Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Šalčininkų rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) (toliau – MK (duomenys neskelbtini)) atstovui S. L., atstovui advokatui Ryčiui Rudzinskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir J. M. patikslintą ieškinį atsakovui MK (duomenys neskelbtini) dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Ieškovai A. G. ir J. M. pateikė teisme patikslintą ieškinį (b. l. 95-98), kuriuo prašo panaikinti MK (duomenys neskelbtini) 2018-05-16 visuotinio narių susirinkimo 4 dienotvarkės klausimu priimtus sprendimus: „A. G. nustatyti trijų tūkstančių eurų stojimo į MK (duomenys neskelbtini) narius mokestį, J. G. (M.) - trijų tūkstančių eurų stojimo į MK (duomenys neskelbtini) narius mokestį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas MK (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu (b. l. 58-61) su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai A. G. ir J. M. patikslintame ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad abu ieškovai turi galiojančius medžioklės bilietus. Ieškovė J. M. MK (duomenys neskelbtini) medžioklės plote turi virš 103,7352 ha asmenine nuosavybės teise valdomos žemės, o ieškovas A. G. - daugiau kaip 101,4123 ha. Be to, ieškovai sutinka prisiimti MK (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytas narių teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvo narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos. Šiuo pagrindu ieškovai 2015-03-02 pateikė atsakovui MK (duomenys neskelbtini) prašymus priimti juos į klubo narius. Tačiau 2015-04-02 raštais MK (duomenys neskelbtini) ieškovus informavo, kad 2015-03-28 svarstydama pateiktus prašymus MK (duomenys neskelbtini) valdyba nutarė galutinį sprendimą dėl ieškovų narystės priimti tuomet, kai Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius pasirašys įsakymą dėl medžioklės ploto ribų pakeitimo. 2015-10-26 elektroniniu paštu ieškovai gavo iš MK (duomenys neskelbtini) prezidento S. L. pranešimus apie tai, kad 2015-10-17 MK (duomenys neskelbtini) valdyba nutarė priimti juos į medžiotojų klubo narius sumokant kiekvienam ieškovui 3 000 Eur stojamąjį mokestį, kuris buvo nustatytas 2015-03-03 visuotiniame klubo narių susirinkime. Dėl tokio atsakovo sprendimo tarp ieškovų ir atsakovo vyko teisminis ginčas. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-10-07 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-59-371/2016) ieškovų ieškinį dėl atsakovo MK (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo, priėmimo į klubo narius ir neturtinės žalos priteisimo atmetė. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018-04-16 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-20-560/2018) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-10-07 sprendimą dalyje panaikino, pripažino negaliojančiu MK (duomenys neskelbtini) 2015-03-06 visuotinio narių susirinkimo sprendimą įgalioti MK (duomenys neskelbtini) valdybą spręsti klausimą dėl ieškovų priėmimo į klubo narius paaiškėjus sprendimui dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo bei nustatyti ieškovams po 3 000 Eur stojamąjį mokestį, pripažino negaliojančiu 2015-10-17 MK (duomenys neskelbtini) valdybos susirinkimo sprendimą priimti ieškovus į MK (duomenys neskelbtini) narius bendra tvarka, sumokant kiekvienam ieškovui 3 000 Eur stojamąjį mokestį, taip pat įpareigojo MK (duomenys neskelbtini) priimti ieškovus į medžiotojų klubo narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į teismo sprendimą, 2018-05-16 MK (duomenys neskelbtini) visuotinis narių susirinkimas nutarė priimti ieškovus į MK (duomenys neskelbtini) narius bei nustatė kiekvienam ieškovui 3 000 Eur dydžio stojamąjį nario mokestį. Su stojamojo nario mokesčio nustatymu ieškovai nesutinka, kadangi toks sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principams. Pažymėjo, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi medžiotojų klubams suteikiama speciali teisė naudoti medžioklei žemės savininkų žemes, o žemės savininkams, atitinkantiems Įstatymo reikalavimus, suteikiama išimtinė ir lengvatinė teisė tapti medžiotojų klubo nariais, prisiimant medžiotojų klubo įstatuose numatytas teises ir pareigas. Remiantis lingvistiniu, teleologiniu bei įstatymo leidėjo ketinimų teisės aiškinimu, jokių papildomų veiksmų, tokių kaip sumokėti stojamąjį nario mokestį, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis žemės savininkams nenumato. Toks aiškinimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (Chassagnou and others v France). Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies norma nėra suderinta su Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) 12 straipsnio 2 dalimi, kadangi buvo priimta vėliau, yra Lex specialis norma, todėl turi prioritetą. Kita vertus, pažymėjo, kad pagal MK (duomenys neskelbtini) įstatų, galiojusių ieškovų 2015-03-02 prašymų pateikimo metu, 10 punktą MK (duomenys neskelbtini) narys neturėjo pareigos mokėti stojamojo mokesčio, o turėjo laiku mokėti tik nario mokestį, kuris pagal MK (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių, priimtų 2011-05-07 visuotinio narių susirinkimu (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 7.4 punktą yra 120 Eur. Pagal atsakovo įstatus stojamąjį mokestį privalėjo mokėti tik kandidatai į medžiotojų klubo narius. Tarp šalių vykstant teisminiam procesui, MK (duomenys neskelbtini) patvirtino naujus įstatus, pagal kuriuos stojamąjį mokestį privalėjo mokėti ir klubo narys. Tokia pareiga ieškovų prašymų pateikimo metu nebuvo numatyta. Todėl jei nebūtų MK (duomenys neskelbtini) teismo nustatytų neteisėtų veiksmų dėl ieškovų priėmimo į klubo narius, ieškovai būtų galėję tapti MK (duomenys neskelbtini) nariais be 3 000 Eur stojamojo mokesčio, net nevertinant pateiktų argumentų dėl Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo. Atsakovas formaliai keitė įstatų nuostatas tik tam, jog ieškovai privalėtų mokėtų stojamąjį mokestį. Be to, pažymėjo, kad atsakovo Vidaus tvarkos taisyklės nustato ir atvejus, kuomet stojamasis mokestis gali būti netaikomas, tačiau tokių nuostatų taikymas ieškovams nebuvo svarstomas. Ieškovų žiniomis, kiti nariai 10 000 Lt arba 3 000 Eur dydžio stojamojo mokesčio nuo 2011 metų iki 2018-05-16 nėra mokėję. Todėl 3 000 Eur mokesčio ieškovams nustatymas prieštarauja lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Taip pat nesutinka su atsakovo skundžiamo protokolo argumentu atsisakyti sumažinti mokesčio dydį dėl klubo valdomo turto, prie kurio nauji nariai neprisideda. Pažymėjo, kad atsakovas turi tik 21/100 dalis sandėlio (unikalus Nr. 8597-7000-4011), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 663,85 Eur, ir transporto priemonę „GAZ 66“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė galėtų būti iki 3 100 Eur. Todėl vien ieškovų stojamieji nario mokesčiai padengia visą MK (duomenys neskelbtini) valdomo registruoto turto vidutinę rinkos kainą. Be to, galima ir situacija, jog ieškovai turėtų prisidėti prie žalos gamtai atlyginimo ar neteisėtai pastatytų statinių medžioklės plotuose pašalinimo. Taip pat nesutinka su atsakovo skundžiamo protokolo argumentais, jog kitiems naujiems klubo nariams stojamasis mokestis buvo mažinamas atsižvelgiant į jų atliktą darbą klubo naudai. Iš 2014-05-02 MK (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad į klubą buvo priimti trys nauji nariai, kuriems buvo nustatytas tik 1 500 Lt (434,43 Eur) stojamasis nario mokestis, tai yra tuo metu tariamai nustatytas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) stojamasis mokestis buvo sumažintas net 6,6 karto arba 6,9 karto mažesnis stojamasis mokestis, nei atsakovas reikalauja iš ieškovų. Atsakovas nepateikė duomenų, kaip trijų naujų narių įdėtas darbas yra įvertinas pinigine išraiška. Atsakovas taip pat neįvertino, jog ieškovai medžioklės plote yra savo lėšomis pastatę 7 medžioklės bokštelius ir įrengę žvėrių pirminio apdorojimo aikštelę. Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, jog stojamojo mokesčio dydžiui turėjo įtakos infliacija, nes infliacija Lietuvoje nuo 2014 metų pagal viešai paskelbtus duomenis yra apie 3 procentai.

Atsakovas MK (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, teisme jo atstovai paaiškino, kad ieškovai Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškina nepagrįstai siaurindami jų turinį, nes teigia, jog tampant medžiotojų klubo nariais, žemės savininkams būtina atitikti tik du kriterijus: žemės savininkams pakanka turėti medžioklės bilietą ir ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės. Be išvardintų kriterijų Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog žemės savininkai turi prisiimti visas pareigas, numatytas medžioklės ploto vieneto naudotojo įstatuose, įskaitant ir pareigą sumokėti stojamąjį nario įnašą. Priešingas šios įstatymo nuostatos aiškinimas paneigtų šalių teisingos interesų pusiausvyros principą ir reikštų ankstesnį, iki 2014-01-01 galiojusį įstatyminį reguliavimą, kuris nustatė žemės savininkų nepagrįstą pranašumą medžioklės plotų vieneto naudotojų atžvilgiu. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų interpretavimą ieškovai grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotu teisės aiškinimu (byla Chassagnou and others v France), tačiau minėtos bylos precedentas nėra tinkamas šios bylos kontekste, o Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatos leidžia daryti priešingas išvadas nei nurodo ieškovai. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu. Todėl įstatymų leidėjas Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatydamas pareigą žemės savininkams prisiimti visas medžioklės ploto naudotojo įstatuose numatytas teises ir pareigas, imperatyviai nustatė jiems pareigą mokėti ir nario stojamuosius įnašus. Kitoks Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies aiškinimas būtų nesuderinamas ir neteisingas. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos teismų formuojama praktika analogiško ar panašaus pobūdžio bylose (Plungės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. E2-215-225/2016). Pareiga mokėti nario stojamąjį įnašą buvo numatyta tiek 2011-04-07 atsakovo įstatų redakcijose (10 ir 15.3 punktai), tiek ir 2017-07-19 atsakovo įstatų redakcijoje (8 ir 9 straipsniai). Stojamųjų įnašų mokėjimą numato ir 2011-05-07 atsakovo patvirtintos Vidaus tvarkos taisyklės. Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą visuotinis narių susirinkimas nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį, jų mokėjimą tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta. Prerogatyva nustatyti stojamojo įnašo dydį ir jo sumokėjimo tvarką yra suteikta atsakovo visuotiniam narių susirinkimui. Dar 2011-05-07 atsakovo visuotiniame narių susirinkime buvo priimtos ir patvirtintos Vidaus tvarkos taisyklės, kuriose įtvirtintas ir stojamojo įnašo dydis - 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Vėliau įvedus eurą, šis dydis buvo pakeistas į 3 000 Eur. Tokio dydžio stojamasis nario įnašas buvo nustatytas dar iki ieškovų 2015-03-02 pateiktų prašymų. Taip pat pažymėjo, kad pagal atsakovo Vidaus tvarkos taisyklių 7.3. punktą stojamasis nario mokestis gali būti mažinamas arba nuo jo gali būti atleista tik dviem atvejais: būnant ilgamečio klubo nario giminaičiu arba atlikus ypatingus nuopelnus klubui. Šiuo atveju ieškovai neatitiko Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų, todėl atsakovo visuotinis narių susirinkimas pagrįstai nustatė ieškovams pareigą sumokėti nustatyto dydžio nario stojamąjį mokestį. Priešingai, ieškovai trikdė atsakovo veiklą, teisinėmis priemonėmis darydami neteisėtą poveikį keitė atsakovo medžioklės ploto vieneto ribas ir jų vientisumą. Dėl to tarp atsakovo ir ieškovui A. G. priklausančios ir jo vadovaujamos bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vyko teisminiai ginčai (Vilniaus apygardos administracinis teismo 2016-10-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-7179-811/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-567-624/2018). Šioje byloje buvo panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sprendimai dėl atsakovo valdomo medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo. Pažymėjo, kad 2018-05-16 visuotinio narių susirinkimo sprendimai priimti ieškovus į atsakovo narius buvo priimti išimtinai dėl to, jog ieškovus priimti į atsakovo narius įpareigojo Vilniaus apygardos teismas 2018-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-560/2016. Ieškovų nurodomos aplinkybės, kad nustatyto dydžio stojamojo įnašo nėra sumokėjęs nė vienas atsakovo narys, neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovo medžiotojų būrelis nėra didelis, todėl klubo narių rotacija, ypatingai dėl naujų narių priėmimo, nėra didelė. Paprastai atsakovo klubo nariais tampa esamų ilgamečių klubo narių giminaičiai arba ilgalaikiai kandidatai į klubo narius, kurie per ilgą laiką turtine ir neturtine nauda prisideda prie medžiotojų būrelio gerovės, ir tuo pagrindu jiems yra sumažinamas stojamojo nario įnašas. Paskutinį kartą lengvatinėmis sąlygomis trys nauji medžiotojų kolektyvo nariai buvo priimti 2014-05-02. Iki sprendimo priimti į medžiotojų klubą šie nariai du metus buvo kandidatais į narius ir per šį laikotarpį padarė klubui ženklius turtinius ir neturtinius indėlius.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilęs ginčas iš esmės dėl to, ar žemės savininkas, pretenduojantis tapti asociacijos (medžiotojų klubo) nariu Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu, privalo mokėti medžiotojų klubo nario stojamąjį mokestį. Ieškovų teigimu, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi žemės savininkams, atitinkantiems įstatymo reikalavimus, suteikiama išimtinė ir lengvatinė teisė tapti medžiotojų klubo nariais, prisiimant medžiotojų klubo įstatuose numatytas teises ir pareigas, ir jokių papildomų veiksmų, tokių kaip sumokėti stojamąjį nario mokestį, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis žemės savininkams nenumato. Atsakovas teigia priešingai - žemės savininkų pareiga mokėti nario stojamąjį mokestį išplaukia iš Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos žemės savininkams prisiimti visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos, pagal kurią asociacijos įstatuose turi būti nurodyta stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu, taip pat atsakovo įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių. Ieškovų atitikimas kitoms Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms (medžioklės bilieto turėjimas bei ne mažiau kaip 100 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės valdymas nuosavybės teise) nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojamas, ieškovų atitikimą minėtoms sąlygoms konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2018-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-560/2018, todėl šių aplinkybių teismas pakartotinai nenustatinėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad prašymus dėl priėmimo į MK (duomenys neskelbtini) narius Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovai pateikė dar 2015-03-02. Atsakovas šiuos prašymus gavo tą pačią dieną. Dėl ieškovų priėmimo į MK (duomenys neskelbtini) narius tarp šalių kilo ginčas, kuris buvo sprendžiamas teisme. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-560/2018 panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-10-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-371/2016 dalyje dėl MK (duomenys neskelbtini) organų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo priimti į MK (duomenys neskelbtini) bei ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: pripažino MK (duomenys neskelbtini) 2015-03-06 visuotinio narių susirinkimo sprendimą, įformintą protokolu Nr. 6, svarstant 5 klausimą, kuriuo nuspręsta „Įgalioti MK (duomenys neskelbtini) valdybą spręsti dėl ieškovų priėmimo į klubo narius paaiškėjus Šalčininkų rajono medžioklės plotų ribų nustatymo ir jų pakeitimo komisijos sprendimui dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo; stojimo į klubą mokestį ieškovui A. G. nustatyti 3 000 Eur, ieškovei J. G. (M.) – 3 000 Eur“, ir 2015-10-17 MK (duomenys neskelbtini) valdybos susirinkimo protokolu Nr. 4 įformintą sprendimą, kuriuo nuspręsta „Priimti ieškovus į MK (duomenys neskelbtini) bendra tvarka sumokant jiems visuotinio narių susirinkimo nustatytą stojamąjį mokestį – 3 000 Eur kiekvienam“, negaliojančiais ab initio;· įpareigojo MK (duomenys neskelbtini) priimti ieškovus į MK (duomenys neskelbtini) narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2018-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-20-560/2018, kuria Vilniaus apygardos teismas įpareigojo atsakovą priimti ieškovus į MK (duomenys neskelbtini) narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2018-05-16 MK (duomenys neskelbtini) visuotinis narių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu (Visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 9) nutarė priimti ieškovus į MK (duomenys neskelbtini) narius ir nustatė kiekvienam ieškovui 3 000 Eur stojamąjį nario mokestį, kuris nagrinėjamoje byloje ir yra ginčo dalykas. Apie tai ieškovai buvo informuoti atsakovo 2018-05-24 raštais nurodant, kad susipažinti su atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolu galima atsakovo buveinėje (duomenys neskelbtini).

Ieškovų 2015-03-02 prašymų pateikimo metu galiojusio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (2013-06-18 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2019-01-01) numatė, jog privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.

Taigi, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2019-01-01, suteikė privačios žemės sklypo savininkams teisę medžioti konkrečiame medžioklės ploto vienete, jei įvykdomos šios Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos: 1) žemės sklypo savininkai privalo turėti medžiotojo bilietą, 2) žemės savininkams konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, 3) žemės savininkai privalo prisiimti visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, žemės savininkų teisė medžioti negali būti įgyvendinama. Ir priešingai, šių sąlygų išpildymas įpareigoja Medžioklės plotų naudotoją žemės savininkus priimti į asociacijos narius (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Teismo vertinimu, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios žemės savininkams galimybę pasirinkti, kurias medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas teises ir pareigas jie prisiims ir vykdys, o kurių dėl jų nepalankumo neprisiims ir nevykdys. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad žemės savininkai privalo prisiimti visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises. Neprisiėmus visų medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytų pareigų ir teisų, visos Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies sąlygos žemės savininkų atžvilgiu nebūtų įvykdytos. Todėl šioje ginčo dalyje teismas sutinka su atsakovo MK (duomenys neskelbtini) atsikirtimų argumentu, jog priešingas Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies aiškinimas paneigtų žemės savininkų ir medžioklės plotų vieneto naudotojų teisingos interesų pusiausvyros principą ir reikštų iki 2014-01-01 galiojusį Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies teisės normos žemės savininkų atžvilgiu yra lengvatinės ta prasme, jog priėmimo į asociacijos narius sąlygos žemės savininkams yra kur kas palankesnės nei kandidatams į asociacijos narius. Štai, pavyzdžiui, atsakovo Įstatų (2017-07-19 redakcija) 9 punkto nuostatos numato, kad MK (duomenys neskelbtini) kandidatai į narius privalo ne tik sumokėti stojamąjį nario mokestį, bet ir gauti trijų klubo narių rekomendacijas ir ne mažiau kaip du metus vykdyti visus įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių nustatytus įsipareigojimus, aktyviai dalyvauti medžiotojų klubo veikloje ir kt.

Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Ši nuostata reiškia, kad asociacija turi konstitucinę teisę, laikantis įstatymų, savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-07-01 nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005-07-08 nutarimas Nr. 10/02).

Ieškovų prašymų pateikimo metu galiojusių MK (duomenys neskelbtini) įstatų (toliau – Įstatai), juridinių asmenų registre įregistruotų 2011-04-07, 10 punkte buvo įtvirtintos MK (duomenys neskelbtini) narių ir kandidatų į narių pareigos. Būtent šias pareigas žemės savininkai (šiuo atveju ieškovai) privalo prisiimti pretenduodami tapti atsakovo nariais Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad Asociacijos įstatuose turi būti nurodyta stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu.

Atsakovo 2011-04-07 Įstatų 10.3 punktas numatė, kad MK (duomenys neskelbtini) nariai ir kandidatai į narius be kitų 10 punkte numatytų pareigų privalo laiku mokėti nario mokestį. Nario mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka įstatuose nėra detalizuojami. Nors minėtame Įstatų punkte tiesiogiai kalbama tik apie nario mokestį, tačiau iš skliausteliuose esančios ir Įstatų 10.3 punktą detalizuojančios formuluotės turinio matyti, kad MK (duomenys neskelbtini) narių ir kandidatų į narius stojamųjų įnašų ir narių mokesčių dydis, jų mokėjimo tvarka tvirtinama atskiru dokumentu.

Pagal Įstatų 15.3 punktą MK (duomenys neskelbtini) narių stojamųjų įnašų ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką nustato visuotinis narių susirinkimas, kas iš esmės atitinka ir Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, pagal kurią asociacijos visuotinis narių susirinkimas nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta. Taigi, Asociacijų įstatymas griežtai nereikalauja, kad asociacijos narių stojamųjų įnašų dydis ir jų mokėjimo tvarka būtų nustatyta asociacijos įstatuose, tas nagrinėjamu atveju buvo padaryta atsakovo visuotiniam narių susirinkimui priėmus Vidaus tvarkos taisykles.

Taigi, sistemiškai taikant atsakovo Įstatų ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad Įstatų 10.3 punkte yra įtvirtinta ne tik MK (duomenys neskelbtini) nario ar kandidato į narius prievolė mokėti nario mokestį, bet ir prievolė sumokėti 3 000 Eur stojamąjį nario mokestį. Pastaroji nuostata yra priimta atsakovo visuotinio narių susirinkimo šio kompetencijos ribose (Įstatų 15.3 punktas) bei yra nepanaikinta ir galiojanti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje ieškovai, pretenduojantys tapti atsakovo nariais Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu, privalo prisiimti ir pareigą sumokėti 3 000 Eur stojamąjį nario mokestį.

Remiantis išdėstytu, pagrindo tenkinti ieškovų patikslintą ieškinį ir naikinti atsakovo 2018-05-16 visuotinio narių susirinkimo 4 dienotvarkės klausimu priimtus sprendimus toje dalyje, kurioje kiekvienam ieškovui nustatytas 3 000 Eur stojimo į MK (duomenys neskelbtini) narius mokestis, teismas neįžvelgia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju patikslintą ieškinį atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, kadangi ieškovai lygiais pagrindais naudojosi procesinėmis teisėmis ir pareigomis.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė įrodymus (sąskaitas už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymus), patvirtinančius, kad turėjo 525 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, 172,42 Eur išlaidų už atstovavimą 2018-09-20 teismo posėdyje ir kelionę į teismo posėdį, 172,42 Eur išlaidų už atstovavimą 2018-11-15 teismo posėdyje ir kelionę į teismo posėdį bei 217,80 Eur išlaidų už atstovavimą 2019-01-22 teismo posėdyje ir kelionę į teismo posėdį. Išlaidų už skundo parengimą Seimo kontrolieriui atlyginimo (200 Eur) atsakovas nereikalauja.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – (2018 m. III ketvirtis – 935,70 Eur).

Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus koeficientas yra 2,5, kas sudaro 2 339,25 Eur. Nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovas turėjo 525 Eur išlaidų, todėl šios išlaidos Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnės.

Rekomendacijų 8.19. punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, koeficientas yra 0,1, kas sudaro 93,57 euro. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas). Atsakovas prašo priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas jo atstovui atstovaujant 2018-09-20, 2018-11-15 ir 2019-01-22 teismo posėdžiuose. Atsakovo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose 2018-09-20 (posėdžio trukmė – 23 min.), 2018-11-15 (posėdžio trukmė – 20 min.) ir 2019-01-22 (posėdžio trukmė - 73 min.), iš viso 2 valandos, tai yra pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus dydis yra 187,14 Eur. Nagrinėjamu atveju už atstovavimą 2018-09-20, 2018-11-15 ir 2019-01-22 teismo posėdžiuose atsakovas sumokėjo bendrą 375 Eur sumą be PVM (arba 453,75 Eur su PVM), kas viršija maksimalų tokių išlaidų dydį. Be to, kelionės į teismo posėdžius išlaidos nėra skaičiuojamos valandomis ir turi būti pagrįstos kelionės dokumentais (Rekomendacijų 3 punktas, Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526, 18 punktas), ko atsakovas nepadarė.

Todėl iš ieškovų atsakovo naudai lygiomis dalimis priteistina 712,14 Eur (525+187,14) bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 356,07 Eur.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš ieškovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistina 16,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, tai yra po 8,40 Eur, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Patikslintą ieškinį atmetus, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-22 nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui vykdyti 2018-05-16 Šalčininkų medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo ieškovams nustatytas 3 000 Eur stojamasis nario mokestis – paliekamos galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis), o sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Atmesti ieškovų A. G. ir J. M. patikslintą ieškinį atsakovui Šalčininkų rajono medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) dėl pažeistų teisių gynimo.

Priteisti iš ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Šalčininkų rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 356,07 (trys šimtai penkiasdešimt šeši Eur 07 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Šalčininkų rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 356,07 (trys šimtai penkiasdešimt šeši Eur 07 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,40 (aštuoni Eur 40 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,40 (aštuoni Eur 40 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui Šalčininkų rajono medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) vykdyti 2018-05-16 Šalčininkų rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo ieškovams A. G. ir J. M. nustatytas 3 000 Eur stojamasis nario mokestis – palikti galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.