio pobūdžio civilinė byla; taip pat nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos šiuo klausimu. Apeliantas yra buvęs bendrovės vadovas, o tarp vadovo ir bendrovės, visų pirma, susiklosto pavedimo (atstovavimo) teisiniai santykiai; šalys turėtų būti laikomos lygiateisėmis pagal Darbo kodekso 214 straipsnio 2 dalį. Net jeigu šioje byloje būtų taikomos darbo bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančios nuostatos, CPK 413 straipsnyje numatyti terminai nebus praleisti, kadangi sustabdžius bylą stabdomi ir terminai.

21. Nurodo, kad teismas neturi stabdyti bylos, jeigu visus teisiškai reikšmingus faktus teismas gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, tačiau tuo atveju, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio. Teismas, nestabdydamas nagrinėjamos bylos, gali pats nustatyti tik tuos faktus, kuriuos nustačius kita byla nėra išsprendžiama iš esmės. Šioje byloje teismui pasisakius dėl atsakovės valdybos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo teisėtumo, t.y. nustačius bylai reikšmingą faktą, teismas išspręstų ir bylą Nr. e2-117-400/2021.

22. Nesutinka dėl argumentų, susijusių su priešieškinio nepagrįstumu. Apeliantas neteisingai interpretuoja cituojamas kasacinio teismo nutartis dėl restitucijos negalimumo darbo ginčuose. Pripažinus darbo sutartį negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 str.), negalima įpareigoti šalių grąžinti visa, ką jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir sumokėtą atlyginimą su mokesčiais. Priešieškiniu nereikalaujama taikyti restituciją, o reiškiamas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo.

23. Nurodo, kad tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys, t.y. patenkinus ieškinį, nebus galima tenkinti priešieškinio reikalavimų. Reikalavimai negali būti atskirų bylų nagrinėjimo dalykas, ir dėl ieškinio negali būti priimamas dalinis sprendimas.

24. Teismas nutartyje motyvavo, koks prejudicinis ryšys egzistuoja tarp abiejų bylų, nurodė bylose nagrinėjamus tarpusavyje susijusius reikalavimus. Teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. e2-117-400/2021 nustatyti faktai, susiję su 2015 m. gegužės 6 d. AB „Panevėžio keliai“ valdybos sprendimo galiojimu, turės teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje byloje.

25. Byla gali būti stabdoma bet kurioje stadijoje, šalių pozicija dėl bylos sustabdymo teismui nėra privaloma. Civilinė byla sustabdyta po to, kai šalys pateikė paruošiamuosius procesinius dokumentus, prieš pirmąjį teismo posėdį, kas nepažeidžia proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principo. Teismas pagrįstai vertino, kad abiejose bylose nustatinėjamos teisiškai reikšmingos aplinkybės iš dalies sutampa, tarp bylų yra prejudicinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

27. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla sustabdyta iki kol įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Panevėžio apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-117-400/2021.

28. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tokią teismo pareigą įstatymų leidėjas nustatė siekdamas išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

29. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas).

30. Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas; kt.).

31. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-117-400/2021 pagal ieškovo G. D. ieškinį dėl valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. B., A. B., I.A., V. G., V. P., 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinys atmestas. Tačiau šiuo metu sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi paduotas apeliacinis skundas.

32. Toje byloje ieškovas G. D. prašė pripažinti negaliojančiais AB „Panevėžio keliai“ valdybos sprendimus: 1) 2015 m. vasario 11 d. bendrovės valdybos sprendimą dalyje, kuriuo nuspręsta išmokėti 497 000,00 Eur vienkartinį priedą prie darbo užmokesčio bendrovės generaliniam direktoriui V. P.; išmokėti 166 000,00 Eur vienkartinį priedą prie darbo užmokesčio bendrovės technikos direktoriui V. G.; 2) 2015 m. gegužės 6 d. bendrovės valdybos sprendimą dalyje dėl pastovaus 16 000,00 Eur mėnesinio atlyginimo nustatymo bendrovės generaliniam direktoriui V. P. bei kintamosios 3,5 proc. priemokos, skaičiuojamos nuo metinio bendrovės grynojo pelno; pastovaus 12 000,00 Eur mėnesinio atlyginimo nustatymo bendrovės technikos direktoriui V. G. bei kintamosios 1,5 proc. priemokos, skaičiuojamos nuo metinio bendrovės grynojo pelno.

33. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas V. P. be reikalavimo priteisti išeitinę išmoką, prašo pripažinti negaliojančiais AB „Panevėžio keliai“ 2021 m. vasario 8 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 sprendimą Nr. 2.1 antru darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta: „Panaikinti 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovės valdyboje priimtą ir protokole Nr. 11/15 užfiksuotą sprendimą dėl Bendrovės vadovo darbo apmokėjimo ir kitų darbo sutarties sąlygų, toje dalyje, kuri susijusi su Bendrovės vadovui mokama kintamąja atlyginimo dalimi (priemoka), jam išmokamą už metinius rezultatus, skaičiuojamą 3,5% nuo Bendrovės metinio grynojo pelno, ir 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, mokamą jo atšaukimo/atleidimo iš pareigų atveju nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos (2015 m. gegužės 5 d.).“; taip pat atitinkamai priimtus sprendimus, susijusius su išeitinės dydžiu, jos išmokėjimu. Atsakovė priešieškiniu be reikalavimo priteisti iš V. P. nepagrįstai gautas sumas, prašo pripažinti negaliojančiomis šalių sudarytos darbo sutarties 4 d. ir 5 d., kaip jos buvo pakeistos 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimo pagrindu.

34. Akivaizdu, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra neatsiejamai susiję su 2015 m. gegužės 6 d. bendrovės valdybos sprendimo teistumu, tik išsprendus šį klausimą galėtų būti sprendžiama dėl 2021 m. vasario 8 d. valdybos posėdžio metu priimtų sprendimų bei jų priėmimo sukeltų padarinių, atitinkamai tik išsprendus ginčą dėl 2015 m. gegužės 6 d. bendrovės valdybos sprendimo teisėtumo, galėtų būti sprendžiama dėl priešieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo. Pripažintina, kad civilinėje byloje Nr. e2-117-400/2021 nustatytini faktai yra tiesiogiai susiję tiek su ieškiniu, tiek su priešieškiniu šioje byloje.

35. Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės 2021 m. vasario 8 d. valdybos sprendimą ginčijamoje dalyje galimai reikšmės turėtų aplinkybės, susijusios su 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimo teisėtumu dalyse dėl vadovui paskirtos kintamos priemokos bei dėl išeitinės išmokos. 2021 m. vasario 8 d. valdybos sprendimas buvo priimtas argumentuojant tuo, kad galimai 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimas (jo dalis) buvo neteisėta, todėl aplinkybės dėl sprendimo teisėtumo nustatymas yra reikšmingas.

36. Ieškovas prašo priteisti išeitinę išmoką, kurios dydis taip pat buvo nustatytas 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimo ir atitinkamai dėl jo priėmimo pakeista darbo sutartimi, pagrindu. Manytina, kad iki kol nėra išspręsti tarpusavyje susiję neturtiniai ieškinio reikalavimai, nėra galimas ir reikalaujamos išeitinės išmokos priteisimo klausimo išsprendimas.

37. Pažymėtina, kad ir ieškovas buvo pripažinęs, jog tarp dviejų civilinių bylų yra teisinis ryšys, jis pats prašė stabdyti civilinę bylą Nr. e2-117-400/2021 iki kol yra nagrinėjama ši civilinė byla, nurodė, kad tik įvertinus atsakovės 2021 m. vasario 8 d. valdybos sprendimo (ne)teisėtumą dėl skirto 3,5 proc. kintamosios atlyginimo dalies, gali būti nustatytas 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimo (ne)teisėtumas. Minėtas prašymas nebuvo patenkinus, pripažinus, kad 2021 m. vasario 8 d. valdybos sprendimo (ne) teisėtumas nėra tos bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje yra priešinga situacija, kadangi 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimo (ne)teisėtumo klausimo išsprendimas yra reikšmingas ir šis klausimas sprendžiamas kitoje byloje. Kadangi dėl 2015 m. gegužės 6 d. valdybos sprendimo teisėtumo sprendžiama kitoje civilinėje byloje, nėra pagrindo dėl to spręsti savarankiškai nagrinėjamoje byloje.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. e2-117-400/2021 nustatyti faktai, susiję su 2015 m. gegužės 6 d. AB „Panevėžio keliai“ valdybos sprendimo galiojimu, turės teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje byloje. Minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turės teisinės reikšmės tiek sprendžiant dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio reikalavimų. Plačiau dėl kitoje civilinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių reikšmės nagrinėjamai bylai, ieškinio, priešieškinio reikalavimų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jas įvertins pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjęs bylą.

39. Pažymėtina, kad bylos sustabdymą reglamentuojančiose CPK normose tiesiogiai nėra nustatyta galimybė stabdyti bylos dalį, t. y. esant įstatyme nustatytiems pagrindams laikinai nespręsti tam tikrų byloje pareikštų reikalavimų, tačiau toks procesinis veiksmas iš esmės galimas, o kai kuriais atvejais, siekiant operatyviai apginti asmens teises ar teisėtus interesus, kai bylą dėl kitų reikalavimų reikia stabdyti, – tikslingas ir skatintinas. Tokia procesinė situacija įmanoma dėl civiliniame procese egzistuojančio dalinio sprendimo instituto (CPK 261 straipsnis), kai galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Taigi dalies bylos sustabdymas neatskiriamai susijęs su galimybe priimti dalinį sprendimą – sustabdyti dalį bylos galima tik tokiu atveju, jei dėl kitos bylos dalies galimas dalinio sprendimo priėmimas. CPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, jog teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinio sprendimo priėmimas taikytinas tokiais atvejais, kai dalis byloje pareikštų reikalavimų faktinių aplinkybių aspektu yra itin sudėtingi, ir dėl kitos reikalavimų dalies išsprendimo netikslinga laukti, kol bus surinkti visi įrodymai, reikalingi visiems pareikštiems reikalavimams išspręsti. Taip sudaroma galimybė bent dėl dalies reikalavimų pagreitinti teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015). Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalinis sprendimas byloje dėl išeitinės išmokos priteisimo ieškovui nėra galimas, kol nėra išspręsti kiti reikalavimai byloje.

40. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė teisėtai ir pagrįstai, nesutiktina su atskirojo skundo argumentu dėl proceso operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomiškumo principų pažeidimo. Esant privalomojo bylos sustabdymo pagrindui, teismas bylą turi sustabdyti nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos bylos sustabdymo klausimu, nes taip spręsti šį klausimą įpareigoja įstatymas (CPK 163 straipsnis). Be to sustabdžius bylą, kai nustatomas CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas pagrindas, galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių, teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą.

41. Pagal CPK 76 straipsnį visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinėjimas. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau. Nagrinėjamu atveju sustabdžius bylą, terminai teismui pasirengti ir išnagrinėti ginčą taip pat sustabdomi iki kol išnyks priežastys dėl kurių byla buvo sustabdyta, todėl terminai, numatyti CPK 413 straipsnyje, nebus praleisti. Civilinė byla sustabdyta tik pasibaigus pasirengimo stadijai, neprasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl nėra pagrindo spręsti, jog klausimas teismo išspręstas nesavalaikiai.

42. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylos stabdymą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.