- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-09
- Bylos Nr.
- e2-7133-947/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- D. I.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto Civilinės
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės G. L. atstovei advokato padėjėjai R. D.-S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui D. I. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ir išlaikymo dydžio padidinimo, trečiasis asmuo – Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyrius, institucija, duodanti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai, argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
1) pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo dukrai D. I. dydį ir iš atsakovo D. I. dukros D. I. išlaikymui iki jos pilnametystės nuo pateikto ieškinio dienos priteisti po 390,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę;
3) leisti be atsakovo D. I. sutikimo pakeisti D. I. turimą pavardę „I.“ į pavardę „L.“;
4) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovė nurodė šias aplinkybes:
Dėl išlaikymo padidinimo
2.1. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. I.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu sprendimu atsakovui buvo nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės mokant po 58,00 Eur kiekvieną mėnesį.
2.3. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, praėjo daugiau nei devyni metai, padidėjo vaiko poreikiai, pasikeitė ir maisto kainos, šiai dienai ieškovė pati viena patenkinti vaiko poreikių neturi galimybės, todėl turi būti peržiūrėtas minėtas teismo sprendimas, o priteistas išlaikymas padidintas.
2.4. Atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras, o ieškovė šiuo metu nedirba, persikvalifikuoja, gauna valstybės mokamą 750,00 Eur išmoką ir vaikams mokamus 500,00 Eur pinigus, todėl bendros pajamos yra 1 250,00 Eur. Ieškovė turi ir kitą vaiką, sūnų T. L., gimusį (duomenys neskelbtini).
2.5. Atsakovas tam tikru momentu teikė 300,00 Eur išlaikymą, tačiau vėliau persigalvojo ir nebemokėjo, geruoju susitarti su atsakovu nepavyko.
2.6. Atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas tenkinti visus būtinus vaiko poreikius. Nepilnamečio vaiko poreikiams tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 904,00 Eur per mėnesį:
- per mėnesį realiai pilnaverčiam vaiko maitinimui reikia skirti po 250,00 Eur,
- vaiko aprangai ir avalynei vidutiniškai reikia skirti po 130,00 Eur kiekvieną mėnesį,
- ieškovė su vaiku gyvena nuomojame bute, išlaidos būstui (mokesčių už komunalines paslaugas, internetas, paskolos dalis) vaikų daliai per mėnesį sudaro apie 250,00 Eur,
- dukra turi nešioti akinukus, todėl dažnai susidaro situacija, kad juos ji pameta ir tenka gaminti ne vieną kartą per metus, todėl vaiko išlaidos pilnaverčiam sveikatos užtikrinimui per mėnesį sudaro apie 40,00 Eur,
- higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms vidutiniškai per mėnesį vaiko poreikiams reikia skirti ne mažiau kaip po 40,00 Eur,
- laisvalaikiui, dalyvauti kultūriniame gyvenime, dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas reikia ne mažiau kaip 40,00 Eur per mėnesį,
- ugdymo įstaigai ir šokių būreliui yra išleidžiama ne mažiau kaip 100,00 Eur (kanceliarinių prekių pirkimas ir kt.);
- įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) papildomai išleidžiama po 170,00 Eur per metus, t. y. vidutiniškai po 14,00 Eur per mėnesį.
- transporto išlaidos vaiko poreikių tenkinimui susidaro apie 40,00 Eur.
2.7. Augant nepilnamečiui vaikui, jo išlaikymo poreikiai nuolat didėja, o ieškovės pajamos yra per mažos, kad galėtų savarankiškai, be atsakovo pagalbos, viena išlaikyti vaiką. Be to, vaiko išlaikymas nėra išimtinai mamos pareiga, o bendra – abiejų tėvų prievolė. Padidinus išlaikymą, bus apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, suteikiant jam pakankamai lėšų maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, auklėjimui, lavinimui ir kitų poreikių tenkinimui.
2.8. Ieškovė imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia jiems išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, jai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Dėl pavardės pakeitimo
2.9. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kad ieškovė turi kitą pavardę nei jos dukra. Vaikas mamai ne kartą sakė, kad norėtų, jog jų pavardės nesiskirtų. Vaiko tėvas visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, išlaikymo, neatliko ir neatlieka jokių savo, kaip tėvo, pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jo neauklėja, neugdo, nedalyvauja kasdieniniame vaiko gyvenime. Vaiko tėvas nebendrauja su vaiku, nepalaiko su juo ryšio, jam išlaikymo neteikia. Šiuo metu vaikas neturi jokių sąsajų su tėvu, jų nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu, vaiką ir tėvą sieja tik teisinis ryšys. Visos pareigos vaiko atžvilgiu yra užtikrinamos ieškovės ir jos draugo bendromis pastangomis.
2.10. Šiuo metu dukra yra vienintelis asmuo, kuris šeimoje turi kitą pavardę, t. y. „I.“. Dukra dėl to patiria stresą ne tik namie, bet ir mokykloje, naujų draugų tarpe. Susipažinusi su naujais bendraamžiais, dukra nuolatos turi aiškinti jiems, kodėl jos pavardė skiriasi nuo mamos ir brolio. Dukra dažnai klausia ieškovės, kodėl ji negali turėti pavardės tokios kaip mama, brolis. Ieškovė, matydama vaiko norą ir patiriamą nusivylimą, kreipėsi į atsakovą dėl galimybės pakeisti dukros pavardę į ieškovės šiuo metu turimą pavardę „L.“, tačiau atsakovas nereagavo į ieškovės išsakytus vaiko lūkesčius.
2.11. Dukrai, pavardės pakeitimas į jos motinos turimą pavardę „L.“ nesukels jai neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos, šiuo metu ir sutuoktinio, bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryšius. Atsakovui vaiko pavardės pakeitimas nesukels jokių neigiamų padarinių, nes jo biologinis tėvas po pavardės pakeitimo vis tiek liks atsakovas.
3. 2025 m. gegužės 20 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo, jai atstovavo atstovė advokato padėjėja R. D.-S., kuri ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog susidariusi tokia situacija, kai šalys nebegyvena kartu, iš atsakovo yra priteistas išlaikymas, tačiau atsakovas nededa jokių pastangų ne tik sumokėti vaikui didesnį išlaikymą, bet ir nebendrauja su vaiku, nesidomi juo, nepalaiko ryšių. Vienintelė dukra šeimoje turi kitą pavardę ir dėl to patiria stresą, jaučiasi nepilnaverte šeimos dalimi. Nurodė, jog atsakovas nebuvo prieš pavardės keitimą, tačiau jokių veiksmų ir neatliko iš savo pusės. Pavardės pakeitimas vaikui suteiktų saugumo, emocinio stabilumo. Paaiškino, jog vidutiniškai vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma sudaro 904,00 Eur. Mano, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą, kadangi tam tikru laikotarpiu teikė ir po 300,00 Eur, bet vėliau dėl neaiškių priežasčių nustojo teikęs. Ieškovės pajamų patenkinti visus vaiko poreikius nebeužtenka. Nurodė, jog atsakovo didesnis išlaikymas buvo mokamas tam tikru laikotarpiu gera valia. Nepilnametis vaikas ryšį palaiko su senele (atsakovo motina), tačiau pati senelė ryšio su atsakovu nepalaiko.
II. Atsakovo pozicija byloje
4. Gavus atsakovo sutikimą, atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo įteikimo dienos) 2025 m. vasario 14 d. išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (žr. 2025 m. vasario 14 d. LITEKO įvykius) ir laikomi tinkamai įteikti 2025 m. vasario 17 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 2, 9 ir 10 dalys). Atsakovas teismo nustatytu terminu, t. y. iki 2025 m. kovo 3 d., atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, prašymų negauta. Apie vykusį teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai – teismo šaukimas įteiktas asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), tačiau į posėdį atsakovas neatvyko, prašymų negauta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 378 straipsnis).
I. Trečiojo asmens ir išvadą duodančios institucijos pozicija byloje
5. Byloje gautas trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas, kuriame prašė teismo įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal savo vidinį įsitikimą ir priimti sprendimą savo nuožiūra. Bylą prašė nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Išvadą duodanti institucija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis (toliau – SPIS) ieškovė augina du nepilnamečius vaikus: D. I. ir T. L. 2023 m. kovo 17 d. ieškovė ir jos vaikai savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). SPIS duomenimis, atsakovas nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Atsakovo šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, gimę (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) metais ir (duomenys neskelbtini) metais. Skyrius neturi informacijos dėl netinkamos vaikų priežiūros. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje minimali mėnesio alga yra 777,00 Eur į rankas, kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti po 388,00 Eur kas mėnesį, todėl akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteista vaiko išlaikymui suma po 58,00 Eur kas mėnesį yra ženkliai mažesnė už minimalią mėnesio algą. Kadangi ieškovė su vaikais gyvena ne Lietuvoje, skyrius neturi duomenų, kokius būrelius lanko vaikas, kokia vaiko sveikata. Tačiau, atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, akivaizdu, kad teismo priteista suma vaiko išlaikymui negali patenkinti vaiko poreikių, todėl atsakovas vaiko išlaikymui turėtų skirti didesnę pinigų sumą. Skyrius nurodė, kad išvadą dėl vaiko pavardės pakeitimo be atsakovo sutikimo pateiks, išklausęs šalių paaiškinimą ir susipažinęs su išklausyta D. I. nuomone.
7. 2025 m. gegužės 20 d. vykusiame teismo posėdyje institucijos, duodančios išvadą byloje, atstovė paaiškino, jog su nepilnamečiu vaiku bendravo telefonu, nes šeima gyvena (duomenys neskelbtini), pokalbio metu šeima atostogavo (duomenys neskelbtini). Mano, jog ankstesniu teismo sprendimu priteistas 58,00 Eur išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių. Nurodė, jog atsakovas yra jaunas, gali dirbti ir uždirbti, todėl skyrius palaikė ieškovės prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaiko padidinimo. Dėl pavardės pakeitimo nurodė, jog palaiko ieškovės atstovės poziciją, kad pakeitus pavardę, biologinis vaiko tėvas išlieka tas pats, jo pareigos ir teisės nesikeičia, pakeisti pavardę nori ir pats nepilnametis vaikas. Mano, kad vaiko pavardės pakeitimas į motinos pavardę geriau atitiktų vaiko geriausius interesus, todėl prašė šį reikalavimą tenkinti. Nurodė, jog neturi duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį šeimoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką D. I., gimusią (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
9. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų G. I. (dabartinė pavardė L.) ir D. I. santuoka nutraukta bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje, be kita ko, D. I. įsipareigojo teiki nepilnamečiui vaikui D. I. išlaikymą po 58,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant motiną G. I. (dabartinė pavardė L.) (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 punktas).
10. Byloje pateiktas 2025 m. balandžio 15 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad specialistės ir vaiko pokalbio metu, vaikas buvo linksmas, kalbėjo drąsiai, motyvuotai reiškė nuomonę. D. I. teigė, kad šiuo metu su motina ir broliu yra (duomenys neskelbtini). Vaiko teigimu, ji gyvena su motina ir broliu T. Pasak vaiko, jis nežino, kodėl motina kreipėsi į teismą. D. I. teigimu, jos pavardė yra „I.“, o motinos – „L.“. Ji norėtų, kad jos pavardė būtų kaip motinos – „L.“. Nori, kad visų pavardės būtų vienodos. D. I. teigimu, ji savo tėvo nemačiusi nuo tada, kai jai buvo 4 metai. Dabar D. I. yra (duomenys neskelbtini) metų. Pasak mergaitės, tėvas jos telefono numerį užblokavo, jai neskambina ir nerašo. Savo tėvo D. I. nematė beveik 10 metų.
11. Ieškovė ieškiniu reiškia du reikalavimus:
- leisti be atsakovo sutikimo pakeisti D. I. turimą pavardę „I.“ į pavardę „L.“.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
12. Ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo dukrai D. I. dydį (58,00 Eur) ir iš atsakovo D. I. dukros D. I. išlaikymui iki jos pilnametystės nuo pateikto ieškinio dienos priteisti po 390,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę.
13. Ieškovė nurodė argumentus, kad praėjo daugiau nei devyni metai nuo priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, padidėjo vaiko poreikiai, pasikeitė maisto kainos, ieškovė pati viena patenkinti vaiko poreikių neturi galimybės.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Taigi, vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui.
15. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
16. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.
17. Bylos medžiaga nustatyta, jog teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau nei dešimt metų. Per šį laikotarpį šalių nepilnametis vaikas užaugo, atitinkamai padidėjo ir jo poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; ir kt.). Ieškovė byloje nurodė, jog vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 904,00 Eur suma, pateikė duomenis apie vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas.
18. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės nurodytas aplinkybes, atsakovui esant pasyviam, neteikiant byloje atsiliepimo ir priešingų įrodymų, teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, vaiko amžių, konstatuotinas esminis vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog esamas išlaikymo dydis (po 58,00 Eur) nėra proporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių (CPK 185 straipsnis). Tokiu būdu nustatytas pagrindas teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžiui pakeisti (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
19. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
20. Teismų praktikoje nurodoma, jog nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
21. Tėvų turtinė padėtis nustatoma, atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.).
22. Pažymėtina, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.
- yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini);
- Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi;
- Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovė yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), savininkė. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog gauna valstybės mokamą 750,00 Eur išmoką ir vaikams mokamus 500,00 Eur pinigus, todėl bendros pajamos per mėnesį yra 1 250,00 Eur;
- ieškovė nurodė, jog turi kitą nepilnametį vaiką – sūnų T. L., (duomenys neskelbtini);
- duomenų apie ieškovės skolinius įsipareigojimus nėra.
- Lietuvos Respublikoje registruotino nekilnojamojo turto neturi;
- Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, jo vardu nėra registruotų transporto priemonių;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie atsakovo draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikoje nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis);
- duomenų apie atsakovo skolinius įsipareigojimus nėra.
25. Atsakovas informacijos apie turtą ir gaunamas pajamas, turimus kitus išlaikytinius, skolinius įsipareigojimus byloje nepateikė, įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, aplinkybių, dėl kurių negalėtų vaikui teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, nenurodė (CPK 178 straipsnis). Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes dirbti atsakovo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, nėra pateikta.
26. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovės turtinė padėtis, palyginti su buvusia (duomenys neskelbtini) teismo spendimo priėmimo metu, iš esmės pakito (pagerėjo), o atsakovo – pablogėjo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
27. Nors byloje nėra tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, remiantis bylos medžiaga, kasacinio teismo praktika aktualiu klausimu, nesant duomenų apie kliūtis atsakovui dirbti jo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti vaiko poreikius atitinkantį didesnį, nei šiuo metu nustatytas, išlaikymą (CPK 185 straipsnis). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti ir globoti (CK 3.192 straipsnis).
28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
29. Ieškovė byloje pateikė lėšų, reikalingų vaiko poreikiams patenkinti, skaičiuotę, kurioje nurodoma, jog nepilnamečio vaiko D. I. poreikiams tenkinti mėnesiui reikalinga 904,00 Eur suma. Nors nurodyta suma nėra pagrįsta į bylą pateiktais objektyviais įrodymais, tačiau nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir šalies ekonominė padėtis – išaugusios, lyginant su 2015 m. kainomis, maisto produktų, drabužių, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitos kainos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Įvertinus bylos medžiagą, nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje egzistuojančius būtinus ir protingus vaiko poreikius, nesant duomenų, jog šalių vaikas turi specialių poreikių, kuriems tenkinti reikalingos didesnės lėšos, šalies ekonominę situaciją, orientacinį išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį (minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. – 777,00 Eur), spręstina, jog išlaikymo suma, tenkanti kiekvienai iš šalių yra protinga, reali ir nėra per didelė (CPK 185 straipsnis).
30. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, spręstina, jog teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistas išlaikymo dydis (58,00 Eur) nėra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, neatitinka vaiko interesų, kadangi nėra pakankamas patenkinti vaiko poreikius, todėl egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį.
31. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas –Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo dydis pakeistinas ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. I. išlaikymui priteistina 390,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir minimaliai būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.
32. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
33. Remiantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.
Dėl vaiko pavardės pakeitimo
34. Ieškovė prašo pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę iš turimos (tėvo) į ieškovės turimą pavardę.
35. Į bylą pateikto Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gimimo įraše nepilnametės D. I. motina įrašyta G. L., o tėvu – D. I.
36. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.
37. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 3.167 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.
38. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) (aktuali redakcija nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama, jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę ar esant kitoms šio skyriaus 12, 12(1), 12(2) punktuose numatytoms sąlygoms ar registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą. Pagal Taisyklių 25 punktą, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.
39. Ieškovė kilusią būtinybę keisti vaiko pavardę iš esmės įrodinėja aplinkybėmis, susijusiomis su ryšio tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nebuvimu, išlaikymo jam neteikimu. Atsakovo pozicija dėl ieškinio reikalavimų teismui nepateikta. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog kreipėsi į atsakovą dėl galimybės pakeisti dukros pavardę į ieškovės šiuo metu turimą „L.“, tačiau atsakovas nereagavo į ieškovės išsakytus vaiko lūkesčius.
40. Nagrinėjamu atveju, nėra nepilnamečio vaiko tėvo atsakovo D. I. sutikimo keisti dukrai pavardę, todėl ginčas spręstinas teismine tvarka (CK 3.167 straipsnio 2 dalis), spręstinas klausimas dėl vaiko pavardės keitimo nesant atsakovo sutikimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, klausimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo spręstinas įvertinus, ar tai atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).
41. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, jog atsakovas neįgyvendina savo kaip tėvo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jokių ryšių su vaiku nepalaiko. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Byloje aplinkybių, kad atsakovui būtų sudaromos kliūtys bendrauti su vaiku nei iš ieškovės pusės, nei iš kitų asmenų, taip pat nėra.
42. Nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo reikalingumas byloje grindžiamas šiais duomenimis bei dalyvaujančių byloje asmenų argumentais:
- byloje pateiktu 2025 m. balandžio 15 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog nepilnamečio vaiko D. I. teigimu, atsakovo ji nėra mačiusi virš 10 metų (šiuo metu vaikui (duomenys neskelbtini) metų), su juo nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, nurodė, jog atsakovas jos telefono numerį užblokavo, jai nepaskambina, neparašo. Nepilnametis šalių vaikas išreiškė norą, kad pavardė būtų kaip motinos, kaip visų šeimos narių (motinos, brolio T.);
- ieškovės teigimu, vaikas patiria stresą naujų draugų tarpe, vaikas nuolatos turi aiškinti jiems, kodėl jos pavardė skiriasi nuo motinos ir brolio pavardžių. Ieškovės teigimu, nepilnametį vaiką su atsakovu sieja tik teisinis ryšys ir atsakovui vaiko pavardės pakeitimas nesukels jokių neigiamų padarinių, nes vaiko biologinis tėvas po pavardės pakeitimo vis tiek liks atsakovas;
- išvadą byloje duodančios institucijos atstovė teismo posėdyje išsakė poziciją, jog vaiko noras (dėl pavardės pakeitimo) neprieštarauja jo interesams bei teisėms, todėl išvadą duodanti institucija neprieštarauja, kad vaiko pavardė būtų pakeista.
43. Iškėlus bylą teisme pagal ieškovės ieškinį atsakovui, nepilnamečiui vaikui buvo suėję (duomenys neskelbtini) metų (Taisyklių 25 punktas).
44. Įstatymas numato, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis).
45. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl vaiko pavardės pakeitimo atsižvelgtina į byloje esančius duomenis – 2025 m. balandžio 15 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikti individualaus pokalbio su vaiku rezultatai (perteikta vaiko nuomonė).
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gimus vaikui jam buvo suteikta tėvo pavardė. Tačiau vėliau situacija esmingai pasikeitė, ieškovė nutraukė santuoką su atsakovu, o vaikas liko gyventi su ieškove. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), vaikui dar esant mažam, atsakovas jokio ryšio su vaiku nepalaiko, pasak nepilnamečio vaiko tai trunka apie 10 metų. Tai reiškia, kad vaikas tik nedidelę dalį savo gyvenimo praleido, gyvendamas kartu su tėvu, kurio pavardė jam priskirta, todėl šiuo metu vaikas savęs pagrįstai nenori identifikuoti tėvo, kuris su juo tėviško ryšio nepalaiko, pavarde. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų ir kitų įrodymų, išvadą teikiančios institucijos pozicijos, vaiko nuomonės galima daryti išvadą, kad tėvą ir vaiką nagrinėjamu atveju sieja teisinis ryšys, tačiau nėra faktinio kasdienio ryšio.
47. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, remiantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, darytina išvada, jog ieškovės (motinos) pavardės turėjimas atitiktų geriausius vaiko interesus šioje byloje, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir leistina be vaiko tėvo sutikimo kreiptis dėl vaiko pavardės keitimo, D. I. turimą pavardę „I.“ pakeičiant į pavardę „L.“ (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnis, 3.167 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylos baigties
48. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
50. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo sumokėjo 111,00 Eur žyminį mokestį.
51. Taip pat į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės patirtas 1 000,00 Eur išlaidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas (procesinių dokumentų rengimas, teismų praktikos apžvalga, konsultacijos, pasiruošimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas), kurios atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2., 8.16, 8.17, 8.19 punktai).
52. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), už kurį šioje byloje mokėtinas 89,64 Eur žyminis mokestis (390,00 Eur – 58,00) x 12 mėnesių x 3 procentai x 75 procentai) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
53. Įvertinus procesinę bylos baigtį (ieškinys patenkintas visiškai), bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovė, priteistinos iš atsakovo:
- 1 000,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.
Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 111,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
54. Išlaidos, nuo kurių ieškovė atleista pagal įstatymą, valstybei priteistinos iš atsakovo – 89,64 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
55. Teismas šioje byloje turėjo 4,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes neviršija nustatytos minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2023-12-20 Nr. 2023-24579).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. vasario 4 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovę G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Leisti ieškovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pakeisti nepilnamečio vaiko D. I., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turimą pavardę – ,,I.“, į jo motinos turimą pavardę (,,L.“), atitinkamai nepilnamečio vaiko pavardė – ,,L.“, be nepilnamečio vaiko tėvo atsakovo D. I. sutikimo.
Priteisti iš atsakovo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 111,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto vienuolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš atsakovo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 89,64 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 64 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Ne vėliau kaip kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą civilinės metrikacijos įstaigai, sudariusiai civilinės būklės akto įrašą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.