Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-02-17 · Civilinė byla Nr. e2A-88-755/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
e2A-88-755/2020
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00557-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
A. G., J. M.
Atsakovas
Šalčininkų medžiotojų klubui, „Suopis“
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-88-755/2020

teisėjas Marjan Gerasimovič Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00557-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų A. G., J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-538-604/2019 pagal ieškovų A. G., J. M. ieškinį atsakovui Šalčininkų medžiotojų klubui (toliau – ir MK) „Suopis“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. G., J. M. pareikštu ieškiniu teismo prašė panaikinti MK „Suopis“ 2018 m. gegužės 16 d. visuotinio narių susirinkimo 4 dienotvarkės klausimu priimtus sprendimus: „A. G. nustatyti trijų tūkstančių eurų stojimo į MK „Suopis“ narius mokestį, J. G. (M.) - trijų tūkstančių eurų stojimo į MK „Suopis“ narius mokestį“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jie atitiko Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus tapti medžiotojų kolektyvo nariais ir 2015 m. kovo 2 d. pateikė MK „Suopis“ prašymus priimti į klubo narius. Atsakovas 2015 m. balandžio 2 d. informavo ieškovus, kad sprendimas dėl jų narystės bus priimtas, kai bus priimtas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymas dėl medžioklės plotų pakeitimo. 2015 m. spalio 17 d. MK „Suopis“ valdyba sprendė priimti juos į medžiotojų klubo narius sumokant kiekvienam ieškovui 3 000 Eur stojamąjį mokestį, kuris buvo nustatytas 2015 m. kovo 3 d. visuotiniame klubo narių susirinkime. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas pripažino negaliojančiu MK „Suopis“ 2015 m. kovo 6 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą įgalioti MK „Suopis“ valdybą spręsti klausimą dėl ieškovų priėmimo į klubo narius paaiškėjus sprendimui dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo bei nustatyti ieškovams po 3 000 Eur stojamąjį mokestį, pripažino negaliojančiu 2015 m. spalio 17 d. MK „Suopis“ valdybos susirinkimo sprendimą priimti ieškovus į MK „Suopis“ narius bendra tvarka, sumokant kiekvienam ieškovui 3 000 Eur stojamąjį mokestį, taip pat įpareigojo MK „Suopis“ priimti ieškovus į medžiotojų klubo narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. 2018 m. gegužės 16 d. MK „Suopis“ visuotinis narių susirinkimas nutarė priimti ieškovus į MK „Suopis“ narius bei nustatė kiekvienam ieškovui 3 000 Eur dydžio stojamąjį nario mokestį.

3. Tvirtino, jog pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, jokių papildomų veiksmų, tokių kaip sumokėti stojamąjį nario mokestį, žemės savininkai neturi atlikti. Nurodė, kad pagal atsakovo įstatus stojamąjį mokestį privalėjo mokėti tik kandidatai į medžiotojų klubo narius, o pareiga sumokėti stojamąjį mokestį ieškovų prašymų pateikimo metu nebuvo numatyta. Teigė, jog atsakovas formaliai keitė įstatų nuostatas tik tam, jog ieškovai privalėtų mokėtų stojamąjį mokestį.

4. Nurodė, kad 3 000 Eur mokesčio ieškovams nustatymas prieštarauja lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes susirinkimo metu nebuvo svarstomas klausimas dėl mokesčio ieškovams netaikymas. Teigė, kad svarstant klausimą dėl mokesčio sumažinimo, atsakovas nepateikė duomenų, kaip naujų trijų klubo narių įdėtas darbas buvo įvertintas pinigine išraiška, nebuvo atsižvelgta, jog ieškovai medžioklės plotuose pastatė 7 bokštelius ir įrengė žvėrių pirminio apdorojimo aikštelę.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-560/2018 konstatavo ieškovų atitikimą Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies sąlygoms, todėl minėtų aplinkybių pakartotinai nenustatinėjo.

7. Teismas išaiškino, kad Medžioklės 13 straipsnio 1 dalies (2013 m. birželio 18 d. redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios žemės savininkams galimybę pasirinkti, kurias medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas teises ir pareigas jie prisiims ir vykdys, o kurių dėl jų nepalankumo neprisiims ir nevykdys.

8. Nustatė, kad ieškovų 2015 m. kovo 2 d. prašymų pateikimo metu atsakovo Vidaus tvarkos taisyklėse buvo numatytas 10 000 Lt (arba 2 896,20 Eur) stojamasis klubo nario mokestis, kurį nustatė atsakovo visuotinis narių susirinkimas dar 2011 m. gegužės 7 d. 2015 m. kovo 7 d. Vidaus tvarkos taisyklės buvo išdėstytos nauja redakcija, kurių 7.3. punktas numatė, kad stojamasis klubo nario mokestis yra 3 000 Eur, jis privalomas visiems stojantiesiems ir sumokamas mėnesio bėgyje iškart po visuotinio narių susirinkimo sprendimo priimti medžiotoją klubo nariu; klubo nariu tampama tik sumokėjus stojamąjį mokestį. Konstatavo, jog tiek 2011 m. gegužės 7 d., tiek 2015 m. kovo 7 d. atsakovo Vidaus tvarkos taisyklės numatė pareigą mokėti stojamąjį klubo nario mokestį. Atkreipė dėmesį, jog 2015 m. kovo 7 d. nustatytas naujas stojamojo mokesčio dydis padidėjo nežymiai, todėl nematė pagrindo teigti, jog stojamojo nario mokesčio padidinimu buvo siekta pažeisti klubo narių lygiateisiškumo principą.

9. Darė išvadą, jog klubo įstatų 10.3 punkte yra įtvirtinta ne tik MK „Suopis“ nario ar kandidato į narius prievolė mokėti nario mokestį, bet ir prievolė sumokėti 3 000 Eur stojamąjį nario mokestį, kuri yra priimta atsakovo visuotinio narių susirinkimo šio kompetencijos ribose bei yra nepanaikinta , galiojanti, todėl ieškovai, pretenduojantys tapti atsakovo nariais Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu, privalėjo prisiimti ir pareigą sumokėti 3 000 Eur stojamąjį nario mokestį. Pažymėjo, kad ieškovai neįrodė pagrindų, kuriems esant stojamojo nario mokestis galėtų būti jų atžvilgiu mažinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovai A. G., J. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi.

11. Teigia, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) privačios žemės savininkui, siekiančiam medžioti kartu su medžioklės plotų naudotojais, nenustatė jokių papildomų veiksmų, tokių kaip sumokėti stojamąjį nario mokestį. Pažymi, jog Chassagnou and others v. France byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendė, kad teisė medžioti yra sudėtinė asmens nuosavybės į žemę teisės dalis ir gali būti ribojama tik tuo atveju, jei savininkams yra tinkamai atlyginama arba suteikiama teisė ir kartu pareiga patiems savininkams savo nuosavybėje medžioti. Teigia, kad Medžioklės įstatymas autonomiškai nesuteikia privačios žemės savininkui medžioti savo žemėje, todėl privačios žemės savininkui turi būti sudaroma galimybė tapti medžiotojų klubo nariu „automatiškai“, jei tenkinami du kriterijai, įtvirtinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje.

12. Nurodo, jog Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis suteikia lengvatinę teisę privačios žemės savininkui tapti medžiotojų kolektyvo nariu, todėl ieškovams negali būti taikomi reikalavimai įtvirtinti MK „Suopis“ Įstatų 11 punkte, bei Vidaus tvarkos taisyklių 7.3 punkte. Pabrėžia, kad stojamojo įnašo sumokėjimas yra ne MK „Suopis“ nario, o kandidato į klubo narius pareiga.

13. Pažymi, kad atsakovas dar tebesitęsiant teisminiam procesui (teisminio proceso Nr. 2-39-3-00819-2015-3), patvirtina naujus MK “Suopis” įstatus, kurie jau numato, jog MK „Suopis“ narys privalo mokėti stojamąjį mokestį, kas patvirtina, jog A. G. ir J. M. prašymu pateikimo momentu MK „Suopis“ įstatai nenumatė, jog MK „Suopis“ narys turi mokėti stojamąjį mokestį.

14. Teigia, jog ieškovų žiniomis, kiti nariai, įstoję į MK „Suopį“ laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2018 m. gegužės 16 d., tokio dydžio (3 000 Eur) stojamojo mokesčio, kuris nustatytas ieškovams 2018 m. gegužės 16 d. MB „Suopis“ visuotinio narių susirinkimo, nėra mokėję. Mano, kad toks atsakovo sprendimas nustatyti 3 000 Eur stojimo mokestį prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, ieškovų stojamojo nario įnašai padengia visą atsakovo valdomo registruoto turto vidutinę rinkos kainą ir kiekvienam iš narių tenka 151,68 Eur turimo turto.

15. Nurodo, kad teismas nevertino stojamojo nario mokesčio dydžio pagrįstumo, ar stojamojo nario įnašas nėra per didelis, kodėl būtent tokio dydžio stojamasis įnašas yra, ir ar jis proporcingas nariui tenkančiai naudai. Pažymi, jog atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kur ir kaip yra apskaitomi pinigai būrelyje, kur jie yra panaudojami, jog būrelis, neturėdamas beveik jokio turto, nusistato 3 000 Eur stojamąjį nario mokestį ieškovams, ir minėtų aplinkybių neįrodinėjo.

16. Pažymi, jog teismas, konstatuodamas, jog ankščiau stojamasis mokestis mažintas už nuopelnus pagrįstai, nevertino byloje esančių duomenų, jog jokių nuopelnų nėra. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai suteikia galimybę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, juose medžioti, tačiau į tai, priimant ginčijamus sprendimus, atsižvelgta nebuvo, kaip nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog ieškovai yra pastatę 7 medžioklės bokštelius, įrengę žvėrių pirminio apdorojimo aikštelę.

17. Teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jo nemotyvavo, nepateikė argumentų, kurių pagrindu padarė išvadas, kas yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas.

18. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo bylos, neatskleidė jos esmės, dėl ko ieškovams labai sunku suformuluoti ir apeliacinį skundą, kuris gavosi ilgas ir sudėtingas, o apeliacinės instancijos teismas turės bylą nagrinėti iš naujo. Mano, jog išsamiai atskleisti bylos esmę įmanoma tik bylą apeliacine tvarka nagrinėjant žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

19. Atsakovas Šalčininkų medžiotojų klubas „Suopis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

20. Tvirtina, jog Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu į medžiotojų kolektyvą priimamas asmuo privalo prisiimti visas teises ir pareigas, kurios būtų nustatytos medžiotojų kolektyvo įstatuose, todėl teismas padarė teisingas išvadas šiuo aspektu. Atkreipia dėmesį, jog ieškovų nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos precedentas nėra tinkamas šiai bylai.

21. Nurodo, kad medžiotojų klubo nariu tampama ne nuo stojamo įnašo sumokėjimo, o nuo visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl nario priėmimo patvirtinimo. Paaiškina, atsakovo visuotinis narių susirinkimas 2018 m. gegužės 16 d. susirinkimo metu nusprendė ir priimti ieškovus į narius ,ir įpareigoti juos susimokėti Įstatuose ir Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytus įnašus, taigi ieškovai tapo atsakovo būrelio nariais nuo 2018 m. gegužės 16 d., nepaisant to, kad iki šios dienos ieškovai nėra sumokėję nario įnašų. Tai, kad ieškovai yra atsakovo nariais patvirtino ir patys ieškovai, pateikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Juo labiau, nebuvo ginčo, kad ieškovai yra medžiotojų klubo nariai. Pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai nei procesiniuose dokumentuose, nei savo paaiškinimuose, nenurodė siejantys savo narystės teises su stojamojo nario įnašo sumokėjimu. Dėl šios aplinkybės nebuvo ginčo ir, atitinkamai, pirmos instancijos teismas sprendime negalėjo pasisakyti dėl to, ko šalys nebuvo nurodžiusios bylos nagrinėjimo metu.

22. Paaiškina, kad įstatymu nėra reguliuojamas asociacijų stojamųjų įnašų dydis, o prerogatyva nustatyti stojamojo įnašo dydį ir jo sumokėjimo tvarką yra suteikta aukščiausiajam asociacijos valdymo organui - visuotiniam narių susirinkimui. Pažymi, jog ieškovai byloje neginčijo Atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2011-05-07 d. sprendimo, kuriuo buvo įtvirtintas minėto mokesčio dydis, nekvestionavo stojamojo nario įnašo dydžio, kaip tokio. Pabrėžia, kad ieškovai teigė ir įrodinėjo, kad atsakovo visuotinis narių susirinkimas turėjo mažinti stojamojo nario įnašo dydį, atsižvelgiant į ieškovų nurodytas aplinkybes, tačiau neginčijo paties mokesčio dydžio.

23. Atkreipia dėmesį, jog joks teisės aktas ar atsakovo vidaus tvarkas nustatantis dokumentas nesukuria pareigos visuotiniam atsakovo narių susirinkimui mažinti stojamojo nario įnašo dydį, atsižvelgiant į stojančio asmens nuopelnus, o ieškovai neatitiko Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų pagrindų lengvatų taikymui, todėl atsakovo visuotinis narių susirinkimas tinkamai išreiškė savo valią ir pagrįstai nustatė ieškovams pareigą sumokėti numatyto dydžio nario stojamąjį mokestį. Pažymi, kad atsakovo visuotinio narių susirinkimui neturi prievolės, o tik teisę, už ypatingus nuopelnus mažinti stojamuosius nario įnašus. Atkreipia dėmesį, kad ieškovų pastatyti medžioklės bokšteliai ir pirminio apdorojimo aikštelė yra įrengti jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose ir šie objektai nėra perduoti atsakovui, kaip būrelio nario įnašas ar pan., atsakovas šiais ieškovų įrengimais nesinaudoja ir negali naudotis nes jie nėra perduoti būreliui jokiais pagrindais.

24. Tvirtina, jog skundžiamame sprendime yra aiškiai išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, paaiškintos loginės sąsajos, kodėl teismas patvirtina vienus teiginius ir atmeta kitus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Be to, teismas neturi prievolės pasiakinėti dėl kiekvieno proceso dalyvio išsakyto teiginio ar išreikštos minties.

25. Nesutinka su prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paaiškina, kad pirmos instancijos teismas sudarė pakankamas sąlygas šalims pasisakyti, bylos nagrinėjimo metu buvo realiai nagrinėjami ir tiriami į bylą pateikti įrodymai, šalims sudarytos sąlygos pateikti pastabas dėl tokių įrodymų ir pan., todėl toks ieškovų prašymas yra perteklinis ir nesuderinamas su proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

27. Ieškovai A. G., J. M. pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadas, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

28. Nustatyta, kad A. G., J. G. (M.) prašymus dėl priėmimo į MK „Suopis“ narius Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu pateikė 2015 m. kovo 2 d. Dėl ieškovų priėmimo į MK „Suopis“ narius kilo ginčas, kuris buvo sprendžiamas teisme. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-560/2018 be kita ko, įpareigojo MK „Suopis“ priimti A. G., J. G. (M.) į MK „Suopis“ narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. 2018 m. gegužės 16 d. MK „Suopis“ visuotinis narių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu nutarė priimti A. G., J. M. į MK „Suopis“ narius ir nustatė kiekvienam iš jų 3 000 Eur stojamąjį nario mokestį.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą konstitucinėje byloje Nr. 9/2018, kuriuo konstatavo, jog Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio (2013 m. birželio 18 d. redakcija) 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį medžioklės plotų naudotojas medžiotojų kolektyvas, veikiantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka, privalėjo priimti į savo narius privačios žemės sklypo savininką, kuriam medžiotojų kolektyvo naudojamame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog minėta įstatymo dalis buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nuo Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo negali būti taikoma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamoje byloje pasisakys tik dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teismo sprendimo išvadų, susijusių su MK „Suopis“ narių pareiga mokėti stojamąjį nario mokestį ir visuotinio narių susirinkimo nutarimu nustatyto ieškovams 3 000 Eur stojamojo nario mokesčio.

30. Kaip jau nurodyta nutarties 28 punkte, apeliantai prašymus priimti į MK „Suopis“ narius pateikė 2015 m. kovo 2 d. ir dėl vykusio teisminio ginčo 2018 m. gegužės 16 d. MK „Suopis“ visuotinis narių susirinkimas priėmė į klubo narius apeliantus bei nustatė naujiems nariams 3 000 Eur stojimo mokestį. Teisėjų kolegija nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl narių teisių ir pareigų bei stojamojo mokesčio turi būti vertinama atsižvelgiant į priėmimo į narius metu galiojusius klubo įstatus bei Vidaus tvarkos taisykles, nes tik nuo priėmimo į klubo narius apeliantams atsirado teisės ir pareigos, reglamentuotos minėtuose aktuose (CPK 185 straipsnis).

31. MK „Suopis“ 2017 m. liepos 19 d. įregistruotuose Juridinių asmenų registre įstatuose (toliau – ir 2017 m. liepos 19 d. Įstatai) numatyta, kad klubo nariai ir kandidatai į klubo narius, be kitų pareigų, privalo sumokėti 3 000 Eur stojimo mokestį per 1 mėnesį nuo MK „Suopis“ valdybos sprendimo, kuriuo asmuo yra priimamas į medžiotojų klubo narius (Įstatų 8.4 punktas). Taip pat numatyta, kad stojimo nario mokestis gali būti sumažinamas visuotinio narių susirinkimo sprendimu, atsižvelgiant į stojančiojo nario ar jo giminaičio, klubo nario, nuopelnus bei finansinį indėlį klubui (žr. ten pat).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju apeliantų priėmimo klausimas laikomas išspręstu remiantis Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-560/2018, todėl 2017 m. liepos 19 d. MK „Suopis“ Įstatų 8.4 punkto nuostata dėl valdybos sprendimu priimamų klubo narių netaikoma.

33. Apeliantai tvirtina, jog atsakovo Įstatai, galioję prašymų pateikimo metu, numatė stojamąjį nario mokestį tik kandidatams į narius.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teiginiu ir pastebi, jog 2017 m. liepos 19 d. Įstatų 8.4 punktas (žr. nutarties 30, 31 punktus) aiškiai ir nedviprasmiškai nustato stojamojo nario mokesčio mokėjimą tiek nariui, tiek kandidatui į narius. Šiuo atveju apeliantai neteisūs teigdami, esą tik kandidatai į narius turi sumokėti stojamąjį nario mokestį (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, 2018 m. gegužės 16 d. visuotiniame klubo narių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl stojamojo nario mokesčio dydžio ir apeliantai tokios prievolės neginčijo.

35. Vertinant apeliantų teiginius dėl atsakovo stojamojo nario dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, kaip asociacija, vykdo asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami klubo narių interesai, nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis). Tai reiškia, jog klubo, kaip asociacijos, nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančio klubo veiklą, gali savarankiškai spręsti, be kita ko, ir dėl stojamojo nario mokesčio.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad stojamasis nario mokestis nepažeidė klubo narių lygiateisiškumo principo, nes iki 2015 m. kovo 7 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo patvirtinti 3 000 Eur mokestį, galiojo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) stojamasis nario mokestis, kuris po 2015 m. kovo 7 d. visuotinio narių susirinkimo padidėjo nežymiai. Apeliantai tokios aplinkybės nenuginčijo, todėl teisėjų kolegijos manymu, kištis į klubo veiklą ir vertinti stojamojo nario mokesčio pagrįstumą nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis). Byloje nenustatytas akivaizdus tokio mokesčio neatitikimas protingumo principui ar prieštaravimas teisės aktų reikalavimams. Juo labiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad 2017 m. liepos 19 d. Įstatų 8.4 punktas dėl stojamojo nario mokesčio dydžio nepanaikintas, jis nebuvo skundžiamas, todėl galioja.

37. Tai, kad atsakovo kiekvienam nariui tenkinti klubo vardu registruoto turto dalis yra 151,68 Eur ir apeliantams tenkanti sumokėti bendra stojamojo nario mokesčio suma padengia visą atsakovo valdomo registruoto turto vidutinę rinkos kainą, nepaneigia 2018 m. gegužės 16 d. visuotiniame klubo narių susirinkime nustatyto stojamojo nario mokesčio dydžio pagrįstumo, nes pagal 2017 m. liepos 19 d. Įstatų 4 ir 5 punktus, klubo tikslai ir veikla yra susiję ne su materialaus registruotino turto įgijimu, o bendrų interesų (teisės į medžioklę) tenkinimu.

38. Apeliantai teigia, jog 2018 m. gegužės 16 d. visuotiniame klubo narių susirinkime nebuvo svarstomas klausimas dėl stojamojo mokesčio apeliantams netaikymo.

39. 2017 m. liepos 19 d. Įstatų 8.4 punkte numatyta, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimu, atsižvelgiant į stojančiojo nario ar jo artimo giminaičio, klubo nario, nuopelnus bei finansinį indėlį klubui, stojamojo nario įnašas (mokestis) gali būti sumažinamas. Atsakovo Vidaus tvarkos taisyklių 7.3 punkte nurodyta, kad ilgamečio klubo nario artimiesiems giminaičiams bei ypatingus nuopelnus klubui padariusiems asmenims, nuo mokesčio gali atleisti arba jį sumažinti visuotinis klubo susirinkimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo Įstatai, kaip teisės aktas, turi aukštesnę juridinę galią nei klubo Vidaus tvarkos taisyklės, skirtos reglamentuoti klubo vidaus veiklą, todėl šiuo atveju, remiantis 2017 m. liepos 19 d. Įstatų 8.4 punktu visuotinis klubo narių susirinkimas, pagal jam suteiktus įgaliojimus, neturėjo spręsti klausimo dėl apeliantų atleidimo nuo stojamojo nario mokesčio mokėjimo (CPK 185 straipsnis).

40. Sprendžiant klausimą dėl galimo stojamojo nario mokesčio sumažinimo, 2018 m. gegužės 16 d. visuotiniame klubo narių susirinkime buvo paaiškintos ankstesniems klubo nariams stojamojo nario sumažinimo aplinkybės. Byloje pateiktas 2014 m. gegužės 2 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolas, kuriame 8 darbotvarkės klausimu buvo išspręstas trijų naujai priimtų klubo narių stojamojo nario mokesčio mažinimo klausimas, kuris nepanaikintas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti ir nustatyti 2014 m. gegužės 2 d. naujai priimtų narių nuopelnus klubui, dėl ko buvo jiems sumažintas stojamasis mokestis (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados – nebuvus atsakovui pagrindo mažinti apeliantams skirtą stojamąjį nario mokestį, apeliantai neginčija, neįrodinėja buvus pagrindui sumažinti jį, todėl nepasisako ir šiuo aspektu.

41. Atsižvelgiant į nutarties 34, 36, 39 punktuose nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė priteisti atstovavimo išlaidas, kurių dydį patvirtinančius dokumentus pateiks iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, bet dokumentai teismui nebuvo pateikti, todėl dėl šio prašymo kolegija nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaLaimantas Misiūnas