Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams UAB „Merkevičius ir partneriai“, G. Š., UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje – Cryogas M&T Poland S.A., If Insurance AS, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė, Inspekcija) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybės administracija, administracija) 2020 m. sausio 22 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – leidimas) galiojimą; 2) panaikinti 2020 m. gegužės 7 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą; 3) leisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti aikštelę su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams (duomenys neskelbtini) (toliau – aikštelė) ir, jeigu būtina, atitinkamai perstatyti/pertvarkyti aikštelę pagal parengtą projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu bus išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas; 4) atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neatlikus 3 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius nuo 3 punkte nurodyto termino pabaigos, kaltų asmenų, tai yra Kalvarijos savivaldybės administracijos, G. Š., UAB „Merkevičius ir partneriai“, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ lėšomis nugriauti aikštelę, plane pažymėtą b5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 282,81 kv. m, adresas – (duomenys neskelbtini), su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems, ir sutvarkyti statybvietę.

1.1. Ieškovė nurodė, kad Cryogas M&T Poland S. A. (toliau – ir užsakovas, montuotojas) 2018 m. spalio 8 d. Inspekcijai pateikė raštą „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame buvo nurodyta, kad minėta įmonė yra Lenkijos Respublikoje registruota gamtinių dujų tiekimo bendrovė, kurios viena iš pagrindinių veiklos sričių yra suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) stočių projektavimas, SGD stočių įrangos montavimas ir SGD tiekimas; bendrovė svarsto galimybę plėsti savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir privačios bendrovės teritorijoje montuoti SGD pakartotinio dujinimo gamyklinius įrenginius, kurių paskirtis tenkinti kliento technologinius ir šilumos poreikius; rašte prašoma atsakyti į klausimus dėl aikštelės statybos. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad minėtame rašte nebuvo užuominos apie tai, kad plečiant savo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, ketinama į Lietuvos Respubliką tiekti potencialiai pavojingą įrangą. Inspekcija į minėtą raštą atsakė 2018 m. spalio 19 d. raštu, nedviprasmiškai nurodydama, kad asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys; ir konsultacija negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje. Akcentavo, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos neginčijamai patvirtina, kad už leidimo išdavimą ir deklaracijos surašymą yra atsakinga ne Inspekcija. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. Inspekcijos pareigūnas tikrino leidimo išdavimo teisėtumą ir surašė 2020 m. rugsėjo 9 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – pažeidimų nenustatyta. Ieškovė pabrėžė, kad tikrinti buvo tie dokumentai ir duomenys, kurie tuo metu buvo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad administracija statytojui 2020 m. sausio 22 d. išdavė leidimą pagal UAB „Merkevičius ir partneriai“ (toliau – projektuotojas) 2019 m. parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Inžinierinio statinio – aikštelės, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau – statinio projektas1), kuriuo leido žemės sklype, (duomenys neskelbtini), statyti nesudėtingojo statinio kategorijos inžinierinį statinį – aikštelę. Užsakovo, veikiančio pagal statytojo įgaliojimą, 2019 m. spalio 5 d. pateiktoje projektavimo užduotyje nurodyta, kad projektuojamas objektas: inžinierinis statinys – aikštelė; nenurodomi konkretūs technologiniai įrenginiai, kurie bus montuojami aikštelėje.

1.2. Ieškovės pateiktais duomenimis, 2021 m. kovo 10 d. gavusi trečiojo asmens Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) raštą Nr. R2-(KA)-1958 dėl suskystintų gamtinių dujų tinklų ir įrenginių, jų priskyrimo statiniams ir tokių statinių klasifikavimo, 2021 m. kovo 25 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2021 m. kovo 31 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 2020 m. sausio 22 d. išdavė leidimą pagal projektuotojo 2019 m. parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Inžinerinio statinio-aikštelės, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“, kuriuo leido minėtame žemės sklype statyti nesudėtingojo statinio kategorijos inžinerinį statinį – aikštelę. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT). Žemės sklypas atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ išnuomotas nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2100 m. gruodžio 4 d. Aikštelę nuosavybės teise valdo atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad VERT UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. KPP-218 (toliau – VERT pažyma), kurioje nustatyta, kad „statytojo pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuoti, išbandyti (gamtinių dujų sistemos) suskystintų gamtinių dujų regazifikacijos stotis – 1 vnt.; reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ser. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį (Pastabos: montavimą atliko CRYOGAS M&T POLAND SA; Pav. Nr. 25140, 2020-08-08 VERT-20201171)“. Ieškovės specialistui 2021 m. birželio 17 d. privalomuoju nurodymu iš Kalvarijos savivaldybės administracijos pareikalavus pateikti su leidimo išdavimu susijusius dokumentus, 2021 m. birželio 21 d. pastaroji elektroniniu laišku informavo, kad neturi papildomų dokumentų, susijusių su leidimo išdavimu.

1.3. Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tą pačią dieną, t. y. 2019 m. spalio 5 d., buvo parengtos 2 projektavimo užduotys, abi projektavimo užduotys pasirašytos statytojo, užsakovo ir projektuotojo, tačiau skiriasi jų turinys. Tikėtina kad tuo pačiu metu projektuotojas rengė ir projektą1, ir projektą2 („Inžinierinio statinio – aikštelės su jos priklausiniais, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini). VERT 2021 m. kovo 10 d. raštu Inspekcijai pateikė projektavimo užduotį2, iš kurios matyti, kad projektuojamas inžinierinis statinys – aikštelė su jos priklausiniais žemės sklype. Projektavimo užduotimi2 nurodyta, kad SGD technologinių įrenginių gabaritus, svorius bei technologines apkrovas pateikia užsakovas, elektros įvadas turi atitikti sprogioms zonoms keliamus reikalavimus; suprojektuoti SGD technologinių įrenginių aikštelės teritorijos apšvietimą, šviestuvai turi atitikti sprogioms zonoms keliamus reikalavimus; sprogių zonų išdėstymą ir ribas nurodo užsakovas. Iš Inspekcijai pateikto projekto2 žinoma, kad minėtame žemės sklype statomi SGD pakartotinio išdujinimo technologiniai įrenginiai, kurie aprūpins katilinę gamtinėmis dujomis; SGD pakartotinio išdujinimo įrenginius sudaro du kriogeniniai rezervuarai, du atmosferiniai garintuvai, slėgio mažinimo ir matavimo įrenginiai; technologijos dalyje taip pat apibrėžtos sprogiosios zonos. Kilus abejonių ir išsiaiškinus nutylimas aplinkybes, kad tą pačią dieną, t. y. 2019 m. spalio 5 d. buvo parengtos ir projektuotojui pateiktos 2 projektavimo užduotys, abi projektavimo užduotys pasirašytos statytojo, užsakovo ir projektuotojo, tačiau skiriasi jų turinys ir, kad tikėtina, kad tuo pačiu metu projektuotojas rengė ir projektą1, ir projektą2, kilus abejonių dėl projektuotojo pozicijos ir pasirinkto elgesio modelio, Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. privalomuoju nurodymu iš projektuotojo buvo pareikalauta iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. pateikti rašytinį paaiškinimą. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. gavo projekto vadovės atsakovės G. Š. 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-1198 – inžinerinio statinio-aikštelės, (duomenys neskelbtini), statybos projekto“, kuriame nurodyti projektuojamos aikštelės priskyrimo II grupės nesudėtingų statinių kategorijai motyvai ir teigiama, kad projektuojama aikštelė neatitinka nei vieno ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašo punkto, SGD technologiniai įrenginiai yra pastatyti ne statinyje, o lauke. Ieškovė patikrino leidimo išdavimo teisėtumą ir 2021 m. rugsėjo 2 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, jog leidimas išduotas neteisėtai.

1.4. Ieškovė nurodė, kad ant aikštelės 2021 m. kovo 25 d. patikrinimo metu jau buvo sumontuoti SGD įrenginiai, kurie jau buvo paleisti ir veikė, tačiau statytojo pateiktame Statybos darbų žurnale apie SGD įrangos montavimą aikštelėje jokių įrašų nebuvo/nėra. Pažymėjo, kad projektavimo užduotis (dvi) projektuotojui statytojo įgaliojimu 2019 m. spalio 5 d. pateikė užsakovas (SGD įrenginių montuotojas), kurioje buvo nurodyta suprojektuoti aikštelę technologiniams (SGD) įrenginiams sumontuoti (nurodant, kad konstrukcinę aikštelės dalį (pamatus) suprojektuoti pagal užsakovo pateiktas (t. y. numatomas) technologinių įrenginių apkrovas), o taip pat suprojektuoti sunkiasvorio transporto privažiavimo kelią prie aikštelės. Projekto1 aiškinamajame rašte bei prie projekto pridėtoje inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, priskirtų II geotechninei kategorijai, ataskaitoje yra paminėta, kad aikštelėje bus montuojami technologiniai įrenginiai/įranga (SGD įrenginiai), tačiau projekte1 nenurodyta (aiškiai neparašyta/nepabrėžta), kad SGD įrenginiai – tai potencialiai pavojingi įrenginiai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esantys įrašai nurodo, kad minėta aikštelė įregistruota 2020 m. birželio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu (deklaraciją statytojas parengė 2020 m. gegužės 7 d. ir tiesiogiai pateikė VĮ Registrų centrui. Statytojas, pateikęs deklaraciją dėl aikštelės įregistravimo, 2020 m. birželio 1 d. pagal rangos darbų sutartį su rangovu (užsakovu) „Cryogas M&T Poland S.A.“ aikštelėje pradėjo SGD įrangos montavimo, derinimo ir paleidimo darbus, kurie buvo baigti 2020 m. birželio 16 d. (po 2020 m. birželio 1 d. ant aikštelėje įrengtų pamatų rangovas sumontavo SGD įrangą su technologiniais vamzdynais) pagal projektą2, apie tai 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 375-690 „Dėl SGD įrenginių“ statytojas informavo Inspekciją. Užsakovui minėtu adresu sumontavus ir išbandžius SGD (regazifikacijos stotį), statytojui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno skyrius 2020 m. liepos 8 d. išdavė pažymą apie įrenginio įregistravimą potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre Nr. (duomenys neskelbtini). VERT 2020 m. rugpjūčio 6 d. statytojui išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. KPP-218. Statytojas 2021 m. rugsėjo 27 d. el. paštu pateikė deklaraciją ir 2020 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (toliau – kadastro byla). Inspekcija patikrino deklaracijos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2021 m. rugsėjo 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų.

1.5. Ieškovė akcentavo, jog teismų praktikoje įtvirtinus, kad reikalavimams pripažinti statybą neteisėta ar savavališka nėra nustatyti specialūs ieškinio senaties terminai, todėl taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, taip pat nurodžius, jog procedūrinis terminas nėra tapatus ieškinio senaties terminui, turi būti laikomasi taip pat ir išaiškinimo, jog situacija, kai ieškovui, kaip viešojo administravimo subjektui, pažeidus procedūrą ar procedūrinį terminą, dėl ko jis prarastų teisę į ieškinio patenkinimą, o atsakovas įgytų teisę naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytais statiniais, prieštarautų tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio, draudžiančio naudotis ir disponuoti neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuotam principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2 mėnesių terminas nuo leidimo patikrinimo akto, kuriame konstatuoti nustatyti pažeidimai, surašymo (2021 m. rugsėjo 2 d.) suėjo 2021 m. lapkričio 2 d., tačiau ši diena buvo nedarbo ir šis terminas perkeliamas į sekančią darbo dieną – 2021 m. lapkričio 3 d., todėl Inspekcija į teismą kreipėsi, nepraleisdama Priežiūros įstatymo nustatyto termino. Be to, pažymėjo, kad surašant 2020 m. sausio 22 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo aktą, Inspekcija neturėjo visų būtinų tyrimui atlikti dokumentų ir statybos leidimo teisėtumo tyrimą atliko tik pagal tuos dokumentus, kurie buvo įkelti IS „Infostatyba“. Todėl darytina išvada, kad Inspekcijos ieškinys teismui pateiktas nepraleidus 2 mėnesių procedūrinio termino. Be to, ir šiuo metu galiojančio Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad skundas visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų, t. y. galimo tyrimo terminas sutapatintas su CK įtvirtintu 10 metų ieškinio senaties terminu. Teismui manant, kad Inspekcija praleido terminą ieškiniui pateikti, prašė šį terminą atnaujinti.

1.6. Ieškovės vertinimu, aikštelėje sumontuoti suskystintų gamtinių dujų įrenginiai priskirti prie potencialiai pavojingų įrenginių ir yra registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Tai patvirtina VDI 2020 m. liepos 8 d. išduota pažyma apie šių įrenginių įregistravimą Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, suteikiant jiems atitinkamą identifikavimo kodą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 20 dalį, STR „Statinių klasifikavimas“ 9.2 papunktį ir 13 punktą ypatinguoju statiniu laikytinas statinys, <...> kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; <...>. Atsižvelgiant į tai, aikštelė, kurioje yra sumontuoti potencialiai pavojingi įrenginiai, priskirtina ypatingojo statinio kategorijai. Inspekcijos nuomone, akivaizdu, kad STR „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelė yra taikoma sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statiniams, o tas parametras, kad statinyje, ant jo, ar po juo yra sumontuojami potencialiai pavojingų įrenginių, savaime tokį statinį priskiria prie ypatingų statinių kategorijos dėl galimos didelės žalos jų avarijos atveju. Leidime ir projekto1 bendrosios dalies bendrųjų statinių rodiklių lentelėje klaidingai nurodyta (t. y. žemesnė kategorija nei turėtų būti), kad aikštelė su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams, yra II grupės nesudėtingasis inžinierinis statinys. Šis statinys turėjo būti nurodytas kaip ypatingojo statinio kategorijos. Aikštelė su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams suprojektuota, nesilaikant Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkto, STR „Statinių klasifikavimas“ 9.2 papunkčio, 13 punkto ir STR „Statinio projektavimas“ 7.1 papunkčio reikalavimų.

1.7. Ieškovė pažymėjo, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis numatė, kad statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Anot ieškovės, egzistuoja du leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai: 1) leidimas neteisėtas iš esmės ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. su prašymu išduoti leidimą pateikti ne visi privalomi pateikti dokumentai ir projekte klaidingai nurodyta statinio kategorija; 2) priimant ir tenkinant prašymą išduoti leidimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t. y. užregistravus prašymą išduoti leidimą ir sprendžiant jo priėmimo klausimą taip pat ir vėliau jau tikrinant projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams administracijos atsakingi tarnautojai netinkamai patikrino, ar pateikti visi su prašymu išduoti leidimą privalomi pateikti dokumentai, todėl prašymas išduoti leidimą turėjo būti nepriimtas, negalėjo būti nagrinėjamas ir tuo labiau tenkinamas, taip pat tikrinant projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, administracijos atsakingas tarnautojas netinkamai patikrino, ar projekte suprojektuotos aikštelės su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą jų kategoriją.

1.8. Ieškovė akcentavo, kad teismui panaikinus leidimo galiojimą, kartu turi būti šalinami ir neteisėtai išduoto leidimo pagrindu atsiradę statybos padariniai. Nurodė, kad statytojo įgalioto asmens nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“ 2020 m. sausio 2 d. pateiktas prašymas išduoti leidimą administracijos įgalioto valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) R. G. negalėjo būti pažymėtas priimtu, negalėjo būti nagrinėjamas ir tuo labiau negalėjo būti patenkintas, kadangi su prašymu išduoti leidimą pateikti ne visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti privalomi pateikti dokumentai, nepateiktas projekto ekspertizės aktas. Pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ypatingojo statinio projektų ekspertizė yra privaloma. Remiantis IS „Infostatyba“ duomenimis, administracijos (duomenys neskelbtini) A. G., be kitų reglamento STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1-1.21 papunkčiuose nurodytų tikrintų reikalavimų, turėjo patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statinio kategoriją. Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas turėjo pareigą, nurodytą reglamento STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.11 papunktyje, o nustatęs, kad statinio projekto sprendiniai, kuriais projektuojama aikštelė su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams, neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte, STR „Statinių klasifikavimas“ 9.2 papunktyje ir 13 punkte įtvirtinto ypatingojo statinio sąvokos, negalėjo tenkinti prašymo ir išduoti leidimo. Todėl administracijos įgaliotiems valstybės tarnautojams, nepareikalavusiems pateikti projekto ekspertizės aktą, nepatikrinusiems projekte suprojektuotos aikštelės, pritaikytos regazifikacijos stoties įrengimui, priskiriamos potencialiai pavojingiems įrenginiams, kategorijos, leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkto, STR „Statinių klasifikavimas“ 9.2 papunkčio ir 13 punkto, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3 punkto ir 8 dalies, reglamento STR 1.05.01:2017 13.2 papunkčio, 5 priedo 1.7 ir 1.11 papunkčių nuostatas. Todėl administracija laikytina atsakinga už neteisėto leidimo išdavimą ir pripažintina kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padariniai.

1.9. Ieškovė taip pat akcentavo, kad projektuotojas, gavęs projektavimo užduotį1 ir projektavimo užduotį2 ir projekto rengimo dokumentus, privalėjo parengti statinio projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus ir atitinkamai projekto vadovė privalėjo užtikrinti, kad statinio projektas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Inspekcijos manymu, projekto vadovė, būdama atsakinga už tai, jog statinio projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai, t. y. statinio projekto sprendiniai nepažeistų Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkto, STR „Statinių klasifikavimas“ 9.2 papunkčio ir 13 punkto, taip pat, kad šie statinio projekto sprendiniai būtų aiškūs, nedviprasmiški ir neprieštarautų vienas kitam, šių reikalavimų nesilaikė, todėl pasirašydama statinio projektą, kuriam išduotas ginčijamas leidimas, pažeidė aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus ir pareigą jų laikytis. Mano, kad projektuotojas ir projekto vadovė laikytini atsakingais už neteisėto leidimo išdavimą ir pripažintini kaltais asmenimis, kurių lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padariniai. Be to, ieškovės vertinimu, faktinės aplinkybės patvirtina statytojo (užsakovo) ketinimą, suderintą su projektuotoju, projektuoti aikštelę su priklausiniais, t. y. suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, numatyti sprogių zonų išdėstymą ir ribas. Nagrinėjamu atveju statytojas, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai užsakė parengti aikštelės su SGD įrenginiais statinio projektą ir jį tvirtino, turėdamas žinoti, kad aikštelė su SGD yra priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas projektuotojui pateikė projektavimo užduotis suprojektuoti aikštelę SGD įrenginiams statyti, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi privalėjo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, organizuoti statinio projekto ekspertizę, todėl taip pat laikytinas atsakingu už neteisėto leidimo išdavimą ir pripažintinas kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padariniai.

1.10. Sprendžiant klausimą dėl neteisėtos statybos kaltų asmenų nustatymo, reikia nustatyti priežastinį ryšį. Nustatant kaltus asmenis, kurių lėšomis turėtų būti šalinami statybos įvykdytos pagal leidimą padariniai, atsižvelgtina į tai, kad reikalavimai vykdomiems statybos darbams įtvirtinti Statybos įstatyme, t. y. aukščiausios juridinės galios teisės akte, todėl atitinkamą Statybos įstatymo reglamentavimą privalo žinoti tiek viešojo administravimo subjektai, išduodantys statybą leidžiančius dokumentus, tiek asmenys, kurie projektuoja statinį ir atlieka statinio projekto ekspertizę, bei tie, kurie siekia įgyvendinti statytojo teisę ar vykdo statybą tokio leidimo pagrindu. Tai reiškia, kad tiek viešojo administravimo subjektai, išduodantys statybą leidžiantį dokumentą, tiek kiti asmenys, projektuojantys statinį, atliekantys statinio projekto ekspertizę ar vykdantys statybos darbus išduoto leidimo pagrindu, negali nepaisyti įstatyminių reikalavimų statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Mano, kad tarp neteisėtai išduoto leidimo ir administracijos veiksmų yra priežastinis ryšys, nes leidimą išdavusiai institucijai – administracijai – kilo pareiga patikrinti pateiktus dokumentus, įskaitant – statinio kategoriją, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Iš projektinės dokumentacijos yra žinoma, kad projektuotojui buvo pavesta parengti statinio projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, o įsakymu dėl projekto vadovo skyrimo G. Š. buvo paskirta statinio projekto vadove. Atitinkamai, projektuotojas bei statinio projekto vadovė pasirašė statinio projektą, nors jo sprendiniai dėl neteisingai nustatytos statinio statybos kategorijos neatitinka Statybos įstatymo bei statybos techninių reglamentų reikalavimų. Todėl tarp projektuotojo ir statinio projekto vadovės veiksmų bei neteisėtai išduoto leidimo taip pat yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas projektuotojui pateikė projektavimo užduotį1 ir projektavimo užduotį2 suprojektuoti aikštelę su SGD įrenginiais, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi privalėjo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, organizuoti statinio projekto ekspertizę. Statytojas, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, neveikė rūpestingai, nevykdė teisės aktuose numatytų privalomų pareigų, todėl tarp statytojo veiksmų bei neteisėtai išduoto leidimo taip pat yra priežastinis ryšys. Inspekcijos nuomone, atsakovams – administracijai, projektuotojui, projekto vadovei ir statytojui kyla solidarioji atsakomybė.

1.11. Ieškovė taip pat akcentavo, kad aikštelės su SGD įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams, užbaigimui negalėjo būti statytojo surašyta deklaracija, kadangi privalėjo būti surašytas statybos užbaigimo aktas. Deklaracijoje nurodytas tik pagal kadastro bylos duomenis (faktinis) statinio plotas – 282,81 kv. m, deklaracijoje nenurodytas projektinis statiniu užstatomas plotas – 157 kv. m. Todėl deklaracija neatitinka Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V-152 nustatytų privalomų duomenų, kadangi deklaracijoje nenurodyta privaloma statinio rodiklių reikšmė, t. y. statinio plotas pagal projektą. Iš kadastrinių matavimų bylos žinoma, kad aikštelės (su gręžtiniais poliais), kurioje sumontuoti SGD įrenginiai, priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, faktinis plotas yra 143,46 kv. m. Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio plotas yra žymiai didesnis, t. y. 282,81 kv. m. Pastatytas statinys neatitinka deklaracijoje nurodytos statinio kategorijos. Deklaracijos patikrinimo aktu nustatyta, kad pažeistos Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos, atitinkamai ir reglamento STR 1.05.01:2017 10.2 papunktis. Ieškovės vertinimu, deklaracija yra neteisėta ir jos galiojimas turi būti panaikintas teismo sprendimu.

2. Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, be kita ko prašė vadovautis ekspertizės aktu, nes ekspertizė atlikta tinkamai ir aktas surašytas laikantis reikalavimų bei ekspertas patvirtino, jog aikštelė yra ypatingas statinys.

3. Atsakovai G. Š. ir UAB „Merkevičius ir partneriai“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o nustačius, kad ieškinio senatis nepraleista, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Atsakovai nurodė, jog UAB „Merkevičius ir partneriai“ pagal 2019 m. spalio 5 d. projektavimo užduotį, sudarytą su užsakovu Cryogas M&T Poland S.A., statytoju UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, buvo pavesta parengti Inžinerinio statinio – aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Pagal užsakovo Cryogas M&T Poland S.A. pateiktus duomenis, UAB „Merkevičius ir partneriai“ turėjo suprojektuoti aikštelę technologiniams įrenginiams – vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo stotelės įrangai, kurios paskirtis būtų tenkinti išskirtinai kliento technologinius ir šilumos poreikius. Atsakovė, turėdama jai pateiktus duomenis, būtinus projektavimo užduočiai vykdyti, bei turėdama Inspekcijos, kaip atsakingos ir kontroliuojančios institucijos rašytinius išaiškinimus dėl tokio statinio statybos, bei šio statinio projektavimo metu priskiriamos statinio kategorijos, parengė Inžinerinio statinio – aikštelės, (duomenys neskelbtini), Statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos projekte buvo numatyta, kad šiuo projektu yra suprojektuojamas inžinerinis statinys, priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, kuris bus pastatytas naujos statybos būdu. Toliau šiame statybos projekte inter alia buvo nurodyta, kad projektuojamoje aikštelėje, kuri priskiriama prie nesudėtingų inžinerinių statinių, numatomos įrengti suskystintų gamtinių dujų technologinės įrangos vietos. Šio parengto projekto pagrindu Kalvarijos savivaldybės administracija 2020 m. sausio 22 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Statytoja UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ savo žemės sklype pastatė nesudėtingą inžinerinį statinį – aikštelę, kurią dar 2020 m. birželio 5 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Jau pabaigus šios aikštelės statybą, ieškovė, esant aikštelėje pastatytai ir jau veikiančiai technologinei įrangai – vidutinio slėgio SGD stočiai, kelis kartus tikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagrįstumą, o būtent: ieškovė 2020 m. rugsėjo 03 d. – 2020 m. rugsėjo 08 d. laikotarpiu tikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, bei 2020 m. rugsėjo 8 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Šio akto dalyje, ieškovė akto skyriuje „3. Projekto sprendiniai“, pažymėjo, kad projekte nurodyta statinio-aikštelės kategorija „nesudėtingas“ nurodyta teisingai, o šio akto 5.1 papunktyje pažymėjo, kad projekto ekspertizės atlikti neprivaloma. Pati ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d. atliko antrą patikrinimą vietoje, kurio metu 2021 m. kovo 31 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame ne tik užfiksavo aikštelę ir sumontuotą įrangą, tačiau inter alia ir nenustatė jokių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Ieškovė 2021 m. birželio 18 d. – 2021 m. rugpjūčio 05 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu trečią kartą pakartotinai nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Šio pakartotinio patikrinimo metu ieškovė taip pat pažymėjo, kad akto skyriuje „3. Projekto sprendiniai“ projekte nurodyta statinio-aikštelės kategorija „nesudėtingas“ nurodyta teisingai, o šio akto 5.1 papunktyje pažymėjo, kad projekto ekspertizės atlikti neprivaloma. Atsakovai akcentavo, kad tiek atsakovei rengiant statybos projektą ir teikiant jį statybą leidžiančio dokumento išdavimui Kalvarijos rajono savivaldybės administracijai, tiek jau ieškovei tikrinant Kalvarijos rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrįstumą/teisėtumą, tuo metu kai jau de facto buvo pastatyta aikštelė, bei de facto šioje aikštelėje jau buvo sumontuota ir paleista veiklai technologinė įranga – vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo gamykliniai įrenginiai, ieškovė jokių projekto klaidų, parenkant aikštelės kategorijos rūšį, nenustatė, bei konstatavo, kad visi atsakovės statybos projekte nurodyti sprendiniai, ir šiuos sprendinius de facto atspindintys statiniai, esantys natūroje, atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bei Inspekcijos, kaip atsakingą priežiūrą vykdančios tarnybos, statybos priežiūros politiką.

3.2. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad 2021 m. spalio 5 d. el. paštu iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ gavo Inspekcijos 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2020-01-22 statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo rezultatų“, kuriuo buvo nurodyta, kad ieškovė pakartotinai patikrino Kalvarijos savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento, leidžiančio statytojui UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ statyti nesudėtingą statinį-aikštelę, ir nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai. Šio sprendimo ieškovė atsakovei UAB „Merkevičius ir partneriai“ nesiuntė ir jokia forma apie šį priimtą sprendimą atsakovės neinformavo. Be kita ko, papildomai nurodė, kad atsakovei G. Š. ieškovė 2021 m. spalio 27 d. buvo surašiusi administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad ji, būdama projektuotoja pažeidė įstatymą, nes projektuodama aikštelę sudarė netinkamą projektą; tačiau ieškovė 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu šią administracinio nusižengimo bylą G. Š. atžvilgiu nutraukė, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

3.3. Atsakovai nurodė, kad kreipusis išaiškinimo į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, ši 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-1127 „Dėl UAB „Merkevičius ir partneriai rašto“, nurodė, kad „Ypatingųjų ir nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijoms priskiriamų statinių sąrašas pateikiamas statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – reglamentas) 1 ir 3 lentelėse. Reglamento 3 lentelės 4.1 papunktyje nustatyta, kad plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas ? 10 m2 – ? 10000 m2 , priskirtini nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.) pagal reglamento 1 lentelės reikalavimus nepriskirtini ypatingiesiems statiniams“, bei akcentuojama, kad „<...> plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.) gali būti priskirtini tik nesudėtingųjų ir neypatingųjų statinių kategorijoms“. Mano, kad šios faktinės aplinkybės buvusios iki ieškinio pateikimo ir atsiradusio po ieškinio patiekimo yra reikšmingos ir turi būti vertinamos kompleksiškai nagrinėjant ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį. Atsakovai pažymėjo, kad įstatymo leidėjas expressis verbis nurodo, kad prie ypatingų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. šiuo teisiniu reguliavimu įstatymo leidėjas įtvirtina blanketinę teisės normą, kurioje turi būti nurodytas konkretus statinių, kurie priskiriami ypatingiems statiniams, sąrašas, todėl nesant tokiame sąraše statinio, kuris priskirtinas prie ypatingų statinių sąrašo, joks projektuotojas ir tuo labiau valstybinę priežiūrą užtikrinanti institucija neturi teisėto pagrindo nurodyti tokį statinį priskirti prie ypatingų statinių. Ad hoc atveju toks sąrašas yra nurodytas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Šiame teisės akte, kaip ir numatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte, baigtinis ypatingų statinių sąrašas yra pateiktas 1 lentelėje. Pažymėjo, kad šiame baigtiniame sąraše, nėra nurodyta, kad ypatingų statinių grupei priskirtina aikštelė, kurioje bus sumontuoti mažo ar vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo gamykliniai įrenginiai. Nei aikštelė, nei tokio pobūdžio įrenginiai nepatenka į 1 lentelės 11 punkte nurodytų inžinerinių įrenginių kategoriją, nes analizuojant šio punkto turinį matyti, kad įgaliota institucija, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, prie ypatingų statinių sąrašo priskirdama dujų ir naftos tinklus nepriskiria ypatingų statinių kategorijoms kelių, tvorų ir aikštelių ir privažiavimų prie šių tinklų kelių. Be to į šios lentelės nurodytą „skirstomųjų dujotiekių“ sąvokos turinį nepatenka vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo gamykliniai įrenginiai, nes tokių įrenginių, kaip daiktų sąvoka yra expressis verbis apibrėžta Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad „mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais“. Anot atsakovų, teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tiek statybos projekto rengimo metu, tiek ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad aikštelė, kurioje bus įrengiami mažo ir vidutinio slėgo dujotiekiai, kurie savo prigimtimi, bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies pagrindu laikomi kilnojamaisiais daiktais, turi būti projektuojama kaip „ypatingas statinys“. Nei ieškovas, nei atsakovas, nei jokia kita priežiūrą vykdanti institucija negali teigti, kad nesant aiškaus reguliavimo, konkretus statinys turi būti traktuojamas kaip ypatingas statinys vien tuo pagrindu, kad jame pvz. yra potencialiai pavojingas įrenginys, nes šiuo atveju tam, kad statinį laikyti ypatingu yra būtinas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo, kuriuo patvirtintas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pakeitimas ir jo paskelbimas teisės aktų registre. Nesant tokio pakeitimo negalima reikalauti iš asmenų atitinkamo elgesio. Be to, tai, kad šiuo atveju aikštelė nepriklausomai nuo to, kad ant jos stovi bet koks kilnojamais įrenginys, tame tarpe ir SGD įrenginys, ipso facto netampa de jure ypatinguoju statiniu patvirtina ir Aplinkos ministerijos minėtame 2022 m. kovo 1 d. rašte išdėstyta pozicija.

3.4. Atsakovai nurodė, kad G. Š. neveikė savarankiško teisinio santykio pagrindu, ji veikė darbo teisinių santykių, susiformavusių tarp jos ir atsakovės UAB „Merkevičius ir partneriai“ pagrindu, todėl jos atžvilgiu turi būti taikomas CK 6.264 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį net jei ir būtų tenkinamas ieškinys, G. Š. negalėtų būti taikomos pasekmės, t. y. jos atžvilgiu negalėtų būti reikalaujama atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, nes visos pasekmės ad hoc atveju tenka darbdaviui – atsakovei UAB „Merkevičius ir partneriai“. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė patikslintame ieškinyje, įvardindama, jos nuomone, neteisėtus atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos veiksmus, expressis verbis nurodo, kad šiuos neteisėtus veiksmus atliko konkretūs šios atsakovės darbuotojai, tačiau ieškovė šiuo atveju šių darbuotojų atsakovais, kartu su Kalvarijos savivaldybės administracija, į bylą netraukė, todėl ieškovė taip pat turėtų elgtis ir G. Š. atžvilgiu. Be to, mano, kad teikdama patikslintą ieškinį, ieškovė neištaisė teismo nurodytų trūkumų, nes nelaiko, kad ieškovė yra bent iš dalies atsakinga pagal susiklosčiusią situaciją. Vertinant tai, kad tik ieškovas turi pareigą nurodyti atsakovus, o teismas ex officio neturi teisės nurodyti kuriam atsakovui reiškiamas ieškinys, darytina išvada, kad ieškovui nepatikslinus ieškinio dėl dviejų teismų konstatuotų esminių ieškinio trūkumų atsakovų dalyje (dėl paties ieškovo neveikimo ir veikimo), laikytina, kad teismas neturi galimybės teisingai išnagrinėti bylą, jei pvz. būtų pagrindas ieškinį tenkinti ir spręsti klausimą dėl ieškovės alternatyvaus reikalavimo, kuriuo ji prašo teismo atsakovų lėšomis nugriauti statinius. Atsakovų nuomone, tokiu atveju, kai ieškovė nelaiko, kad yra prisidėjusi prie konkrečių veiksmų, nors iš bylos tai matyti, teismas neturėtų galimybės tenkinti šio reikalavimo, nes tokiu atveju susidarytų analogiška situacija, dėl kurios byla iš apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.

3.5. Atsakovai pažymėjo, kad jiems taikomas ieškinio reikalavimas, tik jei atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neįvykdo pirmojo ieškinio reikalavimo. Iš to seka, kad ieškovės formuluojamas antrasis ieškinio reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo ir iš esmės yra sankcija už pirmojo ieškinio reikalavimo neįvykdymą. Mano, kad tokie ieškinio reikalavimai iš esmės yra ydingi ir negali būti teismo tenkinami, nes pirmuoju ieškinio reikalavimu nėra formuluojamas reikalavimas kitiems atsakovams, todėl atsakovai, kuriems netaikomas pirminis ieškinio reikalavimas, negali patirti sankcijos, kuri iš esmės įtvirtinta išvestiniame ieškinio reikalavime, kuris taikomas tik tuo atveju, nei neįvykdomas pradinis ieškinio reikalavimas. Be to kyla pagrįstas klausimas, kodėl ieškovė mano, kad atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neįvykdžius 3 ieškinio reikalavimo, būtinai turi būti griaunama aikštelė, o ne pvz. tiesiog išmontuojami kilnojamieji daiktai, kurie yra statytojo pastatyti ant šios aikštelės. Šiuo atveju teismas spręsdamas šį ieškinio reikalavimą, turėtų įvertinti, ar šis reikalavimas nėra neproporcingas. Pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, tam, kad statybos būtų pradėtos, nepakanka turėti statybos projektą, nes statybos galimos tik esant išduotam statybą leidžiančiam dokumentui. Nei atsakovai (G. Š. ir UAB „Merkevičius ir partneriai“), nei statytojas, nei rangovas nėra tie asmenys, kurie turi įstatymų nustatytą kompetenciją išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl jie negali būti laikomi kaltais dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo inter alia kaip ir negali būti laikomi atsakingais dėl statybos padarinių šalinimo savo sąskaita, jei būtų nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nepagrįstai.

3.6. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, kad atsakovai rengė du aikštelės projektus. Pažymėjo, kad atsakovai rengė vieną projektą, kuris buvo pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovės minimas technologinis projektas buvo parengtas užsakovo dėl kilnojamojo daikto ir jis buvo teikiamas trečiajam asmeniui – VERT jo kompetencijos ribose, kuris išdavė leidimą, patvirtinantį, kad šis kilnojamasis daiktas gali būti naudojamas.

3.7. Atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškovės dėstoma pozicija, susijusia su solidaria atsakomybe, kadangi tam, kad kiltų atsakomybė, turi būti nustatytas priežastinis ryšys, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Akcentavo, kad jų veikoje nėra priežastinio ryšio, kadangi ne jie sprendžia dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Net jei teismas ir laikytų, kad atsakovės parengtas projektas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, vien tik šio projekto parengimas ipso facto nesuteikė galimybės statytojui ar rangovui vykdyti darbus pagal jį, o buvo tik vada / pagrindas valstybės institucijai ex officio įvertinti, ar toks projektas neprieštarauja teisiniam reguliavimui, bei tik po to priimti sprendimą išduoti ar neišduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovų vertinimu, ieškovės reikalavimo dalis, kurioje ieškovė teismo prašo įpareigoti UAB „Merkevičius ir partneriai“, G. Š., UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ lėšomis nugriauti aikštelę, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes, jei teismas ir pripažintų, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nepagrįstai, tai dėl tokio dokumento išdavimo yra ir pačios ieškovės kaltės, todėl ji pati turi prisiimti neigiamas pasekmes.

3.8. Dėl ieškinio senaties termino taikymo nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovės ieškinio senaties laikas skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 22 d., ir akivaizdu, kad terminas ieškiniu pateikti yra ženkliai praleistas. Pažymėjo, kad net ir taikant ieškovei palankesnę senaties termino skaičiavimo praktiką, kurią kasacinis teismas tapatina su subjektyviuoju kriterijumi, pasireiškiančiu su ieškovo kaip bonus pater familias galėjimu ir turėjimu sužinoti apie pažeistas teises, laikytina kad ieškovė ir šiuo atveju yra praleidusi senaties terminą, nes tokiu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotųsi nuo pirmojo ieškovo patikrinimo, kurio metu ieškovė nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų, t. y. skaičiuotųsi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. Be to atkreipė dėmesį, kad regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teismas byloje Nr. eI3-11078-644/2021, nagrinėdamas UAB „Merkevičius ir partneriai“ skundo, dėl ieškovės šioje byloje priimto patikrinimo akto, kuriuo jis grindžia ieškinį, priėmimo klausimą, nurodė, kad pagal teismo šioje nutartyje nurodytą reglamentavimą Inspekcija, kuri yra ieškovė šioje byloje, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, per 5 dienas gali kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, t. y. šis teismas nurodė, kad tokiam ieškiniui pareikšti galioja sutrumpintas 5 dienų terminas. Todėl, jei teismas laikytų, kad nėra pagrindo ieškinio atmesti kitais pagrindais, atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį.

4. Atsakovų G. Š. ir UAB „Merkevičius ir partneriai“ atstovas teismo posėdyje palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime, ir prašė ieškinį atmesti, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Be kita ko, dėl teismo nutartimi paskirtos ekspertizės akto nurodė, jog ekspertui neatsakius į pirmąjį teismo užduotą klausimą dėl to, kad jis nepriklauso jo kompetencijai ar dėl kitų priežasčių, ekspertas turėjo bylą grąžinti teismui ir neatsakinėti į kitus klausimus. Be to, neatsakyta ir į kitus teismo klausimus, ne tik į pirmąjį. Atsakymai nėra motyvuoti, todėl vertino, jog ekspertizė atlikta netinkamai ir ja vadovautis teismas neturėtų.

5. Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Atsakovė nurodė, kad kaip privatus juridinis asmuo, elgdamasi pagal aukščiausius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, prieš įgyvendindama SGD įrenginio įsigijimo ir sumontavimo projektą apsirūpinimui šilumine energija gamybinei veiklai Kalvarijos ceche, 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu – profesionaliu rangovu Cryogas M&T Poland S.A. gamybinės teritorijos aikštelėje parengti SGD stoties projektą pagal sutartyje išdėstytas techninės specifikacijos sąlygas, atlikti su tuo susijusius veiksmus kompetentingose Lietuvos Respublikos institucijose ir pagal rangovo parengtą SGD stoties projektą gauti statybos leidimą. Rangovas su projektuotoja UAB „Merkevičius ir partneriai“ parengė technologinės įrangos statybos projektą, kurio pagrindu Kalvarijos savivaldybės administracija atsakovei, kaip statytojai, išdavė statybos leidimą. Po to rangovas ant suprojektuotos ir pagal projektą įrengtos aikštelės sumontavo technologinę gamyklinę mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrangą ir ją parengė eksploatavimui, ką patvirtina VERT 2020 m. rugpjūčio 5 d. – 2020 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu atliktas SGD įrenginio techninės būklės ir pateiktų dokumentų patikrinimas ir patvirtinimas, kad įrenginys yra tinkamai įrengtas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. išdavus energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą. Atsakovei buvo žinoma, kad rangovas Cryogas M&T Poland S.A. prieš projektuotojui parengiant aikštelės projektą, ne kartą raštu konsultavosi su ieškove dėl aikštelės projektui, ant kurios bus sumontuotas SGD įrenginys, būtinų projektavimo sąlygų ir kad aikštelės projektas buvo parengtas būtent pagal pačios ieškovės nurodytus Statybos įstatymo ir specialiųjų reglamentų (STR) reikalavimus. Todėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti teiginiai, jog atsakovė pateikdama techninę užduotį projektuotojui ir neorganizuodama projekto techninės ekspertizės neveikė atidžiai ir rūpestingai pagal juridiniam asmeniui keliamus didesnius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, yra nepagrįsti.

5.2. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė patikslintame ieškinyje pripažįsta ir nurodo, kad „suskystintų gamtinių dujų įrenginiai priskiriami prie potencialiai pavojingų įrenginių ir yra registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre“. Tai reiškia, kad ieškovei jau nuo 2018 m. spalio 4 d. buvo žinoma, kad atsakovės teritorijoje ant projektuojamos aikštelės bus montuojamas SGD įrenginys, kuris registruotinas potencialiai pavojingų įrenginių registre. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas – Lenkijos įmonė Cryogaz 2018 m. spalio 4 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“ ir „SGD pakartotinio dujinimo stotelės gamyklinių įrenginių technologinio proceso aprašymas“, adresuotas Inspekcijai, prašant pateikti informaciją, ar nurodyti SGD įrenginiai (kurie kaip kilnojamieji daiktai yra fiziškai pritvirtinami prie aikštelės, pastatomi ir perkeliami į kitą vietą jų neišardžius) yra statiniai; ar aikštelė, skirta SGD įrenginiams gali būti pripažįstama statiniu ir tokiu būdu registruojama Nekilnojamojo turto registre su SGD įrenginiu ar be šio įrenginio, ar tokios aikštelės statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atkreipė dėmesį į ieškovės pateiktą 2018 m. spalio 19 d. atsakymą. Pažymėjo, kad nei atsakovė, nei kiti aikštelės statybos proceso dalyviai (rangovas, rangovo pasamdytas projektuotojas) nuo ieškovės ir leidimą aikštelės statybai išdavusios atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos niekuomet neslėpė aplinkybės, jog aikštelės projektas parengtas mažos apimties gamyklinės kilmės SGD technologiniam įrenginiui, savo konstrukcijose turinčiam technologinius parametrus, kurie gali atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 61 „Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintiems Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametro sąrašo kriterijams, dėl ko toks SGD įrenginys privalės būti įregistruotas į potencialiai pavojingų įrenginių registrą.

5.3. Atsakovė akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje teismo išreikalauti rašytiniai įrodymai iš ieškovės patvirtina, kad ieškovė iki ieškinio pareiškimo nuosekliai laikėsi nuomonės, jog aikštelė SGD įrenginiui sumontuoti nelaikoma statiniu, o mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginiui statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Vertinant aplinkybę, kad ieškovei dar iki aikštelės projektavimo pradžios buvo žinoma, kad ant tos aikštelės bus sumontuotas suskystintų gamtinių dujų įrenginys, kuris neabejotinai bus įregistruotas potencialiai pavojingų įrenginių registre, akivaizdu, kad toji aplinkybė neabejotinai buvo žinoma ieškovei atliekant ir ankstesnius du patikrinimus, kurių metu jokių pažeidimų nenustatė. Atsakovė pažymėjo, kad minėti ankstesni patikrinimai ir ieškovės 2021 m. rugsėjo 2 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti tų pačių tiek Kalvarijos savivaldybės administracijos, tiek projektuotojos bei statytojos pateiktų patikrinimui duomenų pagrindu. Todėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad užsakovo 2018 m. spalio 4 d. rašte nėra net menkiausios užuominos apie tai, kad plečiant savo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, ketinama į Lietuvos Respubliką tiekti potencialiai pavojingą įrangą, neatitinka tikrovei ir yra akivaizdžiai teismą klaidinanti. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai sureikšmino rašytinio įrodymo – VDI 2020 m. liepos 8 d. išduotos pažymos apie SGD įrenginio įregistravimą Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, svarbą, kaip esminę aplinkybę, kad aikštelės, ant kurios šis įrenginys yra sumontuotas, projektas privalėjo būti parengtas pagal ypatingajam statiniui taikytinus reikalavimus. Remdamasi teisiniu reglamentavimu, byloje esančiais įrodymais, be kita ko, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštais, ir kt. atsakovė mano, kad galima padaryti pagrįstą išvadą, kad aikštelės projekto parengimui, ant kurios bus sumontuotas mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginys, patenkantis į mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių kategoriją, nėra taikomas tokios kategorijos SGD įrenginio pavojingumo kriterijus, t. y. kad pats įrenginys bus įtrauktas į potencialiai pavojingų įrenginių registrą, kadangi šios kategorijos įrenginių projektavimą ir įrengimą reglamentuoja specialus įstatymas – Gamtinių dujų įstatymas, kurio 13(1) straipsnyje nurodyta, kad dėl šių įrenginių Statybos įstatymas netaikomas. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina nagrinėjamoje byloje esanti Statybos tyrimų instituto eksperto S. M. 2022 m. kovo 1 d. pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad potencialiai pavojingi įrenginiai yra numatyti įrengti ant aikštelės; t. y. projekte numatyti potencialiai pavojingi įrenginiai su aikštele ribojasi, tačiau yra už aikštelės ribų (jokia potencialiai pavojingu įrenginiu dalis nėra aikštelės viduje), aikštelės išorėje, bet ne aikštelės viduje. Ši išvada neprieštarauja ir atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos poziciją, kuri išdėstyta minėtame 2022 m. kovo 1 d. rašte ir kuriame nurodyta, kad plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.) gali būti priskirtini tik nesudėtingųjų ir neypatingųjų statiniu kategorijoms. Atsakovė pažymėjo, kad šios konsultacinės eksperto išvados aiškumas ir pagrįstumas byloje nepaneigtas, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių paneigti eksperto išvados pagrįstumą, vertindama teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytus pradinio ieškinio trūkumus, ieškovė atsisakė prašymo skirti kitą teismo ekspertizę. Mano, kad Aplinkos ministerijos išaiškinimas ir eksperto išvada paneigia ieškovės pateiktąjį Statybos įstatymo 2 dalies 20 punkto numatytų sąlygų plečiamąjį vertinimą, kad jei virš aikštelės montuojamas potencialiai pavojingas įrenginys, tai aikštelės projektas privalo būti parengtas pagal ypatingojo statinio projektinius reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir net neįrodinėjo aplinkybės, kokie konkretūs būtų reikalingi papildomi projektiniai sprendiniai aikštelės projektui dėl SGD įrenginio, kaip galinčio sukelti potencialų pavojų aplinkai dėl įrenginyje vykstančių technologinių išdujinimo procesų, jei aikštelė būtų suprojektuota pagal ypatingojo statuso statinio reikalavimus. Ieškovė net nenurodė ir neįrodinėja aplinkybių, kokie yra dabartiniai konkretūs trūkumai įrengtai aikštelei, kai SGD įrenginys jau ilgą laiką eksploatuojamas arba dėl ko yra neužtikrinamas saugus SGD įrenginio eksploatavimas. Atsakovės vertinimu, leidimas aikštelės statybai išduotas teisėtai ir pagrįstai. Kadangi aikštelės projekte statinys neturėjo būti nurodytas kaip ypatingasis, todėl atsakovė, kaip statytoja, neturėjo pareigos vykdyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos – aikštelės statybos užbaigimui surašyti statybos užbaigimo akto. Todėl ieškovės reikalavimas dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą taip pat atmestinas.

6. Atsakovės UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atstovas teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį atmesti motyvais, išdėstytais atsiliepime bei išsakytais teismo posėdžio metu, prašė nesivadovauti teismo nutartimi skirtos ir atliktos ekspertizės išvadomis, kadangi ekspertizės aktas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, o būtent nėra ekspertizės akto motyvų ir neaišku, kokiais tyrimais ekspertas padarė vienas ar kitas išvadas, be to, į esminius teismo nutartyje suformuluotus klausimus ekspertas iš viso neatsakė.

7. Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, o atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko iš dalies. Be kita ko nurodė, kad parengtame statybos projekte nebuvo pateikta jokių duomenų apie numatomus ant suprojektuotos aikštelės sumontuoti potencialiai pavojingus SGD įrenginius, taip pat ir atskirai nebuvo pridėta tokių įrenginių techninė specifikacija ir visa kita dokumentacija. Kadangi šis projektas parengtas II grupės nesudėtingam statiniui – aikštelei statyti ir tam buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, buvo suformuotos projektui tikrinti aštuonios projekto tikrinimo paraiškos. Projektui pritarė visi šį projektą tikrinę subjektai, tarp jų ir Kalvarijos savivaldybės administracija – projektą tikrino įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Kalvarijos savivaldybės administracija statytojui 2020 m. sausio 22 d. išdavė leidimą statyti nesudėtingojo statinio kategorijos inžinierinį statinį – aikštelę. Prašymo gauti statybos leidimą statyti potencialiai pavojingus suskystintų gamtinių dujų įrenginius (suskystintų dujų talpyklą, dujotiekio tinklus ar kitus potencialiai pavojingus įrenginius) Kalvarijos savivaldybės administracija negavo, nenagrinėjo ir statybos leidimo tokiems įrenginiams neišdavė. Akcentavo, kad įvertinusi kartu su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ prašymu pateiktus dokumentus neturėjo jokio pagrindo suprojektuotą aikštelę kvalifikuoti kaip ypatingą statinį, tuo pačiu neturėjo pagrindo neišduoti statybos leidimo. Mano, kad aptariamas leidimas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalies prasme negali būti traktuojamas kaip neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atkreipė dėmesį, kad aikštelę traktuoti ypatingu statiniu atsirado pagrindas tik po to, kai joje buvo sumontuoti SGD technologiniai įrenginiai, t. y. jau po to, kai statybos leidimas buvo išduotas. Dėl to, kad statytojas peržengė leidimu suteiktų statytojo teisių ribas, yra ne Kalvarijos savivaldybės administracijos, o paties statytojo atsakomybė. Statytojo atlikti neteisėti veiksmai suteikia pagrindą statybą pripažinti kaip savavališką, tačiau nelemia statybos leidimo neteisėtumo.

8. Atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad dėl patikslinto ieškovės ieškinio Kalvarijos savivaldybės administracija laikosi tos pačios pozicijos, kad pagrindo pripažinti statybos leidimą negaliojančiu nėra ir nebuvo, todėl šioje dalyje prašė ieškovės reikalavimų netenkinti taip pat nesutiko, kad administracija kalta dėl pasekmių ir kad administracija turėtų prisidėti savo lėšomis šalinant padarinius, tai yra griaunant aikštelę. Nurodė, kad teismo nutartimi paskirtos ekspertizės negalima vertinti kaip tokios, nes ekspertas neatsakė į esminį pirmąjį klausimą, nėra motyvų dėl kitų išvadų ir šiuo aktu prašė nesivadovauti.

9. Trečiasis asmuo VERT savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, yra ieškovės pusėje, ir pateiktame atsiliepime be kita ko nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. per Elektroninius valdžios vartus buvo užsakyta energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymos išdavimo paslauga. VERT atsakingi darbuotojai įvertino statytojo bendrovės energetikos objekto – mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), techninę būklę ir pateiktus dokumentus bei 2020 m. rugpjūčio 6 d. išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. KPP-218. Atkreipė dėmesį, kad vertinant SGD įrenginį ir išduodant pažymą atsakingi darbuotojai atsižvelgė į bendrovės pateiktus dokumentus, taip pat ir į Kalvarijos savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. išduotą leidimą. Mano, kad Inspekcija pagrįstai ieškinyje nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.2 papunkčio bei 13 punkto nuostatas aikštelė, ant kurios pagal projektą bei projektavimo užduotį bus montuojami SGD įrenginiai, kurie priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, priskiriama ypatingųjų statinių kategorijai. VERT įsitikinimu, Inspekcijos ieškinys bei kartu su juo formuojami reikalavimai yra pagrįsti.

10. Trečiojo asmens VERT atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, paaiškino, kad yra ieškovės pusėje, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Prašė vadovautis teismo nutartimi paskirtos ir atliktos ekspertizės aktu, nes ekspertas atsakė į pagrindinius klausimus, reikalingus ginčui išspręsti.

11. Trečiasis asmuo NŽT savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, yra ieškovės pusėje ir pateiktame atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Be kita ko sutiko su Inspekcijos teiginiu, kad ieškinys teismui pateiktas nepraleidus 2 mėnesių procedūrinio termino. Taip pat sutiko, kad leidimas šiuo atveju yra išduotas neteisėtai; teismui panaikinus leidimo galiojimą, kartu turi būti šalinami ir neteisėtai išduoto leidimo pagrindu atsiradę statybos padariniai. Neteisėtai išduoto leidimo pagrindu atlikti statybos darbai ir deklaracijos pagrindu įregistruota aikštelė negali būti laikomi teisėtais bei tokiu būdu suformuotas nekilnojamojo turto objektas negali būti laikomas teisėtai suformuotu nuosavybės objektu. Sutiko su Inspekcijos teiginiu, kad deklaracija yra neteisėta ir jos galiojimas turi būti panaikintas teismo sprendimu.

12. NŽT atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

13. Trečiasis asmuo Cryogas M&T Poland S.A., byloje savarankiškų reikalavimų nepareiškęs, yra atsakovų pusėje ir pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti konsultaciją dėl aikštelės ir SGD įrenginio kvalifikavimo bei statybos darbų vykdymo. Ieškovė 2018 m. spalio 19 d. pateikė rašytinę konsultaciją, kurioje nurodė, kad tuo atveju, kai planuojama statyti aikštelę ir joje sumontuoti Cryogas gaminamą įrenginį, aikštelės statyba yra nesudėtingo statinio statyba, o SGD įrenginio montavimui statybų teisės normos apskritai netaikomos, statybos leidimas nereikalingas. Vadovaujantis pačios ieškovės pateikta konsultacija, atsakovė ir jos pasitelkti tretieji asmenys ir vykdė projekto rengimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo bei statybos darbus. Tam pritarė ir Kalvarijos savivaldybės administracija, įvertinusi planuojamą statyti statinį ir planuojamą montuoti technologinį įrenginį, išdavė statybą leidžiantį dokumentą, taip pripažindama, kad dokumentai parengti tinkamai, išsamiai ir tokie, kokių reikalauja teisės aktai, kad būtų išduotas statybos leidimas. Nors ieškovė ieškinyje bando parodyti, kad atsakovė ar jos vardu veikę asmenys neva elgėsi nesąžiningai, t. y. neatskleidė, kokį inžinerinį įrenginį planuoja statyti aikštelėje, nenurodė, kad ketinama įrengti potencialiai pavojingą įrangą, o jei būtų atskleidę, tai neva aikštelė būtų vertinama kaip ypatingas statinys, ieškovė niekaip nepagrindžia atsakovės tokio veiksmo motyvų ar priežasčių ir nutyli kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė bando nutylėti, kad Cryogas prašydamas pateikti konsultaciją, prie paklausimo pridėjo SGD pakartotinio dujinimo stotelės gamyklinių įrenginių technologinio proceso aprašymą, kuriame nurodė, be kita ko, SGD įrenginio sudedamąsias dalys. Atsakovei nebuvo jokio poreikio nuslėpti savo ketinimus. Atsakovės pagrindinis siekis – pastatyti SGD įrenginį savo reikmėms, ką atsakovė ir padarė. Pastatydama aikštelę ir sumontuodama SGD įrenginį atsakovė nepažeidė privalomų teisės aktų, kurie nustato apsaugos zonų, sprogumo zonų, gretimybių, privalomų atstumų ir kt. reikalavimus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių nuostatas Inspekcijos konsultacijų paskirtis yra suteikti informaciją teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Minėtų taisyklių 53 punkte yra nurodyta, kad Inspekcija prisiima atsakomybę už klaidingą konsultavimą, jeigu asmuo vadovaujasi Inspekcijos viršininko, jo įgalioto asmens patvirtinta rašytine arba kita Inspekcijos viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija, kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga). Šiuo atveju asmeniui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos, išskyrus Taisyklių 54 punkte nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad vykstant statybos procesui ir iki jo užbaigimo, t. y. viso statybos proceso metu, atsakovė laikėsi teisės aktų reikalavimų ir ieškovės pateiktų konsultacijų dėl konkrečių teisės aktų vykdymo, todėl veikė teisėtai, taip, kaip to reikalavo įstatymai, poįstatyminiai aktai ir ieškovė. Mano, jog teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tiek projekto rengimo metu, tiek statant aikštelę, tiek ir užbaigiant jos statybą galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad aikštelė, kurioje bus įrengiami mažo ir vidutinio slėgo dujotiekiai, kurie savo prigimtimi, bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pagrindu laikomi kilnojamaisiais daiktais, turi būti projektuojama kaip „ypatingas statinys“. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė patikslintame ieškinyje citavo tik 2021 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštą Nr. (14)-D8(E)-3481 „Dėl dujų tinklų klasifikavimo“, kuriame nurodoma, kad visuose statiniuose (pastatuose ir inžineriniuose statiniuose), nepriklausomai nuo konkrečios jų konstrukcijos vietos (ant, po ar viduje), vykdant veiklą, susietą su pavojingomis medžiagomis ar potencialiai pavojingais įrenginiais, statiniai (pastatai ir inžineriniai statiniai) priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai, todėl ši nuostata taikytina ir aikštelei, tačiau nutylėjo, kad 2022 m. kovo 1 d. buvo dar vienas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas Nr. (14)-D8(E)-1127 „Dėl UAB „Merkevičius ir partneriai rašto“, kuriame nurodyta, kad plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.) gali būti priskirti tik nesudėtingųjų ir neypatingųjų statinių kategorijoms. Dėl ieškinio senaties pažymėjo, kad ieškovė visą reikiamą dokumentaciją, susijusią su projektu, leidimu, gavo ir žinojo dar tuo metu, kai atliko pirmus du patikrinimus ir surašė aktą 1 (2020 m. rugsėjo 8 d.) bei aktą 2 (2021 m. rugpjūčio 5 d.). Atlikdama trečiąjį patikrinimą, ieškovė nesurinko jokios naujos informacijos, palyginus su ta, kuri buvo surinkta surašant aktą 3. Atitinkamai, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas arba nuo akto 1 surašymo momento, arba nuo akto 2 surašymo momento, konstatuojant ieškinio senaties termino praleidimą.

14. Trečiojo asmens Cryogas M&T Poland S.A. atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, paaiškino, jog savarankiškų reikalavimų byloje neturi, yra atsakovų pusėje, patikslintą ieškinį prašė atmesti motyvais, išdėstytais atsiliepime. Nurodė, jog teismo nutartimi paskirtos ekspertizės aktas surašytas netinkamai, neatsakyta į pirmąjį ir esminį klausimą, atsakymai į kitus klausimus taip pat nepilni ir nemotyvuoti, todėl aktu nėra pagrindo vadovautis.

15. Trečiasis asmuo VDI atsiliepimo byloje nepateikė. Teismo posėdžio metu šio trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad VDI atliko veiksmus pagal kompetenciją, tai yra VDI Kauno skyrius 2020 m. liepos 3 d. išdavė pažymą apie įrenginio SGD regazifikacijos stoties įregistravimą potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Ieškovės patikslinto ieškinio tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui.

16. Trečiasis asmuo If Insurance AS atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu nusprendė įstatymu nustatyto ir praleisto be svarbių priežasčių termino ieškiniui pareikšti, tai yra ieškinio senaties termino, neatnaujinti ir taikyti ieškinio senatį; ieškovės ieškinį atmesti; laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 dienos nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o sprendimui įsiteisėjus panaikinti; priteisti iš ieškovės atsakovei Kalvarijos savivaldybės administracijai 1 333 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų;. priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 8 285,56 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės atsakovams UAB „Merkevičius ir partneriai“ ir G. Š. 5 700 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui Cryogas M&T Poland S.A. 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės 21,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

17.1. Dėl ekspertizės teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas bylą iš naujo ir siekdamas išsiaiškinti klausimus, į kuriuos atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartyje, bei į kuriuos atsakyti reikalingos specialios žinios, ir paskyrė byloje statybos techninę ekspertizę, ją pavedė atlikti ieškovės pasirinktam ekspertui N. B. atsižvelgiant į tai, kad jis yra Lietuvos ekspertų sąraše, kaip turintis reikiamą kvalifikaciją statybos techninei ekspertizei atlikti, ir ekspertas, gavęs teismo nutartį ir bylos medžiagą, vertindamas, jog jis neturi reikiamos kvalifikacijos ekspertizei atlikti visa apimtimi ar kurioje nors dalyje, turėjo prieš pradėdamas vykdyti teismo nutartį, informuoti teismą, jog jis negalįs atsakyti į visus klausimus, nes tai nėra jo veiklos sritis ar jis neturi kompetencijos atsakyti į teismo klausimus, tuomet būtų buvę galima spręsti dėl kompleksinės ekspertizės paskyrimo, tačiau vietoj to ekspertas ekspertizę atlikinėjo ir pateikė ekspertizės aktą, kuriame į du pirmus teismo užduotus klausimus visiškai neatsakė, į likusius atsakė formaliai. Teismas sprendė, kad ekspertizės aktas neatitinka pilnai jo turiniui keliamų reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu teismas kėlė klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo, kaip tai numato CPK 219 straipsnis, tačiau nei viena ginčo šalis neprašė tokios ekspertizės skirti; ginčo šalys taip pat pasisakė, jog nėra pagrindo eksperto apklausai. Teismas vertino, kad įvertinti galima tik esančią ekspertizės akte išdėstytą kategorišką išvadą.

17.2. Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus, jog projektavimo užduotyje nebuvo nurodyta, kad aikštelėje bus statomi SGD įrenginiai, kadangi, anot teismo, iš pateiktų formuluočių tikrai yra aišku, jog bus statomi SGD technologiniai įrenginiai ir jie gali sukelti pavojų, todėl reikalingos užtvaros. Atsakovės UAB „Merkevičius ir partneriai“ parengtame projekte nurodyta, kad projektuojamoje aikštelėje numatomos įrengti SGD technologinės įrangos vietos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir pati ieškovė ilgą laiką neginčijo, jog aikštelė yra II grupės nesudėtingas statinys. Teismas be kita ko vertino, kad byloje reikšminga yra tai, kokios buvo faktinės aplinkybės ir galiojantys teisės aktai veiksmų atlikimo metu, tai yra projektavimo užduoties, statybos leidimo, projekto rengimo, aikštelės statybos, SGD įrenginių montavimo metu, o ne tai, kas vyko jau po veiksmų atlikimo ir faktų įregistravimo, kadangi Lietuvos Respublikoje galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, kurių nei vienas negalioja atgaline tvarka. Ta aplinkybė, kad ieškovei atlikus vėlesnį (paskutinį) patikrinimą, esant nepakitusioms faktinėms aplinkybėms, kurios buvo atliekant ankstesnius patikrinimus, ieškovės pozicija pakito, tai yra ji vertino, jog aikštelė yra ypatingas statinys ir, kad buvo būtina projekto ekspertizė, nepakeitė faktinių aplinkybių, tai yra jau įvykusių faktų ir veiksmų. Teismas vertino, jog ta aplinkybė, kad ieškovė potvarkiu 2022 m. rugpjūčio mėn. ankstesnius patikrinimo aktus, be jokių motyvų panaikino (pripažino negaliojančiais), negali pakeisti ir nepakeičia statinio kategorijos.

17.3. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, be kita ko, Statybos įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas, teismas nurodė, kad ginčo statinys yra aikštelė ir teismas vertino, jog tai yra antros grupės nesudėtingas inžinerinis statinys. Teismas taip pat nurodė, jog sutinka, kad SGD technologiniai įrenginiai yra (gali) būti potencialiai pavojingi ir, kad jie yra įregistruoti potencialiai pavojingų įrenginių registre. Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra sumontuota pakartotinio išdujinimo įranga, kurią sudaro SGD kriogeninė talpa – skystos fazės gamtinių dujų rezervuaras, atmosferiniai išgarintuvai, į kuriuos patenka skystos dujos slėgio mažinimo ir odoravimo įrenginys, kuriame išlyginamas dujų slėgis, dujoms suteikiamas kvapas ir vyksta dujų apskaita, tai yra kilnojamieji daiktai pagaminti gamykloje. Valstybiniame potencialiai pavojingų įrenginių registre yra įregistruota gamtinių dujų (SGD) regazifikacijos stotis serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Techninės priežiūros tarnybos ES atitikties sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sertifikatas išduotas įrenginiui gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra tam pačiam, kuris kitur vadinamas SGD regazifikacijos stotimi ar SGD technologiniais įrengimais ir sertifikate nurodoma, jog tai yra slėginiai įrenginiai (slėginių įrenginių agregatai), o pagal minėtą statybos techninį reglamentą slėginiai indai kaip ir suskystintų naftos dujų tinklai priskiriami nesudėtingiems statiniams. Kritiškai vertindamas minėtą ekspertizės išvadą, teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog ekspertas, negalėdamas atsakyti į klausimą, iš ko susideda įrenginiai, esantys minėtu adresu, galėjo atsakyti į klausimą, jog tai yra ypatingas statinys, pacituodamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, be jokių tyrimų ir smulkaus tų tyrimų aprašymo, teismo vertinimu, nėra pakankamas įrodymas tokiai išvadai padaryti. Teismas be kita ko nurodė, jog byloje yra duomenys, kad SGD pakartotinio dujinimo įrenginių technologiniai vamzdynai skirti rezervuaro, garintuvų, slėgio mažinimo, matavimo ir odoravimo sistemų sujungimui bei kad iš garintuvų paduodamos dujos bus pašildomos, sureguliuojamas dujų slėgis iki 2,5–4 barų. Remdamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 67 dalimi, sprendė, kad aptariami įrenginiai priskirtini prie vidutinio slėgio dujotiekių. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ir kiti statiniai, nepatenkantys į STR „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelę, gali būti priskirti ypatingos kategorijos statiniams. Reglamente nustatyti specialūs kriterijai (pagal nustatytus ribinius kiekius; pagal sudėtingumo požymius ir techninius parametrus, kt.), kada statiniai priskiriami ypatingų statinių kategorijai, todėl teisės aktuose nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas plečiamai. Nustačius, jog aikštelė nėra ypatingasis statinys, teismas netenkino ieškovės reikalavimų dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, kadangi užbaigus nesudėtingo statinio statybą pagrįstai statybos užbaigimas buvo įformintas deklaracija.

17.4. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra surašyto savavališkos statybos akto ir priimto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas vertino, jog byloje ieškovė neįrodinėjo, kad aikštelės statyba vyko neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Aikštelė tiek buvo pradėta statyti, tiek ir baigta statyti turint galiojantį statybos leidimą, kurį ieškovė pradėjo ginčyti tik po paskutinio patikrinimo akto surašymo. Teismas nurodė, jog nenustatė, kad statybos leidimas buvo išduotas nepagrįstai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir šiuo teismo sprendimu jo nepripažįsta negaliojančiu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad aikštelė pastatyta neturint galiojančio statybos leidimo (statybą leidžiančio dokumento). Teismo vertinimu, tokiu būdu neatsiranda teisinis pagrindas įpareigoti atsakovę pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir šio ieškovės reikalavimo netenkino kaip nepagrįsto ir neįrodyto. Taip pat sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir ketvirto reikalavimo dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo, kadangi ieškovė neįrodė, jog aikštelės statyba buvo savavališka (neteisėta) ir teismas šiuo teismo sprendimu tokių aplinkybių taip pat nenustatė; be to, tai neatitinka ir proporcingumo principo.

17.5. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties, teismas nurodė, kad sutinka, jog Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas kreiptis į teismą taikytinas šioje byloje ir, kad terminas skaičiuotinas nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, priėmimo. Teismas vertino, kad Inspekcijos pareigūnai pagal savo kompetenciją turėjo pareigą tikrinti ginčo aikštelės statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, projekto parengimo atitiktį teisės aktams, pačios statybos vykdymo ir jos užbaigimo teisėtumą kiekviename etape jam vykstant, taip pat turėjo teisę ir pareigą surašyti privalomuosius nurodymus nustačius pažeidimus iš karto kiekviename etape, taip pat pareikalauti reikalingų dokumentų, jeigu jų trūko išvadoms daryti, tačiau pagal byloje esamus dokumentus ieškovė privalomąjį nurodymą priėmė tik 2021 m. kovo 22 d. ir pareikalavo jame išvardintų dokumentų ir projektuotojo paaiškinimo nors statyba buvo užbaigta 2020 m. birželio mėn. ir buvo prieš tai atliktas patikrinimas – 2020 m. rugsėjo 8 d. Be to, ieškovė ir po antro patikrinimo akto surašymo – 2021 m. rugpjūčio 5 d. nekonstatavo pažeidimų bei nesikreipė į teismą nei vienu ginčo klausimu. Tai, jog daug vėlesniu potvarkiu šie patikrinimo aktai be jokių motyvų buvo pripažinti negaliojančiais, teismo vertinimu, nėra pagrindu konstatuoti, jog ieškovė apie, jos manymu, esančius pažeidimus, sužinojo tik po trečio patikrinimo akto surašymo – 2021 m. rugsėjo 2 d., kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, vykdantis anksčiau aptartą valstybinę priežiūrą, turintis atitinkamą struktūrą ir pareigūnų sąrašą, kurie įgalioti ir įpareigoti tokią priežiūrą vykdyti ir tokiam juridiniam asmeniui keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas nesutiko, kad ieškovei nebuvo prieinami visi reikalingi dokumentai tiek dėl projekto, tiek kiti, ir konstatavo, kad ieškovė galėjo ir privalėjo žinoti apie ginčo aikštelės projektavimo, statybos ir jos užbaigimo neatitikį teisės aktų reikalavimams jau pirmojo patikrinimo akto surašymo metu, kadangi statyba buvo užbaigta, statinys įregistruotas nekilnojamojo turto registre, įregistruotas potencialiai pavojingų įrenginių registre, surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Teismas padaręs išvadą, kad senaties termino eiga prasidėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. ir nuo šios datos skaičiuojant pasibaigė 2020 m. lapkričio 9 d., konstatavo, jog nustatytas 2 mėnesių terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas. Be to, sprendė, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių, net jeigu ir skaičiuoti jo pradžią nuo antro patikrinimo akto surašymo dienos. Teismas nurodė, kad nenustatė svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti ir jo neatnaujina bei atmeta ieškinį, pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį. Atmetęs ieškovės ieškinį visa apimtimi, teismas priteisė iš ieškovės kitų bylos dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Ieškovė Inspekcija pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

18.1. Mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas ir pažeidžiant procesinės teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl naikintinas. Kritiškai vertina teismo poziciją dėl praleisto ieškinio senaties termino, įžvelgia teismo argumentų prieštaringumą, atkreipdama dėmesį, kad, viena vertus, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo pirmojo patikrinimo akto surašymo dienos. t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 9 d., kita vertus, nurodo, kad Priežiūros įstatymo nustatytas 2 mėnesių terminas kreiptis į teismą taikytinas šioje byloje ir, kad terminas skaičiuotinas nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai priėmimo. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pažeidimai buvo konstatuoti (nustatyti) 2021 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo aktu (tik nustačiusi pažeidimus Inspekcija galėjo įvertinti ir priimti sprendimą dėl to, jog yra pagrindas ginčyti administracinį sprendimą), todėl procedūrinis terminas su ieškiniu kreiptis į teismą suėjo 2021 m. lapkričio 2 d., kuri buvo ne darbo diena ir terminas tokiu atveju perkeliamas į sekančią dieną – 2021 m. lapkričio 3 d., kuomet buvo pareikštas Inspekcijos pradinis ieškinys. Todėl vertina, kad Inspekcijos ieškinys teismui pateiktas nepraleidus 2 mėnesių procesinio termino. Be to, pažymi, kad Priežiūros įstatyme nurodytas procesinis terminas administraciniam aktui ginčyti nėra naikinamasis ir gali būti teismo atnaujintas. Nors Inspekcija laikė, jog nėra praleidusi procesinio termino ieškiniui pareikšti, tačiau siekdama ginčyti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir deklaraciją, kad pažeistas viešasis interesas neliktų neapgintas dėl formalių priežasčių, jeigu vis dėl to teismas laikytų, kad Inspekcija praleido terminą ieškiniui pareikšti, prašė teismo terminą atnaujinti, nurodydama visas priežastis. Tuo tarpu teismas, vertindamas, kad terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas, privalėjo ištirti visų faktinių aplinkybių byloje visetą ir įvertinti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau to nepadarė. Mano, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai neatnaujino procesinio termino kreiptis į teismą, visiškai nevertindamas byloje esančių rašytinių įrodymų, o vadovavosi išimtinai tik atsakovų paaiškinimais, taip pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime pripažindamas, kad terminas kreiptis į teismą praleistas, visiškai nevertino Inspekcijos nurodytų svarbių priežasčių, nevertino galimos žalos sprogus potencialiai pavojingam įrenginiui bei viešo intereso pažeidimo. Akcentuoja, kad surašant 2020 m. sausio 22 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo aktą, Inspekcija neturėjo visų būtinų tyrimui atlikti dokumentų ir statybos leidimo teisėtumo tyrimą atliko tik pagal tuos dokumentus, kurie buvo įkelti IS „Infostatyba“. Apie tai jog yra surašytos dvi skirtingo turinio projektavimo užduotys ir IS „Infostatyba“ patalpintas ne visos apimties projektas, o tik jo dalis, Inspekcija sužinojo žymiai vėliau, t. y. dalis išsamiam tyrimui atlikti reikalingų dokumentų Inspekcijai buvo pateikti 2021 m. kovo 10 d. raštu, likusi dalis surinkta dar vėliau. Tik surinkus visą turimą su statybos leidimo teisėtumu susijusią medžiagą, 2021 m. rugpjūčio 31 d. potvarkiu 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo aktas ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo aktas buvo panaikinti kaip neteisėti, o Inspekcijai dar kartą patikrinus leidimo išdavimo teisėtumą 2021 m. rugsėjo 2 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, jog leidimas išduotas neteisėtai. Iš pateiktų faktinių aplinkybių matyti, kad būtent atsakovai byloje elgėsi nesąžiningai, t. y. projektuotojas visą tyrimo laiką žinojo, kad įranga, kuri turėjo būti montuojama aikštelėje yra potencialiai pavojinga įranga, galinti sukelti didžiulę žalą tiek žmonėms, tiek supančiai aplinkai, tačiau tokią informaciją Inspekcijai pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu. Akcentuodama faktines aplinkybes, be kita ko pažymi, kad poreikis pakartotinai patikrinti leidimo išdavimo teisėtumą atsirado tik po to, kai Inspekcija 2021 m. kovo 10 d. gavo VERT tos pačios dienos raštą dėl suskystintų gamtinių dujų tinklų ir įrenginių, jų priskyrimo statiniams ir tokių statinių klasifikavimo; kartu su raštu buvo pateikta 2019 m. spalio 5 d. projektavimo užduotis, iš kurios matyti, kad projektuojamas inžinierinis statinys – aikštelė su jos priklausiniais, po ko Inspekcija atliko aikštelės patikrinimą. Atkreipia dėmesį, kad aikštelės 2021 m. kovo 25 d. patikrinimo metu jau buvo sumontuoti SGD įrenginiai, kurie jau buvo paleisti ir veikė, tačiau statytojo pateiktame Statybos darbų žurnale apie SGD įrangos montavimą aikštelėje jokių įrašų nebuvo/nėra. Atkreipia dėmesį į atliktus veiksmus, tikrinant statybos leidimo išdavimo teisėtumą, kreipimąsi į projektuotoją dėl informacijos pateikimo, po ko, leidimo išdavimo teisėtumo tyrimas buvo atnaujintas, ir įvertinusi visą gautą medžiagą, Inspekcija 2021 m. rugsėjo 2 d. surašė leidimo patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, jog leidimas išduotas neteisėtai. Apeliantės nuomone, teismas vertindamas procesinio termino praleidimo priežastis, tai darė formaliai, visiškai netyrė aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių, nenustatinėjo galimos atsakovų kaltės dėl užsitęsusio tyrimo ir savalaikio informacijos teikimo Inspekcijai, informacijos neatskleidimo. Pabrėžia, kad nors tai buvo nurodęs Kauno apygardos teismas nutartyje, teismas visiškai nepasisakė ir nevertino Inspekcijos ginamos vertybės svarbos, dėl aikštelės su potencialiai pavojingais įrenginiais galimos padaryti žalos jų avarijos atveju, lyginant tai su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Pažymi, kad Inspekcijos siekimas pripažinti statybos leidimą negaliojančiu laikytinas viešojo intereso gynimu, siekiant, kad statybą leidžiantys dokumentai būtų išduodami laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų.

18.2. Nesutinka su teismo vertinimu dėl ginčo statinio kategorijos. Mano, kad STR „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelė yra taikoma sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statiniams, o tas parametras, kad statinyje, ant jo, ar po juo yra sumontuojama potencialiai pavojingų įrenginių, savaime tokį statinį priskiria prie ypatingų statinių kategorijos dėl galimos didelės žalos jų avarijos atveju. Šiuo metu galiojančio STR „Statinių klasifikavimas“ 26 punktas taip pat numato, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, Reglamento 4 priede pateiktais požymiais ir techniniais parametrais. Pažymi, kad suskystintų gamtinių dujų įrenginiai priskiriami prie potencialiai pavojingų įrenginių ir yra registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Tai, kad aukščiau nurodyti ant aikštelės sumontuoti suskystintų gamtinių dujų įrenginiai, priskirtini potencialiai pavojingiems įrenginiams, patvirtina VDI 2020 m. liepos 8 d. pažyma. Be to, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2021 m. gegužės 20 d. rašte „Dėl dujų tinklų klasifikavimo“ išaiškinusi, kad visuose statiniuose (pastatuose ir inžineriniuose statiniuose), nepriklausomai nuo konkrečios jų konstrukcijos vietos (ant, po ar viduje), vykdant veiklą, susietą su pavojingomis medžiagomis ar potencialiai pavojingais įrenginiais, statiniai (pastatai ir inžineriniai statiniai) priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai, todėl ši nuostata taikytina ir aikštelei. Be to, pagal STR „Statinių klasifikavimas“ V skirsnio „Inžineriniai tinklai“ 9.2 papunkčio nuostatas dujų tinklai ? magistraliniai ir skirstomieji dujotiekiai, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai, gamtinių dujų saugyklos, vartotojo įvadai, suskystintų naftos dujų sistema, kurią sudaro skirstomieji dujotiekiai, ir kiti inžineriniai statiniai yra laikytini ypatingos kategorijos statiniais. Atkreipia dėmesį, kad teismo skundžiamame sprendime pasisakoma apie mažo ir vidutinio slėgio dujotiekį, tačiau statytojas neturėjo tikslo statyti mažo ar vidutinio slėgio dujotiekį tam, kad prisijungti prie jau esamo dujų tiekimo tinklo. Statytojas turėjo aiškų tikslą – įsirengti regazifikacijos stotį ir taip atsisakyti mazutinio katilo naudojimo. Įrengus ar pastačius mažo ar vidutinio slėgio dujotiekį, akivaizdu, kad ši naujoji atšaka turėtų jungtis prie jau esamo dujų tiekimo tinklo, tačiau tai nebuvo ir negalėjo būti padaryta, nes pagal NTR duomenis arti dujotiekio nėra (nenustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos). Pažymi, kad nei viename technologinės dalies sakinyje nėra nei vieno teiginio, kad statomas mažo ar vidutinio slėgio dujotiekis, kita vertus, jei tai būtų buvęs mažo ar vidutinio slėgio dujotiekis, tai ir projektas jam nebūtų rengiamas. Tiek technologijos dalimi, tiek VERT pažyma, tiek VDI pažyma yra akivaizdžiai patvirtinama ir įrodoma, kad žemės sklype yra pastatyta regazifikacijos stotis, o ne sumontuotas mažo ar vidutinio slėgio dujotiekis, ir kaip potencialiai pavojingas įrenginys įregistruota Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Be kita ko nurodo, kad teismas ne tik nevertino aplinkybės, kad buvo pateiktos 2 projektavimo užduotys, bet ir ginčijamame sprendime nenurodė, kurią projektavimo užduotį vertina. Dėl susirašinėjimo su užsakovu, mano, jog jokie atsakymai į tendencingus paklausimus negali pakeisti ir nekeičia Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir STR „Statinių klasifikavimas“ turinio ir parametrų bei kriterijų pagal kuriuos statiniai priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai. Svarbu akcentuoti, kad aikštelė ir buvo statoma tuo tikslu, kad joje, ant jos, jos pamatuose pritvirtinti regazifikacijos stotį, be aikštelės regazifikacijos stoties nebūtų kur tvirtinti, aikštelė – tai regazifikacijos stoties atrama, t. y. statinys su potencialiai pavojingu įrenginiu.

18.3. Kritiškai vertindama teismo atliktą įrodymų vertinimą, be kita ko mano, kad teismas turėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-201-357/2023, kuria išaiškinta ir patvirtinta, kad aikštelė su potencialiai pavojingais įrenginiais yra ypatingasis statinys. Be to, atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamame sprendime nepaaiškino, kodėl, teismo vertinimu, ekspertas atliko netinkamą ekspertizę. Pažymi, kad iš prie ekspertizės akto pridėtų priedų matyti, kad ekspertas turi teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas, taip pat turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, bei ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Byloje dalyvaujantys asmenys su eksperto kandidatūra sutiko, jo kompetencijos atlikti ekspertizę byloje neginčijo. Inspekcijos vertinimu, ekspertizės aktas yra aiškus ir pagrindžia Inspekcijos patikslintame ieškinyje nurodytus teiginius bei argumentus. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo ginčo dėl potencialiai pavojingos įrangos sudėties, nebuvo klausimo ir apie tai, ar SDG įranga sumontuota aikštelėje yra potencialiai pavojingas įrenginys, nes šias aplinkybes patvirtina faktiniai bylos duomenys, rašytiniai įrodymais (įranga įregistruota Potencialiai pavojingų įrenginių registre), ką teisingai vertino ekspertas ekspertizės akte, o Statybos įstatymas bei jį lydintys teisės aktai numato, kad būtent tokios įrangos įrengimas statinyje statinį, o šiuo atveju aikštelę, daro ypatinguoju statiniu, tačiau teismas nepagrįstai Inspekcijos patikslintame ieškinyje nurodytais teisės aktais ir eksperto ekspertine išvada nesivadovavo.

18.4. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nenagrinėjo deklaracijos panaikinimo klausimo ir priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad Inspekcijos pareigūnas, vadovaudamasis Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2013 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1V-168 (Inspekcijos viršininko 2019 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 1V-146 redakcija), nuostatomis, deklaracijos patikrinimo aktu konstatuodamas, jog deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatė, kad deklaracijoje pateikti ne visi privalomi duomenys, t. y. „nenurodyti duomenys apie statinio – aikštelės statybos rangovą, statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, nenurodytas projektinis statiniu – aikštele užstatomas plotas (157 kv. m)“; pastatytas statinys neatitinka deklaracijoje nurodytos statinio kategorijos, t. y. „kategorija turi būti ypatingasis statinys (nurodyta – nesudėtingasis statinys) Pastaba: statinio kategoriją klaidingai parengtame TDP (statinio projekte) nustatė projekto vadovas“. Nagrinėjamu atveju, Inspekcija nustatė, kad leidimas yra neteisėtas, kadangi kartu su prašymu išduoti leidimą administracijai nebuvo pateikti visi Statybos įstatyme nurodyti privalomi dokumentai, statinio projekte nurodyta žemesnė nei turi būti statinio kategorija, todėl ir neteisėtai išduoto leidimo pagrindu atlikti statybos darbai bei deklaracija ir deklaracijos pagrindu įregistruota aikštelė negali būti laikomi teisėtais bei tokiu būtu suformuotas nekilnojamojo turto objektas negali būti laikomas teisėtai suformuotu nuosavybės objektu. Apeliantės vertinimu, deklaracija yra neteisėta ir jos galiojimas turi būti panaikintas teismo sprendimu.

18.5. Nesutinka su skundžiamu sprendimu ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Dėl savivaldybės administracijai priteistų išlaidų atkreipia dėmesį, kad administracija yra viešojo administravimo subjektas, ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose ji atlieka viešąjį administravimą. Inspekcijos nuomone, toks administracijos išlaidavimas advokato pagalbai apmokėti, tokioje byloje, kurioje ginčijamas pačios administracijos išduotas leidimas, kai administracija turi savo darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, laikytinas pernelyg dideliu išlaidavimu ir administracijos patirtos išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nepriteistinos. Nurodo, jog nesutinka ir su atsakovams UAB „Merkevičius ir partneriai“ ir G. Š. priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Pažymi, kad teismas sprendimu visiškai neanalizavo, kokias sumas advokatui sumokėjo atsakovė G. Š., kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent ji ir kokią sumą Inspekcija turėtų atlyginti būtent jai. Byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad G. Š. būtų mokėjusi nors kokį nors atlygį advokatui. Dėl UAB „Merkevičius ir partneriai“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo pažymi, kad jos yra niekaip nedetalizuotos. Be to, byloje yra akivaizdu, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme nėra įrodytos procesinių išlaidų pagrįstumas. 2021 m. spalio 11 d. teisinių paslaugų suteikimo sutartis yra sudaryta dėl kitų interesų atstovavimo. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nevertino jų realumo, neįsitikino, ar pateikti jų dydį detalizuojantys ir patvirtinantys dokumentai, o pateiktuose dokumentuose konkrečiai nenurodyta, koks detalizuotas bylinėjimosi išlaidų dydis buvo realiai patirtas ir ar apmokėtas nagrinėjamoje byloje, todėl laikytina, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo. Nesutikdama su minėtoms atsakovėms, taip pat trečiajam asmeniui Cryogas M&T Poland S.A., atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, pažymi, kad iš sprendimo nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas iš Inspekcijos priteisė visas nurodytas išlaidas, sprendime nėra pateikta jokių skaičiavimų, nėra nurodytos advokato laiko sąnaudos nagrinėjamoje byloje, kurios būtinos apskaičiuojant, ar bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo dydžio, neįvertintas išlaidų atitikimas rekomendacijoms, nevertinta, ar prašomos priteisti išlaidos pagrįstos ir būtinos ar nebuvo nepagrįstai išlaidaujama.

19. Atsakovai G. Š. ir UAB „Merkevičius ir partneriai“ atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės palaikydami byloje išreikštą savo poziciją dėl ieškinio senaties taikymo, atsakovai pažymi, kad apeliantės argumentai dėl netinkamo senaties termino taikymo yra nepagrįsti, nes apeliantė net du kartus, tiek 2020 m., tiek 2021 m., kai aikštelė jau buvo pastatyta ir ant jos buvo sumontuoti kilnojamieji daiktai, tikrino aikštelę vietoje, pažeidimų nenustatė, todėl negali remtis senaties terminu taip, kaip apeliantei patogu, visiškai nevertinant aplinkybių, kad jei pažeidimas buvo, tai jis turėjo būti objektyviai nustatytas dar 2020 m. Nesutinka su ieškovės vertinimu dėl statinio kategorijos. Pažymi, kad teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tiek statybos projekto rengimo metu, tiek ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad aikštelė, kurioje bus įrengiami mažo ir vidutinio slėgo dujotiekiai, kurie savo prigimtimi bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies pagrindu laikomi kilnojamaisiais daiktais, turi būti projektuojama kaip ypatingas statinys. Tai, kad šiuo atveju aikštelė nepriklausomai nuo to, kad ant jos stovi bet koks kilnojamais įrenginys, tame tarpe ir SGD įrenginys, ipso facto netampa de jure ypatinguoju statiniu, patvirtina ir Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 1 d. rašte išdėstyta pozicija. Pritaria pirmosios instancijos teismo motyvacijai, kad būtent minėtame STR „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ yra detalizuota, kokiais atvejais pavojingų įrenginių buvimas automatiškai statinį daro ypatingu. Sisteminis galiojančio teisinio reguliavimo turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad inžinerinis įrenginys – aikštelė, negali automatiškai tapti ypatingu statiniu, nes to expressis verbis nenumato galiojantis teisinis reguliavimas. Nurodo, jog pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ekspertizės išvados nepagrįstumo. Papildomai pažymi, kad šioje ekspertizės išvadoje iš esmės nebuvo atsakyta į pagrindinius klausimus. Mano, kad toks dokumentas negali būti laikomas teismui privalomu dokumentu, todėl teismas pagrįstai jį vertino kritiškai, bei sprendimą priėmė byloje esančių įrodymų pagrindu. Dėl pozicijos, kad aptariami įrenginiai priskirtini prie vidutinio slėgio dujotiekių, pažymi, kad šių faktinių aplinkybių priešingumo ieškovė neįrodinėjo, be to savo apeliaciniu skundu šių pirmosios instancijos teismo argumentų neskundė, bei su skundu nepateikė įrodymų, kad ši įranga neatitinka vidutinio slėgio dujotiekio kategorijos, todėl šios aplinkybės laikomos nustatytomis bei galiojančiomis apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą apeliacine instancija. Mano, kad minimas Šiaulių apygardos teismo sprendimas negali būti laikomas precedentiniu; toje byloje buvo nagrinėjamos visiškai kitokios bylos faktinės aplinkybės. Kritiškai vertindami apeliantės reikalavimą dėl patikslinto ieškinio tenkinimo, pažymi, kad tokie ieškinio reikalavimai iš esmės yra ydingi ir negali būti teismo tenkinami, nes pirmuoju ieškinio reikalavimu nėra formuluojamas reikalavimas kitiems atsakovams, todėl atsakovai, kuriems netaikomas pirminis ieškinio reikalavimas, negali patirti sankcijos, kuri iš esmės įtvirtinta išvestiniame ieškinio reikalavime, kuris taikomas tik tuo atveju, jei neįvykdomas pradinis ieškinio reikalavimas. Atkreipdami dėmesį į ieškovės pareigas ir atliktus veiksmus, pažymi, kad nei atsakovas, nei statytojas, nei rangovas, nei Kalvarijos savivaldybės administracija neturėjo pagrindo abejoti, kad šiuo atveju projektas yra teisingas, atitinkantis šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ypač kai tokios pačios pozicijos laikėsi ir pati ieškovė. Valstybė, atstovaujama ieškovės, jos kompetencijos ribose, nuo pat pradžių, t. y. dar iki atsakovo projekto rengimo bei iki 2021 m. spalio 5 d. laikėsi pozicijos, kad tokio pobūdžio statiniai nėra laikomi ypatingais statiniais, todėl atsakovais patrauktų asmenų veikose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip būtinųjų atsakomybei kilti sąlygų. Nurodo, jog nesutinka su ieškovės dėstoma pozicija, susijusia su solidaria atsakomybe. Dėl ginčijamo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atkreipia dėmesį į pateiktus prašymus, atliktus mokėjimu, pažymi, kad visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su šia civiline byla, jos yra apmokėtos ir teismui pateikti apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Taip pat nurodė, kad UAB „Merkevičius ir partneriai“ patyrė papildomų advokato išlaidų – 1 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

20. Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškinio senaties. Mano, kad ieškinio senatis šiuo atveju buvo praleista, be to, nėra ir nebuvo svarbių priežasčių, suteikiančių pagrindą atnaujinti ieškovei terminą kreiptis į teismą. Nesutinka ir su apeliantės pozicija dėl statinio klasifikavimo. Remdamasi ginčui aktualiomis Statybos įstatymo, STR nuostatomis, vertina, kad ginčo statinys yra aikštelė, kuri klasifikuotina kaip antros grupės nesudėtingas inžinerinis statinys. Teisinis reguliavimas nenumato, kad aikštelė, kurioje įrengiami mažo ir vidutinio slėgo dujotiekiai, kurie savo prigimtimi bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies pagrindu laikomi kilnojamaisiais daiktais, turi būti projektuojama kaip ypatingas statinys. Nesutikdama su apeliantės pozicija dėl šiai atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, pažymi, kad šio administracinio akto neteisėtumas kildinamas iš specifinių teisinių santykių, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo, kurie nėra priskiriami Kalvarijos savivaldybės administracijos kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Nurodo, kad siekiant apginti savo interesus, buvo būtina pasitelkti advokatą arba advokato padėjėją. Be to atkreipia dėmesį, kad Kalvarijos savivaldybės administracijos patirtos atstovavimo išlaidos buvo pačios mažiausios, palyginus su kitų atsakovų išlaidomis, todėl advokato padėjėjo pasitelkimas negali būti laikomas pernelyg dideliu išlaidavimu.

21. Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad bylą antrą kartą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, sprendimu atmesdamas ieškinio reikalavimus, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, jog atsakovai bei trečiasis asmuo Cryogas M&T Poland S.A. nenuslėpė jokių duomenų nuo ieškovės, nes dar 2018 m., t. y. iki statybos pradžios (2020 m.) kreipėsi į ieškovę dėl konsultacijų gavimo ir nurodė, kokie įrenginiai planuojami montuoti, kad nei viename ieškovės atsakyme nebuvo nurodyta, jog sumontavus SGD įrangą, tai yra potencialiai pavojingą įrenginį, nuo to keistųsi statinio kategorija iš nesudėtingo į ypatingąjį, o šią aplinkybę ieškovė turėjo ir privalėjo žinoti pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kad ši atsakovė kaip ir kiti atsakovai turėjo pagrįstų lūkesčių, jog galės kiekvienas pagal savo paskirtį ir kompetenciją atlikti veiksmus, dėl kurių kreipėsi konsultacijos į ieškovę ir gavo paaiškinimus, jog viskas daroma tinkamai. Laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties. Apeliantė nenurodė jokių priežasčių, kurias bylą nagrinėjantis teismas galėtų pripažinti svarbiomis, spręsdamas dėl ieškovės prašymo atstatyti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pagrįstai šio termino neatnaujino. Atsakovės vertinimu, teismas taip pat pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės reikalavimą dėl statybos leidimo aikštelės statybai pripažinimo negaliojančiu, o tuo pačiu ir kitą su tuo susijusį reikalavimą atsakovės UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atžvilgiu dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia. Netenkinus pastarojo ieškovės reikalavimo, neegzistuoja teisinis pagrindas šiuo teismo sprendimu įpareigoti atsakovę pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir (arba) nugriauti aikštelę su suskystintų dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems, ir sutvarkyti statybvietę. Nurodo, jog pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams ir motyvams dėl ekspertizės išvados nepatikimumo, neišsamumo ir nepagrįstumo. Ekspertizę atlikęs ekspertas, duodamas išvadas tik dėl dalies teismo užduotų klausimų, ekspertizės atlikimo metu net nesivadovavo esminiu norminiu teisės aktu – STR „Statinių ir patalpų klasifikavimas”, kurio nuostatomis ieškovė grindžia ir įrodinėja tiek ieškinio reikalavimus, tiek ir apeliacinio skundo argumentus. Atkreipia dėmesį, kad esant akivaizdžiam ekspertizės akto neišsamumui ir išvadų neaiškumui, prašymą dėl ekspertizės paskyrimo teikusi ieškovė net neprašė teismo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Mano, kad teismas sprendime nurodė pagrįstus ir motyvuotus argumentus ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovės UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ naudai. Pažymi, kad savo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo detaliai nurodė advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir įkainius bylą du kartus nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, visa tai nurodyta ir detalizuota ir advokato išrašytose sąskaitose.

22. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime nurodo, jog įvertinus, kad ginčo žemės sklypas valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Kalvarijos savivaldybės, NŽT materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, apeliacinio skundo tenkinimo/atmetimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

23. Trečiasis asmuo VERT atsiliepime su apeliaciniu skundu iš esmės sutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Nesutikdama su teismo pozicija dėl ieškinio senaties, pažymi, kad būtent atsakovų veiksmai teikiant atsakingoms institucijoms (administracijai ir VERT) skirtingus projektus (projektą1 ir projektą2), neįkeliant visos projektinės dokumentacijos į IS „Infostatyba“ bei teikiant prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento neinformavus administracijos, kad ant aikštelės planuojama statyti potencialiai pavojingus suskystintų gamtinių dujų įrenginius (suskystintų dujų talpyklą, dujotiekio tinklus ar kitus potencialiai pavojingus įrenginius) sąlygojo aplinkybę, kad Inspekcija tik atlikdama trečią patikrinimą nustatė 2021 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte nurodytus trūkumus. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Atkreipia dėmesį, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Remdamasi Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatomis, pažymi, jog akivaizdu, kad energetikos objektai ir įrenginiai, kurių sudėtyje yra potencialiai pavojingi įrenginiai, kelia pavojų žmonių gyvybei ir aplinkai, todėl jų projektavimui ir statybai (įrengimui) keliami ypatingi reikalavimai, t. y. pirmiausiai nurodyti energetikos objektai ir įrenginiai turi būti suprojektuoti kaip ypatingieji statiniai. VERT vertinimu, netoleruotina situacija, kai ant aikštelės, kurios statyba užbaigta su deklaracija, sumontuotas pavojingas SGD įrenginys. Energetikos objektas (SGD įrenginys) turėtų būti vertinamas kaip inžinerinis statinys, kurio sudėtyje yra pavojingas įrenginys, t. y. kaip ypatingasis statinys. Pažymi, kad pirmų dviejų patikrinimų metu (2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo aktai), Inspekcija nenustatė pažeidimų, atitinkamai ji neturėjo pagrindo kreiptis į teismą, taigi tik po trečio patikrinimo, t. y. 2021 m. rugsėjo 2 d., patikrinimo akto surašymo, turėjo prasidėti Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto termino skaičiavimas. Mano, kad teismas negalėjo laikyti įstatymo nurodyto termino praleistu, o pripažinus terminą praleistu, turėjo jį atnaujinti. VERT nuomone, šiuo atveju aktuali yra nutartis Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-201-357/2023, kurioje teismas, vadovaudamasis CK 4.262 straipsniu, konstatavo kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Teismas šioje byloje vertino, kad kadangi SGD įrenginys įregistruotas potencialiai pavojingų įrenginių registre, tai kai sumontuotas ant aikštelės visa sistema patampa ypatinguoju statiniu. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės išvada. Atsižvelgiant į tai, kad SGD regazifikacijos stotis yra pavojingas įrenginys, nurodytos įrangos sudėtis lemiamos reikšmės neturi, atitinkamai teismas turėjo vadovautis nurodyta eksperto išvada, kurioje ekspertas vienareikšmiškai pasisakė, kad ginčo objektas pagal Statybos įstatymo nuostatas yra ypatingas statinys, kadangi jame yra potencialiai pavojingų įrenginių. Šiuo atveju nurodytas SGD pakartotinio išdujinimo technologinis įrenginys, yra statiniu dėl to, kad jis turi laikančiąsias konstrukcijas sukurtas atliekant statybos darbus, atitinkamai jo sudėtyje esant slėginiam indui, kuris įregistruotas Potencialiai pavojingų įrenginių registre, SGD įrenginių statinys yra ypatingasis statinys Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies pagrindu. Taip pat pažymi, kad ginčo objektas įregistruotas potencialiai pavojingų įrenginių registre kaip slėginis indas, o ne kaip slėginis vamzdynas, kuriam taikomos Gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalyje nurodytos išimtis.

24. Trečiasis asmuo Cryogas M&T Poland S.A. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeisti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškinio senaties be kita ko atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra juridinis asmuo, vykdanti valstybinę priežiūrą ir tokiam juridiniam asmeniui keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ieškovė galėjo ir privalėjo nuodugniai ištirti visas aplinkybes ir susipažinti su visa projektine medžiaga nuo atlikto pirmo patikrinimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė visą reikiamą dokumentaciją, susijusią su projektu, leidimu, gavo ir žinojo dar tuo metu, kai atliko pirmus du patikrinimus ir surašė aktą 1 (2020 m. rugsėjo 8 d.) bei aktą 2 (2021 m. rugpjūčio 5 d.). Atlikdama trečiąjį patikrinimą ieškovė nesurinko jokios naujos informacijos, palyginus su ta, kuri buvo surinkta surašant aktą 2. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant senaties termino klausimą, ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir/ar argumentų, dėl kurių praleistas senaties terminas galėtų būti atnaujintas. Akcentuoja, kad teisės aktai nenumato, jog ginčo aikštelė gali būti traktuojama kaip ypatingas statinys. Ieškovė buvo pateikusi išaiškinimą, kad aikštelė ir joje sumontuotas statinys priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai ir kad aikštelei statybą leidžiantis dokumentas apskritai nėra privalomas. Ir teisės aktai įpareigoja ieškovę laikytis savo pačios pateiktų išaiškinimų, kurie yra teisėkūros dalis. Atsakovė, kaip statybų proceso dalyvė, vadovaudamasi ieškovės pateikta rašytine konsultacija dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, atitinkamai parengė projektą, gavo statybą leidžiantį dokumentą bei užbaigė statybas. Mano, kad ieškovės teikiamas situacijos aiškinimas pažeidžia teisinio saugumo ir lex retro non agit principus. Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu patirtos atstovavimo išlaidos atitinka kriterijus, nurodytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ir neviršija jų maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26. Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo statinys – aikštelė yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės patikėjimo teise valdomame NŽT, ir nuo 2001 m. gruodžio 4 d. 99 metams išnuomotame atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija (anksčiau ir toliau – administracija, savivaldybės administracija) statytojai UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 2020 m. sausio 22 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – leidimas) pagal projektuotojo UAB „Merkevičius ir partneriai“ (projekto vadovė G. Š.) 2019 m. parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Inžinierinio statinio – aikštelės, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau – statybos projektas), kuriuo leido minėtame žemės sklype statyti nesudėtingo statinio kategorijos inžinierinį statinį – aikštelę (anksčiau ir toliau – aikštelė). Aikštelė baigta statyti, įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2020 m. birželio 5 d. kaip II grupės nesudėtingas inžinerinis statinys, pagal statytojo pateiktą 2020 m. gegužės 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1. Ant aikštelės yra sumontuoti suskystintų gamtinių dujų (anksčiau ir toliau – SGD) pakartotinio išdujinimo įrenginiai.

28. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovė dar 2020 m. rugsėjo 3 d. – 2020 m. rugsėjo 8 d. atliko patikrinimą dėl statinio – aikštelės – statybos atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte jokių pažeidimų nefiksavo, be kita ko nurodė, kad statinio kategorija nurodyta teisingai, projekto sprendiniai atitinka Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms, kad atlikti projekto ekspertizę neprivaloma, kad statybą leidžiantis dokumentas atitinka STR 1.05.01.2017 nuostatoms. Atitinkamai pažeidimų nefiksuota ir 2021 m. birželio 18 – 2021 m. rugpjūčio 5 d. analogiškame Inspekcijos patikrinimo akte. VERT UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ dar 2020 m. rugpjūčio 6 d. išdavė Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. KPP-218, kurioje nustatyta, kad statytojo pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuoti, išbandyti (gamtinių dujų sistemos) suskystintų gamtinių dujų regazifikacijos stotis atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. VDI Kauno skyrius 2020 m. liepos 8 d. išdavė Pažymą apie įrenginio įregistravimą potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktais duomenimis, jai aiškinantis situaciją dėl aikštelėje sumontuotos įrangos, 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 2021 m. rugsėjo 2 d. vėl atlikus patikrinimą, Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad leidimas išduotas neteisėtai, be kita ko nustačius, kad buvo neteisingai nurodyta statinio kategorija; statytojas nepateikė techninio darbo projekto ekspertizės, kuri yra privaloma, nes suprojektuotas inžinerinis statinys aikštelė, ant kurios pagal projektą bei projektavimo užduotį montuojami SGD įrenginiai, kurie priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei STR 1.01.03:2017 :Statinių klasifikavimas“ 9.2 papunkčio bei 13 punkto nuostatas priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai. Inspekcija patikrino deklaracijos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2021 m. rugsėjo 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų.

29. Ieškovei kreipusis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją ir statybos padarinių šalinimo, Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, tačiau Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi, nustatęs, kad nebuvo atskleista bylos esmė, minėtą teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovei patikslinus ieškinį, bylą iš naujo išnagrinėjęs Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį taip pat atmetė, pritaikęs ieškinio senatį, nenustatęs pagrindo termino atnaujinimui, be kita ko konstatavęs, kad aikštelė nėra ypatingasis statinys, nenustatęs, kad statybos leidimas buvo išduotas nepagrįstai. Apeliantė su tokiu vertinimu nesutinka, laikydama, kad ieškinio senaties termino nepraleido, akcentuodama, kad aptariamas leidimas buvo išduotas neteisėtai, kadangi ginčo statinys priskirtinas ypatingųjų statinių kategorijai, toliau laikydamasi pozicijos dėl savo pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Įvertinusi bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija su juo iš dalies sutinka.

30. Pirmiausia pasisakytina dėl ginčijamo sprendimo dalies dėl ieškinio senaties pritaikymo, kurią apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, kad asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Ši teisė taip pat įtvirtinta proceso įstatymuose – CPK 5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnyje ir kituose įstatymuose. Minėti proceso įstatymai detalizuoja kreipimosi į teismą tvarką – nustato reikalavimus procesinių dokumentų turiniui, mokėtiną žyminį mokestį, atstovavimo taisykles, skundų padavimo terminus ir kt. Taigi, asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023).

31. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

32. Ieškovės kreipimosi į teismą metu galiojusiame Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte (dabar galiojančios Priežiūros įstatymo redakcijos 26 straipsnio 1 dalies 8 punktas) buvo įtvirtinta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą; prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai; praleistas kreipimosi į teismą terminas gali būti atnaujinamas ABTĮ nustatyta tvarka.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Priežiūros įstatymas ir jo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas reglamentuoja ne tik terminą (jo trukmę – 2 mėnesiai), per kurį Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo, bet nustato ir šio termino pradžią – per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2018). Pažymėtina, kad statybą leidžiantis dokumentas yra administracinis aktas, išduotas viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą. Dėl šios priežasties terminą šiam aktui ginčyti reglamentuoja specialieji teisės aktai. Inspekcija yra specialusis subjektas, be kita ko, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, apimančią ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, o šio subjekto veikla vykdant minėtą priežiūrą yra reglamentuojama specialaus teisės akto Priežiūros įstatymo (Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

34. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad šiuo atveju taikytinas minėtame Priežiūros įstatyme nustatytas 2 mėnesių terminas kreiptis į teismą. Tačiau, kaip matyti iš atlikto vertinimo, priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė būtent į ankstesnius ieškovės veiksmus pirmiausia jos pareigos tinkamai vykdyti statybos valstybinę priežiūrą kontekste, tai, kad atlikdama ginčo objekto du pirmus patikrinimus 2020 m., 2021 m. (šios nutarties 28 punktas) Inspekcija pažeidimų dėl leidimo nenustatė, dėl ko teismas kritiškai vertino ieškovės poziciją, kad apie pažeidimus buvo sužinota tik po trečio patikrinimo akto surašymo 2021 m. rugsėjo 2 d., nesutiko, kad ieškovei nebuvo prieinami visi reikalingi dokumentai, tokiu būdu spręsdamas, kad senaties termino eiga prasidėjo 2020 m. rugsėjo 9 d., todėl nustatytas 2 mėnesių terminas ieškiniui pareikšti buvo praleistas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, laikydamasi pozicijos, kad pažeidimai buvo nustatyti 2021 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo aktu, akcentuodama, kad ankstesnių patikrinimų metu neturėjo visų su ginčo klausimu susijusių duomenų. Įvertinus byloje esančius duomenis, tarp jų ir šalių akcentuotas aplinkybes, susijusias su Inspekcijos atliktais pirmaisiais ginčo objekto patikrinimais, nepaneigiant statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pareigos elgtis rūpestingai ir tinkamai vykdyti savo pareigas, šiuo gi atveju, viena vertus, manytina, kad tokios aplinkybės būtent sprendžiant dėl kreipimosi į teismą termino (ne)praleidimo, neturėtų paneigti įstatymu garantuotos teisės į teisminę gynybą, atkreipiant dėmesį į ginčo objektą (aikštelė su kartu ant jos sumontuotais SGD įrenginiais), siekiant, kad kilęs ginčas (teisinis klausimas) būtų išspręstas, tokiu būdu užtikrinant ir viešojo intereso ginčo kontekste apsaugą, kita vertus, pagal faktines aplinkybes ir nesant pagrindo sutikti, kad procedūrinis terminas ieškovei kreiptis į teismą buvo praleistas, kadangi faktiškai pažeidimai buvo konstatuoti 2021 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo aktu, po ko Inspekcija ir priėmė sprendimą kreiptis į teismą, termino ieškiniui pareikšti nepraleisdama (pradinis ieškinys teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustačius, kad terminas ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

35. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir pirmosios instancijos teismo išreikštą poziciją dėl ginčo statinio kategorijos. Nors ginčijamame sprendime teismas ir sutiko, kad SGD technologiniai įrenginiai yra (gali) būti potencialiai pavojingi, tačiau sprendė, kad aikštelė nėra ypatingasis statinys, o antros grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys, dėl ko netenkintinais laikė ir ieškovės reikalavimus dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, spręsdamas, kad užbaigus nesudėtingo statinio statybą pagrįstai statybos užbaigimas buvo įformintas deklaracija.

36. Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punkte nurodyta, kad neypatingasis statinys – tai statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, ypatingasis statinys – tai statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys; prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 9.2 papunktyje nurodyta, kad dujų tinklai ? magistraliniai dujotiekiai, didesnio kaip 5 bar, bet ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo darbinio slėgio skirstomieji dujotiekiai ir (ar) vartotojo įvadai, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų naftos dujų sistema, kurią sudaro skirstomieji dujotiekiai, ir kiti inžineriniai statiniai, o pagal 13 punktą ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje ? statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, ir kt. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros valstybinį valdymą, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalavimus, ir kt. reglamentuojančio Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad potencialiai pavojingi įrenginiai – tai įrenginiai, kurie atitinka šiame įstatyme nurodytas kategorijas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus šių įrenginių kategorijų parametrus ir kuriuos naudojant dėl juose susikaupusios energijos ir vykstančių procesų kyla pavojus (galima grėsmė) žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Paminėto įstatymo 3 straipsnyje yra nurodytos ir potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos, tarp jų slėginiai indai, pavojingų medžiagų slėginiai vamzdynai, slėginiai garotiekiai ir karšto vandens vamzdynai, ir kt. Šiuo atveju, bylos duomenimis, ant aikštelės yra sumontuoti SGD pakartotinio dujinimo įrenginiai, kuriuos sudaro vertikaliai prie pamatų tvirtinami kriogeniniai rezervuarai, kurių kiekvieno tūris 60 kub. m., maksimalus leistinas slėgis 11 bar, atmosferiniai garintuvai, ir kt. Potencialiai pavojingi įrenginiai yra registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, kurio valdytoja yra VDI (Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 8 straipsnis). Šiuo atveju, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, be kita ko atkreipiant dėmesį, kad aptariami SGD įrenginiai yra įregistruoti minėtame registre, ką patvirtina jau minėta byloje esanti VDI Kauno skyriaus 2020 m. liepos 8 d. Pažyma apie įrenginio įregistravimą potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre Nr. (duomenys neskelbtini) (kurioje nurodyta, kad šiame registre registruojamas įrenginys – SGD regazifikacijos stotis), laikytina, kad aptariami SGD įrenginiai yra potencialiai pavojingi įrenginiai.

37. Apeliantės vertinimu, dėl aikštelėje esančio potencialiai pavojingo įrenginio ir pati aikštelė priskirtina prie ypatingosios kategorijos statinių. Paminėto teisinio reglamentavimo kontekste su tokiu vertinimu sutiktina, atkreipiant dėmesį, kad toks vertinimas atsispindi ir teismų praktikoje, būtent Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-201-357/2023. Nors pirmosios instancijos teismas, atsakovai, pavyzdžiui G. Š. ir UAB „Merkevičius ir partneriai“ savo atsiliepime nematė pagrindo vadovautis minėta nutartimi, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Neneigiant, kad abiejose civilinėse bylose nėra tapačios šalys ir pareikšti reikalavimai, tačiau faktinės ginčo aplinkybės yra labai panašios bei minėtoje byloje pateiktas aiškinimas yra reikšmingas ir šiai bylai, todėl teismas turi į tai atsižvelgti. Taikytinos teismų praktikos klausimu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją. Todėl ir teismų praktikos koregavimo neišvengiamas, objektyvus būtinumas paprastai turi būti nulemtas priežasčių, kurios yra svaresnės nei poreikis išsaugoti teisės stabilumą ir užtikrinti, kad iš esmės panašiose situacijose esančių asmenų bylos būtų sprendžiamos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018). Teismai, būdami susaistyti savo pačių bei aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, ne tik gali, bet ir privalo vadovautis tokiose bylose priimtuose galutiniuose procesiniuose teismų sprendimuose pateiktais išaiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-421/2022). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021). Aptariamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos ir nurodytos Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos aplinkybių, kurių pagrindu pastarojoje byloje priimtoje teismo nutartyje buvo suformuluota atitinkama teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, atitiktį, sprendžia, kad nurodytoje byloje priimtoje nutartyje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė gali būti vertinama kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje Šiaulių apygardos teismo byloje be kita ko sprendžiant klausimą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, teismas nustatė, kad statybos leidimas buvo išduotas statyti antros grupės nesudėtingą statinį – aikštelę, tačiau atsakovas sumontuodamas ant aikštelės potencialiai pavojingą įrenginį pakeitė statinio kategoriją iš nesudėtingo į ypatingąjį. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje sprendė, kad statinyje, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje (ant statinio, po statiniu ar statinio viduje) yra potencialiai pavojingas įrenginys, toks statinys (pastatas ar inžinerinis statinys) priskirtinas ypatingųjų statinių kategorijai vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-201-357/2023, 29, 31 punktai). Taigi, šioje byloje aptariamas SGD įrenginys, įregistruotas potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, yra sumontuotas ant aikštelės, dėl ko visa sistema (visas objektas) ir tampa ypatinguoju statiniu. Manytina, kad aptariamas SGD įrenginys turi būti vertinamas kartu su pastatyta aikštele, todėl šių statinių junginys, remiantis visu aptartu įstatyminiu reglamentavimu, vertinamas ne pagal daikto (statinio) prigimtį, bet pagal paskirtį (aikštelė juk ir buvo statoma tuo tikslu, kad ant jos pritvirtinti regazifikacijos stotį) ir priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai.

38. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatavus, kad ginčo objektas yra priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai, dėl ko be kita ko privaloma ir projekto ekspertizė (Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis), spręstina, kad ir statybą leidžiantis dokumentas, kuriame nurodyta nesudėtingojo statinio kategorija, išduotas neteisėtai, todėl jo galiojimas naikintinas. Atitinkamai, panaikinus ginčo leidimą, negali būti laikoma teisėta ir pagal tokį leidimą atliktų darbų pagrindu pateikta deklaracija apie statinio statybos užbaigimą, be kita ko atkreipiant dėmesį, kad teisinis reglamentavimas numato kitokią ypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, surašant statybos užbaigimo aktą, kadangi būtent statinio kategorija nulemia ir statinio užbaigimo procedūrą, todėl ir antrasis ieškovės reikalavimas dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo turi būti tenkinamas.

39. Jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo įtvirtintas nuostatas. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas kitas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas, kuomet teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus (dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo ar išardymo).

40. Ieškovė kituose savo ieškinio reikalavimuose prašė taikyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą jos padarinių šalinimą – leisti atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti aikštelę su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams ir, jeigu būtina, atitinkamai perstatyti/pertvarkyti aikštelę pagal parengtą projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu bus išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, o atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius nuo nurodyto termino pabaigos, kaltų asmenų, tai yra Kalvarijos savivaldybės administracijos, G. Š., UAB „Merkevičius ir partneriai“, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ lėšomis nugriauti aikštelę su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems, ir sutvarkyti statybvietę.

41. Pasisakant dėl neteisėtai išduoto leidimo pagrindu atsiradusių statybos padarinių šalinimo, pažymėtina, kad tiek pats įstatymo leidėjas pripažįsta (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis), tiek kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad statinio nugriovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkai pastatytų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024).

42. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant statinio, pastatyto pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą, turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis ir nusprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020).

43. Ieškovė savo ieškinyje įvardino, jos nuomone, kaltus dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenis, reikalaudama tuo atveju, jei atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neatliks ieškinio 3 reikalavime nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius nuo nurodyto termino pabaigos, kaltų asmenų, tai yra Kalvarijos savivaldybės administracijos, G. Š., UAB „Merkevičius ir partneriai“, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ lėšomis nugriauti aikštelę su SGD įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems, ir sutvarkyti statybvietę.

44. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teisinis reguliavimas suponuoja, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Būtent šios institucijos ir yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nepriklausomai nuo to, kad tik statybą leidžiančio dokumento išdavimas galutinai nulemia statytojo (užsakovo) teisę įgyvendinti statinio projektą, atsakovais dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo laikomi ne tik subjektai, išdavę statybą leidžiantį dokumentą, bet ir subjektai, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Kasacinis teismas yra be kita ko pažymėjęs, kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Ši pareiga yra apibrėžta specialiu įstatymu ir ji nukreipta į tą patį neteisėtos statybos padarinių šalinimo tikslo pasiekimą – atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šios pareigos našta, tenkanti konkrečiam leidimą išdavusiam ar jam pritarusiam subjektui, gali skirtis priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių to subjekto kaltės laipsnį, t. y. jo veiksmų įtakos mastą išduodant statybos leidimą. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, reikėtų neatmesti galimybės apsvarstyti klausimą dėl dalies naštos paskirstymo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, 79-80 punktai).

45. Aptariamu atveju, nors ieškovė ir įvardino, jos manymu, kaltus asmenis, kurių lėšomis solidariai turėtų būti nugriautas statinys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą, solidari atsakomybė netaikoma. Taigi, turi būti nustatyti ne tik kalti asmenys, tačiau ir jų atsakomybės laipsnis, proporcingai paskirstant statybos padarinių naštą, kuri gali skirtis priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atliktų veiksmų ir pan. Šis klausimas ir visi kiti su neteisėtos statybos padarinių šalinimų susiję aspektai byloje nebuvo atkleisti, todėl be kita ko siekiant šalims neužkirsti kelio apeliacijai, byla dalyje dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: panaikinti leidimo bei 2020 m. gegužės 7 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą, o kitoje dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas).

47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

48. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas dėl visų ieškinio reikalavimų byloje nėra priimtas, skundžiamas teismo sprendimas yra panaikintas ir byla, dėl dalies pareikšto ieškinio, grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šiame procesiniame sprendime dėl šalių bylinėjimosi išlaidų nepasisako ir palieka šį klausimą galutinai spręsti pirmosios instancijos teismui, priimant galutinį procesinį sprendimą. Tik priėmus galutinį sprendimą dėl ginčo esmės galės būti teisingai paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Dėl tų pačių priežasčių pirmosios instancijos teismui paliekamos skirstyti ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies: panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; panaikinti 2020 m. gegužės 7 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą. Kitoje dalyje (dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo – leidimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti aikštelę su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems įrenginiams (duomenys neskelbtini) ir, jeigu būtina, atitinkamai perstatyti/pertvarkyti aikštelę pagal parengtą projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu bus išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas; o neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 3 mėnesius nuo nurodyto termino pabaigos, kaltų asmenų, tai yra Kalvarijos savivaldybės administracijos, G. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Merkevičius ir partneriai“, uždarosios akcinės bendrovės „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, lėšomis nugriauti aikštelę su suskystintų gamtinių dujų įrenginiais, priskiriamais potencialiai pavojingiems, ir sutvarkyti statybvietę) perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.