Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ievos Saudargaitės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Y., atstovaujamo advokato padėjėjo V. K., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 24S257917 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760252489 (toliau – ir Leidimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad, Leidimas jam buvo išduotas, tarpininkaujant įmonei, kuri jį įdarbino Lietuvos Respublikoje. Leidimas panaikintas, nes įmonė, tarpininkavusi dėl Leidimo išdavimo, darbo sutartį su juo nutraukė, o pareiškėjas pakeitė darbdavį, negavęs Migracijos departamento leidimo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas prieš priimdamas Sprendimą privalėjo apklausti jį bei suteikti galimybę pateikti paaiškinimus. Jis dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl nebuvo pagrindo Leidimą naikinti. Pareiškėjui buvo įteiktas jau priimtas Sprendimas, todėl jis priverstas kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises, teikdamas paaiškinimus teisme. Priimdamas Sprendimą atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nesuteikė galimybės pareiškėjui pateikti argumentų, įrodymų ir faktų, todėl neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo. Nurodė teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką dėl gero administravimo principo, kuris apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam, taikymo, taip pat dėl atsakovo pareigos priimamą sprendimą tinkamai motyvuoti. Teigė, jog apie atleidimą iš darbo paties prašymu sužinojo tik po to, kai gavo Sprendimą. Ruošia skundą darbo ginčų komisijai dėl neteisėto atleidimo. Įsipareigojo į bylą pateikti įrodymus, patvirtinančius skundo pateikimą darbo ginčų komisijai ir prašymą šią bylą stabdyti iki kol bus išnagrinėta darbo ginčo byla. Prašė Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad, Sprendimu panaikintas Leidimas buvo išduotas pareiškėjui, kaip ketinančiam dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Fruit Era“ (toliau – ir Įmonė), kuri tarpininkavo dėl Leidimo išdavimo. Įmonė darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2024 m. balandžio 17 d., atitinkamai išnyko Leidimo išdavimo teisinis pagrindas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Pigu perku group“, t. y. pakeitė darbdavį, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos. Teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos, prieš priimant Sprendimą aiškintis aplinkybes dėl darbo sutarties nutraukimo. Užsienietis, turintis Leidimą, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms Leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują Leidimą ir negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl laikino gyvenimo Lietuvos Respublikoje. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento vertinti pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės Sprendimo nepriimti. Sprendimas priimtas, įvertinus duomenų visumą, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų ar paaiškinimų, kurie paneigtų Sprendimo išvadas. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui (užsieniečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Leidimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia gero administravimo principo pažeidimu, prieš priimant Sprendimą nesuteikus jam galimybės pateikti argumentus ir paaiškinimus, taip pat nepakankamu Sprendimo motyvavimu.

Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2024 m. lapkričio 15 d.; toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnis. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka, be kita ko, šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU (Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka 44 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (Įstatymo 44 str. 4 d.).

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, atitinkantį leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas).

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, be kita ko, nurodoma, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus <...>) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (t. y. nepateikė Migracijos departamentu prašymo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją).

Minėto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti pas tą darbdavį ir tų darbo funkcijų vykdymui, kurios nurodytos jį ketinančio įdarbinti darbdavio Tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį ar darbo funkcijas gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, Kazachstano pilietis, 2023 m. sausio 15 d. pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti elektrinio krautuvo vairuotoju įmonėje UAB „Fruit Era“ (toliau – ir Prašymas). UAB „Fruit Era“ (Įmonė) Tarpininkavimo rašte Nr. 20230113-008260 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU.

Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui Leidimą Nr. 760252489, galiojantį iki 2025 m. balandžio 10 d., kaip užsieniečiui, kuris atitinka ketinančio dirbti Lietuvos Respublikoje keliamas sąlygas (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p.).

Įmonė 2024 m. balandžio 17 d. pranešimu Nr. 2404-PRNŠ-3186 (toliau – ir Pranešimas) Migracijos departamentą informavo, kad 2024 m. balandžio 17 d. su pareiškėju darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) pagrindu.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2024 m. lapkričio 16 d.; toliau – ir Aprašas), 130 punkte, be kita ko, nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Vykdydamas Aprašo 130 punkte numatytas funkcijas, Migracijos departamentas patikrino Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. pareiškėjas dirbo kitoje įmonėje, t. y. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Pigu perku group“. Leidimą Migracijos departamentas panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė Migracijos departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį).

Į bylą atsakovo pateikti Sodros informacinės sistemos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas Įmonėje nuo 2024 m. balandžio 17 d. nedirba, kad nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. dirbo UAB „Pigu perku group“, o nuo 2024 m. lapkričio 26 d. vykdo individualią veiklą. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad teikė Migracijos departamentui prašymą (-us) leisti pakeisti darbdavį, nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Pastebėtina ir tai, kad teikdamas Prašymą pareiškėjas varnele pažymėjo sąlygą, jog jam yra žinoma pareiga informuoti Migracijos departamentą per Lietuvos migracijos informacinę sistema (MIGRIS) apie visus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo.

Akcentuotina, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktikoje yra pripažįstama, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-442/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1131-442/2024; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose nuosekliai pažymima ir tai, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamentui besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų ir tai akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., LVAT 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-17812-621/2024; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2019 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4459-556/2019).

Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nesuteikdamas galimybės prieš priimant Sprendimą pateikti argumentus, įrodymus ir faktus, tačiau nepaaiškino, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, kurie lemtų kitokio pobūdžio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimą.

Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1209-624/2025; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisme buvo sudaryta galimybė nurodyti visus argumentus dėl ginčijamo Sprendimo bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus. Tačiau Sprendimo pagrindo ir faktinių aplinkybių, kad Įmonė su juo nutraukė darbo sutartį arba, kad jis pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nepateikęs Migracijos departamentui prašymo leisti darbdavį pakeisti, pareiškėjas nepaneigė.

Aptarto teisinio reglamentavimo ir bylos duomenų pagrindu, atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamus reikalavimus. Minėtus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik Prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti sąlygų, pagal kurias išduotas Leidimas, Įstatymas nenumato.

Pareiškėjas nepateikė į bylą skunde minimo kreipimosi į darbo ginčų komisiją dėl galimai netinkamo darbo sutarties nutraukimo patvirtinančių įrodymų, todėl argumentas, kad darbo sutartis galėjo būti nutraukta ne Įmonės Pranešime nurodytu pagrindu, vertintinas kritiškai. Į bylą pateikti O. Z. ir jos bei pareiškėjo vaikui išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neturi teisinės reikšmės sprendžiant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes Leidimas išduotas ne šeiminų ryšių pagrindu ir galiojantys teisės aktai nenumato pareigos Migracijos departamentui šeiminius, socialinius ar ekonominius ryšius vertinti nagrinėjamų aplinkybių kontekste.

Pažymėtina ir tai, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks teisės aktuose nustatytas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime išsamiai ir aiškiai nurodė reikšmingas faktines aplinkybes, konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai teismo sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. Y. skundą atmesti.

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.